Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. ir R. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotieji asmenys antstoliai V. K., N. B., M. P., V. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, G. P. (G. P.), I. B., L. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia (be kita ko) savo turtines teises ir pareigas. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Be to, sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad liktų nepažeisti kreditorių teisėti interesai (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007, 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti 2021 m. sausio 26 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2021 m. sausio 26 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodyta, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pasidalina tokia tvarka: pareiškėjui A. D. asmeninės nuosavybės teise atitenka negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) su rūsiu (vertė – 2 750 Eur), negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos (vertė – 85 700 Eur); pareiškėjai R. D. atitenka 1/24 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (vertė – 5 166,67), 2/3 dalys buto / patalpos – buto su rūsiu (vertė – 58 133,34 Eur); ¼ dalis buto / patalpos – patalpos (vertė – 21 075 Eur); ¼ dalis negyvenamosios patalpos – patalpos (vertė – 70 750 Eur) (sutarties 5–7 punktai); pareiškėja R. D. už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį sumoka pareiškėjui A. D. 38 537,50 Eur kompensaciją (sutarties 8 punktas). Kreditoriai AB SEB bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimuose nurodė neprieštaraujantys, kad nutraukiant pareiškėjų santuoką prievolės AB SEB bankui ir VMI būtų pripažintos asmeninėmis pareiškėjo A. D. prievolėmis, dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių prašė spręsti teismo nuožiūra. Kreditorius G. P. pateikė prieštaravimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kadangi, jo teigimu, pareiškėjai siekia išvengti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo, nes pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio vertingesnio nekilnojamojo turto didesnė dalis perduodama pareiškėjai R. D., kuri nėra kreditoriaus G. P. skolininkė. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą trijų mėnesių laikotarpiui, suteikdamas pareiškėjams laiko patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsižvelgiant į kreditoriaus G. P. pareiškimą, arba gauti kreditoriaus sutikimą 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygoms. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1854-921/2021 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 7 d santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, lyginant ją su 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, pakeista 2.5 punkto nuostata, t. y. vietoj 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyto 24 mėn. termino kompensacijai sumokėti, 2021 m. gruodžio 7 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punkte numatyta, kad pareiškėja R. D. už jai tenkančią didesnę turto dalį sumoka pareiškėjui A. D. 38 537,50 Eur kompensaciją per ne ilgesnį kaip 30 d. terminą nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos, kitos 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos, susijusios su pareiškėjų santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimu, yra perkeltos į 2021 m. gruodžio 7 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jų nekeičiant, o kreditoriaus G. P. sutikimas dėl 2021 m. gruodžio 7 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų nepateiktas. Konstatavęs, kad pareiškėjai neįvykdė teismo nurodymų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Pareiškėja R. D. nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad nė vienas iš kreditorių nekvestionavo pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto verčių, teismas su tuo susijusių argumentų taip pat nebuvo nurodęs. Kreditorius G. P. savo prieštaravimuose kėlė klausimą dėl pareiškėjai R. D. tenkančios didesnės vertingesnio turto dalies, šią aplinkybę akcentavo ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, o apeliacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje detaliau pasisakė dėl galimo pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto verčių netinkamo nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje sutiko su kreditoriumi G. P., kad pareiškėjai R. D. gali atitekti vertingesnis turtas, kadangi nėra nustatyta tiksli sutuoktinių turto vertė, o pareiškėja R. D. neįrodė, jog pasidalijant turtą nenukrypta nuo lygių dalių principo.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

16. Nors pirmosios instancijos teismas nebuvo detaliai įvardijęs, kokių veiksmų turėtų imtis pareiškėjai, tikslindami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tą padarė apeliacinės instancijos teismas, konkrečiai nurodęs, kokiu būdu turėtų būti tikslinamos pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos. Kaip minėta, pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Dėl to pareiškėjams sutarus didesnę dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto paskirti vienam sutuoktiniui, kitam skiriant kompensaciją, nors, atsižvelgiant į sutuoktinių įgyto nekilnojamojo turto vienetus, yra galimas sutuoktinių nekilnojamojo turto pasidalinimas natūra lygesnėmis dalimis, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonė ir pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarčių turinys pareiškėjams buvo žinomas, tačiau, nepaisydami įsiteisėjusiose nutartyse nurodytų įpareigojimų ir pateiktų išaiškinimų, pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios nuostatos buvo iš esmės tapačios 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatoms. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtą.

17. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjams turėjo nustatyti papildomą terminą sutarties nuostatoms patikslinti. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo sustabdęs civilinę bylą trijų, o ne šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau šiuo atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad patys pareiškėjai, atstovaujami profesionalaus teisininko, neprašė pirmosios instancijos teismo pratęsti terminą kitai santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai pateikti, žinodami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nurodytas pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinimo priežastis, jas ignoravo. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos R. D. pateiktas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atskirajame skunde pareiškėja R. D. pakartotinai kvestionuoja įsiteisėjusiomis nutartimis konstatuotas priežastis, dėl kurių pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti tvirtinama, teigia, kad turtas tarp pareiškėjų dalinamas lygiomis dalimis, nors teismai įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, jog nepateikti įrodymai šiai aplinkybei pagrįsti. Tai įrodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas trumpesnis terminas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygoms patikslinti neturėjo esminės įtakos pareiškėjų procesinių teisių įgyvendinimui.

18. Pareiškėja R. D. atskirajame skunde taip pat nesutinka, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus G. P. interesus, akcentuoja savo pačios pažeidžiamą teisę nutraukti santuoką jos prašomu būdu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje konstatavo, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutuoktiniai bendras turtines teises ir pareigas pasidalino kreditoriui nepalankiu būdu, dėl ko nukentėtų kreditoriaus teisėti interesai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė pareiškėjams laiko patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsižvelgiant į kreditoriaus G. P. pareiškimą, arba gauti kreditoriaus sutikimą 2021 m. sausio 26 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygoms. Kaip minėta, pareiškėjai tokio sutikimo negavo, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartį patikslino tik nuo 24 mėn. iki 30 d. sutrumpindami kompensacijos išmokėjimo terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006). Esant įsiteisėjusia nutartimi konstatuotam kreditoriaus G. P. interesų pažeidimo pareiškėjų sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių faktui, pareiškėjams iš esmės nepakeitus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų arba nepateikus papildomų įrodymų, kurie pašalintų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas abejones dėl sutarties turinio teisėtumo, nėra galimybės konstatuoti kreditoriaus G. P. interesų pažeidimo pašalinimo, todėl su tuo susiję pareiškėjos R. D. atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais ir atskirojo skundo argumentų dėl pažeidžiamų pareiškėjos R. D. interesų. Prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu prašymu, kartu pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.