- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 1-716-158/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00223-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Kaltinamasis
- A. R.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei- Krivdai, dalyvaujant prokurorei J. R., nukentėjusiajai D. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., 2012-02-14 apie 19.00 vai., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo žmoną D. R. necenzūriniais žodžiais, priėjo prie jos ir laikydamas rankoje peilį pagrasino ją užmušti, po ko du kartus rankos kumščiu smogė jai į dešinės pusės smilkinį, padarydamas galvos sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą (ūmaus periodo lengvos formos trauminę galvos smegenų ligą), kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
A. R. kaltu neprisipažino, parodė, jog 2012-02-14 apie 20 val. namo grįžo žmona, kuri buvo nervinga ir agresyviai nusiteikusi. Jis kaip vyras ir žmona negyveno, nes žmonos namie nebūdavo namie po 1-3 mėnesius. Kilo žodinis konfliktas. Teigia, kad piktas nebuvo, nevartojo necenzūrinių žodžių, negrąsino peiliu ir nesmogė sutuoktinei. Parodė, kad pats 2012-02-14 skambino policijai. Atvykus pareigūnams sakė, kad žmona jam dūrė peiliu , pora kartų sudavė plaktuku, tačiau muštynių nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai paprašė iš jo dokumentų, kurių nerado žmona. Jis jų nebuvo paėmęs, norėjo įteikti pareiškimą policijai, bet žmona iš jo atėmė ir suplėšė. Vėliau dėl prieš jį panaudoto smurto nesikreipė į policiją, teigė, kad nori susitaikyti. Žodiniai konfliktai su žmona kildavo dėl jos sugyventinio, nes matė žmoną bučiuojantis su kitu vyru, perskaitė telefono sms žinutę. Kartą dukrą mušė diržu, nes ji metė šokius ir išėjo pas sugyventinį.
Nukentėjusioji D. R. parodė, jog su A. R. santuokoje išgyveno apie 24 metus, sutuoktinis buvo despotiškas žmogus, ją ir vaikus pastoviai terorizavo , todėl ji nusprendė skirtis, įvykio metu jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas. Sutoktinis buvo despotiškas žmogus, jis pastoviai terorizavo šeimos narius, o netekęs darbo , jo neieškojo, tik vartojo alkoholį ir sėdėjo prie televizoriaus. Jos nuomone, jam reikalinga psichiatro pagalba, tačiau jis jos nesikreipė. 2012-02-14 apie 19 val. vyras užsipuolė ją, nes ji neatsakė į jo telefono skambučius. Vyras buvo išgėręs, grąsino užmušti, rankose laikydamas virtuvinį peilį, grąsino papjauti, jog ji pradėjo skyrybų procesą, jai atrodė, jog realiai įvykdys savo ketinimus. Po to jis du kartus smogė į galvą, dėl ko ji pasijuto blogai, pykino, todėl atsigulė ant sofos. Policijos tą vakarą nekvietė, nes vyras grąsino užmušti, jeigu bus apie tai pranešta policijos pareigūnams, atėmė telefoną. Ryte skaudėjo galvą, vyras buvo paėmęs pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Paprašius vyro šiuos dokumentus grąžinti, jis dokumentų neatidavė. Dokumentai atsirado tik po savaitės. Kitos dienos rytą vyras vėl pradėjo ją užgaulioti, konfliktuoti, tada ji paskambino policijai. Policijoje parašiusi pareiškimą dėl dokumentų pavogimo ir sumušimo išvyko į ligoninę. Parodė, kad vyras nesilaiko paskirtos kardomosios priemonės. Anksčiau taip pat pasitaikydavo, kad vyras smurtaudavo. Parodė, kad dirba dvejuose darbuose, studijuoja pirmame magistratūros kurse. Dukros gerai mokosi. 2011 m. su mažąja dukryte teko bėgti iš namų, nes buvo persekiojama, terorizuojama. Sutuoktinis anksčiau jai sužalojo stuburą, dėl ko nustatyta antra invalidumo grupė. Po kiekvieno konflikto susitaikydavo su vyru. Dukroms vyras pinigų neduodavo, nepadėdavo jų išlaikyti. Tą vakarą kai tarp sutuoktinių vyko konfliktas jų nepilnametė duktė Evelina buvo išėjusi ir grįžo vėlai, kai ji miegojo.
Liudytojas J. B., parodė, kad 2012-02-14 sutuoktinių konfliktą pamena, nurodė, kad jis kilo dėl to, jog vyras nedavė dokumentų žmonai. Tarp jų vyko skyrybų procesas. Atvykus pagal iškvietimą į jų butą, muštynių pėdsakų šeimoje nesimatė. Jis žmonai patarė rašyti pareiškimą dėl dingusių dokumentų. Vyras teigė dokumentų neėmęs, sakė, kad jį žmona peiliu užpuolė, rodė peilį, taip pat teigė, kad žmona turi meilužį. Vyro elgesys buvo panašus į paranoiko. Ką nurodė žmona , nepamena, sužalojimų nebuvo matyti. Moteris elgėsi ramiai, o vyras daug kalbėjo. Vyras buvo parašęs pareiškimą dėl užpuolimo, tačiau teigia, kad žmona jį buvo suplėšiusi.
Liudytoja E. R. parodė, kad 2012-02-14 vakarą namo buvo grižusi trumpam, namuose buvo abu tėvai. Po kurio laiko grįžusi neįtarė, kad tarp tėvų būtų kilęs konfliktas. Apie tarp tėvų įvykusį konfliktą kitą dieną jai papasakojo mama. Jinai mama patikėjo, nes tėvas užgauliodavo, žemindavo motiną ir ją mušdavo, stumdydavo, ji ir pati buvo nukentėjusi nuo tėvo smurto, tai pastebėjo mokyklos socialinė pedagogė. Tėvas, mama bei ji gyvena tame pačiame bute, Minijos g., tėvas tik neilgam buvo išėjęs gyventi kitur. Tėvas nėra alkoholikas, bet mama su jokiu sugyventiniu negyveno. Paskutiniu metu tėtis jai yra davęs pinigų, bet pastoviai ją išlaiko mama ir močiutė.
Iš gautos 2012-03-05 specialisto išvados Nr. G 438/12 (03), matyti, kad D. R. sužalojimai padaryti ankščiau kaip 2012-02-15 15. 19 val. kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis- galva, kuri buvo sužalota tiesiogiai ne mažiau kaip vieną kartą kontaktavus su kietu buku daiktu. Pagal pateiktus medicininius dokumentus galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu (ūmaus periodo lengvos formos trauminė galvos smegenų liga) sveikatą sutrikdė ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl D. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. D. R. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas (ūmaus periodo lengvos formos trauminė galvos smegenų liga (b.l. 17-18).
Iš gautos 2012-02-22 specialisto išvados Nr. G 371/12 (03) matyti, kad A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 84).
Iš A. R. pateiktos mobiliojo ryšio operatoriaus Tele-2 išklotinės iš kurios matosi, kad iš telefono Nr. 61465510 buvo skambinta tris kartus į telefono numerį 022: 2012-02-14 22.02.14 22:00:17, ryšio trukmė 00:00:54, 212-02-14 22:02:20 ryšio trukmė 00:05:16, 2012-02-15 13:02:00 ryšio trukmė 00:01:00.
Iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2012-03-26 rašto, matyti, kad peržiūrėjus Bendrojo pagalbos centro Informacinę sistemą, 2012-02-14 nuo 21.00 iki 00.00 val. nebuvo užfiksuotas A. R. pranešimas iš tel. 8614 65510, apie tai, kad Minijos g. 11-62, Klaipėda, jo žmona jo atžvilgiu yra agresyviai nusiteikusi ir jį sužalojo (b.l. 19).
Iš pateiktos Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)" charakteristikos apie A. R., matyti, kad A. R. iš socialinio darbuotojo pareigų buvo atleistas dėl smurto prieš tėvų globos netekusį, mažametį, neįgalų vaikų globos namų globotinį (b.l. 81-82).
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. R. tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajai D. R. ne mažiau kaip du smūgius į smilkinį, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas D. R. sveikatą. Tarp kaltinamojo veikos ir visų nukentėjusiosios patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo parodymus, kad D. R. jį apkalba siekdama palankesnių santuokos nutraukimo pasekmių., paneigia ištirti įrodymai. 2012-03-05 specialisto išvadoje Nr. G 438/12 (03) konstatuoti nukentėjusiosios D. R. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie nusikaltimų aplinkybes. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas policijos pareigūnas J. B. nuo įvykio dienos praėjus apie pusei metų negalėjo atsiminti, ar nukentėjusioji D. R. buvo sužalota, nepaneigia jos sužalojimo fakto, tuo labiau, kad liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą D. R. paaiškino, kad vyras ją sumušė ( b.l. 46), o iš D. R. pareiškimo policijos įstaigai matyti, kad 2012-02-15 , būdama perspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ir melagingų parodymų davimą , ji nurodė, kad 2012 vasario 14 d. vakare kaltinamasis ją kumščiais į galvą sumušė , puolė peiliu, tačiau iš baimės dar labiau nukentėti, ji policijos tą vakarą nekvietė ( b.l.3).
D. R. parodymus patvirtina ir E. R. parodymai, jog tėvas nors ir nėra daug išgeriantis, bet smurtaudavo prieš motiną ir anksčiau, kad ją mušdavo ir jai grasindavo. Tokius pat parodymus, tik detalesnius ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 43-44). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, nes jie nuoseklūs, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir atitinka kitas šio įvykio nustatytas aplinkybes.
Nors kaltinamasis neigia pavartojęs smurtą ir grąsinęs nužudyti savo buvusią sutuoktinę, jis pripažįsta, kad tarp jo ir D. R. buvo kilęs konfliktas ir teismo posėdyje siūlė jai taikytis. Tai rodo, jog , iš esmės, jis neneigia smurtavęs, tačiau kitaip aiškina konflikto priežastį. Tačiau tokie parodymai jo veikos kvalifikavimui ir atsakomybei neturi, nes smurtas artimoje aplinkoje visais atvejais yra neleistinas, o jį pavartojęs asmuo yra baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo parodymų, jog 2012-02-14 D. R. jam dūrė peiliu, kiti bylos duomenys nepatvirtino. Iš specialisto išvados matyti, jog atvykęs į apžiūrą jis specialistui nurodė, jog sutuoktinė jam smogė plaktuku į krūtinę ir peiliu sužalojo apatinę lūpą ir kairį žastą, tačiau specialistas nustatė, jog rasti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, o ne peiliu ( b.l. 84 ). D. R. neneigia, gynusis nuo smurtaujančio kaltinamojo, o besigindama galėjusi suduoti jam, tačiau ji neigia, jog naudojo peilį ar juo dūrė. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų iniciavęs kokį nors procesą dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo parodymai vertintini kaip jo pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini .
Nusikaltimą A. R. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajai ir grąsindamas nužudyti, jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmones ir norėjo taip veikti.
Grasinimas nužudyti ar padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, padaromas ne tik panaudojant psichinį smurtą, bet ir panaudojant fizinį smurtą. Atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nusikaltimo (BK 145 straipsnio 1 dalis) požymių. Pabrėžtina ir tai, kad,veiką kvalifikuojant pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nusikaltimo sudėtis (kasacinės nutartys 2K-570/2006, 2K-70/2011), kadangi nusikalstama veika nukentėjusiajai D. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo A. R. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ,atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį , kaltės formą, tikslus, motyvus, kaltinamojo asmenybę . Įvykdytas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta.
A. R. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, nors kaltės ir nepripažįsta, tačiau akivaizdu, kad gailisi. Duomenų, kad dirba jis nepateikė, nors formaliai ir turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau po jau įvykusių skyrybų jos gali netekti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes jam skirtini viešieji darbai .
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 271,45 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios D. R. gydymo išlaidų, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 106). Tarp kaltinamojo veiksmų ir civiliniam ieškovui atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšis, ieškinio dydis yra pagrįstas, todėl Valstybinės ligonių kasos prie LR (duomenys neskelbtini)45 Lt civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo padarytą žalą, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;
nusprendė:
R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę- 6 mėnesius viešųjų darbų , įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo A. R. 271,45 Lt žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.