Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei M. V. dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

9. Bylos šalys neprašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Be to, šalys nepateikė teismui papildomų įrodymų ar prašymų dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat kitų prašymų, susijusių su nagrinėjama byla, išskyrus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės M. V. 3 000 Eur negrąžintos paskolos pagal pirmiau nurodytą 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. kovo 24 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo visiškai patenkino kreditorės reikalavimus (e. b. l. 43) (žr. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinę bylą Nr. eL2-2281-995/2023). Aptariamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 24 d. įsakymas įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d. (žr. civilinės bylos Nr. eL2-2281-995/2023 LITEKO duomenis). Atsakovė M. V. 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-2281-995/2023 ir panaikinti pirmiau nurodytą teismo 2023 m. kovo 24 d. įsakymą. Šio teismo sprendimo priėmimo dieną Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovės prašymas patenkintas ir atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eL2-2281-995/2023 bei pasiūlyta ieškovei pateikti ieškinį dėl negrąžintos paskolos priteisimo iš atsakovės, bet ieškovė dar nėra pateikusi teismui ieškinio (žr. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinę bylą Nr. eA2-1864-588/2024).

13. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus pirmiau nurodytam Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 24 d. įsakymui byloje Nr. eL2-2281-995/2023, 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės M. V. 17 835 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,5 proc. delspinigių normą už 1 189 pradelstas atsiskaityti dienas už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. pagal pirmiau nurodytą ginčo 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas ir 101 Eur žyminio mokesčio. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo visiškai patenkino kreditorės reikalavimus. Skolininkei pateikus prieštaravimus, ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės M. V. 2 700 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,5 proc. delspinigių normą už 180 dienų laikotarpį, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (žr. šio sprendimo 1 pastraipą). Ieškinys priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartimi ir perduotas pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 439 straipsnio 5 dalis).

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškovės teisės į delspinigius

14. Sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Akcentuotina, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

15. Ieškovė grindžia reikalavimą atsakovei iš 2023 m. sausio 16 d. cesijos sutarties pagrindu perimto pradinio kreditoriaus reikalavimo atsakovei pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pradinį kreditorių V. A. ir atsakovę M. V. siejo paskolos teisiniais santykiai, šią aplinkybę patvirtino taip pat ir pati atsakovė savo atsilipime į ieškinį. Byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo, kad pradinis kreditorius ir atsakovė sudarė ginčo paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 3 000 Eur dydžio paskolą, o atsakovė gavo 3 000 Eur paskolą ir įsipareigojo grąžinti pradiniam kreditoriui 3 000 Eur. Atsakovė neginčija, kad pasirašė ginčo paskolos sutartį, tik teigia, kad ją pasirašė atgaline data, kuomet, anot atsakovės, pradinis kreditorius ją persekiojo, baugino ir šantažavo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad pradinį kreditorių ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Todėl sprendžiant klausimą dėl atsakovės prievolės grąžinti paskolą tinkamo įvykdymo, svarbu atsižvelgti į teisės normas, kuriose reglamentuoti paskolos teisiniais santykiai (CK 6.870–6.873 straipsniai).

16. Byloje pirmiausia kilo ginčas dėl to, ar ieškovė apskritai turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės delspinigius pagal pirmiau nurodytą ginčo 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį.

17. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis).

18. Pagal ginčo paskolos sutarties 2.1 papunktį atsakovė įsipareigojo grąžinti pradiniam kreditoriui 3 000 Eur paskolą iki 2020 m. birželio 10 d. Pagal paskolos sutarties 4.1 papunktį atsakovė įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (e. b. l. 39). Taigi sutarties šalys pagal pirmiau nurodytas rašytinės sutarties nuostatas aiškiai susitarė dėl netesybų delspinigių forma.

19. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad gavo iš atsakovo 3 000 Eur dydžio paskolą ir pasirašė ginčo paskolos sutartį. Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė ginčo sutartį, nes sutartyje nustatytu terminu negrąžino nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei 3 000 Eur paskolos sumos. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų grąžinusi pradiniam kreditoriui paskolą ar jos dalį, ar kad šalys būtų susitarusios dėl kito nei nurodyta paskolos sutartyje paskolos grąžinimo termino. Todėl vien aplinkybė, kad atnaujintas procesas byloje Nr. eL2-2281-995/2023, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas dėl negrąžintos paskolos sumos išieškojimo iš atsakovės, niekaip nepaneigia ginčo paskolos sutarties pažeidimo fakto ir aplinkybės, kad atsakovė nėra grąžinusi jai suteiktos paskolos.

20. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog netesybos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovė teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalių susitarimu nenumatyta, jog delspinigiai būtų skaičiuojami iki visiško sutarties įvykdymo, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių, paskaičiuotų po bylos iškėlimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė dublike paaiškino, jog ji ieškinyje pateiktoje lentelėje padarė rašymo apsirikimą ir dublike aiškiai patikslino prašomų priteisti delspinigių skaičiavimo laikotarpį. Ieškovė dublike aiškiai nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,5 proc. delspinigių normą už 180 dienų laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. kovo 24 d., t. y. iki Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. įsakymo priėmimo dienos ir bylos Nr. eL2-2281-995/2023 iškėlimo (žr. dubliko 8–10 punktus). Todėl atsakovės argumentai, susiję su delspinigių skaičiavimo laikotarpiu, nereikšmingi sprendžiant šalių ginčą, nes ieškovė neprašo priteisti delspinigius, paskaičiuotus po bylos iškėlimo teisme.

21. Atsakovės argumentai dėl neteisėto sumarinio proceso inicijavimo, dėl, anot atsakovės, nepagrįstai ir neteisėtai priimto teismo įsakymo šioje byloje, taip pat neturi jokios įtakos sprendžiant šalių ginčą, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymas panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartimi, priėmus ieškinį. Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo rengimą, o žyminis mokestis įskaitytas reiškiant ieškinį.

22. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atsiliepime ir triplike nurodytų teiginių pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica).

24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet taip pat ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Vadinasi, būtent atsakovė teigdama, kad ji buvo priversta atgaline data pasirašyti be kita ko ginčo paskolos sutartį ir vekselius, taip pat tai, jog jos pasirašytais 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. spalio 26 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 23 d., 2020 m. lapkričio 30 d. vekseliais užtikrinta būtent ginčo paskolos ir delspinigių grąžinimas, tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius jau neturėjo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu pagal paskolos sutartį, jog delspinigiai nustatyti vienašališkai pradinio kreditoriaus ir kt., turėjo pareigą tai įrodyti. Tačiau atsakovė neįvykdė šios savo pareigos. Byloje nėra absoliučiai jokių pirmiau nurodytus atsakovės teiginius patvirtinančių įrodymų. Taigi, tokie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti absoliučiai jokiais įrodymais, todėl vertintini tik kaip atsakovės gynybinė pozicija, kad ji pateisintų paskolos sutarties netinkamą vykdymą.

26. Pažymėtina, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti ir teismui pateikti vekseliai yra pasirašyti visai kitomis datomis nei ginčo paskolos sutartis, t. y. ginčo paskolos sutartis pasirašyta 2020 m. kovo 3 d., paskolos grąžinimo terminas – iki 2020 m. birželio 10 d., o vekseliai išrašyti: 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. spalio 26 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 23 d., 2020 m. lapkričio 30 d. Visų atsakovės nurodytų vekselių turėtojas yra ne pradinis kreditorius, bet visai kitas asmuo, t. y. ne ginčo paskolos sutarties šalis. Atsakovė net nenurodė, kokiu konkrečiu vekseliu, anot jos, užtikrintas ginčo delspinigių grąžinimas. Ginčo paskolos sutartyje nėra jokio įrašo apie tai, kad pastarajai užtikrinti išduodamas vekselis. Tokių duomenų nėra taip pat ir vekseliuose. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad išieškojimas pagal vekselius vykdomas tik dėl skolos, bet ne dėl delspinigių. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad ginčo paskolos sutarties ir delspinigių grąžinimas būtų užtikrintas kokiu nors atsakovės nurodytu vekseliu ar kad atsakovė būtų sumokėjusi pradiniam kreditoriui arba pačiai ieškovei ginčo sutartimi sutartų delspinigių sumą. Akcentuotina, kad byloje taip pat nėra absoliučiai jokių duomenų apie tai, jog atsakovė po ginčo paskolos sutarties pasirašymo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, teismą, pradinį kreditorių dėl sutarčių, vekselių pasirašymo aplinkybių ir kt. Be to, atsakovė neginčija, kad gavo ieškovės siųstą pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo, bet taip pat ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kad kreipėsi į ieškovę, reiškė pretenzijas dėl reikalavimo perleidimo ar kt. Todėl atsakovės argumentai, kad neva ieškovė apskritai neturi reikalavimo teisės į atsakovę, yra nepagrįsti.

28. Be to, akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose, priešieškiniuose ir kt.). Pažymėtina, kad atsakovei atstovauja profesionalus teisininkas advokatas, bet atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio, taip pat neinicijavo kitų bylų nei dėl paskolos sutarties, nei dėl vekselių, nei dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Taigi nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų šioje byloje nereiškė savarankiško reikalavimo dėl reikalavimų perleidimo sutarties ar paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Vadinasi, ginčo paskolos sutartis ir reikalavimo teisės perleidimo sutartys galioja, nėra nuginčytos, o ir pati atsakovė pripažino, kad pasirašė paskolos sutartį ir gavo paskolos sumą.

29. Taip pat pažymėtina, kad teismas skirdamas nagrinėti bylą teismo posėdyje, 2024 m. kovo 8 d. nutartyje išaiškino bylos šalims teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; nustatė šalims terminą pateikti papildomus įrodymus ar prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat kitus prašymus, susijusius su nagrinėjama byla. Vis dėlto, nepaisant to, kad atsakovei atstovauja advokatas, atsakovė neprašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, neteikė jokių papildomų įrodymų, nereiškė jokių prašymų, pavyzdžiui, apklausti liudytojus ir pan., išskyrus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neprašė išreikalauti įrodymus ar kt. Taigi nepaisant to, kad atsakovei atstovauja profesionalus teisininkas, ji šioje byloje apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, kurie neparemti absoliučiai jokiais byloje esančiais įrodymais.

30. Šiuo konkrečiu atveju byloje nesant absoliučiai jokių atsakovės teiginius patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad reikalavimų perleidimo sutartis ar paskolos sutartis yra akivaizdžiai niekinės, todėl teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) pripažinti jas negaliojančiomis. Pažymėtina, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio ar priešieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Taigi teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra absoliučiai jokių abejonių dėl to, jog jis niekinis, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių, rinkti, tirti papildomų įrodymų.

31. Apibendrinant tai, kas pirmiau šiame sprendime nurodyta, akivaizdu, kad ginčo reikalavimų perleidimo sutartis ar ginčo paskolos sutartis nėra akivaizdžiai niekinės. Taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad sutartis akivaizdžiai niekinė, nes ieškovei perleistas neegzistuojantis reikalavimas. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad teismas sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nesant šalies reikalavimo gali tik tuomet, kai tam nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl reikalavimų perleidimo sutarties šiuo konkrečiu atveju per se (savaime) nepatvirtina, kad sutartis akivaizdžiais niekinė ir yra pagrindas teismui ex officio konstatuoti sutarties niekinį pobūdį. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, vadovaujantis pirmiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo ex officio pripažinti reikalavimų perleidimo sutartį ar ginčo paskolos sutartį negaliojančiomis.

32. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

33. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

36. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti, o ieškovė turėjo teisę perimti reikalavimų teises atsakovės atžvilgiu pagal ginčo paskolos sutartį. Perėmusi reikalavimų teises, ieškovė perėmė visas su reikalavimais susijusias teises, taip pat ir teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl delspinigių priteisimo. Todėl konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės delspinigius.

Dėl delspinigių dydžio mažinimo

38. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Teismas pritaria ieškovės argumentams, jog pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

39. Taigi, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl netesybų už prievolės atsiskaityti nevykdymą. Tačiau, nepaisant šalių susitarimo, sutartos netesybos, esant atitinkamam reikalavimui, teismo gali būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes (pavyzdžiui, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininkės elgesį, prievolės sumą ir pan.), yra akivaizdžiai per didelės. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

40. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

41. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 30 punktas).

42. Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi, žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio.

43. Taigi, bendroji netesybų priteisimo taisyklė yra, jog netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Vis dėlto, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovė prašo sumažinti priteistinas netesybas. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, aktuali ir šioje byloje, pagal kurią – tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, pavyzdžiui, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

44. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovė klausimą dėl delspinigių mažinimo iškėlė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek taip pat ir triplike. Taigi ieškovė turėjo galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius pradinio kreditoriaus ar pačios ieškovės patirtus realius ar tikėtinus nuostolius, pagrįsti protingą netesybų dydį. Tačiau ieškovė to nepadarė, byloje net neįrodinėjo patirtų realių ar tikėtinų nuostolių, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė šalims terminą pateikti papildomus įrodymus ar prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat kitus prašymus, susijusius su nagrinėjama byla. Tačiau ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų dėl nuostolių.

45. Vertinant, ar sutartyje nustatyta ir ieškovės prašoma priteisti netesybų suma šiuo konkrečiu atveju atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, teismas, visų pirma, atsižvelgia į šalių elgesį, t. y. į tai, kad atsakovė vėluoja įvykdyti savo įsipareigojimą grąžinti paskolą, ilgą laiką negrąžina jai suteiktos paskolos, nesumoka delspinigių, taip pat neįrodė objektyvių tokio įsipareigojimo nevykdymo priežasčių. Kita vertus, teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad, pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, pats pradinis kreditorius ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl lėšų priteisimo iš atsakovės. Be to, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad abi paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, o paskola atsakovei suteikta neatlygintinai, be jokių palūkanų, taip pat į tai, jog ieškovė neįrodė realių ar tikėtinų nuostolių, kad pagrįstų protingą netesybų dydį, nepateikė absoliučiai jokių duomenų, pagrindžiančių realų jų dydį, nenurodė absoliučiai jokių argumentų apie reikšmingus nepatogumus, neigiamus padarinius, kuriuos galbūt ji ar pradinis kreditorius patyrė dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo. Taip pat teismas įvertina tai, kad sutartyje nustatyti 0,5 proc. nuo paskolintos sumos delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną sudaro net 182,5 proc. per metus, o ieškovės paskaičiuota 2 700 Eur delspinigių suma už 180 dienų laikotarpį beveik lygi pačiai paskolos sumai – 3 000 Eur. Tokia delspinigių norma, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, paskolos sumos dydį, akivaizdžiai neatitinka protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos.

46. Todėl teismas, atsižvelgęs šios konkrečios bylos aplinkybių visumą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sutartyje nustatytą delspinigių normą mažina nuo 0,5 proc. iki 0,15 proc. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteisiama 810 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo negrąžintos 3 000 Eur sumos, taikant 0,15 proc. normą už 180 dienų laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. kovo 24 d. ((3 000 Eur X 0,15 proc.) X 180 d. = 810 Eur). Nurodyto dydžio, t. y. 810 Eur, netesybos, teismo vertinimu, tinkamai atliks kompensacinę funkciją, nepažeis sutarčių laisvės principo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

47. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Aptariamos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir ieškovas dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

48. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 810 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugsėjo 15 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

50. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 700 Eur sumą. Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteista iš viso 810 Eur suma. Vadinasi, pagal priteisiamą sumą patenkinama iš viso 30 proc. ieškinio reikalavimų, atmetama – 70 proc. Dėl to ieškovė, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 30 proc., o atsakovė – į 70 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

51. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 240,75 Eur, bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 61 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 179,75 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (514,25 Eur už prašymą dėl prieigos prie bylos ir ieškinio parengimą, taip pat 665,50 Eur už dubliko parengimą) (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė patyrė 1 452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (200 Eur už susipažinimą su byla, 252 Eur už prieštaravimų parengimą, 600 Eur už atsiliepimo ir 400 Eur už tripliko parengimą) (žr. dokumentą Nr. DOK-55488).

52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

53. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

54. Atsakovė teigia, kad ji be kita ko patyrė 200 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti už susipažinimą su byla, tačiau net nenurodo, kiek konkrečiai laiko advokatas užtruko susipažindamas su byla (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovei nepriteisiamos 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už susipažinimą su byla.

55. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dienomis, t. y. 2024 m. vasario mėn. ir balandžio mėn. galioję užpraėjusių ketvirčių (2023 metų trečiąjį ketvirtį ir ketvirtąjį ketvirtį) vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 018,20 Eur ir 2 110,30 Eur. Todėl maksimalus rekomenduotinas priteisti išlaidų dydis: už prašymą – 201,82 Eur (0,1 X 2 018,20 Eur); už prieštaravimus – 527,57 Eur (0,25 X 2 110,30 Eur); už ieškinį ir atsiliepimą į jį – 5 045,50 Eur (2,5 X 2 018,20 Eur); už dubliką ir tripliką – 3 165,45 Eur (1,5 X 2 110,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad ieškovės prašomos priteisti 1 179,75 Eur išlaidos ir atsakovės kitos likusios prašomos priteisti 1 252 Eur (1 452 Eur – 200 Eur) išlaidos advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ne tik neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, bet yra taip pat ženkliai mažesnės negu rekomenduotinas maksimalus dydis.

56. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, įvertinus advokato ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti 1 179,75 Eur išlaidos ir atsakovės kitos likusios prašomos priteisti 1 252 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti.

57. Dėl to, patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 372,23 Eur (1 179,75 Eur + 61 Eur = 1 240,75 Eur; 1 240,75 Eur X 30 proc. = 372,23 Eur), o atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 876,40 Eur (1 252 Eur X 70 proc. = 876,40 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis).

58. Atlikus priešpriešinių mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 504,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (876,40 Eur – 372,23 Eur = 504,17 Eur).

59. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo byloje 101 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti tik 61 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, ieškovei grąžintinas sumokėtas 40 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 810 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugsėjo 15 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti atsakovei M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valaura“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 504,17 Eur (penkis šimtus keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.