Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, paskutinį kartą 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., subendrinta bausmė 2 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose (šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. U. 2021 m. birželio 22 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, bendrų išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. S., tai yra tyčia vieną kartą delnu trenkė per veidą, sugriebęs abiem rankomis už abiejų jos rankų žastų, stipriai spaudė rankas, įsivedęs į namo vidų tąsė už plaukų, ir šiai išbėgus į kiemą, parvertė ant žemės ir gulinčiai sudavė ne mažiau kaip tris kartus ranka per veidą, tuo nukentėjusiai S. S. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis E. U. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta, nes to visiškai nebuvo. Tai antras toks kartas gyvenime, pirmą kartą nukentėjusioji pripažino, kad melavo. Šį kartą vėl tą patį žaidimą žaidžia. Ji norėjo jį uždaryti. Pas jį jokio pavydo nėra, ten toks su ja buvo gyvenimas, su juo pabūdavo, su kitais būdavo. Kaip gali būti liudytojai artimi žmonės. Nukentėjusioji norėjo greitesniu būdu juo atsikratyti. Ją pačią reikia gydyti nuo alkoholizmo, girta griuvinėja, ji pati nežino, iš kur tos mėlynės. Gyvenime prieš moterį nėra rankos pakėlęs. Ji ne pirmam vyrui taip yra padariusi. Paskutinį kartą, kai ji buvo atėjusi į teismą, tai pripažino, kad neteisybę sakė, tą kartą ją tik iš namų išvarė. Ji geria ir paskui nieko nesuvokia, o jei negaudavo išgerti, tai išlėkdavo iš namų ir po kelias dienas negrįždavo, prie to buvo pripratęs. Nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) ir paskui gyveno prie ligoninės bute, o (duomenys neskelbtini) gyveno kelias dienas. Jos tikslas buvo, kad jį uždarytų, žinojo, kad yra teistas, žinojo, kad tokiu būdu gali jį uždaryti ir taip padarė. Tą dieną tikrai buvo tuose namuose, bet nežino kaip ten buvo, kad S. pasakė išeiti iš ten arba iškvies policiją. Jis ir išėjo, daugiau nieko nebuvo. Vaikščiojo ten kaimynystėje tokia senutė ir vyriškis. Buvo ant kiemo, sėdėjo, kaimynai matė kaip jie sėdėjo, jokio konflikto negalėjo matyti, nes jo nebuvo. Galėjo matyti, kad sėdi, kad guli, gal koks pajuokavimas, pasistumdymas buvo, bet jokių muštynių nebuvo. Buvo atsisėdę pavėsyje, gal jie ten buvo apsikalbinę, ką ten tie žmonės pamatė, nežino. Buvo galima sakyti blaivus, buvo išgėręs nestipraus alaus butelį. Teisiamas ne pirmą kartą, dabar atlieka bausmę už sukčiavimą. Kružiko nepažįsta, tik matydavo, kad senolis po kiemą vaikšto.

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. U. parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas. Kuo įtariamas supranta, nes jam pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą tuo, kad jis 2021 m. birželio 22 d., apie 19.30 val., padarė savo sugyventinei S. S. nežymų kūno sužalojimą. Susipažinęs su įtarimu gali paaiškinti, kad tuo metu su S. S. buvo susitikęs, buvo blaivas ir buvo susitikęs tik dieną, po pietų, tikslios valandos neprisimena. Jie nesipyko ir iš jos namų jis išvažiavo savo dviračiu pas draugą. Važiuodamas iš S. S. tėvų namų, nei jų, nei kitų žmonių nepastebėjo. Kodėl ji kaltina sumušimu, jis nežino. Su sugyventine nebendrauja. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisų namuose iki 2023 m. (b. l. 79-80).

4. Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad abu buvo išgėrę alaus, jai paskambino kaimynas dėl šuns, jis susinervino „užpavydėjo“ ir smurtavo. E. U. jos buvęs sugyventinis, kartu gyveno metus laiko. Nusikalstama veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini), jos namuose. Įvykis galėjo būti 2021 m. birželio 22 d. Per veidą trenkė, už plaukų tempė, lauke pasiguldė ją ir tada pradėjo šaukti. Viskas vyko lauke, vieną kartą buvo kambaryje. Buvo mėlynės ant veido, ant rankų. Konfliktas įvyko dėl to, kad kaimynas jam paskambino, o paskambino paklausti, ar jo šuo neatėjo, ir tada įvyko konfliktas su U.. Ankščiau buvo panašus atvejis, tai tada jis buvo prigrasinęs, ir turėjo duoti neteisingus parodymus, po to karto daugiau nebendrauja su U.. Buvo atvažiavusi greitoji pagalba, paskui ją nuvežė pareigūnai pas medikus. Ieškinio nereiškia. Tą dieną kitų asmenų nebuvo, buvo dviese. Kaimynas jai tik paskambino, nebuvo atėjęs.

5. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. parodė, kad E. U. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyveno apie 1 metus ir 3 mėnesius nuomotame name. 2021 m. birželio 22 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), ji buvo pas savo tėvus. Tėvų namuose nebuvo. Sugyventinis parsivežė alaus ir jie kartu gėrė prie namo įėjimo. Begeriant jai paskambino kaimynas į jos telefoną ir sugyventinis dėl to supyko. Pradėjo priekaištauti, kad bendrauja su kaimynu ir konflikto metu iš pavydo E. U. jai tyčia vieną karta rankos delnu trenkė į veidą, čiupo už rankų žemiau pečių jas spausdamas ir įsivedė į namo vidų, kur sugriebęs už plaukų tąsė ir spaudė kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą iki 8 balų iš dešimties skalėje. Jai skaudėjo rankas ir galvą. Jai išsilaisvinus iš sugyventinio pabėgo iš namų ir išsikvietė policiją. Sugyventinis tada pabėgo iš namų ir iki šiol negrįžo, neskambino ir ji nežino, kur jis yra. Atvažiavę policininkai iškvietė jai medikus. Atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo vietoje, į gydymo įstaigą nesivežė, šeimoje augančių nepilnamečių nėra. Policijos ji buvo pristatyta pas teismo medicinos ekspertus ir žino, kad jai nustatytas nežymus kūno sužalojimas. Nenori daugiau gyventi su tuo sugyventiniu. Prašo jam uždrausti artintis prie jos. Įvykio niekas nematė. Po įvykio į namus grįžo jos tėvai, bet paties įvykio jie nematė ir E. U. nesutiko. Įvykio metu ji su E. U. abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, bet įvykių seką prisimena gerai. Daugiau paaiškinti nieko neturi (b. l. 48-51).

6. Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ne giminaitis, nukentėjusioji taip pat, pažįsta tik nukentėjusiąją, nes bendrauju su ten gyvenančia I. B.. Jis ėjo apie 40 metrų atstumu ir matė, kad nukentėjusioji gulėjo, o vyriškis apsižergęs gal ją kumščiavo. Vyras buvo nugara į jį ir neatpažintų to vyriškio, o moteris buvo ji (prarodė į nukentėjusiąją rankos gestu). Tas įvykis buvo nuo jų namo 3-4 metrai, tai buvo (duomenys neskelbtini). Tikrai neatsimena, kokia buvo diena, nežino ar ryte, ar vakare. Galėjo būti 2021 m. birželio 22 d. Ten gyvena S. šeima, o nukentėjusioji yra jų dukra. Nežino, kas tas vyriškis buvo. Ten atvažiavo policija ir apklausė, prašė papasakoti, ką matė. Atrodo tada buvo vienas vyriškis. S. S. jo neprašė liudyti. Policija jį pakvietė ir paprašė papasakoti, ką matė. Jį apklausė policijos pareigūnai. Pavardės to vyro tikrai nežino. Protokolą gal pasirašė jis, neatsimena. Aplinkybės, kurios nurodytos apklausos protokole, yra teisingos. Tikrai negali nurodyti to vyriškio, jis ten niekada neidavo, tai negali atpažinti. Policijai U. pavardės nenurodė, nes jos nežinojo. Kitos aplinkybės protokole surašytos panašiai kaip buvo.

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai aplanko savo pažįstamą I. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Šalia jos gyvenamojo namo, kaimynystėje gyvena S. šeima. Gerai pažįsta ir S. S.. Žinojo, nes matydavo, kad pas S. S. lankydavosi, gal ir gyveno E. U.. Su juo jis artimų santykių nepalaikė. Prisimena, kad 2021 m. birželio 22 d. vakare, apie 19.30 val., jis dviračiu atvažiavo pas I. B.. Jam bebūnant jos kieme, išgirdo garsiai šaukiant „kviesk policiją, kviesk policiją!“. S. kieme, maždaug 20 metrų atstumu, pamatė ir atpažino ant žemės gulinčią S. S., o ją užgulęs, ant viršaus sėdėjo E. U.. Jis kojomis buvo apžergęs S. S. kūną. Matė, kaip rankomis E. U. mosikavo prieš S. S. veidą. Jis suprato, kad jis ją muša ir turbūt sudavė jai ne kartą per veidą. Kiek tiksliai kartų jai sudavė – negali pasakyti, tačiau kaip ir sakė, tikrai matė jį mosikuojant rankomis prieš S. S. veidą. Jis bijodamas dėl savo sveikatos, kad jo E. U. taip pat nesumuštų, nebėgo S. S. gelbėti. Tačiau matydamas, kad prieš S. yra naudojamas fizinis smurtas, greitai nubėgo pasakyti apie tai I. B., kad ši iškviestų policijos pareigūnus. Kiek žino, ji paskambino S. tėvams, kurie buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), ir apie viską jiems papasakojo. Nežino, kas vyko toliau, ar buvo atvykę policijos pareigūnai ir kaip viskas baigėsi S. S.. Nes vėliau, po visko, jis nėjo žiūrėti, kuo viskas baigėsi. Tiek paaiškinti ir gali. Nori informuoti, kad jis dėl silpnos sveikatos, bei savo amžiaus (82 metai) negalės dalyvauti teisme, jei jis vyktų. Prašo teismo posėdyje remtis jo duotais liudytojo parodymais (b. l. 58-61).

8. 2021 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji yra S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra neblaivi, pažymėtos nustatytos kraujosruvos ant abiejų rankų, veido srityje ir galvos plaukuotose dalyje akivaizdžių sužalojimų nesimatė (b. l. 15-18).

9. 2021 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 19-25).

10. 2021 m. birželio 23 d. asmens apžiūros protokole ir jo priede matyti, kad paprašius nukentėjusiosios parodyti skaudamas kūno vietas, ji parodė kairės ir dešinės rankos žastus bei smakrą. Ant dešinės rankos žasto, vidinėje rankos pusėje matosi pavienės įvairaus dydžio rausvos mėlynės, ant kairės rankos žasto, išorinėje pusėje matosi viena rausvos spalvos mėlynė. Ant S. S. smakro jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė (b. l. 27-33).

11. VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stotis 2021 m. birželio 28 d. rašte matyti, kad brigadai nuvykus į iškvietimą pacientė teigia, kad buvo sumušta sugyventinio. Stebimos spaudimo žymės (poodinės hematomos) ant rankos. Veido srityje paraudimas, teigia, kad sudavė ranka (b. l. 37). Kvietimo kortelėje žymimi abiejų rankų minkštųjų audinių sužalojimai (b. l. 39-40).

12. 2021 m. birželio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1193/2021 (02) nurodoma, kad S. S. dėl kraujosruvų kairiame žaste, kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, kurios galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 3 trauminių poveikių pasekoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybės (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

14. Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

15. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalimi), konstatuoja, kad E. U. 2021 m. birželio 22 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. S., tai yra tyčia vieną kartą delnu trenkė per veidą, sugriebęs abiem rankomis už abiejų jos rankų žastų, stipriai spaudė rankas, įsivedęs į namo vidų tąsė už plaukų, ir šiai išbėgus į kiemą, parvertė ant žemės ir gulinčiai sudavė ne mažiau kaip tris kartus ranka per veidą, tuo nukentėjusiai S. S. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą ir kitus įrodymus, bei atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų vieningą visumą.

16. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad S. S. niekada nėra mušęs, o gynėja teigė, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jos ginamasis įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą E. U. sugyventinės S. S. atžvilgiu padarė.

17. Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, atitinka bylos medžiagą, jai nustatytus sužalojimus. Nukentėjusioji S. S. patvirtino, kad su E. U. kartu gyveno (šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir pats kaltinamasis), jos nurodytos mušimo vietos atitinka tiek medikų užfiksuotus duomenis, tiek ir specialisto išvadoje pažymima, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad pats E. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiąją galėjo būti „pajuokavimas, pasistumdymas“.

18. Smurtavimo faktą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtino ir liudytojas K. K., kuris nurodė, kad matė, jog nukentėjusioji gulėjo, o vyriškis apsižergęs gal ją kumščiavo, nors skirtinai nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir negalėjo nurodyti, kad tas asmuo buvo E. U.. Šiuo atveju teismas pažymi, kad liudytojui net ir negalint tiksliai nurodyti asmens, kuris smurtavo prieš S. S., pats smurtavimo faktas prieš nukentėjusiąją liudytojo buvo patvirtintas, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įvykio dieną pas nukentėjusiąją lankėsi ar galėjo lankytis kitas asmuo, o pats E. U. pripažino apsistumdymo faktą. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai, kaip jau buvo minėta, byloje yra nuoseklūs.

19. Teismas pažymi, kad negali sutikti ir su gynėjos argumentais, jog nėra patikimų įrodymų, kad nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis, o abejonės turėtų būti šalinamos jo naudai. Byloje esantys įrodymai ir jų visuma, nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas, jos nurodytų aplinkybių sugretinimas su kitais įrodymais, nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina.

20. Šioje byloje taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su kaltinamojo argumentais, jog kaltinimai pareikšti todėl, kad nukentėjusioji siekė, jog jis kuo greičiau atliktų laisvės atėmimo bausmę. Nurodyta gynybinė kaltinamojo pozicija nėra pagrįsta, ją paneigia faktas, kad su S. S. buvo vedamas bendras ūkis, taigi santykiai buvo artimi, taip pat ir nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai. Juolab, kad E. U. 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu jau buvo nuteistasis už smurtą prieš nukentėjusiąją (b. l. 87-96).

21. Kita vertus, teismas pažymi, kad kaltinamajam pasišalinus iš nusikaltimo vietos (po nusikaltimo padarymo jo buvo ieškoma, kas be kita netiesiogiai įrodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką), net ir nukentėjusiajai nurodžius, kad tą dieną kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, pačiam kaltinamajam teigiant, jog įvykio dieną jis buvo galima sakyti blaivus, buvo išgėręs nestipraus alaus butelį, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo neblaivumą patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai. Todėl teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

22. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

24. Kaip jau minėta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

25. Nagrinėjamu atveju E. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo sugyventinės S. S. atžvilgiu. E. U. yra pilnametis, nevedęs, tris kartus teistas, įskaitant ir už analogišką nusikalstamą veiką nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu (b. l. 83-106), atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose iki 2023 m. liepos 5 d. (68), administracinius nusižengimus daro itin dažnai, septyniolika kartų baustas administracine tvarka (b. l. 107-125), nedirbantis (b. l. 126), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 127).

26. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, kad nusikalstama veika padaryta sugyventinės atžvilgiu, t. y. E. U. vėl smurtavo šeimos aplinkoje, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant artimą minimaliam jos dydį, t. y. penkių mėnesių laisvės atėmimą.

27. Bylos duomenimis 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-900/2021 (b. l. 97-106, 143) E. U. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 44 parų arešto bausme, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu skirta 60 parų arešto bausme, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaičiuotas E. U. laikino sulaikymo laikas (viena para) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-701-471/2020 atlikta 43 parų arešto bausmė, įskaičiuotas E. U. laikino sulaikymo laikas (viena para), įskaičiuota Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-501-1135/2021, iš viso įskaičiuotos 45 paros, prilygintos 45 laisvės atėmimo bausmės dienoms. Marijampolės pataisos namai pateikė duomenis, kad 2021 m. gruodžio 10 dienai E. U. neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos.

28. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

29. Nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. birželio 22 d. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, paskirtos ankstesniu 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, todėl prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra didesnė nei skirtina šiuo nuosprendžiu, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis atitinkantis minimalų bausmės rūšies dydį. Teismas bausmes bendrina dalinio sudėjimo būdu, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam jau buvo paskirta didesnė nei dveji metai laisvės atėmimo bausmė, nuosprendžiai buvo bendrinami.

30. E. U. kardomoji priemonė paskirta nebuvo, todėl jos galiojimo klausimas nėra sprendžiamas.

31. Proceso išlaidos, susidariusios ir dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į tai, kad privalomą gynėjo dalyvavimą numato įstatymas, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš kaltinamojo nėra priteisiamos ir atlyginamos valstybės biudžeto lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujanti Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmę subendrinti su 2021 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-900/2021 paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 1 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos, prie neatliktos bausmės dalies pridedant 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius ir 25 (dvidešimt penkias) dienas laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.