Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Y. N. ieškinį atsakovui A. B., išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2009 m. sausio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra S. B., gim. 2008 m. sausio 2 d., tvarką nustatant: atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną šeštadienį, pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos 12.00 val. ir gražindamas 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo ištaigoje arba vizitai pas gydytojus, atsakovas privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio / užsiėmimo / poliklinikos; 2) atsakovas gali kiekvieną dieną, atsižvelgiant į dukters užimtumą, bendrauti su dukra telefonu ir (ar) internetu programine įranga ,,Skype“ ar „Viber“; įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute telefonu); vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų, kitas turi teisę pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas; tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir pan.) bei lavinimą (darželį, mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.), esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti kitam iš tėvų galimybę dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose; tėvo bendravimas su vaiku galimas tik esant vaiko sutikimui; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 210,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną Y. N.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas su dukra bendrauja vieną kartą per savaitę BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tel. 8 (46) 416 516, iki teismo sprendimo priėmimo; esant vaiko norui, atsakovas bendrauja su dukra 4 kartus per savaitę, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penkiadieniais ir sekmadieniais, atsižvelgiant į dukters užimtumą, telefonu ir (ar) internetu programine įranga ,,Skype“ ar „Viber“ nuo 18.00 val. iki 19.00 val. vakaro iki teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismo motyvai:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo. Skundo motyvai: Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra visiškai neįgyvendinama ir sudaro prielaidas ieškovei piktnaudžiauti savo motinos valdžia. Kartu pažeidžia jo teisę matytis su vaiku ir palaikyti su juo bendravimą, vystyti ir plėtoti tarpusavio ryšį, suteikti vaikui saugumo jausmą ir pasitikėjimą savimi. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka realiai negali būti vykdoma.BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras yra biudžetinė įstaiga, kuri dirba pagal darbo grafiką iki 18.00 val. ir nedirba savaitgaliais.Nepilnametė dukra šiuo metu mokosi M. G. pagrindinės mokyklos 2t klasėje. Taip pat aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje – dalyvauja kryptingo meninio ugdymo (teatro) programoje, lanko mokyklos logopedo užsiėmimus, plaukimo treniruotes, lanko Klaipėdos J. K. muzikos mokyklą. Taigi vaikas nuo pat ryto iki 15–16 val. būna užimtas – mokosi bei dalyvauja užklasinėje veikloje. Po užsiėmimų būna pavargęs ir nebenorės bendrauti su juo.Jis gyvena Vilniaus rajone, tad atvažiuoti iki Klaipėdos ir su dukra praleisti tik vieną valandą yra nelogiška ir tai neužtikrina jo normalaus bendravimo su vaiku.Gydytojo pažyma patvirtina, kad nepilnametė šalių dukra yra jautri, sielojasi dėl tėvų skyrybų, šeimos situacijos, gydytojai rekomenduoja subalansuoti dienotvarkę. Nustatyta bendravimo tvarka negali būti pripažinta visaverte, užtikrinančia saugios, dukters poreikius atitinkančios aplinkos bendravimo metu sukūrimą. Iš teismo nustatytos tvarkos visiškai neaišku, kaip galima nustatyti vaiko norą ar nenorą bendrauti su tėvu, kas gali nustatyti, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, ar užtikrinti, kad vaikui išreiškus norą bendrauti, jam bus suteikta galimybė pačiam paskambinti. Šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas, kurio priežastis – ieškovės nenoras leisti jam bendrauti su dukra. Šalių konfliktas gali paskatinti ją piktnaudžiauti jai suteikta teise kontroliuoti vaiko norą ar nenorą bendrauti su tėvu, dėl ko tėvo ir dukters ryšys galutinai nutrūks. Kad ieškovė pati nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, patvirtina faktas, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4831-642/2017 paskyrė 150,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:

5.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti. Teismas pagrįstai atsižvelgė į pateiktus gydytojų išrašus, iš kurių matyti, jog atsižvelgus į vaiko sveikatos sutrikimus neįmanoma šiuo metu vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Šiuo atveju turi būti svarbiausi vaiko interesai, nes nustatyta bendravimo tvarka kelia vaikui įtampą, baimę, kas atsispindi mergaitės psichosomatikoje.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta nepilnamečio vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 26 d. nustatė laikiną bendravimo tvarką, t. y. kad atsakovas A. B. su dukra S. B. bendrauja vieną kartą į savaitę BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tel. 8 (46) 416 516; esant vaiko S. B. norui, atsakovas bendrauja su dukra 4 kartus per savaitę, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penkiadieniais ir sekmadieniais, atsižvelgiant į dukters užimtumą, telefonu ir (ar) internetu programine įranga ,,Skype“ ar „Viber“ nuo 18.00 val. iki 19.00 val. vakaro iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas A. B. su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, kuri negali būti realiai vykdoma dėl objektyvių priežasčių, t. y. darbo laiko, vaiko užimtumo, negalėjimo patikrinti informacijos dėl vaiko nenoro bendrauti su juo, įstaigos, kurioje numatyti pasimatymai, riboto darbo laiko. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos argumentus nepagrįstais.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. m. sausio 13 d. sprendimu buvo nustatyta šalių nepilnametės dukros S. B., gim. 2008 m. sausio 2 d., gyvenamoji vieta su jos mama, nustatyta bendravimo su tėvu tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarkos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė reikalavimą nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Savo reikalavimą argumentuoja tuo, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, dėl ko atsirado sveikatos problemų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. spalio 21 d., 2016 m. lapkričio 17 d., 2016 m. lapkričio 30 d. (Nr. 16-24139), 2016 m. gruodžio 27 d. (raštas Nr. 1078) išrašai, UAB „Šviesmeda“ 2014 m. lapkričio 4 d. pažymėjimas Nr. 201, 2017 m. kovo 6 d. pažymėjimas Nr. 17, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. (24.32.)-VT4-2051, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2016 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. S-31-2604, 2017 m. kovo 23 d. raštas Nr. S-31-1017 patvirtina, kad mergaitė sielojasi dėl šeimos situacijos, jaučia įtampą, jai diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija. Šiuo metu gydytojai rekomenduoja atsižvelgti į vaiko psichologinę būseną ir nenustatyti maksimalios bendravimo su tėvu tvarkos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, jog šiuo metu vaiko ir tėvo socialinis bei emocinis ryšys nėra tvirtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertinęs vaiko interesus nustatė laikiną minimalią bendravimo su tėvu tvarką. Apeliantas nurodė, kad dėl vaiko ir jo darbo grafiko negali vykdyti skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas nustatė vaiko ir tėvo bendravimą vieną kartą per savaitę BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tel. 8 (46) 416 516. Nesutiktina su šiuo argumentu. Byloje nustatyta, kad šiuo metu mergaitė yra devynerių metų amžiaus, tačiau atsižvelgus į tai, kad ji turi baimę bendrauti su tėvu, dukros tiesioginis bendravimas su tėvu jų bendravimo pradžioje gali sukelti vaikui dar didesnių neigiamų emocinių išgyvenimų, psichologinę įtampą ir nesaugumo jausmą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimą vieną kartą per savaitę BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu Debreceno g. 48, Klaipėda, tel. 8 (46) 416 516. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje įstaigoje mergaitė lankosi pas psichologą, tad ši vieta jai yra emociškai saugi. Pats apeliantas teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo darbo laiką ir negalėjimą atvykti susitartu lauku (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas pats dėjo pastangas ir siūlė kitą vietą, kuri būtų jam ir jo vaikui tinkama bendrauti jiems abiem patogiu laiku. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui, o taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Apeliantui išaiškintina, kad jis turi teisę bet kada kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kuri, jo manymu, labiau atitiktų vaiko interesus.Apeliantas nurodė, kad ieškovė piktybiškai nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos ir tai patvirtina faktas, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4831-642/2017 paskyrė jai 150,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Apeliacinės instancijos eismas nesutinka su šiuo argumentu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. sausio 18 d. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Būtent šis faktas patvirtina, kad tarp šalių vyksta nesutarimai ir dėl to kenčia jų nepilnamečio vaiko interesai. Pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną bendravimą su tėvu tvarką buvo būtent atsižvelgta į prioritetinius vaiko interesus.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms byloje nenustatyta, jog laikina bendravimo tvarka ieškovei suteiktų kokias nors išimtines teises nepilnamečio vaiko atžvilgiu ar prieštarautų įstatymams. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo A. B. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.