Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. K. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) ), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 90 Eur bauda už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą. A. K. nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 19 d. 9.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas transporto priemonę nustatytą 40 km/h greitį viršijo 13 km/h, tai yra važiavo 53 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pat vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota), tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16, 127 ir 226 punktus.

2. Nesutikdamas su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą 2024 m. rugpjūčio 6 d. d. nutarimą, sujungti aštuonias administracinių nusižengimų bylas į vieną ir grąžinti šias bylas nutarimus priėmusiai Institucijai nagrinėti iš naujo. Taip pat 2024 m. spalio 8 d. apylinkės teismui pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kuriose neįtvirtintas vidutinio greičio matuoklių naudojimo teisėtumas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (Kelių eismo taisyklės), kurie nedetalizuoja vidutinio greičio matuoklių naudojimo teisėtumą, neprieštarauja Europos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms (b. l. 101–103).

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis suteikia teismui teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį teise kreipimusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai yra jei kyla abejonių, jog tam tikra įstatymo norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės yra siejamas ne su konkretaus įstatymo ar kito teisinio akto normos konstitucingumu, o su tam tikrų teisinių santykių reglamentavimo nepakankamumu. Be to, apeliantas nenurodė ir jokių aiškių teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę dėl įstatymo, ar kito teisinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitikties Konstitucijai, o tik atkreipė dėmesį į tai, kad nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas. Apygardos teismas nemano, kad šiuo metu teisės aktuose įtvirtintas stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimo ir asmens duomenų tvarkymo teisinis reguliavimas galėtų prieštarauti Konstitucijos 22 straipsniui ar Europos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms, todėl neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Taip pat pabrėžtina tai, kad teisinių santykių reguliavimas priskiriamas ne Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, o išimtinai įstatymų leidėjui ar kitiems teisėkūros subjektams, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas sprendžia jau priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus (a posteriori kontrolė).

9. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad analogiškas prašymas buvo pateiktas ir apylinkės teismui, tačiau motyvuota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas (b. l. 143–144). Įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus, kuriais grindžiamas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kaip jau ir buvo minėta, šioje nagrinėjamoje byloje taikomos įstatymų normos, reglamentuojančios stacionarių eismo priežiūros priemonių naudojimą, asmens duomenų tvarkymą, kurios apima ir Europos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, nekelia abejonių, todėl prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmestinas.

10. Apeliaciniame skunde keliamas nagrinėjamoje byloje faktinių duomenų surinkimo greičio ar vidutinio greičio matavimo sistemomis teisėtumo klausimas. Teigiama, kad nesant įstatymo, kuris reglamentuotų faktinių duomenų surinkimą greičio, ar vidutinio greičio matavimo sistemomis, negali būti laikomi įrodymais pagal ANK 569 straipsnį. Taip pat apeliantas kelia klausimą ir dėl minėtomis priemonėmis surinktų asmens duomenų tvarkymo bei jų saugojimo reguliavimo, atkreipdamas dėmesį į Europos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas.

11. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės – vidutinio greičio matavimo įranga, yra naudojamos neteisėtai. Priešingai nei tvirtina apeliantas, teisės aktuose yra nustatyta, kokia stacionari greičio matavimo įranga gali būti naudojama kelių eismo taisyklių pažeidimams nustatyti ir kokiu mastu įrodymai, surinkti naudojantis šia įranga, gali būti kaip įrodymai naudojami teismo procese. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama stacionarios Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangos sąvoka (tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.) ir įtvirtinta minėtos įrangos paskirtis – skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti. Kelių eismo taisyklėse aptartas ir kelio ženklinimas kelio ruože, kuriame atliekama automatinė eismo kontrolė. Taip pat teisės aktuose nustatytos konkrečios taisyklės, kuriose yra nurodyti konkretūs bendrieji tinkamumo reikalavimai, taikomi siekiant patvirtinti įrangos tipą, veikimo reikalavimai, projektavimo reikalavimai ir eksploatacijos reikalavimai, kuriuos turi atitikti vidutinio greičio matavimo įranga, įstatymu įtvirtinta matavimo priemonių patikra (Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. spalio 24 d. Nr. 4-761 įsakymu patvirtintų Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 5 punktas, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartas teisinis reglamentavimas tik patvirtina, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai nedraudžia įrengti keliuose greičio matavimo prietaiso, atitinkančias minėtuose įstatymuose, taisyklėse nurodytus reikalavimus, ir šiais prietaisais fiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

12. 2023 m. gegužės 12 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2023 m. kovo 19 d. 9.02 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį, tai yra leistiną važiavimo greitį 40 km/h viršijo 13 km/h, tai yra važiavo 53 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Šis pažeidimas užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Gatso“ T4 201711000197, kurio metrologinės patikros liudijimo numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Kaip buvo minėta, teisės aktai nedraudžia sertifikuotus greičio matavimo prietaisus įrengti keliuose (gatvėse). Šiuo nagrinėjamu bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas užfiksuotas sertifikuota, turinčia galiojančią metrologinę patikrą, matavimo priemone, todėl minėta priemone užfiksuoti duomenys laikytini teisėtai surinktais duomenimis.

13. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną byloje svarbų aspektą, kad greičio matavimo prietaisais asmens tapatybė nėra nustatoma, minėtais prietaisais galima identifikuoti automobilį ir jo registracijos numerius. O tai patvirtina, kad apelianto asmens duomenys buvo nustatyti ne greičio matavimo sistema pažeidimo padarymo metu, o jau tiriant padarytą pažeidimą, kai policijos pareigūnas, vykdydamas jam tiek Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, tiek ir kitais įstatymais bei norminiais teisės aktais pavestas funkcijas, duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį nustatė patikrinęs duomenis registruose.

14. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyti policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas bei eismo automobilių keliais priežiūra. Vienos iš pagrindinių policijos funkcijų – pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Šių policijos uždavinių įgyvendinimui būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose (Policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Be to, tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones (Policijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pagal Policijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „informacinė sistema“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį informacinė sistema – tai programinės įrangos visuma valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės veiklos procesams skaitmenizuoti, duomenims tvarkyti ir (ar) administracinėms ar viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu. Pabrėžtina, kad toks aptartas galiojantis teisinis reguliavimas iš esmės nustatytas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, tarp kurių ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatyti reikalavimai.

15. Pažymėtina, kad pačiu greičio matavimo prietaisu, užfiksavusiu pažeidimą (kad važiuojant transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), leistinas 40 km/h greitis buvo viršytas 13 km/h (įvertinus paklaidą)), A. K. asmens duomenys nebuvo renkami, buvo užfiksuota tik transporto priemonė. Taigi, apelianto asmens duomenys buvo nustatyti ne pažeidimo padarymo metu, o jau tiriant padarytą pažeidimą, kai policijos pareigūnas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį nustatė gavęs duomenis apie pažeidimo padarymo metu transporto priemonę valdžiusį asmenį, patikrinęs duomenis registruose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad duomenys apie tai, kad 2023 m. kovo 19 d. pažeidimo metu transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuria buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, vairavo A. K., buvo gauti teisėtai ir šie duomenys pagrįstai buvo vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Todėl apelianto skundo argumentas, kad įrodymai buvo gauti neteisėtu būdu, yra nepagrįstas.

16. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jam inkriminuotų tęstinių, trunkamųjų pažeidimų: transporto priemonės neregistravimas, neapdraudimas, nepraėjimas techninės apžiūros, neišsiėmimas naujo vairuotojo pažymėjimo, tai yra neveikimo laikas yra tęstinis, trunkamasis nuo pirmo iki paskutinio fiksuoto pažeidimo, todėl šie tęstiniai, trunkamieji pažeidimai turėjo būti traktuojami kaip padaryti vienu metu, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles.

17. Su šiais argumentais apygardos teismas nesutinka ir pažymi, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių pažeidimų bylose Nr. 2AT-46-895/2016, 2AT-45- 895/2016, 2AT-47-895/2016, 2AT-6-942/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-574/2019). Be to, pagal teismų praktiką trunkamuoju (tęstiniu) pažeidimu suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-468/2021).

18. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 415 ir 424 straipsniuose, už kuriuos apeliantui buvo surašyti aštuoni administracinių nusižengimo protokolai, buvo padaryti skirtingu laiku (2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 16 d.), tai yra nutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito, padaryti skirtingose vietose – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), krašto keliuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) mieste. Šiuos pažeidimus sieja tik tas pats pažeidėjas ir ta pati transporto priemonė, kuria buvo užfiksuoti padaryti nusižengimai, bei tai, kad padaryti pažeidimai panašaus pobūdžio – vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas ne už pareigos – apdrausti transporto priemonę, atlikti transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, nevykdymą, o už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kuri negali dalyvauti viešame eisme, nes nustatyta tvarka yra išregistruota (neperregistruota). Todėl tokie A. K. veiksmai, kai jis skirtingu laiku, skirtingose vietose vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka išregistruotas (neperregistruotas), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pagrįstai kvalifikuoti ne kaip trunkamasis (tęstinis) nusižengimas, o kaip atskiri nusižengimai, sudarantys realiąją sutaptį. Būtent tokią išvadą pagrindžia ir Institucijos atsiliepime nurodomos aplinkybės, kad analogiškus pažeidimus jis darė žinodamas, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo ((duomenys neskelbtini) jam išduotas vairuotojo pažymėjimas į galiojantį turėjo būti pakeistas iki 2017 m. vasario 3 d.) o automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ir šioje byloje jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, nustatyta tvarka neįregistruotas (neperregistruotas), nes už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2017 m. rugsėjo 27 d., dalyvaujant pačiam A. K., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)). Taigi šioje nagrinėjamoje byloje apelianto padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, laikyti tęstiniais ar trunkamaisiais su kitose administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 415 ir 424 straipsniuose, kaip to skundu prašo apeliantas, pagrindo nėra.

19. Atsižvelgus tai, kad ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryti administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį, o apeliantui šioje byloje inkriminuojami administraciniai nusižengimai su kitose administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 415 ir 424 straipsniuose, sudaro realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptį, todėl jo padarytiems minėtiems administraciniams nusižengimams idealiosios sutapties teisinis institutas negali būti taikomas.

20. Apeliaciniame skunde kritikuojami Institucijos veiksmai, teigiant, kad nusižengimai buvo daromi beveik metus, tačiau institucija surašė visus 8 protokolus vienu metu – 2024 m. birželio 3 d., praėjus 1,5 metų nuo pirmo nusižengimo, nors duomenys apie transporto priemonės vairuotoją buvo pateikti laiku ir niekas nekliudė surašyti protokolus per protingą laiką po kiekvieno padaryto nusižengimo. Šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina, kad ANK 39 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas įstatyme įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad administraciniai nusižengimai ne visais atvejais yra užfiksuojami tiesiogiai, tačiau yra fiksuojami ir atitinkamų stacionarių ar kilnojamųjų prietaisų pagalba, kurių užfiksuotų duomenų perkėlimas į Institucijos duomenų bazes bei šių duomenų fizinis įvertinimas užtrunka ilgesnį laiko tarpą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku buvo pateikta tik 2024 m. gegužės 3 d. (b. l. 68). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad Institucija savalaikiai pateikė asmeniui informaciją apie jo įvykdytus administracinius nusižengimus ir jų pagrindu pradėtus tyrimus, administracinės nuobaudos paskirtos taip pat per nurodytą laikotarpį, o ilgesnis administracinių nusižengimų fakto nustatymo tyrimas užtruko ne dėl Institucijos veiksmų, o dėl kitų aukščiau nurodytų objektyvių aplinkybių visumos.

21. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje. Todėl tenkinti apelianto skundo reikalavimą ir panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, nėra jokio pagrindo.

22. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės aspektu.

23. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo 50 iki 100 eurų, ANK 416 straipsnio 2 dalyje užtraukia baudą nuo 12 iki 30 eurų, o ANK 424 straipsnio 1 dalyje – baudą nuo 30 iki 50 eurų. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. K. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį paskirta 30 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 90 Eur bauda; pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – bauda 40 Eur; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda. Tokio dydžio baudos ir galutinė bauda A. K. paskirtos nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad A. K. ne kartą baustas, tame tarpe ir už analogiškus nusižengimus, turi eilę galiojančių nuobaudų, kadangi paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (b. l. 18-57), o tai patvirtina, kad apeliantas nuolat daro KET pažeidimus ir išvadų iš baustumų nedaro, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. nei už jo padarytus atskirus administracinius nusižengimus paskirtos baudos, nei paskirta galutinė subendrinta bauda nėra per griežtos. Galutinės administracinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas A. K. padarytų nusižengimo pavojingumui bei jo asmenybei.

24. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota, naikinti šią nutartį A. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.