Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatė vaiko M. A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama J. L. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos bei nustatė ieškovės prašomą laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

3. 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16572-962/2023 panaikino, pasiūlė šalims pateikti rašytinius paaiškinimus nagrinėjamu klausimu, išdėstyti visus argumentus bei nurodyti prašomą nustatyti bendravimo tvarką tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kitu iš tėvų ir pateikti jų išdėstytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, įpareigojo išvadą teikiančią instituciją pateikti išvadą.

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nustatė laikinąją nepilnamečio vaiko M. A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama J. L. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nustatė laikiną atsakovo R. E. K. bendravimo su dukra M. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) Kiekvieno kalendorinio mėnesio antradieniais vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. iki 18.00 val. bei tą pačią dieną nuo 20.00 val. iki 20.30 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą.

2) Kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant savaitės, kuomet priimama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, savaitgalį), penktadienį vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. iki 18.00 val. bei to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą.

3) Vaikas su tėvu bendrauja poriniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į gyvenamąją vietą. Išimtinė bendravimo teisė poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną tenka mamai.

4) Vaikas su tėvu bendrauja neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į gyvenamąją vietą. Išimtinė bendravimo teisė neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną ir poriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną tenka mamai.

5) Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su dukra nuo 9.00 val. iki 10.00 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos, ir tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. grąžinant į gyvenamąją vietą. Išimtinė bendravimo teisė kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) tenka mamai. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo bendrąjį grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į gyvenamąją vietą nuo 9.00 val. iki 10.00 val.

6) Tėvai su dukra praleidžia savo gimtadienį, šalys su dukra praleidžia kas antrą dukros gimtadienį (poriniais metais - mama, neporiniais tėvas).

7) Šalys su dukra praleidžia po pusę vaikų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki dukros pavasario, rudens ar žiemos atostogų bei prieš dvi savaites iki vasaros atostogų, informuojant vienam kitą apie ketinimą pasiimti dukrą.

8) Šalys informuoja viena kitą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, jos mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius ir netrukdo viena kitai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).

9) Tuo atveju, jei nepilnametės šalių dukros tėvas ar motina planuoja laikinai išvykti su vaiku į užsienį (iki l mėnesio laikotarpiui) sutikimo viena šalis iš kitos nereikalauja, tik informuoja kitą šalį apie išvykimą su vaiku ir privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti vienas kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu arba, jei tai techniškai neįmanoma, trumpąja žinute (SMS), nurodant išvykimo trukmę ir vietą ir gauti rašytinį sutikimą. Atsakymas į prašymą dėl sutikimo davimo/nedavimo turi būti pateiktas (elektroniniu paštu arba, jei tai techniškai neįmanoma, trumpąja žinute (SMS) per 5 darbo dienas nuo informacijos apie planuojamą laikiną išvykimą gavimo. Nesutikimo atveju tiek dukros tėvas, tiek vaikų motina privalo savo nesutikimą motyvuotai pagrįsti.

10) Šalys įpareigojamos ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. dukrai susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims bei perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku.

8. Teismas nustatė, kad šalių mažametė dukra gyvena su ieškove. 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad atsakovui skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, pavojų patiriantis asmuo – ieškovė, su ja gyvena du nepilnamečiai vaikai. 2023 m. rugsėjo 4 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad prieš nepilnametę šalių dukrą galimai buvo panaudotas seksualinis smurtas. Skyrius atliko nepilnametės M. A. vertinimą, kurio metu buvo bendrauta su pačia bylos šalių dukra, mergaitė pavieniais žodžiais nurodė, kad tėtis ant mamos rėkia, todėl ji iškvietė policiją, kad mergaitė girdėjo kaip tėtis rėkė „eik iš čia, iš namų“, dėl to tėtis mušėsi su mama, čia taip buvo rytoj, brolis klauso tėčio, o tėtis su broliu negerai sutaria, tėtis ant jos nepyksta, su juo ji žaidžia žaidimus, su mama sutaria gerai, su ja taip pat žaidžia žaidimus. Specialistė, kuri bendravo su nepilnamete M. A., pažymėjo, kad vaiko žodynas menkas dėl jo amžiaus, todėl yra sudėtinga išklausyti vaiko nuomonę išsamiai. Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, o būtent tai, kad pažeista bylos šalių dukros teisė į emociškai saugią, nekonfliktišką aplinką, pažeidimą padarė tėvai. Skyrius gautą informaciją dėl galimai panaudoto seksualinio smurto prieš nepilnametę bylos šalių dukrą perdavė Generalinei prokuratūrai. Taip pat Skyrius kreipėsi dėl atvejo vadybininko paskyrimo bylos šalių šeimai.

9. Teismas nustatė, kad abiejų šalių gyvenamoji aplinka yra tinkama šalių dukrai gyventi. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame būste, kuris yra apie 100 kv. m per du aukštus. Atsakovo bute yra dukrai skirtas atskiras kambarys su visais reikalingais baldai ir vonios kambariu šalia. Taip pat atsakovo miegamajame yra dukrai skirta lovytė. Atsakovas nurodė, kad nuo vasaros pradžios gyvena sodyboje, kuri yra Jonavos rajone, taip pat grįžta į Kauną, į savo būstą. Vaiko priežiūroje dalyvavo tiek atsakovas, tiek ieškovė, net pas gydytojus atsakovas vykdavo kartu su šeima, ir vaiko priežiūros klausimais atsakovas ir ieškovė tardavosi ir prižiūrėdavo dukrą kartu. Visą liepos mėnesį atsakovas prižiūrėjo dukrą, nes darželis nedirbo, o ieškovei teko dirbti. Atsakovas rūpinosi ir dabar rūpinasi dukra, perka maistą, atskiros sumos dukrai neišskiria, nes ir aprangą ir avalynę perka jis.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvena 3 kambarių nuomojame būste, kuris yra apie 65 kv. m, daugiabučiame name, į šį būstą atsikėlė 2023 m. rugsėjo 5 d., kadangi prieš tai gyveno atsakovui priklausančiame būste, naujojo būsto nuoma kainuoja 850 Eur/mėn. Nuomojamame bute yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, ieškovė su nepilnamete dukra yra įsikūrusi atskirame kambaryje, butas moderniai, šiuolaikiškai įrengtas. Šiuo metu ieškovė gyvena su dukra M. A. ir sūnumi M., atsakovas su šeima nebegyvena nuo š. m. antros birželio pusės, atsakovo gyvenimą atskirai nulėmė panaudotas jo smurtas prieš ieškovę 2023 m. gegužės 27 d., kuomet Druskininkuose leidžiant laiką visiems kartu atsakovas metė savo telefoną į veidą. Po šio incidento ieškovės veido dešinė pusė buvo ištinusi, su mėlynėmis, ji jautėsi labai blogai tiek fizine prasme, tiek emocine prasme. Po šio įvykio ieškovė jaučia baimę, atsakovas bandė atsiprašyti du kartus, tačiau ji patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus. Ieškovė nurodė, kad turi nekilnojamo turto, kelias patalpas nuomoja, gauna už tai apie 800 Eur per mėnesį, taip pat ketina parduoti savo nekilnojamąjį turtą ir įsigyti būstą Kaune ir jau yra nusižiūrėjusi galimai būsimų namų objektą. Ieškovė dukrą maitino apie 1 metus keturis mėnesius, naktimis jei tekdavo keltis prie dukros, tai keldavosi ieškovė, vaiko auginimo atostogose buvo ji, ligos atvejais dukrą slaugydavo irgi ieškovė.

11. Teismas nustatė, kad dėl tarp šalių kilusio konflikto, pareigūnai išdavė smurto orderį, kuris galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. 23:59 val., ir tuo laikotarpiu atsakovas negali turėti jokio kontakto su ieškove ir dukra, bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje.

12. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog šiuo metu vaiko interesus į saugią ir stabilią aplinką labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. L., kuri tinkamai užtikrina dukters interesus, visas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, turi artimą emocinį ryšį, mergaitė yra mažo amžiaus, iki šiol visad gyveno su mama, be to kartu gyvena mergaitės vyresnis brolis, su kuriuo sieja artimas ryšys. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų savo, kaip motinos valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove darytų vaikui neigiamą įtaką, byloje nėra. Teismas, nustatydamas M. A. K. gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie šiuo metu atsakovui taikomas priemones – smurto orderį, taip pat į 2023 m. rugsėjo 4 d. Skyriuje gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad prieš nepilnametę šalių dukrą galimai buvo panaudotas seksualinis smurtas ir ši informacija perduota Generalinei prokuratūrai.

13. Nustatydamas bendravimo tvarką teismas sprendė, jog šioje proceso stadijoje, atsižvelgiant į mažą dukters amžių (dar nesuėję 4 metai), nėra pagrindo taikyti skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarkos, pagal kurią mergaitė po savaitę gyventų tai motinos, tai tėvo namuose. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo prašymo dėl bendravimo su vaiku kas antrą savaitę netenkino, nustatė, jog kiekvieno kalendorinio mėnesio antradieniais, vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. iki 18.00 val. bei tą pačią dieną nuo 20.00 val. iki 20.30 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą; kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant savaitės, kuomet priimama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, savaitgalį), penktadienį vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. iki 18.00 val. bei to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą.

14. Abi šalys prašė nustatyti bendravimą švenčių dienomis, todėl teismas nustatė, kad vaikas su tėvu bendrauja poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais - Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į gyvenamąją vietą. Išimtinė bendravimo teisė poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną tenka mamai; neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į gyvenamąją vietą. Išimtinė bendravimo teisė neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną ir poriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną tenka mamai; Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 9.00 val. iki 10.00 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; išimtinė bendravimo teisė kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) tenka mamai. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo bendrąjį grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į gyvenamąją vietą nuo 9.00 val. iki 10.00 val. Taip pat nustatė, kad tėvai su dukra praleidžia savo gimtadienį, šalys su dukra praleidžia kas antrą dukros gimtadienį (poriniais metais - mama, neporiniais tėvas). Taip pat nustatė, jog šalys su dukra praleidžia po pusę vaikų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki dukros pavasario, rudens ar žiemos atostogų bei prieš dvi savaites iki vasaros atostogų, informuojant vienam kitą apie ketinimą pasiimti dukrą.

15. Teismas nustatė, kad šalys informuoja viena kitą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, jos mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius ir netrukdo viena kitai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).

16. Teismas nustatė, jog tuo atveju, jei nepilnametės šalių dukros tėvas ar motina planuoja laikinai išvykti su vaiku į užsienį (iki l mėnesio laikotarpiui), sutikimo viena šalis iš kitos nereikalauja, tik informuoja kitą šalį apie išvykimą su vaiku ir privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti vienas kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu arba, jei tai techniškai neįmanoma, trumpąja žinute (SMS), nurodant išvykimo trukmę ir vietą ir gauti rašytinį sutikimą. Atsakymas į prašymą dėl sutikimo davimo/nedavimo turi būti pateiktas elektroniniu paštu arba, jei tai techniškai neįmanoma, trumpąja žinute (SMS) per 5 darbo dienas nuo informacijos apie planuojamą laikiną išvykimą gavimo. Nesutikimo atveju tiek dukros tėvas, tiek vaikų motina privalo savo nesutikimą motyvuotai pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Teismas vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas yra smurtavęs jos ir vaiko atžvilgiu, tokiu būdu suponuodamas atsakovo kaltę, tačiau niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir sutinkamai su įstatymu. Atsakovo manymu, teismas nesusipažino su jo pateiktais dokumentais, nesusipažino su Skyriaus pateikta išvada byloje, savo sprendimą grindė vienašališkai vertindamas tik ieškovės poziciją byloje, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą byloje, kuris pažeidė atsakovo ir šalių dukros teises ir teisėtus interesus, todėl nutartis turi būti panaikinta.

17.2. Teismas nesigilino į atsakovo paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, jog š. m. gegužės 27 d. ieškovė susižalojo pati. Atsakovas, grįžęs iš darbo, rado ieškovę eilinį kartą girtą nuomojamose apartamentuose su dukra. Besiblaškydama ji trenkėsi į staktą. Atsakovas norėjo vežti ją į ligoninę, bet ji kategoriškai atsisakė, nenorėdama fiksuoti savo neblaivumo laipsnio, todėl atsakovas ją į ligoninę, jau išsiblaiviusią, nuvežė kitą dieną. Ligoninėje ieškovė nedavė paaiškinimų, kad atsakovas ją būtų sužalojęs, nes jos melas būtų iš karto paaiškėjęs. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas metė savo telefoną jai į veidą, tačiau teikiamas įrodymas UAB „Mobilnedas“ direktoriaus Ž. J. išduota pažyma patvirtina, jog ieškovės nurodomu metu atsakovas naudojosi šios bendrovės išduotu pakaitiniu telefonu iPhone7, kuris bendrovei buvo grąžintas idealios būklės, t. y. nesubraižytas, nesudaužytas ekranas.

17.3. Teismas visiškai nevertino, jog ieškovė į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir visų kitų tariamų atsakovo nusikaltimų ir vaiko teisių pažeidimų kreipėsi tik po to, kai buvo inicijuota ši byla. Civilinė byla buvo inicijuota 2023 m. rugpjūčio 11 d. Praėjus savaitei nuo civilinės bylos užvedimo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d. J. L. iniciatyva buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00340-23 pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kuriame neva atsakovas kaltinamas sužalojęs ieškovę 2023 m. gegužės 27 d. Ieškovė akivaizdžiai konsultuojama teisininkų kaltina atsakovą nebūtų nusikaltimų padarymu, tačiau joks apkaltinamasis nuosprendis atsakovo atžvilgiu nėra priimtas, dėl ko teismas neturėjo jokios teisės vertinti šiuos duomenis priimdamas skundžiamą nutartį.

17.4. Grubiai pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, teismas nepagrįstai atsižvelgė į byloje esantį smurto orderį, išduotą atsakovo atžvilgiu, ir į 2023 m. rugsėjo 4 d. Skyriuje gautą pranešimą apie galimo vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad prieš nepilnametę šalių dukrą galimai buvo panaudotas seksualinis smurtas. Atsakovas dėl jam išduoto smurto orderio davė išsamius paaiškinimus, pateikė teismui to vakaro garso įrašą, kuris visiškai paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, kad konfliktavo atsakovas. Garso įrašas patvirtina, jog konfliktą sukėlė pati ieškovė, varydama atsakovą iš jo paties namų, girdint šalių dukrai M., tačiau atsakovas nesileido į provokacijas, po ko ieškovė sužalojo atsakovą (perdrėskė veidą), kuomet plėšė dukrą jam iš rankų. Patirtus sužalojimus patvirtina byloje pateikta atsakovo veido nuotrauka su kraujosruvomis. Byloje pateikti garso įrašai patvirtina, kad po to, kai ieškovė išplėšė vaiką, ji nenusiramino. Jau dukra buvo padėta ant žemės, po ko vaiko motina sprendė griebti vaiką nuo žemės ir vaikas susimušė kojelę į metalinę konstrukciją ir pradėjo rėkti. Vaikui pradėjus verkti J. L. nenurimo, bandė rėkiantį vaiką nešti į balkoną. Tačiau atsakovas uždraudė ieškovei išsinešti vaiką, nes ji buvo susijaudinimo būsenoje, jos veiksmai buvo visiškai neprognozuojami. Po ko garso įraše girdime, kad pats atsakovas nori iškviesti policiją, tačiau dukra prašo nekviesti, dėl ko atsakovas policijos nekviečia. Smurto orderis atsakovui buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 31 d. Atskirąjį skundą, kuriuo atsakovas nesutiko su teismo taikytomis laikinosiomis priemonėmis, atsakovas byloje pateikė 2023 m. rugpjūčio 30 d. Akivaizdu, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. konfliktą surežisavo, siekdama asmeninės naudos šioje byloje, siekdama apriboti tėvo teisę matytis su dukra M..

17.5. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį vertino tai, kad prieš nepilnametę dukrą galimai buvo panaudotas seksualinis smurtas ir ši informacija perduota Generalinei prokuratūrai, tačiau byloje nėra gauta nei vieno įrodymo, kad atsakovas būtų atlikęs bent vieną veiksmą, atitinkantį seksualinio smurto prieš vaiką veiką, jis taip pat nėra įtariamas tokios veikos įvykdymu.

17.6. Visiškai nepagrįsti teismo motyvai, jog byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų savo, kaip motinos valdžią, ar kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kenktų vaiko interesams. Atsakovas kartu su 2023 m. rugpjūčio 13 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė tokias teismo išvadas paneigiančius įrodymus: Skyriaus raštą į 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovo skundą Nr. 2VTP-1821 dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. įvykių. Tą dieną atsakovas grįžęs į namus rado dukrą M. nesaugioje aplinkoje. Lovoje nepadoriai sugulę gulėjo M. P. draugai. Atsakovui davus pastabas, kodėl namuose tokia betvarkė, kodėl lankosi svetimi žmonės, ieškovė su sūnumi eilinį kartą pradėjo konfliktą, kurio metu M. P. provokavo atsakovą panaudoti smurtą jo atžvilgiu, tačiau atsakovas aiškiai vaikui nurodė, jog jo provokacijos nepavyks. Visas konfliktas yra įrašytas. Duomenys buvo pateikti Skyriuj tikslu įvertinti, ar ieškovė nepadarė vaiko teisių pažeidimo. Skyrius ištyręs situaciją nustatė vaiko teisių pažeidimus šalių dukros atžvilgiu, nes buvo pažeista dukros teisė į emociškai saugią, nekonfliktišką aplinką. Kaip nurodoma rašte, skyrius spręs dėl administracinės atsakomybės taikymo J. L. atžvilgiu. Taigi, objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Vaizdo įrašų teismas nevertino, tačiau įrašuose matyti akivaizdūs ieškovės vaiko teisių pažeidimai, nes matome ieškovę visiškai girtą, besišlaistančią, agresyviai nusiteikusią, eilinį kartą atsakovą koneveikiančią necenzūriniais žodžiais, esant dukrai M. šalia.

17.7. Motina neturi nuosavo būsto. Šiai dienai vaikas gyvena jam svetimame bute, o kiekvienam vaikui yra itin svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam–socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Taigi, teismas turėjo prioritetą teikti vaiko nusistovėjusiai ir saugiai aplinkai, o tokia aplinka šalių dukrai yra sukurta atsakovo namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

17.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo M. prisirišimo laipsnį prie brolio M., nes, nustatant vaiko laikiną gyvenamąją vietą, pirmiausia turi būti sprendžiama prie kurio iš tėvų vaikas labiau prisirišęs, o ne kitų artimųjų giminaičių.

17.9. Atsakovo ryšys su vaiku yra artimesnis. Priešingai nei mama, jis nėra padaręs vaiko atžvilgiu jokių pažeidimų, kaip tėvas yra charakterizuojamas tik teigiamai. Atitinkamai nėra jokio pagrindo keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri buvo tėvo namuose (duomenys neskelbtini).

17.10. Byloje pateiktas R. K. liudijimas, kad atsakovas yra nuostabus tėtis, kad atsakovas yra tinkamesnis asmuo prižiūrėti M., nes jis ja nuoširdžiai rūpinasi, skiria jai savo dėmesį, visad noriai užsiima su vaiku. Pateikti kitų šeimai artimų asmenų, ilgamečių šeimos draugų – T. M., A. S., M. K. liudijimai, kuriuose visi liudytojai patvirtina, jog M. ir tėvą sieja žymiai artimesnis ryšys nei su motina, kadangi nuo pat gimimo daugiausia vaiku rūpinosi tėvas. Atsakovo darbuotojos G. Ž. ir L. B. taip pat nurodė, jog vaiko ryšys su tėvu yra žymiai artimesnis nei su motina. Byloje pateiktas UAB „Romuvos klinika“ raštas, kuriame psichologė patvirtina, kad atsakovas nėra agresyvus, niekada nebuvo pastebta, jog jis būtų nusiteikęs priešiškai personalo ar kitų klientų atžvilgiu. Papildomai su atskiruoju skundu teikia Kauno lopšelis–darželis „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriuo ugdymosi įstaiga patvirtina, jog tėtis visada rūpinosi vaiku, vedė vaiką į darželį, dalyvavo mergaitės ugdyme ir priežiūroje. Skyrius byloje pateikė išvadą, jog mergaitė prie tėvo yra labai prisirišusi, kad juos sieja artimas ryšys ir tėvas gali tinkamai dukra pasirūpinti.

17.11. Visiškai nepagrįstas teismo sprendimas nustatyti tokią tėvo bendravimo tvarką su vaiku, kurios pagrindu tėtis taptų vaikui tik „savaitgaliniu“ tėčiu. Motyvų, kodėl teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas, teismas nepateikė išvis. Teismas nenurodė kokios konkrečios teisiškai svarbios aplinkybes neleidžia nustatyti atsakovo siūlomos laikinos bendravimo tvarkos.

17.12. Šiuo atveju abu tėvai gyvena vos kelių šimtų metrų atstumu, senamiesčio mikrorajone, kuriame vaikas lanko lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Tėvai yra kaimynai. Be to, pastovi vaiko gyvenamoji vieta visada buvo pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini). Būtent prie šios gyvenamosios vietos vaikas yra pripratęs, tad nėra nė menkiausios abejonės, jog vaiko tikrai neapsunkins tokia bendravimo tvarka, kurios pagrindu ji kas savaitę bendrautų su kiekvienu iš tėvų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji aplinka yra tinkama šalių dukrai gyventi. Skyrius irgi padarė išvadą, kad atsakovas gali pasirūpinti dukra tinkamai, Skyrius neprieštaravo tokios bendravimo tvarkos nustatymui, pagal kurią abu tėvai su vaiku bendrautų vienodai laiko, dėl ko konstatuotina, kad šioje dalyje teismas priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, pažeidžiantį atsakovo ir vaiko interesus, nes būtent tokiame mažame amžiuje vaikui yra itin svarbu bendrauti su abiem tėvais vienodą laiką, kad būtų išlaikytas šiai dienai esamas vaiko tvirtas ryšys su atsakovu.