Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1531-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
e2S-1531-254/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
L. Č.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Kauno energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1531-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05955-2021-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. Č. pateikė skundą dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01179. Pareiškėja skundu prašė antstolį S. U. patikslinti rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. RE21-005 arba atlikti papildomą ekspertizę turto – mėgėjų sodų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), rinkos vertei nustatyti.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Centrinės hipotekos Kauno skyriui 2021 m. kovo 5 d. panaikinus hipoteką, pareiškėjos Žemės sklypui antstolis S. U. priėmė patvarkymą atlikti Žemės sklypo ekspertizę. Su ekspertizės aktu pareiškėja susipažino 2021 m. kovo 23 d., jai nuvykus į antstolio S. U. kontorą ir parašius prašymą. Kadangi ekspertizės aktas nebuvo įteiktas 2021 m. kovo 19 d. tai ir terminą prieštaravimui pateikti skaičiavo sekančią dieną po ekspertizės akto įteikimo. Susipažinusi su ekspertizės akto Nr. RE21-005 medžiaga antstoliui S. U., elektroniniu paštu, pateikė 2021 m. kovo 26 d. prieštaravimą, kuriame nurodė antstolio S. U. pažeidimus, pateikiant medžiagą ekspertui M. K. dėl turto vertės nustatymo ir paprašė antstolį patikslinti rinkos vertės ekspertizės akto Nr. RE21-005 skaičiavimus, kuriais buvo nustatyta turto vertė.

3. Antstolis S. U. 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Kauno apylinkės teismui Kauno rūmams. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jo kontoroje pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2‑15350-221/2005 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. Č. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. 2015 m. lapkričio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-00034186 areštuotas skolininkei L. Č. priklausantis Žemės sklypas buvo įkeistas hipoteka. 2021 m. vasario 17 d. surašytas prašymas dėl hipotekos išregistravimo Nr. S‑21000291 ir išsiųstas Kauno m. 12-ajam notarų biurui. 2021 m. kovo 5 d. priimtas patvarkymas dėl turto įvertinimo Nr. S-21000401 ir išsiųstas teismo ekspertui M. K., kad atliktų skolininkei priklausančio žemės sklypo turto kainos įvertinimą. 2021 m. kovo 19 d. gautas teismo eksperto Žemės sklypo rinkos vertės ekspertizės aktas Nr. RE21-005, kuriame nurodoma, kad L. Č. priklausantis Žemės sklypas įvertintas 3 400 Eur. 2021 m. kovo 19 d. priimtas pranešimas dėl areštuoto turto pardavimo Nr. S‑210000469, kuriame nurodyta, skolininkei priklausančio Žemės sklypo kaina. 2021 m. kovo 29 d. gautas skolininkės L. Č. 2021 m. kovo 26 d. prieštaravimas dėl 2021 m. kovo 19 d. pranešimo dėl areštuoto turto pardavimo. 2021 m. kovo 30 d. priimtas patvarkymas dėl prieštaravimo Nr. S-210000517 ir išsiųstas skolininkei L. Č.. Antstolis nesutiko su pareiškėjos skundu todėl, kad skolininkė nepagrįstai nurodė, jog pasikeitė jai priklausančio žemės sklypo plotas, nes pagal 2020 m. lapkričio 19 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašą skolininkei priklauso žemės sklypas bendro ploto 0,0607 ha. Todėl vadovaujantis visais vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01179 duomenimis, nustatyta, kad skolininkei priklausančio Žemės sklypo bendras plotas nebuvo pasikeitęs, todėl nustatyta turto vertė nesikeitė. Be to, skolininkė turėjo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus bei aktyviai domėtis vykdymo eiga. Nors skolininkė skunde nurodė, kad buvo nustatyti nauji kadastro duomenys, tačiau ji nesikreipė dėl kadastrinių matavimų pasikeitimo įregistravimo ir pažeidė ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes vilkino vykdymo procesą, t. y. vilkino skolos išieškojimo procesą vykdomojoje. Antstolis nesutiko su skolininkės skunde nurodytu argumentu, kad antstolis turėjo skirti pakartotinę ekspertizę. Kadangi antstoliui nekilo jokių abejonių dėl turto vertinimo ar turto vertintojo, nes iš skolininkės pateikiamų duomenų, jai priklausančio žemės sklypo plotas nesikeitė, todėl antstolis neskyrė pakartotinės ekspertizės.

4. Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ per teismo pasiūlytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjos L. Č. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų atmetė.

6. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kodėl ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindėjusią rinkos vertės bei kėlusią abejonių. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių paskaičiavimų, turto vertinimų, analogiško turto pardavimo sandorių ar kitų įrodymų, galėjusių patvirtinti neteisingą turto vertės nustatymą ir kitokią areštuoto turto vertę, ar kad būtų ginčijusi eksperto nustatytą turto vertę arba pateikusi prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, todėl teismas skundo reikalavimą įpareigoti antstolį perskaičiuoti turto vertę atmetė kaip nepagrįstą, be to, įstatymas nenumato teismo teisės įpareigoti antstolį pakartotinai nustatyti vykdymo procese realizuojamo turto vertę, ekspertizę vykdymo procese, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, skiria antstolis, visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja L. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės – panaikinti antstolio S. U. patvarkymus: 2021 m. kovo 19 d. pranešimą dėl areštuoto turto pardavimo Nr. S‑210000469 ir 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymą dėl skundo netenkinimo Nr. S‑210000558, vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/01179. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ekspertizės akte Nr. RE21-005 (21 psl. 2.3.2 punkte) nurodyta, kad vertintojo pasirinktų analogais parduotų žemės sklypų, vieno aro kainos svyruoja nuo 188 iki 727 Eur./a, taigi 6,07 aro žemės sklypo pardavimo kaina svyruoja nuo 1 141,16 iki 4 412,8.9 Eur, nors našumo balas analogiškas. Analogų lokacinė vieta ir kitos sklypų charakteristikos neaprašytos, todėl nėra kaip palyginti. Ekspertizės akto priede – 2021 m. kovo 5 d. Registro duomenų bazės išraše, 2011 m. lapkričio 29 d. masiniu vertinimu (paprastai valstybinis masinis vertinimas atspindi žemiausią daikto vertę) Žemės sklypas buvo įvertintas 3 707 Eur, o ekspertas šį žemės sklypą įvertino 3 400 Eur. VĮ „Registrų centras“ 2021 m. birželio 28 d. įregistravus sklypo kadastrinius matavimus ir 2021 m. birželio 30 d. atlikus masinį vertinimą, 2021 m. liepos 1 d. išraše nurodyta sklypo vidutinė rinkos vertė – 3 880 Eur. Šie pateikti duomenys kelia abejonių ar turto vertintojas – ekspertas tikrai teisingai nustatė Žemės sklypo vertę. Be to, antstoliui priverstinai parduodant šį Žemės sklypą varžytinėse, pradinė jo kaina bus 20 % mažesnė, tai yra tik 2 720 Eur, o tai ženkliai sumažins ir kreditorinio reikalavimo padengimą. Nurodo, kad nebūdama šios srities specialistė, pareiškėja neturėjo galimybių patikrinti ekspertizės akte nurodytų sklypo vertės paskaičiavimų, tuo labiau neturėjo prieigos prie įvykdytų sandorių duomenų bazės, nes tai atlikti eiliniam piliečiui draudžia ir duomenų apsaugos įstatymas, o kiti vertintojai – specialistai, be teismo nutarties, kvestionuoti kito eksperto darbą atsisakė.

1.2. Antstolis sistemingai trukdė pareiškėjai sąžiningai vykdyti jos pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnyje. Tai jis darė neinformuodamas pareiškėjos apie turto apžiūrai numatytą datą bei melagingai nurodydamas turto vertinimo ekspertui, jog skolininkė – turto savininkė informuota. Jei antstolis būtų elgęsis sąžiningai, sudaręs galimybę savininkei dalyvauti apžiūroje, tai ir savininkės lėšomis atliktus, kadastrinius matavimus ekspertui būtų galėjus pateikti laiku. Tokiu būdu antstolis iš turto vertintojo atėmė galimybę objektyviai ir galutinai pateikti savo nuomone, apie ką ekspertas pasisakė ekspertizes akte (21 psl.), jog palyginamųjų sandorių kainų žirklės liko labai didelės: nuo 188 iki 727 Eur už arą. Antstolis šių pastabų nevertino, net ir pareiškėjai pateikus 2021 m. kovo 26 d. prieštaravimą bei sutikimą dėl pakartotinės ekspertizės finansavimo. Antstolis savo patvarkymu dėl nustatytos Žemės sklypo kainos, pareiškėjai pareikšti savo nuomonę davė tik 3 darbo dienas net nepateikdamas laiku paties ekspertizes akto, kas yra nesuderinama net ir su CPK 681 straipsniu., nes per tokį trumpą laiką neįmanoma spėti raštu pasikonsultuoti su kitais vertintojais, ekspertais ar brokeriais. Todėl pareiškėja buvo priversta vadovautis tik žodinėmis vertintojų ir brokerių pastabomis. Todėl antstolis pats užkirto kelią ekspertui įvertinti turtą teisingai ir pradėti varžytines nuo realios aukščiausios kainos. Antstolis pažeidė CPK 634 straipsnį, nes nebuvo aktyvus padėti šalims lygiateisiškai ginti jų teises bei įstatymu saugomus interesus.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašo pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėja tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodo, kad jos Žemės sklypui atlikti nauji kadastriniai matavimai. Nagrinėjamu atveju, ekspertas savo išvadoje nurodė, kad atlikdamas Žemės sklypo ekspertizę rėmėsi nekilnojamojo turto registro išrašu apie objektą. Iš į bylą pateikto ekspertizės priedo nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ekspertas atliko Žemės sklypo, kurio plotas yra 0,0607 ha turto įvertinimą. Pareiškėja prie skundo pateikė Žemes sklypo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, kurioje minėto Žemės sklypo plotas taip pat yra 0,0607 ha, kitokių duomenų apie kitokį Žemės sklypo plotą vykdomojoje byloje nėra. Pareiškėja taip pat pateikė įrodymus, kad kreipėsi 2020 m. lapkričio 18 d. į VĮ „Registrų centras“ dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, tačiau iš vykdomojoje byloje, esančio 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nustatyti nauji kadastro duomenys, tačiau jie nebuvo įrašyti į kadastrą. Taigi, pareiškėja kaip Žemės sklypo savininkė, turi pareigą kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl naujų duomenų kadastre įregistravimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

11. Apeliantė atskiruoju skundu prašo prijungti 2021 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kadastrinių matavimų žemės sklypo planą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. pažymą ir nurodo, kad anksčiau šių dokumentų neturėjo galimybės pateikti teismui, kadangi apie bylos nagrinėjimą teisme, dėl pareiškėjos 2021 m. balandžio 6 d. skundo antstoliui, sužinojusi tik po to, kai Kauno apylinkės teismas skundą išnagrinėjo ir priėmė 2021 m. birželio 10 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismui pratęsus terminą dėl atskirojo skundo pateikimo, VĮ „Registrų centras“ įregistravo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, o Registrų centras, pareiškėjos prašymu, atliko šio Žemės sklypo masinį vertimą.

12. Apeliacinės instancijos eismas nenustato pagrindo šio apeliantės prašymo patenkinimui ir su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimui. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 straipsnis). Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija nėra pakartotinis ginčo išnagrinėjimas, iš naujo įgyvendinant įrodinėjimo procesą. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami būtent pirmosios instancijos teisme – su ieškiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui. Apeliacijai, kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmui (lot. revisio prioris instantiae), būdingos kitokios, specifinės proceso taisyklės, viena jų – naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas ir gali būti pateisinamas tik esant tam tikroms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-464/2021).

13. Tokios sąlygos yra nustatytos CPK 314 straipsnyje. Įstatymų leidėjo valia, apeliaciniame procese neleidžiama priimti naujų įrodymų, kurie galėjo ir turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliantė nenurodo visiškai jokių aplinkybių, dėl kurių prašomi priimti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nors tokio pobūdžio duomenys turėjo ir galėjo būti jai žinomi – apeliantė turėjo galimybę įregistruoti naujus Žemės sklypo kadastrinius matavimus VĮ „Registrų centras“ dar iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme. Todėl nepaneigus tokios tikimybės, kad minėti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, prielaidų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui nenustatyta.

15. Pažymėtina, kad įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, tokiu teisiniu reguliavimu byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos (ginčo) išnagrinėjimo, bylinėjantis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis, 198 straipsnis, 226 straipsnis). Esant būtent tokiam teisiniam reglamentavimui, dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas.

Dėl ginčo esmės

16. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0034/14/01179 medžiagos nustatyta, Kauno apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-15350-221/2005 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. Č. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai, kurį vykdo antstolis S. U.. Antstolis vykdydamas vykdomąjį raštą 2015 m. lapkričio 27 d. Turto arešto aktu Nr. S‑00034186 areštavo skolininkei L. Č. priklausantį Žemės sklypą, kuris įkeistas hipoteka. 2021 m. vasario 17 d. surašytas prašymas dėl hipotekos išregistravimo Nr. S-21000291 ir išsiųstas Kauno m. 12-ajam notarų biurui. 2021 m. kovo 5 d. priimtas patvarkymas dėl turto įvertinimo Nr. S-21000401 ir išsiųstas teismo ekspertui M. K., kad atliktų skolininkei priklausančio Žemės sklypo turto kainos įvertinimą. 2021 m. kovo 19 d. gautas teismo eksperto Žemės sklypo rinkos vertės ekspertizės aktas Nr. RE21-005, kuriame nurodoma, kad L. Č. priklausantis Žemės sklypas įvertintas 3 400 Eur. 2021 m. kovo 19 d. išsiųstas skolininkei pranešimas dėl areštuoto turto pardavimo Nr. S-210000469, kuriame nurodoma, skolininkei priklausančio Žemės sklypo kaina. 2021 m. kovo 29 d. gautas skolininkės L. Č. 2021 m. kovo 26 d. prieštaravimas dėl 2021 m. kovo 19 d. pranešimo dėl areštuoto turto pardavimo. 2021 m. kovo 30 d. priimtas patvarkymas dėl prieštaravimo Nr. S-210000517 ir išsiųstas skolininkei L. Č..

17. Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad 2021 m. kovo 5 d. Registro duomenų bazės išraše, 2011 m. lapkričio 29 d. masiniu vertinimu, kuris paprastai valstybinis masinis vertinimas atspindi žemiausią daikto vertę, Žemės sklypas buvo įvertintas 3 707 Eur, o ekspertas šį žemės sklypą įvertino 3 400 Eur, šie pateikti duomenys kelia abejonių ar turto vertintojas – ekspertas tikrai teisingai nustatė Žemės sklypo vertę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja 2021 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir kadastrinių matavimų žemės sklypo planą pateikė tik kartu su atskiruoju skundu. Taigi nei pirmosios instancijos teismas, nei antstolis minėtų duomenų nevertino ir į juos neatsižvelgė, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taipogi nepasisako.

18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

19. CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

21. Nagrinėjamoje byloje, kaip tvirtina vykdomosios bylos duomenys, buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko ekspertas M. K.. Apeliantė įsitikinusi, kad šis turto vertinimas neatitinka realios turto vertės, nes antstolis turto vertintojui nepateikė ekspertui žemės sklypo plano, nors buvo nustatyti nauji kadastriniai duomenys ir ekspertas to neįvertino, be to, nekilnojamojo turto vertė ženkliai skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ atlikto turto vertės nustatymo masinio vertinimo metodu. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės turi esminę reikšmę ir įtaką turto rinkos vertei, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, jų nepatikrino ir neįvertino antstolio S. U. veiksmų, atsisakant atlikti pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl ginčo turto įvertinimo, pažymi, kad apeliantės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog eksperto M. K. atliktas turto vertinimas neatspinti realios turto vertės.

22. Susipažinus su byloje esančiu eksperto M. K. ekspertizės aktu, matyti, kad jis yra išsamus, aiškus, detalus, jame nurodytos taikytos metodikos, skaičiavimai. Atliekant turto vertinimą buvo remtasi turto apžiūros medžiaga, vertintojų duomenų banke sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, interaktyviais žemėlapiais, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Lietuvos Respublikos teisės aktais (įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais), taisyklėmis, kt. Ekspertizės akte itin detaliai aptartos nekilnojamojo turto rinkos tendencijos, finansavimo sąlygos, vertinimo objekto buvimo vietos socialiniai ir ekonominiai rodikliai. Ekspertizės akte aptarta vertinamo turto ir vietos charakteristika, nuotraukomis užfiksuota Žemės sklypo teritorijoje esanti pieva, su joje augančiais senais vaismedžiais, pastatų/statinių neužfiksuota. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl minėto turto vertinimo ekspertizės nepagrįstumo. Taigi antstolis S. U., gavęs nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, pagrįstai 2021 m. kovo 19 d. pranešimu dėl turto vertės nustatymo nustatė, kad skolininkei L. Č. priklausančio žemės sklypo rinkos vertė yra 3 400 Eur, tokiu būdu nepažeisdamas CPK 681-682 straipsniuose nustatytos turto įkainojimo tvarkos.

23. Nepaisant to, apeliantė, ginčydama ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę, nurodo, kad ši vertė yra gerokai mažesnė nei VĮ „Registrų centras“ nustatyta turto vertė, todėl negali būti laikoma teisinga. Su šiais apeliantės argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo, nes VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, o nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

24. Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Savo ruožtu individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, valstybės įmonės Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S‑711‑730/2019).

25. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti įvairios aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Nagrinėjamu atveju skolininkės turto atžvilgiu buvo atlikta ekspertizė. Akte nurodoma, kad vertė nustatyta, atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, atliktas vertinimas remiasi aktualiais duomenimis ir informacija. Tai reiškia, kad eksperto atliktas turto vertinimas nurodo tikslesnę pareiškėjos turto vertę nei VĮ „Registrų centras“.

26. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.

27. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

28. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

29. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

30. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

31. Šiuo atveju apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų, kad nagrinėjama turto vertinimo ekspertizė būtų atlikta netinkamai, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie suteiktų pagrindo abejoti eksperto nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte ir antstoliui skirti ekspertizę, jos išlaidas apmokant skolininkei. Apeliantė nurodo į naujų kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau visai nenurodo jokių aplinkybių, kuo šie nauji matavimai, kurie teisiškai įregistruoti tik 2021 m. birželio 30 d., t. y. jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kai kadastriniai matavimai atlikti 2020 m. spalio 13 d., galėtų turėti įtakos rinkos kainos nustatymui. Antstolis, netenkindamas skolininkės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę pažymėjo, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bendras Žemės sklypo plotas nesikeitė ir kitokių duomenų apie kitokį žemės sklypo plotą vykdomojoje byloje nėra. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde mini 2011 m. lapkričio 29 d. masiniu vertinimu nustatytą 3 707 Eur rinkos kainą ir todėl eksperto nustatytą 3 400 Eur rinkos kainą laiko neteisinga. Tačiau ekspertas Žemės sklypą įvertino 2021 m. kovo 16 d. O kaip jau minėta, turto vertinimui įtakos gali turėti rinkos pokyčiai ir kt. aplinkybės, todėl tokie apeliantės rinkos kainos palyginimai nesudaro pagrindo eksperto nustatytą 3 400 Eur rinkos kainą laikyti neteisinga.

32. Byloje taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau, kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Pažymėtina, kad vykdymo proceso dalyviai nušalinimų ekspertui taip pat nereiškė. Apeliantės prašyme ar procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti turto vertintojo nustatyta turto verte, pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nėra.

33. Be to, turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams, varžantis dėl parduodamo turto pirkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020). Taigi parduodant iš varžytynių atsiskleidžia tikroji turto rinkos kaina, kuri gali būti didesnė, nei nustatyta ekspertizės akte. Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat turi teisę surasti išvaržomo turto pirkėją ar kviesti potencialius pirkėjus dalyvauti varžytinėse, tam, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą.

34. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymą dėl skundo netenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis), todėl nebūtų teisinio pagrindo minėtą patvarkymą naikinti.

35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų (bendradarbiavimo su antstoliu aplinkybių, nepakankamo laiko pasikonsultuoti su kitais vertintojais, ekspertais ar brokeriais ir kt.) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑107/2010).

36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė