Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1854-921/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-09Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
e2S-1854-921/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10037-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Jurgita Sujetienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. D., A. D.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Būsto valda, SEB bankas
Civilinė byla Nr. e2S-1854-921/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10037-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.6.1.2.4.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. ir R. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys antstolis V. K., N. B., M. P., V. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, G. P. (G. P.), I. B., L. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą, kuriuo prašo nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1197) ir patvirtinti 2021 m. sausio 26 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Atsiliepimas

2. 2021 m. liepos 22 d. kreditorė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog nutraukiant pareiškėjų santuoką, prievolė bankui būtų padalinta, ją paliekant asmenine A. D. prievole, o dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių paliko spęsti teismo nuožiūra.

3. 2021 m. liepos 28 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuriuo prašė pareiškėjo A. D. įsiskolinimą kreditoriui VMI pripažinti jo asmenine turtine prievole ir vykdyti iš jam tenkančio turto dalies, o dėl kitų pareiškimo reikalavimų spęsti teismo nuožiūra.

4. 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorius G. P. teismui pateikė prieštaravimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuriuo prašė teismo atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad nesutinka su asmenų santuokos nutraukimu, nes santuokiniai ryšiai tarp šalių yra, šeima išsaugota ir jie veda bendrą ūkį. Pareiškėjų kreipimasis į teismą susijęs su tikslu bet kokia kaina nevykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus pagal civilines ir baudžiamąsias bylas, kuriuos vykdo antstoliai kreditoriaus naudai. Sutuoktinių turtas, priklausantis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perduodamas pareiškėjai, kuri nėra skolininkė pagal vykdomuosius dokumentus ir kuri nėra kreditoriui skolinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą trijų mėnesių laikotarpiui, suteikiant pareiškėjams laiko patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsižvelgiant į kreditoriaus G. P. pareiškimą arba gauti kreditoriaus sutikimą 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygoms.

6. Teismas nurodė, kad šios kategorijos bylose kreditorius neturi teisės prieštarauti dėl santuokos nutraukimo, tačiau pareiškėjų pateiktoje sutartyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo turi būti atsižvelgta į kreditorių interesus. Kreditorius G. P. nesutiko su pareiškėjų sutartomis sąlygomis dėl pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, pagal kurias sutuoktinei atitenka pats vertingiausias nekilnojamasis turtas ir didesnė jo dalis, ji už jai tenkančią dalį sumoka kompensaciją tik per 24 mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaravo kreditoriaus interesams, civilinę bylą sustabdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nurodė, kad teisininkų atstovaujami VMI ir AB SEB bankas civilinėje byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, nenurodė nei vieno sutarties aspekto, su kuriuo jie nesutiktų arba kuris prieštarautų jų, kaip pareiškėjo kreditorių, interesams. Kreditorius G. P. nesutinka su pareiškėjų sutartyje numatytų bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu, tačiau nenurodo objektyvių nesutikimo motyvų, pasisako dėl aplinkybės, kurios kvestionavimas nėra priskiriamas kreditoriaus kompetencijai.

7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai atitenka vertingiausias nekilnojamasis turtas ir didesnė jo dalis. Pagal CK turtu laikomi bet kokie daiktai, turtinės teisės ir pareigos, vertybiniai popieriai bei pinigai. Pareiškėjai sutartyje susitarė, kad pareiškėjams po santuokos nutraukimo tenka nurodytas nekilnojamasis turtas, o R. D. A. D. išmoka kompensaciją už didesnę jai tenkančio nekilnojamojo turto dalį. Pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, todėl G. P. neturi teisės pretenduoti į pareiškėjai priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį. Teismas sprendė, kad sutartis prieštarauja kreditoriaus interesams vien dėl to, kad keičiasi ne šalims tenkančio turto balansas ir proporcijos, o turto forma. Tačiau pareiškėja po santuokos nutraukimo negauna daugiau turto nei jai priklauso pagal įstatymą. Pareiškėjai nustatytas 24 mėnesių terminas kompensacijai sumokėti negali būti traktuojamas kaip per ilgas, šio termino G. P. nekvestionavo. Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai tokio termino nenumato. Be kita ko, G. P. kreditoriniai reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu bus tenkinami priverstine tvarka. Vykdymo procesas dažnai trunka ilgiau nei 24 mėnesius. Pareiškėjai nesiekia nuslėpti nuo kreditorių jokio turto ar kitu būdu išvengti prievolės G. P. ar kito kreditoriaus atžvilgiu vykdymo.

7.3. Teismas pažeidė pareiškėjos teisę nutraukti santuoką. Sutuoktinių teisė nutraukti santuoką tampa neįgyvendinama neapibrėžtą laiką, tampa priklausoma nuo trečiojo asmens, kuris yra akivaizdžiai nusiteikęs prieš pareiškėjus ir nesutinka su santuokos nutraukimu iš esmės. Pareiškėja G. P. atžvilgiu neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, nėra jam skolinga, todėl neturėtų patirti jokių neigiamų pasekmių, kurias šiuo metu patiria. Jei pareiškėjai visus turimus nekilnojamojo turto vienetus pasidalintų po ½ dalį, pareiškėjos atžvilgiu susidarytų ydinga situacija, kuomet pareiškėjui priklausantis turtas būtų parduodamas iš varžytynių. Kadangi pareiškėjai priklausytų ½ dalis parduodamo turto, pareiškėja būtų įtraukta į vykdymo procesą, turėtų nelikvidų turtą, kurio negalėtų tinkamai naudoti ar realizuoti, gali tekti dalyvauti teisminiuose procesuose. Netoleruotina situacija, kai pareiškėjas po santuokos nutraukimo turėtų sumokėti kompensaciją pareiškėjai už jam tenkančią didesnę turto dalį. Pareiškėja netektų dalies jai teisėtai priklausančio turto, nes pareiškėjo skolos viršija jo turtą ir pareiškėja taptų sutuoktinio kreditoriumi.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo G. P. (kreditorius) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, nepažeidžia pareiškėjos teisių. Ginčo turtas šiuo metu priklauso abiem sutuoktiniams, nes įgytas santuokos metu. Pareiškėjos teisė į santuokos nutraukimą gali būti įgyvendinta, santuokos metu įgyto turto nedalijant, kreipiantis į teismą su atskiru prašymu nutraukti santuoką.

8.2. Nurodo, kad sutartyje dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nesilaiko sutuoktinių bendrojo turto lygių dalių prezumpcijos, kadangi daug didesnė ir vertingesnė jo dalis tektų pareiškėjai. Vertingiausią turtą perleidus jo skolininko sutuoktinei, kreditoriaus reikalavimas nebus įvykdytas. Nepretenduoja į dalį santuokos metu sutuoktinių (sutuoktinės) įgyto turto.

8.3. Pareiškėja nepateikė savo mokumo įrodymų, kad per 24 mėnesius atsiskaitys su sutuoktiniu. Kreditoriui netinka priverstinis teismų sprendimų vykdymas, išieškant skolininko pinigus iš jo pensijos, o ne turimo vertingo turto. Kreditorius tokiu būdu negaus net mažesnės skolos dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą iki tol, kol pareiškėjai sudarys naują santuokos nuraukimo pasekmių sutartį, kuria nebus pažeidžiami kreditoriaus interesai.

Dėl bylos sustabdymo

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikė šalių 2021 m. sausio 26 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Gavus kreditoriaus G. P. prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, suteikiant pareiškėjams laiko patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsižvelgiant į kreditoriaus G. P. pareiškimą arba gauti kreditoriaus sutikimą 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygoms.

12. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą pažeidė jos teisę nutraukti santuoką, kuri tampa neįgyvendinama neapibrėžtą laiką, priklausoma nuo prieš pareiškėjus nusiteikusio kreditoriaus valios.

13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CK ir CPK nustatytos tvarkos.

14. Sutuoktiniai supaprastinto proceso tvarka gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas. (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius, kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus, iki jie bus išspręsti. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

15. Šios nutarties 13–14 punkte nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti, ar toks turto padalijimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, sutuoktinių kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2015 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-58-219/2015, 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių kreditoriai negali lemti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant, kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecija. Todėl apeliantei negalint pateikti CK ir CPK normas atitinkančios sutarties, jai neužkertamas kelias pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, galutinai suformuluojant ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 141 straipsnis). Šiais motyvais atmestinas apeliantės argumentas dėl jos teisės kreiptis į teismą nepagrįsto suvaržymo.

16. Nesutiktina su apeliante, kad kreditoriaus G. P. prieštaravimai dėl šalių santuokos nutraukimo yra deklaratyvūs, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia pareiškėjų kreditorių interesų, kitiems kreditoriams neišreiškus prieštaravimų.

17. Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir gavęs kreditoriaus prieštaravimus, pagrįstai patikrino, ar sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja konkretaus kreditoriaus G. P. interesams.

18. Apeliantė iš dalies teisingai nurodo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktiniai nurodė turtą pasidalinantys po lygiai. Tačiau esant kreditoriaus prieštaravimams, teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas de jure (lot. teisiškai) ir de facto (lot. iš tikrųjų) dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kreditorių teisėtus interesus atitinka tik toks turto padalijimas, kuriuo be objektyvių priežasčių ir įstatyme numatyto pagrindo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis) nėra sumažinama kuriam nors sutuoktiniui tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šį turtą padalijant santuokos nutraukimo metu.

19. Byloje nėra ginčo, kad įsipareigojimai G. P. yra asmeniniai pareiškėjo įsipareigojimai, kurie sudaro 354 748,80 Eur, iš jų 7 684,73 Eur prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir 347 064,07 Eur prievolė pagal Kauno apygardos teismo sprendimą.

20. Iš šalių 2021 m. sausio 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pasidalina tokia tvarka: pareiškėjui atitenka negyvenamoji patalpa–garažas (boksas) su rūsiu (vertė – 2 750 Eur) ir negyvenamoji patalpa–administracinės patalpos (vertė – 85 700 Eur); pareiškėjai (apeliantei) atitenka 1/24 dalis negyvenamosios patalpos–garažo (vertė – 5 166,67); 2/3 dalys buto / patalpos – buto su rūsiu (vertė – 58 133,34 Eur); ¼ dalis buto / patalpos–patalpos (vertė – 21 075 Eur); ¼ dalis negyvenamosios patalpos–patalpos (vertė – 70 750,00 Eur) (sutarties 5–6 punktai). Apeliantė už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį sumoka A. D. 38 537,50 Eur kompensaciją (sutarties 8 punktas). Dalintino nekilnojamojo turto vertė nustatyta remiantis VĮ Registrų centro vidutinės rinkos verte, nustatytą masinio vertinimo būdu.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad šalių nurodytas nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Taigi VĮ Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-711-730/2019, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1531-254/2021). Tuo tarpu individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

22. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai susitarė bendrą turtą pasidalinti pagal viešojo registro nustatytus duomenis (vertes), kurie atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją, sutiktina su kreditoriumi G. P., kad apeliantei gali atitekti vertingesnis turtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant nustatytai tiksliai sutuoktinių turto vertei ir apeliantei neįrodžius, kad pasidalijant turtą nenukrypta nuo lygių dalių principo, kreditoriui prieštaraujant dėl turto pasidalijimo, pirmosios instancijos teismui pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

23. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad kompensacijai sumokėti šalių sutartas 24 mėnesių terminas nepažeidžia kreditoriaus interesų, nes Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai tokio termino nenumato. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kreditoriaus G. P. reikalavimai yra vykdytini nuo 2016 m. gruodžio 22 d. dėl 7 684,73 Eur prievolės ir nuo 2020 m. kovo 19 d. dėl 347 064,07 Eur prievolės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi šalys sukurdamos situaciją, kada vienašališkai atidėdamas pareiškėjo prievolių įvykdymas, iš esmės neteisėtai pratęsia įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą (CPK 18 straipsnis, CK 6.53 straipsnis, 6.38 straipsnio 1, 3 dalys). Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prieštarauja dėl nurodyto turto padalijimo būdo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ir šiuo aspektu jo teisės nėra pažeidžiamos.

24. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro išrašų duomenimis, apeliantės sutuoktinio atžvilgiu yra taikomas turto areštas, kuriuo siekiama užtikrinti kreditorių interesus. Tokių teisinių priemonių taikymas užtikrina objektyvią priverstinio skolos išieškojimo galimybę, kuri būtų prarasta nekilnojamąjį turtą perdavus asmeninėn apeliantės atsakomybėn. Pažymėtina, kad apeliantės mokėtina kompensacija bei jos panaudojimas kreditoriaus interesų tenkinimui yra tik sąlyginis, nuo abiejų pareiškėjų valios priklausantis įvykis. Dėl tokių sąlyginių bei subjektyvių duomenų, kreditorių teisės nėra užtikrinamos. Apeliantės teiginys, kad G. P. kreditoriniai reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu bus tenkinami priverstine tvarka, patvirtina, kad pareiškėjas gera valia atsiskaityti su kreditoriumi neketina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutuoktiniai bendras turtines teises ir pareigas pasidalino kreditoriui nepalankiu būdu, dėl ko nukentėtų kreditoriaus teisėti interesai. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė pareiškėjams laiko patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsižvelgiant į kreditoriaus G. P. pareiškimą arba gauti kreditoriaus sutikimą 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygoms.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis nuostatų prieštarauja kreditoriaus interesams, pagrįstai atsisakė tvirtinti visą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir civilinę bylą sustabdė (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė