- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- e2-1166-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01068-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. A. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. M. 73 853,10 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. A. ieškinį palaiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovą pažįsta daug metų. Jie kartu poilsiaudavo, bendravo. Kartą atsakovas jam užsiminė, kad jam reikia pinigų, nes jis nori atšvęsti savo gimtadienį, pirkti namą. Sakė, kad turi daug hipotekos lakštų, kiti asmenys jam skolingi. Jis atsakovui pavedimais ir grynais pinigais paskolino 255000 Lt. Pasitikėjo atsakovu, nes jis turtingas žmogus. Kai paprašė grąžinti nors kelis tūkstančius, atsakovas jų negrąžino. Kai tarėsi dėl paskolos, dėl konkrečios pinigų sumos nekalbėjo. Pirmus penkis tūkstančius paskolino grynais savo namuose. Matė R. K., kuri yra jo sugyventinė ir jo darbuotoja. Tuos penkis tūkstančius atsitiktinai turėjo su savimi. Dėl paskolos termino nesitarė. Kita suma buvo 10000 Lt, paskolinta atsakovo biure. Paskutiniai 10000 Lt buvo paskolinti 2013 d. lapkričio 28 d. Šitų sumų perdavimo niekas nematė. Neprisimena kurioje vietoje paskolino paskutinę sumą. Tikslių paskolos aplinkybių neprisimena. Nežino kam atsakovas išleido tuos pinigus. Paskutinio pavedimo paskirtis nurodyta „papildymas“, nes suklydo banko darbuotoja. Jis negali pasakyti ar visų sumų perdavimas buvo viena paskolos sutartis, ar kelios sutartys. Ant vieno iš pavedimų padaryti ranka rašyti įrašai yra R. K.. Jis paprašė, kad ji įrašytų, kad jis žinotų kiek paskolinta. Jis yra įmonės generalinis direktorius, paprastai labai kruopščiai žiūri kokias sutartis pasirašinėja, nes jų pasirašinėja daug. Jungtinės veiklos sutarties su atsakovu nepasirašinėjo. Parašas labai tikras, bet jis nepasirašinėjo. Nebent jam pakišo, gal išgėrusiam. Žodžiu dėl jungtinės veiklos su atsakovu susitaręs nebuvo. Apie prekės ženklą (duomenys neskelbtini) yra girdėjęs. Jo asmeninio elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Žino kad buvo sukurtas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), bet jis ta pašto dėžute nesinaudojo. Gal tas adresas buvo sukurtas, kad jis matytų jo paskolintų pinigų cirkuliacijas. Jis nežino. Automobilis Mercedes Benz Sprinter buvo ruošiamas į Ganą prekybai. Jis su savo sūnum tą automobilį nuvarė į Olandijos uostą ir išsiuntė į Ganą. Tas automobilis nebuvo jo. Atsakovas jį prašė nugabenti tą automobilį į Olandiją. Paprastai jis automobilių nepervežinėja. Su D. K. susipažino per atsakovą. A. S. gerai pažįsta. Jo tėvą pažįsta nuo mokyklos. A. S. tėvai yra jo dukros krikšto tėvai. Šiuo metu su A. S. beveik nebendrauja. Jis pats Ganoje buvo tris kartus, tikslu pakeliauti, pasižiūrėti, gal ką nors padėti. Važiuodavo mažiausiai dešimt dienų. Negali įvardinti, kokius turistinius objektus aplankė, važiavo į pajūrį, pravažiavo tris miestelius. Kelionėmis rūpinosi atsakovas. Atsakovas tada į Ganą važiavo dėl savo verslų, žadėjo statyti prekybos sandėlius. Jie norėjo dalyvauti konkurse, bet jis ten Ganoje nematė jokio rimto reikalo dėl verslo. Gal jo pinigai ir buvo panaudoti verslams Ganoje. Atsakovas jam jokių ataskaitų dėl išleistų pinigų neteikė. Jis neturi įmonių ar akcijų Jungtinėje Karalystėje. Jis nebuvo atsakovo įgaliojęs veikti jo vardu su trečiaisiais asmenimis. Jis tik nori atsiimti savo pinigus. Jeigu atsakovui kažkas ir nepasisekė, jis sutiktų atsiimti ir mažesnę sumą. Apie pelną gal ir galvojo, negali tiksliai pasakyti. Jis buvo kartu su atsakovu įmonėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis tik suvedė atsakovą su reikiamais žmonėmis, nes pažįsta tų įmonių vadovus. Jis Lietuvoje panaudojo savo pažintis, kad suvestų atsakovą su verslininkais dėl produktų pirkimo, etikečių spausdinimo. Jis žino, kad atsakovas į Afriką vežė makaronus, miltus. Jis nežino ar yra patirti nuostoliai, o gal yra didelis pelnas, yra girdėjęs, kad nuo vieno konteinerio buvo uždirbta 60000 Eur. (teismo posėdžio, vykusio 2018-01-12, 8 min 39 s - 1 h 19 min 15 s).
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad nebuvo paskolos. Mokėjimo nurodymai į jo sąskaitą. Grynųjų pinigų perdavimo nebuvo. Jie buvo susitarę vykdyti verslą Afrikoje, Ganoje. Susitarė, kad kiekvienas investuos po 300000 Lt. Jis mokėjimo paskirtį pavedimuose pamatė tik tada, kai buvo pradėta byla. Kai gavo pinigus, matė tik, kad tie pinigai atsidūrė jo sąskaitoje, nurodytos pavedimo paskirties nežiūrėjo. Ieškovo pervesti pinigai buvo jo dalis bendrai veiklai vykdyti. Jie susitarė, kad prekiaus putojančiu vynu, greito paruošimo makaronais ir sausais pusryčiais. Pirmą kartą jie susitiko pas jį kontoroje. Susitiko jis, ieškovas, D. K. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tada kilo idėja sukurti naują prekės ženklą, o prekes pirkti iš AB „(duomenys neskelbtini)“. D. K. buvo dirbęs Afrikoje, jis žinojo situaciją. Todėl jis neinvestavo savo pinigų, turėjo prisidėti žiniomis ir darbu, jam buvo pažadėta 20 ar 25 proc. pelno dalis. Jie kartu su ieškovu daug kartų važiavo pas prekių tiekėjus, derino dėl prekių pirkimo, kainų. Tada jis užsiėmė prekės ženklo kūrimu. Buvo sugalvota naudoti (duomenys neskelbtini). Ieškovas pasiūlė dizainerį. Jie kartu kūrė tą prekės ženklą. AB „(duomenys neskelbtini)“ jų prekėms užsakė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ etiketes. Tuo metu kai jis pats būdavo Ganoje, ieškovas kartu su D. K. važinėdavo į tiekėjų įmones tartis dėl prekių. Ieškovas buvo nusiteikęs prieš D. K., sakė, kad jis netinkamas tam darbui. Ieškovas pareiškė, kad turi kitą kandidatą. Jie susitarė su A. S.. Jie susitarė, kad kol A. S. bus Afrikoje, ieškovas išlaikys jo šeimą. Jie Afrikoje susidūrė su problemomis. Konteineris prekių užstrigo uoste. Ten prabuvo daugiau nei keturis mėnesius, jie mokėjo dideles baudas. Prekės paseno, beveik pasibaigė jų galiojimo terminas. Jų nepavyko parduoti. A. S. buvo Afrikoje, reklamavo, pardavinėjo prekes, pasakė, kad reikia transporto. Jis turėjo Mercedes Benz Sprinter. Tą automobilį jis nupirko iš savo įmonės, papuošė jį (duomenys neskelbtini) simbolika ir ieškovas su sūnum nuvežė į Olandiją, kad su laivu siųsti į Ganą. A. S. po keturių su puse mėnesio grįžo iš Ganos. Jie pradėjo skaičiuoti pelną – nuostolį. Buvo daug išlaidų ir nebuvo pelno. A. S. daugiau į Afriką nevyko. Jie su ieškovu nuvyko į Ganą daryti auditą. Ganoje rūpinosi prekėmis, bendravo su klientais, su vietiniu darbuotoju (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad tas (duomenys neskelbtini) dirbs Afrikoje, o jie kontroliuos iš Lietuvos. Jie sprendė, ar tęsti verslą. Jis ieškovui siūlė skristi į Ganą, parduoti visas prekes ir automobilį. Ieškovas išvyko į Tailandą atostogauti. Po kiek laiko ieškovas atvyko pas jį ir paklausė kur jo pinigai. Jis ieškovui pasiūlė sėsti prie stalo, ir susiskaičiuoti. Jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta jo kontoroje. Dalyvavo ir D. K.. Sutartyje jis nenurodytas, nes neinvestavo pinigų. Visų 300000 Lt ieškovas neinvestavo, nes jų iš karto nereikėjo. Jis pervesdavo tik tada, kai reikėdavo pirkti prekes. (duomenys neskelbtini) prekės ženklas nebuvo įregistruotas. (duomenys neskelbtini) Ltd įregistruota Jungtinėje Karalystėje. Steigėjas ir akcininkas jis. (duomenys neskelbtini) Ltd įregistruota Ganoje. Steigėjas ir akcininkas jis. Mercedes Benz Sprinter yra (duomenys neskelbtini) Ltd. Prekės buvo perkamos (duomenys neskelbtini)Ltd. Jis pats yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo statybų veiklą. Susirašinėjimus jis vykdė tiek iš (duomenys neskelbtini) pašto dėžutės, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašto dėžutės. Jungtinė veikla pagal sutartį prasidėjo nuo 2012 m. pabaigos. Jau buvo priimtas sprendimas tą daryti, tačiau dar nebuvo pradėta komercinė veikla. Jo manymu, jungtinės veiklos sutartis nepasibaigusi. Į bylą pateiktas išlaidų ataskaitas sudarė jis. Jis fiksuodavo visas išlaidas. V. A. apie šias ataskaitas buvo informuotas. Nors jungtinės veiklos sutartyje buvo nurodyta, kad veikla bus vykdoma neįsteigiant įmonės, bet jie faktiškai be įmonės negalėjo vykdyti verslo Ganoje. Be to, prekių tiekėjai negalėjo parduoti prekių fiziniams asmenims be PVM. Todėl įmonė buvo įsteigta. Jis visada siūlė pusę akcijų perrašyti ieškovui, bet tas atsisakydavo. (duomenys neskelbtini)Ltd ir (duomenys neskelbtini)Ltd buvo naudojami jo ir ieškovo pinigai. Buvo patirti nuostoliai, pelno nebuvo. Todėl buhalterine prasme (duomenys neskelbtini)Ltd liko skolinga (duomenys neskelbtini)Ltd, o pastaroji jiems. (duomenys neskelbtini)Ltd sąskaitos atidarymo procesas užtruko labai ilgai. Jau iki to laiko ieškovas jam į asmeninę sąskaitą buvo pervedęs visus pinigus. (teismo posėdžio, vykusio 2018-01-12, 1 h 19 min 40 s - 2 h 38 min 20 s).
Ieškovas atsakovui pervedė: 2013 m. gegužės 16 d. 70 000 Lt, 2013 m. birželio 6 d. 50 000 Lt, 2013 m. spalio 16 d. 50 000 Lt; 2014 m. sausio 16 d. 60 000 Lt, viso 230 000 Lt, kas sudaro 66 612,60 Eur. Mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola“, išskyrus 2014 m. sausio 16 d. pavedimą, kurio paskirtis nurodyta „papildymas“. Ant pastarojo mokėjimo nurodymo ranka užrašyta „grynais: 10000, 5000, 10000 (2013-11-28), viso 25000 (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 4-7). V. A. 2017 m. liepos 11 d. raštu pareikalavo A. M. grąžinti 73853,10 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 17). A. M. į bylą pateikė jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp A. M. ir V. A. 2013 m. sausio 21 d., kopiją. Šiame dokumente nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, vykdyti bendrą ūkinė komercinę veiklą, privačių prekių ženklų kūrimą, maisto produktų ir alkoholinių gėrimų gamybą ir pardavimą Afrikos rinkose. Taip pat nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis sudaroma nesukuriant juridinio asmens. Abiejų partnerių įnašai yra po 300000 Lt (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 39-40). 2012 m. rugsėjo 11 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) išsiųstas tokio turinio laiškas: „Padariau tau emailus. Zemiau bus prisijungimai ir slaptazodziai.... „ Taip pat matyti, kad sukurtasis elektronio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 42). Iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektronio pašto adresą (duomenys neskelbtini) persiųstas laiškas, gautas iš elektroninio pašto adreso A. K., kurio turinys toks: Sveiki, perduok V., cia tai ka radau, informacija anglu kalba apie greito paruosimo makaronus. Siuos failus galite susitvarkyti ir uzsideti su savo brandu pakuotes (duomenys neskelbtini).... . Butu gerai, kad pajudintumet Afrikos klausimus, nes sandelys braska (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 43-44). Iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 4 d. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas laiškas, kuriame nurodyti prekių duomenys. Prekės su (duomenys neskelbtini) prekės ženklu (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 47-48). Iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 4 d. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti laiškai, gauti iš kitų adresatų. Šiuose laiškuose kalbama apie reklamą radijuje, nurodomos prekių pakuotės su (duomenys neskelbtini) prekių ženklu (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 49-98). A. M. pateikęs į bylą išlaidų ataskaitas, kuriomis jis įrodinėja, kur buvo panaudotos lėšos, gautos iš V. A. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 99-104). V. A. buvo nupirktas lėktuvo bilietas 2014 m. gegužės 16 d. skrydžiui Amsterdamas – Akra (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 115). A. M. yra susituokęs (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 10). Prašyme V. A. vizai į Ganą gauti, nurodoma, kad V. A. tikslas – verslo reikalai, atvykimo vizoje nurodyta, kad V. A. atvykimo tikslas – verslo susitikimas (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 59-64). (duomenys neskelbtini) (UK) Ltd banko sąskaita atidaryta 2013 m. kovo 8 d. (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 182-183).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja banko sąskaitos išrašais, patvirtinančiais, kad jis į atsakovo banko sąskaitą 2013 m. gegužės 16 d. 70 000 Lt, 2013 m. birželio 6 d. 50 000 Lt, 2013 m. spalio 16 d. 50 000 Lt; 2014 m. sausio 16 d. 60 000 Lt, viso 230 000 Lt, kas sudaro 66 612,60 Eur, mokėjimo paskirtį trijuose pavedimuose nurodydamas „paskola“, o ketvirtame pavedime „papildymas“. Be to, ieškovas nurodo, kad 25000 Lt (7240,50 Eur) perdavė grynais pinigais. Byloje nėra šalių ginčo, kad 66 612,60 Eur atsakovas gavo, tačiau, atsakovas teigia, kad jos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes atsakovas neįsipareigojo jų trečiajam asmeniui grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Spręsdamas dėl 25000 Lt (7240,50 Eur) perdavimo, teismas pažymi, kad grynų pinigų perdavimą įrodinėja tik savo paaiškinimais bei ranka darytu įrašu ant vieno iš pavedimų, kuriame nurodyta „grynais: 10000, 5000, 10000 (2013-11-28), viso 25000“. Ieškovo teigimu, įrašą atliko jo sugyventinė R. K.. Jokių kitų įrodymų dėl grynų pinigų perdavimo ieškovas nepateikė. Paaiškindamas pinigų perdavimo aplinkybes ir tikslą, ieškovas nurodė, kad dėl tikslios paskolos sumos nebuvo tartasi, nebuvo susitarta kada pinigus turės grąžinti, pirma 5000 Lt suma buvo perduota pas jį namuose, matė jo sugyventinė R. K., tą sumą jis atsitiktinai turėjo su savimi. Likusių grynųjų pinigų perdavimo aplinkybių neprisimena. Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė 25000 Lt (7240,50 Eur) perdavimo. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus. Todėl, teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai, t.y. ieškovo paaiškinimai, yra nepakankami aplinkybei, kad atsakovui buvo perduoti pinigai, įrodyti ir tuo pagrindu ieškinį atmeta. Kartu teismas pažymi, kad ieškovui bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta teikti ir kitus įrodymus, pvz., prašyti apklausti liudytojus, tačiau ieškovas tokių įrodymų neteikė.
Spręsdamas dėl 66 612,60 Eur, kurie buvo pervesti pavedimais, teismas pažymi, kad ginčo tarp šalių, jog atsakovui šios lėšos buvo perduotos nekilo. Ginčas kilo dėl pinigų perdavimo tikslo. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėjimo našta pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Atsakovas įrodinėja, jog pinigai į jo sąskaitą buvo pervesti ne kaip paskola, o kaip partnerio įnašas į bendrą verslą jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas; partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis; jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 27 punktas; 2013 m. rugsėjo 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; ir kt.).
Atsakovas, teigdamas, kad su ieškovu dalyvavo jungtinėje veikloje ir pinigai jam pervesti kaip investicijos į bendrą veiklą teikė tai patvirtinančius įrodymus: jungtinės veiklos sutartį, elektroninius laiškus, lėktuvų bilietus, vizą, fotonuotraukas, liudytojų paaiškinimus. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, jų turinį, jų tarpusavio ryšį, atsakovo paaiškinimų nuoseklumą, sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog lėšos, pervestos į jo sąskaitą, buvo ne paskola, o partnerio įnašas į bendrą verslą. Tokį faktą leidžia konstatuoti į bylą pateikta jungtinės veiklos sutartis. Nors ieškovas neigia, jog pasirašė jungtinės veiklos sutartį, o atsakovas šios sutarties originalo į bylą nepateikė, tačiau kitų byloje esančių įrodymų kontekste darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.
Jungtinę veiklą patvirtina į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas. Teismas sprendžia, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas V. A., kad šis galėtų sekti jungtinę veiklą. V. A. dalyvavimą jungtinėje veikloje patvirtina ir elektroniniai laiškai, kuriuos rašė ar gavo R. K. iš/į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad R. K. yra V. A. sugyventinė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovo įmonė.
Ieškovo dalyvavimą jungtinėje veikloje patvirtina jo kelionės į Ganą. Nors ieškovas teigė, kad jis į Ganą tris kartus vyko pakeliauti, tačiau teismas sprendžia, kad jo paaiškinimai nenuoseklūs, neįtikinami ir paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas pažymi, kad ieškovas teigė, jog Ganoje su atsakovu buvo tris kartus, visus kartus ne mažiau nei 10 dienų. Nors ieškovas teigė, kad vyko pakeliauti, tačiau negalėjo nurodyti, kokius lankytinus objektus matė, kur keliavo. Nurodė, tik kad buvo pajūrį, pravažiavo kelis miestelius. Ieškovo paaiškinimus paneigia tiek atsakovo, tiek liudytojo A. S. paaiškinimai, kuriuose jie nurodo, kad ieškovas į Ganą vyko kaip atsakovo verslo partneris, spręsti ten kilusių verslo problemų, kontroliuoti verslą. Jo paaiškinimus pateikia ir vizoje nurodytas tikslas – verslo susitikimas.
Ieškovo dalyvavimą jungtinėje veikloje patvirtina ta aplinkybė, kad ieškovas su sūnumi į Antverpeno oro uostą iš Lietuvos gabeno (duomenys neskelbtini)Ltd automobilį Mercedes Benz Sprinter, papuoštą (duomenys neskelbtini) simbolika. Teismas sprendžia, kad ieškovo paaiškinimai, kad jis tik norėjo pagelbėti draugui, neįtikinami. Teismas pažymi, kad ieškovas yra įmonės savininkas, verslininkas, todėl automobilio gabenimas į kitą valstybę tik pagalbos draugui tikslais neįtikimas.
Ieškovo dalyvavimą jungtinėje veikloje patvirtina liudytojų paaiškinimai. Tiek D. K., tiek A. S. paaiškino, kad V. A. kartu su A. M. vykdė bendrą verslą – maisto produktų prekybą Ganoje. Teismas sprendžia, kad liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, neprieštaraujantys nei vieni kitiems, nei atsakovo paaiškinimams ar byloje esamiems rašytiniams įrodymams. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių liudytojai turėtų apkalbėti ieškovą. Vienintelė liudytojų nepasitenkinimo ieškovu priežastis gali būti ta, kad V. A. iniciatyva D. K. buvo pašalintas iš verslo ir su juo neatsiskaityta, o su A. S. buvo neatsiskaityta už jo darbą. Tačiau tokios aplinkybės tik patvirtintų, kad ieškovas kartu su A. M. buvo verslo partneriai, ir ieškovas, kaip verslo partneris, neatsiskaitė su darbuotoju ir pašalino iš verslo kitą partnerį. Liudytojas M. B. patvirtino, kad dažnai girdėjo kaip ieškovas su atsakovu kalbėjo apie verslą Afrikoje, matė juos tariantis dėl prekės ženklo, yra pirkę iš jo įmonės prekių pervežimo paslaugą, abu derėjosi dėl kainos. Liudytojai Š. J., G. A. ir S. – S. V. patvirtino, kad ieškovas dalyvavo perkant prekes iš jų įmonių, elgėsi kaip atsakovo verslo partneris.
Teismas sprendžia, kad ieškovo atsakovui pervestų lėšų panaudojimą bendram verslui patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovas 2013 m. gegužės 16 d. atsakovui pervedė 70 000 Lt. Tą pačią dieną atsakovas 54042,73 Lt pervedė AB „duomenys neskelbtini)“, 1490,84 Lt pervedė UAB „duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas už prekes, mokėdamas už duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 132, 134). Ieškovas 2013 m. birželio 6 d. atsakovui pervedė 50 000 Lt, o šis 2013 m. birželio 11 d. pervedė 6387,68 Lt JSC „duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini), mokėdamas už pervežimo paslaugas (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 138), 2013 m. birželio 19 d. 47022,99 Lt pervedė AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėdamas už (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 138).
Teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog tarp jo ir ieškovo buvo bendras verslas, ir kad iš ieškovo gautos lėšos buvo panaudotos šiam bendram verslui vystyti. Todėl darytina išvada, kad ieškovo atsakovui pervestos lėšos nebuvo paskola. Ta aplinkybė, kad trijuose mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo pavedimo paskirtis „paskola‘, teismo vertinimu, neįrodo paskolos teisinių santykių tarp šalių, nes tokių teisinių santykių buvimą paneigia kiti byloje esantys įrodymai.
Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovas, reikšdamas ieškinį. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017). Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovo jam paskolintą pinigų sumą, kurios šis negrąžino, o kaip ieškinio faktinis pagrindas išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios pinigų perdavimo faktą, paaiškinančios pasirinktą sandorio formą, apibūdinančios ginčo šalis siejusius teisinius santykius ir kitas su paskolos sutarties sudarymu susijusias aplinkybes. Teismas pažymi, kad jungtinės veiklos teisėtumo, atitikimo verslo praktikai, šalių teisių ir pareigų vykdant jungtinę veiklą analizė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šios aplinkybės teismo nenagrinėjamos.
Kadangi atsakovas įrodė, jog tarp jo ir ieškovo buvo bendras verslas, ir kad iš ieškovo gautos lėšos buvo panaudotos šiam bendram verslui vystyti, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jo pervesti 66 612,60 Eur buvo paskolinti atsakovui, taip pat neįrodė 7240,50 Eur perdavimo atsakovui grynais pinigais fakto, ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas A. M. turėjo 1100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 152 Eur kitų (vertimo) išlaidų, todėl šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 191-196).
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 6,65 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str.).
Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 1252 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 6,65 Eur (šešis eurus 65 ct) pašto išlaidas valstybei.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2702-896/2017 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą 66612 Eur sumai A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav.) priklausančiam turtui (Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2017054422).
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.