Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-07-21 · Civilinė byla Nr. e2S-871-357/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-21Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-01-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-21
Bylos Nr.
e2S-871-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-04399-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
Ž. M.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-871-357/2015

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04399-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 129.19.2.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens antstolio V. Z. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretiesiems asmenims antstoliams V. Z., N. B., AB DNB bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Būsto valda“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo antstolis V. Z. kreipėsi į teismą su prašymu Ž. M. fizinio asmens bankroto byloje dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras: leisti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui UAB „Limesa“, o gautą 28.738,99 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka. Paaiškino, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0137/14/00476 skolininkei Ž. M. priklausantis nekilnojamojo turto objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2014-12-22 12:07:12 val. pasibaigusiose varžytynėse Nr. 59673 buvo parduotas už 28.738,99 Eur pirkėjui UAB „Limesa“.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ savo ir kreditoriaus AB DNB bankas vardu prašė leisti antstoliui V. Z. užbaigti nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo iš varžytynių procedūrą. Nurodė, jog teismui leidus antstoliui pabaigti vykdymo veiksmus pareiškėjos bankroto procedūra būtų paprastesnė, nes bankroto proceso metu netektų pardavinėti pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, dėl ko sumažėtų administravimo išlaidos.

Suinteresuotas asmuo antstolė N. B. sutiko su antstolio V. Z. prašymu.

Pareiškėjos Ž. M. bankroto administratorius „Vakarų bankroto biuras“ nesutiko su prašymu. Paaiškino, kad nėra pagrindo leisti antstoliui baigti vykdymo veiksmus, nes turto pardavimo klausimus turi spręsti kreditorių susirinkimas. Bankrutuojantis asmuo, nesutikdamas su antstolio nustatyta turto pardavimo kaina, jau buvo apskundęs antstolio veiksmus, nurodė, jog jau yra praėjęs žymus laiko tarpas nuo antstolio vykdymo bylos pradėjimo bei turto vertinimo atlikimo, todėl tikslinga būtų atlikti pakartotinį nepriklausomą turto vertinimą, kuriuo remiantis kreditoriai galėtų tvirtinti pradinę turto pardavimo varžytinėse kainą.

Pareiškėja Ž. M. prašė antstolio prašymą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjai iškėlus bankroto bylą yra siekiama atkurti jos mokumą, todėl visus klausimus susijusius su pareiškėjos turto turėtų spręsti visi bankroto byloje patvirtinti kreditoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi antstolio V. Z. prašymo netenkino.

Teismas vertino, kad tiek vykdomojoje, tiek fizinio asmens bankroto byloje yra kilęs ginčas dėl Ž. M. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, vertės, todėl ir kreditorių, ir skolininkės interesus labiau užtikrins jeigu bus atliktas pakartotinas parduodamo turto vertinimas ir skolininkės turtas bus parduodamas pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą turto pardavimo kainą. Kreditoriaus, kurio reikalavimas yra užtikrintas skolininko nekilnojamojo turto įkeitimu, reikalavimas pardavus įkeistą turtą tenkinamas pirmiausia, todėl toks kreditorius turi būti suinteresuotas, jog įkeistas turtas būtų parduotas už kaip galima didesnę kainą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Z. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/00476, t. y. leisti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui UAB „Limesa“, o gautą 28.738,99 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Varžytynių Nr. 59673 dalyvio mokestis į antstolio V. Z. depozitinę sąskaitą pervestas 2014-12-23 - 1320,67 Eur. Iš nurodytų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad iki nutarties iškelti/atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo, antstolis V. Z. privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0137/14/00476 ir negalėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų, t.y. varžytynių akto tvirtinimo sumokėjus per įstatyme nustatytus terminus už varžytynėse įsigytą turtą (CPK 724 str.), išskyrus numatytus CPK 628 str. 3 d., todėl nelaikytina, kad turtas nebuvo parduotas.

2. Turto įkainojimą skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka, o nagrinėjant prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, varžytynėms jau įvykus, skolininkės argumentai dėl turto kainos teisinės reikšmės neturi.

3. Tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl nėra pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Nėra pagrindo organizuoti varžytynes iš naujo fizinio asmens bankroto procese, kadangi taip būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės, vilkinant galimybę atgauti skolininkei paskolintas lėšas.

4. Hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas reikalavimas pareiškėjai Ž. M. – 138.322,03 Eur, neskaičiuojant metinių palūkanų, o varžytynėse turtas parduotas už 28.738,99 Eur. Darytina išvada, jog jokie kiti kreditoriai į pinigines lėšas, gautas pardavus skolininkės turtą, pretenduoti negali, dėl to nebūtų pagrindo saugoti minėtas pinigines lėšas teismo depozitinėje sąskaitoje ir pervesti jas bankroto administratoriui, nes, leidus baigti su varžytynėmis susijusius vykdymo veiksmus, visą darbą, susijusį su įkeisto turto pardavimu, bus atlikęs antstolis, taigi bankroto administratoriui atlygis nepriklausys.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti antstolio atskirąjį skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mano, kad skolininkė, pareiškusi ketinimą kreiptis į teismą dėl FAB bylos iškėlimo, vėliau, vykdymo proceso metu piktnaudžiavo vykdymo procese turimomis teisėmis ir stengėsi išvengti turto pardavimo iš varžytynių - 2015 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi c/b 2-3221-615/2015 skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.

2. Teismas, neatsižvelgdamas į kreditorių byloje pateiktą nuomonę dėl galimybės antstoliui pabaigti vykdymo procesą, suteikia pranašumą skolininkei ir sudaro galimybę jai toliau vilkinti skolos išieškojimo procedūrą, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, taip pažeidžiant teisėtus kreditorių interesus ir lūkesčius kuo greičiau susigrąžinti skolą.

3. Nėra jokio pagrindo teigti, kad turto pardavimas bankroto proceso metu būtų objektyvesnis ir efektyvesnis, kas lemtų didesnę pardavimo kainą, o tenkinus antstolio V. Z. skundą, skolininkės bankroto procedūra būtų paprastesnė - bankroto proceso metu jau nereikėtų pardavinėti skolininkei priklausančio hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Tai atitinkamai sąlygotų ir mažesnes administravimo išlaidas, nebūtų pažeisti kreditorių interesai, kadangi įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą.

Pareiškėja Ž. M. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti antstolio atskirąjį skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kadangi pareiškėjai iškelta bankroto byla ir siekiama atkurti jos mokumą, manytina, kad visus klausimus, susijusius su jos turtu, turėtų spręsti visi bankroto byloje patvirtinti kreditoriai.

2. Fizinio asmens bankroto byloje antstoliai jokių įgaliojimų vykdyti išieškojimo ar kitokių veiksmų nebetenka ir vykdomuosius raštus privalo atsiųsti bankroto bylą vedančiam teismui. Be vykdomojo rašto jokių veiksmų antstolis negali atlikti, todėl tokiu atveju, jei būtų leista toliau vykdyti ir užbaigti varžytinių procedūrą, reikalinga atlikti visą eilę formalumų, kurie užtruktų ypač atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančiam asmeniui yra nustatytas naikinamasis terminas pateikti mokumo atkūrimo planą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra fiziniam asmeniui priklausančio turto pardavimo tvarka. Jeigu būtų užbaigta turto pardavimo procedūra, už šią paslaugą, pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolis galėtų paskaičiuoti ir išsiieškoti vykdymo išlaidas savo naudai iš parduoto turto, kas toje dalyje sumažintų kreditoriams sugrąžinamą dalį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria teismas netenkino antstolio V. Z. prašymo leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/00476, t. y. leisti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui UAB „Limesa“, o gautą 28.738,99 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdomoje byloje vykdė išieškojimą, nukreiptą į pareiškėjai Ž. M. nuosavybės teise priklausantį sutartine hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo, 2014 m. lapkričio 21 d. paskelbė pirmąsias turto varžytynes, kurios baigėsi 2014 m. gruodžio 22 d. paskelbus laimėtoją UAB „Limesa“. Nagrinėjamoje byloje Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. priėmė pareiškėjos Ž. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl antstolis, privalėjo nedelsdamas sustabdyti pareiškėjos turto realizavimo procesą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi atmestas Ž. M. skundas dėl antstolio veiksmų, nustatant pareiškėjos nekilnojamojo turto vertę. Antstolis, prašydamas leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, nurodė jog pasibaigusiose varžytinėse Ž. M. priklausantis nekilnojamas turtas buvo parduotas UAB „Limesa“. 2015 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjai Ž. M. iškelta bankroto byla.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Šiuo atveju, varžytynės buvo pasibaigusios dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme 2014 m. gruodžio 30 d. Varžytynių Nr. 59673 dalyvio mokestis į antstolio V. Z. depozitinę sąskaitą pervestas 2014-12-23 - 1320,67 Eur. Iki nutarties iškelti/atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo antstolis V. Z. privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0137/14/00476, todėl negalėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų, tame tarpe ir varžytynių akto tvirtinimo sumokėjus per įstatyme nustatytus terminus už varžytynėse įsigytą turtą, todėl turtas dar nebuvo parduotas. Tačiau varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl teismas gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

Pareiškėja Ž. M. turto įkainojimą galėjo ginčyti CPK nustatyta tvarka, todėl sutiktina su antstolio argumentu, kad nagrinėjant prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, varžytynėms jau įvykus, skolininkės argumentai dėl turto kainos teisinės reikšmės neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos Ž. M. 2014-12-18 skundas dėl areštuoto turto įkainojimo ir varžytynių sustabdymo antstolio V. Z. patvarkymu, 2015-01-08 priimtas nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Nekilnojamojo turto objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), varžytynėse Nr. 59673 buvo parduotas už 28.738,99 Eur, kai pradinė pardavimo kaina buvo 13.206,67 Eur. Taigi, turtas parduotas už gerokai didesnę kainą nei pradinė pardavimo kaina. Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl nėra pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Teismas vertina, kad nėra pagrindo varžytynes, turint omenyje jų stadiją priverstinio vykdymo procese, organizuoti iš naujo bankroto procese, nes taip būtų pažeistos ne tik hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai, bet ir padidėtų vykdymo išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys, kad hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas reikalavimas pareiškėjai Ž. M. yra 138.322,03 Eur sumai, neskaičiuojant metinių palūkanų, o varžytynėse turtas parduotas už 28.738,99 Eur, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kiti kreditoriai į pinigines lėšas, gautas pardavus skolininkės turtą, pretenduoti negalės. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo saugoti pinigines lėšas teismo depozitinėje sąskaitoje ir pervesti jas bankroto administratoriui, nes, leidus baigti su varžytynėmis susijusius vykdymo veiksmus, visą darbą, susijusį su įkeisto turto pardavimu, bus atlikęs antstolis, taigi bankroto administratoriui atlygis nepriklausys. Pažymėtina, kad pakartotinai sprendžiant turto pardavimo klausimą bankroto procese atsirastų papildomos išlaidos ir bankroto administratoriui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis panaikinama, antstolio V. Z. prašymas tenkintinas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės. Antstoliui leidžiama baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/00476, t. y. leisti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui UAB „Limesa“, o gautą 28.738,99 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Antstolio V. Z. prašymą tenkinti ir leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/00476, t. y. leisti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui UAB „Limesa“, o gautą 28.738,99 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė