Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo su tikslu įregistruoti poilsio pastatus ir daiktines teises į juos prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjai (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių - poilsio namelių, kurių indeksai 7K1/ž, 8K1/ž, 11K1/ž, 14K1/ž, 15K1/ž, 16K1/ž, 17K1/ž, 18K1/ž, 19K1/ž, 20K1/ž, 21K1/ž, administracinio pastato, kurio indeksas 9H1/ž, pastato - virtuvės, kurios indeksas 10K1/ž, pavėsinės, kurios indeksas 12H1/ž, prausyklos, kurios indeksas 13H1/ž, tualeto pastato, esančių adresu Jūros g. 31, Palangoje, statybai pagal 1967 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 2) pareiškėja (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise nuo 2015 m. kovo 16 d. valdo pastatus - poilsio namelius, kurių indeksai 7K1/ž, 8K1/ž , 11K1/ž, 14K1/ž, 15K1/ž, 16K1/ž, 17K1/ž, 18K1/ž, 19K1/ž, 20K1/ž, 21K1/ž, administracinį pastatą, kurio indeksas 9H1/ž, pastatą - virtuvę, kurio indeksas 10K1/ž, pavėsinę, kurios indeksas 12H1/ž, prausyklą, kurios indeksas 13H1/ž, tualeto pastatą, esančius Jūros g. 31, Palangoje. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 16 d. turto pirkimo - pardavimo sutartimi iš bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įsigijo poilsio namelių kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 12 poilsio pastatų, administracinį pastatą, prausyklą, pavėsinę bei tualeto pastatą. Poilsio namelių komplekso pradinis valdytojas buvo Kauno silikatinių dirbinių gamykla “Bitukas”, kuri 1990 m. gruodžio 6 d. įregistruota, kaip savarankiška valstybinė įmonė “Valstybinė silikatinių dirbinių gamykla “Bitukas”. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini)įstatų 1 dalies 7 punktu įmonė turėjo filialą - sezoninę poilsio stovyklą “Bitukas”. (duomenys neskelbtini)prašymu 1991 m. gegužės 22 d. poilsio stovykla (duomenys neskelbtini) buvo perregistruota kaip filialas be juridinių teisių pavadinimu “Valstybinės silikatinių dirbinių gamyklos (duomenys neskelbtini). 1994 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) prašymu Poilsio stovyklos, kaip filialo, teisinis statusas išregistruotas, poilsio stovykla įregistruota kaip (duomenys neskelbtini) padalinys. Bankrutavus (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugsėjo 20 d. Poilsio namelius įsigijo (duomenys neskelbtini), iš kurios vėliau Poilsio namelius nupirko pareiškėja. Pareiškėja negali įregistruoti savo daiktinių teisių į poilsio namelius, nes neturi dokumentų, pagrindžiančių Poilsio namelių statybos teisėtumą. Pastebėtina, kad tiek pareiškėja, tiek ankstesni Poilsio stovyklos savininkai siekė įregistruoti daiktines teises į poilsio namelius, tačiau jų prašymai buvo atmesti, kadangi dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų. Pareiškėja neturi ir negali gauti Poilsio namelių projekto, statybos leidimo, statinių valstybinės komisijos priėmimo akto, statinio priėmimo - pardavimo akto, nes šie dokumentai nebuvo išsaugoti, todėl negali atlikti nekilnojamojo turto teisinės registracijos. Pareiškėja kreipėsi į VĮ “Registrų centras” Klaipėdos filialą, kad statiniams būtų atlikta teisinė registracija, tačiau minėta institucija statinių teisinės registracijos neatliko, taip pat buvo atsisakyta suteikti ginčo objektams adresą. Pareiškėja negali kitu būdu įgyvendinti savo teisių dėl to, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. faktą, kad Pareiškėja teisėtai nuo 2015 m. kovo 16 d. valdo Poilsio namelius, pagrindžia kartu su šiuo pareiškimu teikiami įrodymai apie poilsio namelių įsigijimą, tačiau poilsio nameliai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra įregistruotos pareiškėjos daiktinės teisės į poilsio namelius, nes nėra išlikę šių statinių statybos teisėtumą pagrindžiantys dokumentai: statinių projektai, statybos leidimai, valstybinės komisijos aktai, kuriais buvo leista statinius eksploatuoti ir t. t. Statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų praradimą sąlygojo nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, konkrečiai poilsio nameliai pastatyti 1967 metais, todėl dalis dokumentų per 50 metų prarasta, neišsaugota, dalis net nebuvo perduota saugojimui į archyvus. Tačiau netgi nesant išlikusių poilsio namelių statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų, Poilsio namelių statybos teisėtumą įrodo pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys dokumentai. Pareiškėjos pagrįstu vertinimu, visuma aukščiau nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma įrodo (duomenys neskelbtini)įrengtos poilsio stovyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastatymo ir eksploatacijos teisėtumą, t. y. faktą, kad poilsio nameliai buvo pastatyti pagal tuo metų galiojusius teisės aktus, buvo parengti statinių projektai, išduoti statybos leidimai ir kiti būtini dokumentai bei poilsio nameliai pripažinti tinkamais naudoti. Nepaisant to, kad, neišliko tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys, kad buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, išliko dokumentai pagrindžiantys statybos užbaigimą bei poilsio namelių priėmimą ir įvedimą į eksploataciją, kas objektyviai įrodo, kad poilsio nameliai buvo pastatyti teisėtai, priešingu atveju jie nebūtų priimti ir įvesti į eksploataciją, o būtų pripažinti savavališka statyba ir nugriauti. Tai, jog poilsio nameliai negali būti priskiriami kilnojamiems daiktams ar laikiniems statiniams pagrindžia poilsio stovyklos pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini) techninės būklės įvertinimo ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta, kad poilsio nameliai yra nekilnojamieji daiktai - nesudėtingi statiniai, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja, įrodinėdama poilsio namelių statybos teisėtumo faktą ir aplinkybę, jog po naujai įvesto reglamentavimo, draudžiančio pastatų statybą miško paskirties žemėje, jokie nauji statiniai nebuvo pastatyti, t. y. jokie nauji statiniai neatsirado, kas reiškia, kad valstybinė miško paskirties žemė neteisėtai nebuvo užimta, ką įrodo teikiami 1988 metų žemės sklypo planas, 2015 metų statinių išdėstymo planas, topografiniai planai bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurie pagrindžia, kad poilsio namelių buvimo vieta nesikeitė. Pareiškėjos pagrįstu vertinimu aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai pagrindžia poilsio namelių statybos teisėtumo faktą, todėl egzistuoja visos sąlygos nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė L. A. palaikė pareiškime išdėstytą poziciją jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja negali gauti poilsio namelių statybos techninio projekto, statybos leidimo bei statinių priėmimo naudoti aktų, kadangi tokie dokumentai nėra išlikę. Pareiškėja bei iki jos poilsio namelius valdę asmenys kreipėsi į institucijas dėl poilsio namelių įregistravimo ir adreso jiems suteikimo, tačiau tokie prašymai nebuvo tenkinti, kadangi nepakako turimų dokumentų. Byloje pareiškėja pateikė dokumentus, iš kurių nuoseklios analizės galima daryti išvadą, jog pastatai, dėl kurių pareiškėja prašo nustatyti juridinius faktus, buvo pastatyti turint techninius statinių projektus, jų statybai buvo išduoti leidimai bei jie pripažinti tinkamais naudoti tuometinės komisijos. Dėl šių dokumentų ir informacijos apie juos pareiškėja kreipėsi į archyvus, tačiau dokumentų archyvuose nerasta. Teismui pareiškėja pateikė dokumentus, kurie patvirtina aplinkybę, kad nuosavybės teisės objektai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Iš 1970 m. liepos 10 d. dokumento „laikina poilsio stovyklų esama padėtis Šventojoje“ matyti, jog jame užfiksuota, jog pastatyti 19 (duomenys neskelbtini) poilsio namelių, kas suponuoja išvadą, jog šie poilsio nameliai buvo pastatyti teisėtai, t. y. turtint statybą leidžiančius dokumentus bei pripažinus juos tinkamais naudoti. Tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktu „Kretingos rajono Šventosios gyvenvietės perdavimo Palangos miestui“ buvo perduotos atskirų įmonių ir organizacijų poilsio stovyklų bylos, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) genplanas ir poilsio namelis, todėl iš byloje pateiktų dokumentų visumos, darytina išvada, jog buvo techninis projektas, bei išduotas statybos leidimas, taip pat statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti. Duomenų, jog statiniai buvo savavališkai pastatyti, nėra. Be to, statybos teisėtumą patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad tik sandėliukas pastatytas neteisėtai. Byloje taip pat pateiktas ekspertizės aktas, kuriuo konstatuota, jog poilsio nameliai yra nekilnojamojo turto objektai.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo teismo atmesti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. CK 1.98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimti yra nekilnojamieji), o 4 dalyje, kad kilnojamieji daiktai - tai daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu su vėlesniais pakeitimais buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje numatyta, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami, įrašant į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 p.). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pareiškėjos statiniai įsigaliojus šiam įstatymui į registrą kaip perrašyti nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamuoju daiktu bei nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Taip pat pažymėtina, kad teritorijoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypas jame esantiems statiniams eksploatuoti nesuformuotas ir neįregistruotas VĮ Registrų centre. Be to, teismų praktikoje nustatyta, kad statinių formavimo kaip nekilnojamųjų daiktų ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą. Be to, viešais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjos statiniai yra valstybinės reikšmės miške Jūros g., Šventosios seniūnijoje, Palangos mieste.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini)atstovė V. V. palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad yra suformuota nuosekli teismų praktika analogiškose bylose, pagal kurią statiniai formuojami statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. administracinės procedūros pagalba. Dėl pareiškėjos siekio įteisinti poilsio namelius pasisakytina, jog pareiškėjos atstovės nurodomas 1967 m. birželio 1 d. dokumentas, kuriuo nurodoma, jog poilsio nameliai perkeliami iš Neringos į Palangą, suponuoja išvadą, jog nameliai yra laikino pobūdžio ir negali būti nekilnojamojo turto objektais. Taip pat pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) gavo Vyriausybės kanclerio 2019 m. liepos 16 d. pavedimą, išnagrinėti Seimo audito komiteto kreipimąsi dėl padėties pajūryje, o būtent, dėl poilsio namelių problematikos, tai reiškia, jog ne tik 1969 m., 2007 m., bet ir dabar Valstybės institucijų pozicija išlieka ta pati. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, jog dalis pareiškėjos poilsio namelių yra pastatyti valstybinės reikšmės miške.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atmesti. Nurodo, kad statiniai formuojami statybos įstatymo nustatyta tvarka ir teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl valstybinės reikšmės miškų, yra išaiškinęs, kad ypatingą tokių miškų statusą lemia jų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė. Todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis rėžimas, o miško savininkams - tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. kovo14 d. nutarimas). VĮ Valstybinių miškų urėdija pateikė ginčo pastatų išdėstymo schemą, kurioje aiškiai matyti, jog dalis ginčo pastatų patenka į Urėdijos valdomus Šventosios girininkijos 98 miško kvartalo 3 ir 4 taksacinius sklypus. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, tačiau statyba miško žemėje draudžiama. Galimas tik su mišku susijusių įrenginių įrengimas. Paminėtina, jog Šventosios girininkijos 98 miško kvartalo 3 ir 4 taksaciniai sklypai patenka į II miškų grupės rekreacinius miškus. Rekreaciniai miškai tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Be to, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose yra draudžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis (Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 punktas). Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų teisme negauta.

Rašytiniais bylos duomenimis, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini)2015 m. kovo 16 d. turto pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 18/2015 iš bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įgijo poilsio namelių kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8K1/ž; administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9H1/ž; poilsio pastatas - virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 11K1/ž; pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 12H1/ž; prausykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 13H1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 14K1/ž; poilsio pastatai, apjungti į vieną pastatą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 15K1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 16K1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 17K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 18K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 19K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 20K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 21K1/ž bei tualeto pastatas.

Poilsio namelių komplekso pradinis valdytojas buvo Kauno silikatinių dirbinių gamykla (duomenys neskelbtini) kuri 1990 m. gruodžio 6 d. įregistruota, kaip VĮ (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini)įstatų I dalies 7 punktu įmonė turėjo filialą - sezoninę poilsio stovyklą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)prašymu 1991 m. gegužės 22 d. poilsio stovykla (duomenys neskelbtini) buvo perregistruota kaip filialas be juridinių teisių pavadinimu “Valstybinės silikatinių dirbinių gamyklos (duomenys neskelbtini) poilsio stovykla (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)po privatizavimo tapo (duomenys neskelbtini). 1994 m. gruodžio 21 d. AB(duomenys neskelbtini)prašymu poilsio stovyklos, kaip filialo, teisinis statusas išregistruotas, poilsio stovykla įregistruota kaip (duomenys neskelbtini) padalinys. Bankrutavus (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugsėjo 20 d. Poilsio namelius įsigijo (duomenys neskelbtini), iš kurios vėliau poilsio namelius nupirko pareiškėja.

Minėti poilsio nameliai ir kiti statiniai kaip nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti, daiktinės teisės į juos neįregistruotos. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. spalio 30 d. sprendimu buvo atmestas (duomenys neskelbtini) prašymas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (poilsio namelius Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, klubą, virtuvėlę, prausyklą, tualetą) adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos nuosavybės teises į jį, nes buvo nurodyta, jog dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų, t y. nepateiktas statinių statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas) bei statinių priėmimo naudoti aktas, taip pat ne varžytinėse parduodamo turto 2006 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir 2006 m. spalio 4 d. ne varžytinėse parduoto turto priėmimo – perdavimo aktas, neatitinka 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3. punkto. VĮ “Registrų centras” Šiaulių filialas 2009 m. spalio 14 d. pranešimu “Dėl informacijos suteikimo” Nr. 1INF-8739-(6.5-2040/10) (duomenys neskelbtini) informuota, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. spalio 14 d. duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1537 ir 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1542 nuspręsta netenkinti (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus S. K. (S. K.) prašymo įregistruoti nuosavybės teises į poilsio stovyklą, esančią (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. sausio 19 d. sprendimu minėti sprendimai palikti nepakeisti. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui taip pat buvo išaiškinta, kad siekiant įregistruoti daiktines teises į poilsio stovyklą, jis privalo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo ir į matininkus dėl naujos kadastro duomenų bylos sudarymo. 2015 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu suteikti adresą Poilsio nameliams, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu “Dėl adresų suteikimo” Nr. (4.17)D3-1487, prašymas buvo atmestas ir paliktas galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. I-1530- 609/2015) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) dokumentų, patvirtinančių šių poilsio pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą (statybos leidimo, statinio priėmimo naudoti komisijos akto) pateikti negali, kadangi jie nėra išlikę.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, ir prašo su tikslu įregistruoti VĮ Registrų centre nekilnojamuosius daiktus (statinius) nurodytus pareiškime ir daiktines teises į juos, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus – 1) kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1967 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 2) pareiškėja (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise nuo 2015 m. kovo 16 d. valdo minėtus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad nors dokumentai susiję su šių poilsio pastatų statyba - leidimai statybai ir priėmimo eksploatuoti aktai nėra išlikę, tačiau kiti byloje pateikti įrodymai ir dokumentai, leidžia daryti išvadą, kad poilsio nameliai pastatyti teisėtai, t. y. turtint statybą leidžiančius dokumentus ir valstybinės komisijos aktais minėti statiniai priimti kaip tinkami eksploatuoti. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo pareiškimo netenkinti, kadangi pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog poilsio pastatai yra teisėtai sukurti (pastatyti) ir įforminti, t. y. turint išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statiniai valstybinės komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti, todėl tokio pobūdžio poilsio nameliai negali būti laikomi atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektais, tuo pačiu ir adresų objektu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).

Šioje byloje, tiek pareiškimu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) statinius, esančius Jūros g. 31, Palangoje, nuo 2015 m. kovo 16 d. valdo nuosavybės teise ir jie sukurti (suformuoti) įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teisę į statinius įgijo 2015 m. kovo 16 d. turto pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 18/2015, o statiniai pastatyti turint statinių techninį projektą, statybą leidžiantį dokumentą ir jie užbaigti valstybinės komisijos pripažinimo tinkamais naudoti aktu. Taigi, pareiškėja (duomenys neskelbtini), prašydama pripažinti juridinę reikšmę turinčius faktus, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į poilsio namelius ir kitus statinius įgijo vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau neturi ir negali gauti tai patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėja teigdama, kad ji įgijo nuosavybės teisę į suformuotą objektą, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų, privalo įrodinėti faktą, kad iki jos valdę pastatus asmenys, statinius teisėtai sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis). Tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinius buvo teisėta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) poilsio pastatų ir kitų statinių statybos teisėtumo faktą kildina iš netiesioginių įrodymų – 2015 m. kovo 16 d. turto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 18/2015 kopijos, 2006 m. rugsėjo 20 d. nevaržytinėse parduodamo turto pirkimo - pardavimo sutarties kopijos, 2006 m. spalio 4 d. nevaržytinėse parduoto turto priėmimo - perdavimo akto kopijos; VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo kopijos; VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2009 m. spalio 14 d. pranešimo Nr. 1INF-8739-(6.5-2040/10) kopijos; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos; VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1537 kopijos; VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1542 kopijos; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo “Dėl adresų suteikimo” Nr. (4.17)D3-1487 kopijos; Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1966 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 110 “Dėl tolimesnio Neringos miesto plėtimo ir tvarkymo” kopijos; Neringos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komiteto 1966 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr.43 kopijos; Neringos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko A. P. 1967 m. kovo 25 d. pranešimo kopijos; 1967 m. birželio 1 d. K(duomenys neskelbtini)įsakymo Nr. 268 kopijos; 1967 m. rugpjūčio 8 d. K(duomenys neskelbtini)įsakymo Nr. 365 kopijos; K(duomenys neskelbtini)kolektyvinės sutarties vykdymo per 1967 m. I pusmetį patikrinimo akto kopijos; Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1967 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 19 kopijos; Priedelio prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1967 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 19 kopijos; Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1967 m. balandžio 1 d. potvarkio Nr. 97-p kopijos; Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 156 kopijos; Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 238 kopijos; Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 238 priedėlio kopijos; Palangos miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1970 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. kopijos; 1970 m. liepos 10 d. Priėmimo - perdavimo akto “Laikina poilsio stovyklų Šventojoje esama padėtis” kopijos; 1970 m. liepos 10 d. Kretingos raj. Šventosios gyvenvietės perdavimo Palangos miestui Priėmimo - perdavimo akto kopijos; Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 49 kopijos; 1988 m. balandžio 27 d. Lietuvos TSR tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro sudarytos Poilsio namelių kadastro bylos kopijos; VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo Nr. (4.6.11.)RA-4800 kopijos; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2015-09-07 išvados “Dėl pavedimo (poilsio nameliai Jūros g. 31, Palangoje)” kopijos; Poilsio stovyklos pastatų Palangos m. sav., Palangos m. Jūros g. 31 techninės būklės įvertinimo ekspertizės akto kopijos; 2011 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 65/11/23 kopijos, bei kitų rašytinių įrodymų, kurie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) teigimu neginčijamai įrodo, jog pareiškėjos valdomi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo sukurti teisėtai, t. y. buvo išduotas leidimas statybai, statyba vykdyta pagal norminius reikalavimus ir jie yra priduoti valstybinei komisijai ir pripažinti tinkamais naudoti pagal paskirtį.

Iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. rugpjūčio 31 d. rašto nustatyta, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) valdomų statinių - poilsio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8K1/ž; administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9H1/ž; poilsio pastatas - virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 11K1/ž; pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 12H1/ž; prausykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 13H1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 14K1/ž; poilsio pastatai, apjungti į vieną pastatą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 15K1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 16K1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 17K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 18K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 19K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 20K1/ž; poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 21K1/ž bei tualeto pastatas, esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nebuvo atlikta, kaip nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti, daiktinės teisės nėra ir niekada nebuvo įregistruotos, poilsio namelių statybos pabaigos metai – 1967, inventorizuoti 1988 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) prašymu. Iš Kauno apskrities archyvo 2014 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo Nr. (10.6)V10-2086 kopijos matyti, kad archyve duomenų apie stovyklos įkūrimą Šventojoje, išskyrus 1967 m. birželio 1 d. ir 1967 m., rugpjūčio 8 d. įsakymus, susijusius su darbuotojų komandiruote ir skatinimu, nėra. Iš Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimo Nr. (2.3.6)6R-660 kopijos matyti, kad jokių duomenų apie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) skyrimą SDG (duomenys neskelbtini), laikino poilsio stovyklų zonavimo schemas, leidimą statyti minėtus poilsio namelius bei priėmimo eksploatacijai aktų, nerasta. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešimo Nr. R2-102 kopijos matyti, kad 1967-1971 m. parengtos poilsio stovyklų išdėstymo Lietuvos Respublikoje schemos ; nerasta. Iš Kauno apskrities archyvo 2015 m. lapkričio 26 d. pranešimo Nr. (10.6)V10-2806 kopijos matyti, kad išskyrus (duomenys neskelbtini) 1967 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo ir 1967 m. liepos10 d. (duomenys neskelbtini) kolektyvinės sutarties vykdymo patikrinimo aktų įrašų kopijų, jokių kitų dokumentų, susijusių su poilsio stovykla, nerasta. Iš Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimo Nr. (2.3.6)6R-785 kopijos matyti, kad poilsio stovyklos (duomenys neskelbtini) genplano, poilsio namelio bylos, duomenų, susijusių su poilsio namelių perdavimu, nerasta. Iš Lietuvos TSR ministrų tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 238 kopijos nustatyta, kad miestų ir rajonų vykdomiesiems komitetams pavesta paruošti poilsio stovyklų išplanavimo schemas ir suderinimus su Valstybinių statybos reikalų komitetu, sveikatos apsaugos ministerija, gamtos apsaugos komitetu ir žemės naudotoju, jas patvirtinti, taip pat numatyta, jog poilsio stovyklose leidžiama statyti vasarinio tipo lengvų konstrukcijų pastatus, šie pastatai turi būti statomi pagal atskirus žinybos, įmonės ar organizacijos paruoštą statybos projektą, suderinus su rajono priešgaisrinės apsaugos bei sanitarinėmis tarnybomis, miesto landšafto ar rajono architektu ir, gavus jo leidimą, naudotis poilsio stovykla arba projekte numatyta jos dalimi galima vykdomojo komiteto paskirtai valstybinei komisijai priėmus ją eksploatuoti gyvenamiesiems namams ir kitiems civiliniams objektams nustatyta tvarka. Šio teismui pateikto Lietuvos TSR ministrų tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 238 nuostatos, tik patvirtina aplinkybę, jog pagal ginčo poilsio pastatų statybos metu galiojusias teisės normas, statinio statybai buvo privalomas statybos leidimas, suderintas su atitinkamomis institucijomis, statyba turėjo būti vykdoma pagal nustatytą tvarką, t. y. tik pagal išduotą statybos leidimą, o pastatytas statinys galėjo būti eksploatuojamas tik vykdomojo komiteto paskirtai valstybinei komisijai priėmus jį eksploatuoti gyvenamiesiems namams ir kitiems civiliniams objektams nustatyta tvarka. Iš Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 238 priedėlio kopijos matyti, kad nustatytos Lietuvos TSR vietovės, kuriose gali būti steigiamos vasaros poilsio stovyklos, ir jų paskirstymas tarp miestų ir rajonų ir Šventosios gyvenvietėje esančios stovyklos priskiriamos Klaipėdos miestui. Iš 1967 m. birželio 1 d. ir 1967 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) įsakymų kopijų matyti, jog perkėlimui poilsio stovyklos iš Neringos į Šventąją komandiruoti darbuotojai, iš kurių vienam skiriamas paskatinimas. Iš Neringos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko A. P. 1967 m. kovo 25 d. pranešimo, (duomenys neskelbtini)direktoriui kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini)įpareigotas iki 1967 m. vasaros sezono pradžios perkelti Poilsio namelius iš Neringos į kitą poilsiavietei skirtą vietą. Iš LTSR Ministrų tarybos 1967 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 19 “Dėl poilsio stovyklų steigimo” kopijos nustatyta, kad Anykščių, Jonavos, Kaišiadorių, Kelmės, Kretingos, Molėtų, Prienų, Šilutės, Švenčionių ir Trakų rajonų vykdomieji komitetai įpareigoti užtikrinti, kad rajonų architektai paruoštų šio nutarimo priedelyje nurodytose vietovėse numatytų statyti poilsio stovyklų teritorijų zonavimo schemas laikydamiesi Valstybinio statybos reikalų komiteto nustatytos tvarkos. Įpareigotas Valstybinį statybos reikalų komitetas paruošti poilsio stovyklų išdėstymo Respublikos teritorijoje schemą ir iki 1967 m. gruodžio 1 d. pateikti ją tvirtinti Lietuvos TSR Ministrų Tarybai, o šio nutarimo priedėlyje nustatyta, kad pajūrio zonoje poilsio stovykla numatyta Šilutės rajone -Kintų girininkijos miške, o Kretingos rajone - Šventosios gyvenamosios vietovės šiaurinėje dalyje. Iš Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1967 m. balandžio 1 d. potvarkio Nr. 97p, nustatyta gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų priėmimo naudojimui valstybinės komisijos sudėtis. Iš Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 156 “Dėl poilsio stovyklų steigimo Šventosios gyvenvietėje” kopijos nustatyta, kad nuspręsta patvirtinti laikino poilsio stovyklų Šventojoje teritorijų planavimo schema, aprobuotą Lietuvos SR Ministrų Tarybos Valstybinio Statybos Reikalų Komiteto, Kretingos rajono architektas įpareigotas, parenkant teritorijas poilsio stovyklų steigimui, prisilaikyti zonavimo schemos. Iš 1970 m. liepos 10 d. lentelės “Laikina poilsio stovyklų Šventojoje esama padėtis” užfiksuota laikina poilsio stovyklų esama padėtis, t. y., kad (duomenys neskelbtini) pastatyta 19 poilsio namelių ir visuomeninis pastatas virtuvė. Iš 1970 m. liepos 10 d. Kretingos raj. Šventosios gyvenvietės perdavimo Palangos miestui priėmimo - perdavimo akto nustatyta, kad, Palangos m. vyr. architektas A. Č. priėmė, o Kretingos raj. architektė J. R. perdavė atskirų įmonių ir organizacijų stovyklų bylas, tame tarpe ir „Bitukas“ genplaną bei poilsio namelį.

Pažymėtina, kad teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo, pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė, kaip tokia, atsiranda kitais teisės aktuose nurodytais pagrindais, aplinkybė, kad pareiškime nurodyti statiniai neįregistruoti, yra teisiškai reikšminga sprendžiant, ar šie statiniai įrengti (suformuoti) laikantis nustatytos tvarkos. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė teismui 2015 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, 2015 m. lapkričio 10 d. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijas, kuriuose žymų apie statinių teisėtumą nėra. Tai gali reikšti, kad sukaupti duomenys nebuvo perkelti į registrą dėl to, kad įregistruojant statinius būtina pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, taip pat jog statiniai įrengti (suformuoti) gavus statybos leidimus ir laikantis jų įrengimo (suformavimo) tvarkos. Tačiau byloje, esančiuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių patikimų duomenų apie pareiškime nurodomų statinių statybos ir jų eksploatavimo teisėtumą.

Rašytiniais bylos duomenimis – 2015 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, 2015 m. lapkričio 10 d. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, taip pat pareiškėjos atstovės paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėja valdo 1967 m. faktiškai pastatytus poilsio namelius.

Siekiant nustatyti, ar šių statinių statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punktas nustatė, kad leidimus vykdyti statybą teikia Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti individualiniai gyvenamieji namai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti. Be kita ko, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Pareiškėjai neįrodžius šių sąlygų, teismui nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objekto valdymo nuosavybės teise, kadangi nebūtų įrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas.

Taip pat pažymėtina tai, kad Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarime Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 1974 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 317 ir 1984 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 10) buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Minėtas nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Instrukcija numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios instrukcijos 2 punkte numatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas - tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 p.). Tokių duomenų, kad pagal šią tvarką būtų įregistruoti poilsio nameliai ir kiti statiniai, pareiškėja (duomenys neskelbtini) nepateikė. Be to, 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas - 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Iš su pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimu pateiktų bei nurodytų duomenų, jog 1988 m. balandžio 27 d. pareiškėjos statiniai buvo inventorizuoti SDG „Bitukas“ prašymu (tačiau teismui pateikta tik 2015 m. lapkričio 10 d. parengta kadastrinių matavimų byla), matyti, kad poilsio pastatai ir kiti statiniai, nei 1988 m. m., nei vėliau įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui (kai pastatų įteisinimo procedūra buvo paprastesnė), į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog perrašant duomenis nebuvo pateikti nuosavybės teisę pagrindžiantys dokumentai, jog statiniai įrengti (suformuoti) gavus reikalingus leidimus ir laikantis jų įrengimo tvarkos (t. y. suformuoti įstatymų nustatyta tvarka). Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006 m. spalio 30 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas (duomenys neskelbtini) (iki pareiškėjos valdžiusios poilsio namelius) prašymas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (poilsio namelius Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, klubą, virtuvėlę, prausyklą, tualetą) adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos, nes buvo nurodyta, jog dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų, t y. nepateiktas statinių statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas) bei statinių priėmimo naudoti aktas, taip pat nevaržytinėse parduodamo turto 2006 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir 2006 m. spalio 4 d. nevaržytinėse parduoto turto priėmimo – perdavimo aktas, neatitinka 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3. punkto. Taip pat VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2009 m. spalio 14 d. pranešimu “Dėl informacijos suteikimo” Nr. 1INF-8739-(6.5-2040/10) (duomenys neskelbtini) informuota, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. spalio 14 d. duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1537 ir 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1542 nuspręsta netenkinti (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus S. K. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į poilsio stovyklą, esančią Jūros g. 31, Palangoje, VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. sausio 19 d. sprendimu minėti sprendimai palikti nepakeisti.

Šios bylos kontekste būtina pažymėti, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso metu, bet tik tuo atveju, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y., jei statybos procesas buvo teisėtas. Šioje byloje pareiškėja nepateikė jokių duomenų (dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) skyrimo, nei statinio (ių) projekto, nei statybos leidimo, nei sprendimo dėl valstybinės komisijos skyrimo (duomenys neskelbtini) poilsio pastatų priėmimui, nei statinio priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto), kad jos valdomi poilsio pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo teisėtai pradėti ir pabaigti statyti (išduotas statybos leidimas statinių statybai ir statyba atlikta laikantis nustatytų reikalavimų ir statinio priėmimo naudoti aktu juos leista eksploatuoti). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad siekiant nustatyti buvus juridinį faktą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo vienu iš CK 4.47 straipsnio numatytų būdų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tiek siekiant nustatyti nuosavybės teisę į juos įgyjamosios senaties būdu (CPK 533 straipsnis), būtina konstatuoti, kad nekilnojamieji daiktai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtiną prielaidą apie statybos teisėtumą ar konstatuoti, kad jos valdomi statiniai apskritai gali būti įteisinti ir tuo pačiu būti privačios nuosavybės teisės, taip pat ir adresų objektais, kas konstatuota ir įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimais. Netgi darant prielaidą, jog pareiškėjos statiniams statyti buvo išduotas leidimas statybai, tačiau iš pareiškėjos teismui pateiktų archyvinių dokumentų - Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 238, kuriuo leista organizacijoms statyti vasarinio tipo. lengvų konstrukcijų poilsio, pagalbinius ir visuomenės paskirties pastatus ir palapines, LTSR Ministrų tarybos 1966 m. kovo 10 d., nutarimo Nr. 110, Neringos miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1966 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr.43 “Dėl poilsiavimo stovyklų Nidoje likvidavimo”, Neringos miesto DŽDT vykdomojo komiteto pirmininko A. P. 1967 m. kovo 25 d. pranešimo, 1967 m. birželio 1 d., ir 1967 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini)įsakymų, iš kurių nustatyta, jog pradinė (duomenys neskelbtini)statinių buvimo vieta buvo Neringoje, kurie pirmiau nurodytų Valstybės institucijų sprendimų pagrindu buvo perkeliami į Šventosios gyvenvietę, darytina išvada, jog minėti statiniai buvo laikini, t. y. laikino pobūdžio, kurie galėjo būti perkeliami iš vienos vietos į kitą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apklausęs šalis ir jų atstovus, konstatuoja, kad nei Palangos m., Jūros g. 31, techninės būklės įvertinimo ekspertizės aktas, kuris atliktas pareiškėjos užsakymu, vertinant statinių rūšį šiuo metu (esant jiems rekonstruotiems, kas akivaizdžiai matosi nuotraukose), kuriuo nustatyta, kad poilsio nameliai yra nekilnojamieji daiktai, nei 2016 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad tik vienas sandėliukas pastatytas neteisėtai (kai tuo tarpu nei vienas iš pareiškėjos statinių nėra įregistruotas viešajame registre, t. y. nesuformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl neaišku, kuo remiantis padaryta ši išvada), nei 2015 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad statiniai negali būti laikomi kilnojamais daiktais (kadangi vertinti statiniai šiuo metu, neatsižvelgiant į jų rūšį pastatymo metu, t. y. 1967 m., t. y. pakitusią jų būklę ir rūšį), nei LTSR Ministrų tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 238, kuriuo leista LTSR organizacijoms statyti laikino tipo poilsiavietes, nei Palangos miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1970 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 173, kuriuo suteikti gatvėms Šventojoje pavadinimai, nei 1970 m. liepos 10 d. lentelė „Laikina poilsio stovyklų Šventojoje esama padėtis“, kurioje užfiksuoti organizacijoms, tame tarpe(duomenys neskelbtini)priskirti poilsio nameliai pagal esamą padėtį, nei 1970 m. liepos 10 d. Kretingos raj. Šventosios gyvenvietės perdavimo Palangos miestui priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo Palangos m. vyr. architektas A. Č. priėmė, o Kretingos raj. architektė J. R. perdavė atskirų įmonių ir organizacijų stovyklų bylas, įskaitant (duomenys neskelbtini) genplaną ir poilsio namelį (neaišku kokį), nei Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 49 “Dėl pavadinimų suteikimo, kuriuo Kauno SDG poilsio stovyklai suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas, nei Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1967 m. balandžio 1 d. potvarkis Nr. 97p, kuriuo nustatyta valstybinės komisijos gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų priėmimui sudėtis (t. y. iš kokių organizacijų, institucijų atstovų turi būti sudaryta komisija apskritai), nei Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 156 “Dėl poilsio stovyklų steigimo Šventosios gyvenvietėje”, kuriuo Kretingos rajono architektas V. Ž., įpareigotas parenkant teritorijas (visoje LTSR teritorijoje) poilsio stovyklų steigimui, prisilaikyti zonavimo schemos”, nei Kauno apskrities archyvo 2014 m. rugpjūčio 14 d., nei Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. rugsėjo 17 d., nei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015 m. rugsėjo 25 d., nei Kauno apskrities archyvo 2015 m. lapkričio 26 d., nei Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimai, kuriuose nurodyta, jog dokumentų susijusių su (duomenys neskelbtini) poilsio stovyklos statyba – statybos leidimų, žemės sklypo skyrimo, valstybinės komisijos poilsio pastatų priėmimui skyrimo, taip pat pripažinimo tinkamais naudoti aktų, nerasta, nei kiti pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai duomenys nepatvirtino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, t. y. kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) statinių - poilsio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7K1/ž; poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8K1/ž; administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9H1/ž; poilsio pastatas - virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10K1/ž; poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 11K1/ž; pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 12H1/ž; prausyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 13H1/ž; poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 14K1/ž; poilsio pastato, apjungtų į vieną pastatų, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 15K1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 16K1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 17K1/ž; poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 18K1/ž; poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 19K1/ž; poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 57, žymėjimas plane 20K1/ž; poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 21K1/ž bei tualeto pastato, esančių (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau nėra išlikę, t. y. kad pareiškime nurodyti statiniai – poilsio pastatai buvo sukurti, pastatyti ir užbaigti teisėtai, laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos Statinių formavimo kaip nekilnojamųjų daiktų ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą, statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 120-695/2017). Byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja dėl statinių įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Kadangi pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, tai toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) neįrodžius teisėto nuosavybės objektų sukūrimo (jog statiniai sukurti kaip nekilnojamieji daiktai įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjai nepateikus jokių duomenų nei dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) skyrimo, nei statinio (ių) projekto, nei statybos leidimo, nei sprendimo dėl valstybinės komisijos skyrimo (duomenys neskelbtini) poilsio pastatų priėmimui, nei statinio priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto), teismui nėra pagrindo nustatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą dėl objektų valdymo nuosavybės teise, todėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, netenkintinas.

Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai, aplinkybės bei įrodymai, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimas atmestas, o suinteresuoti asmenys nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas, pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.