Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovei advokatei Ingai Mekienei, atsakovui J. S., jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal I. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo priešieškinį dėl tų pačių dalykų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iki santuokos sudarymo su atsakovu ji asmeninės nuosavybės teisėmis turėjo butą, (duomenys neskelbtini), už kurį iki santuokos sudarymo buvo sumokėtas kooperatyvo nario įnašas, butas buvo registruotas jos (I. K.) vardu. Šį butą 1995-05-22 dienos pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė kaip asmeninę nuosavybę už 14 000 litų. 1995-10-03 kaip atstovė pardavė broliui, Č. K., priklausantį butą (duomenys neskelbtini), už 8000 Lt, ir šiuos pinigus jai brolis atidavė įsigyti nekilnojamam turtui. 1995-06-09 pagal pirkimo -pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini)už 20 000 litų. Kadangi neužteko jos asmeninės nuosavybės turėto ir parduoto buto piniginių lėšų, trūkstamą pinigų sumą pasiskolino ir skolą ji atidavė pardavusi brolio vardu turėtą butą Panevėžyje. 2004-08-26 dieną šis žemės sklypas su statiniais- (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 62 000 Lt. 2004-12-20 buvo nupirktas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) už 73 000 Lt. Taigi santuokoje įgytas nekilnojamas turtas, esantis Klaipėdos mieste, yra ne tik iš sutuoktinių lėšų, bet ir panaudojant vieno sutuoktinio asmenines lėšas, kurios turėtų būti kompensuojamos išmokant kompensaciją, arba nustatant nuosavybės teisę į didesnę turo dalį, nutraukiant santuoką. Kadangi jos asmeninių lėšų į šį butą yra įnešta žymiai daugiau, nei bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga jei butas būtų dalinamas lygiomis dalimis.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo atlikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbai yra minimalūs – iš langų rėmų surinkta pašiūrė-garažas, jau sutrupėjęs betonuotas įvažiavimo takelis. Kiti namo, pirties remonto darbai buvo atlikti ieškovės brolio lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad po santuokos sudarymo 1993 m. šalys ilgą laiką gyveno kartu Panevėžyje, Kuršėnuose. Atsakovas nuo 2003 m. pradėjo dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdoje, savaitgaliais grįždavo į šeimos gyvenamąją vietą Kuršėnuose. Pastaraisiais metais santuokiniai ryšiai nutrūko, sutuoktiniai nebesirūpina vienas kitu, nebeveda bendro ūkio. Nors sutuoktiniai kartu nebegyvena jau kelis metus, tačiau atsakovas, ieškovei kelis kartus išvykus dirbti į užsienį, grįždavo į Kuršėnus, prižiūrėdavo tuo metu dar nepilnametes šalių dukras. Ieškovė pripažįsta, kad ji taip pat nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą, niekada nėra atvykusi pas sutuoktinį į Klaipėdą, neprisidėjo prie bendro turto (ginčo buto) išlaikymo, todėl laikytina, jog nepakanka neginčijamų įrodymų, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis).

Byloje rašytiniais įrodymais – VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ pažymomis nustatyta, kad šiuo metu šalys turi santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 14886 Eur vertės bei automobilius „VW Polo“, 300 Eur vertės ir „Opel Astra“, 300 Eur vertės. Byloje kyla ginčas tik dėl buto padalijimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pardavus jos iki santuokos turėtą butą bei už iš brolio gautus pinigus pardavus jo butą, todėl jai priklauso didesnė nuosavybės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atsakovas nurodo, kad po santuokos sudarymo 1995 m. įgytas butas (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už bendras lėšas, jis buvo iš esmės pagerintas, parduotas už ženkliai didesnę kainą ir už tuos pinigus ir papildomas šeimos lėšas buvo nupirktas ginčo butas Klaipėdoje.

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (santuokos liudijimu, pirkimo-pardavimo sutartimis), nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). 1995-06-09 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) už 20 000 litų. 2004-08-26 šis žemės sklypas su statiniais - (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 62 000 Lt. Šie įrodymai patvirtina, kad šio santuokos metu įgyto turto vertė padidėjo daugiau nei tris kartus. Pardavus šį turtą, 2004-12-20 buvo nupirktas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) už 73 000 Lt. Be to, ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos metu perkant nekilnojamąjį turtą, jį būtų siekusi įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Pasisakant dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto, konstatuotina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Vadinasi, teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).

Laikytina, kad šis ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas sutuoktinių bendromis lėšomis ir kokių nors pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo nėra.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016 23 punktas).

Ginčo butas natūra yra nedalus (1-o kambario). Atsižvelgtina į tai, kad tai yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa, jis ten gyvena ilgą laiką, moka mokesčius. Atsakovas nesutinka sumokėti kompensacijos už ieškovei tenkančią buto dalį. Tokiu būdu vienintelis padalijimo būdas yra nuosavybės dalių nustatymas bute. Ginčo dėl buto kainos nėra.

Automobiliai padalintini pagal šalių reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kuri šalis kokiu automobiliu naudojasi.

Dėl santuokoje įgyto turto pagerinimo

Atsakovas nurodo, kad prie ieškovei asmeninės nuosavybės priklausančio namo ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), atliko ženklius pagerinimo darbus – garažo, pirties pastatymą, takelių betonavimą ir kt.. Buvo panaudota apie 30 000 Eur jo asmeninių lėšų, todėl šias sumas užskaityti kaip jo asmenines lėšas ir butą (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe.

Atsakovas nepateikė įrodymų apie asmeninių lėšų panaudojimą remontuojant minėtą namą. Priešingai, ieškovės paaiškinimu, liudytojų parodymais, nustatyta, kad paveldėtas namas buvo suremontuotas ieškovės brolio lėšomis dar iki šalims į jį įsikeliant. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats atsakovas. Atsakovo pateiktos lokalinės sąmatos nepatvirtina, jog jose nurodyti darbai buvo atliekami. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad garažas yra sumontuotas iš naudotų langų rėmų, yra laikinas statinys.

Atsakovas neįrodė, jog turtas buvo pagerintas iš esmės, t.y. duomenų apie tai, kad santuokos metu turto vertė padidėjo. Atsakovo nurodyti darbai, nekeičiant pagrindinių statinių konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą, todėl atsakovas negali reikalauti kompensacijos, remdamasis CK 3.115 straipsnio pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kompensacijos už šiuos darbus (įdėtas lėšas) atsakovas neprašo, be to ir neįrodė, kad buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, o atsakovo darbo užmokestis gautas santuokos metu taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, jos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp J. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir I. S., a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – S. ir S.

Po santuokos nutraukimo I. S., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 7443 Eur vertės ir automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, iš viso turto už 7743 Eur.

Po santuokos nutraukimo J. S., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 7443 Eur vertės ir automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, iš viso turto už 7743 Eur.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.