- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- II-109-607/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Pareiškėjas
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. skundą dėl
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. J. skundu prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji buvo pripažinta kalta padarius Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, ir paskirti nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Skunde nurodė, kad lenkė ta pačia kryptimi važiavusį ir prieš pėsčiųjų perėją, į kurią buvo įžengę pėstieji, lėtėjantį automobilį, pėsčiųjų perėjoje, taip keldama kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. Pėstieji, kurie buvo įžengę į pėsčiųjų perėją, buvo priversti staiga sustoti, kad nebūtų kliudyti automobilio, kuris baigė lenkti pėsčiųjų perėjoje automobilį, kuris artėdamas prie pėsčiųjų perėjos lėtino greitį, kad praleistų pėsčiuosius. Pripažįsta, kad tokiu būdu pavojingai vairavo automobilį, nuoširdžiai dėl to gailisi. Tai išsakė dar administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Pažymi, kad administracinį nusižengimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, tačiau iš skubėjimo. Tą dieną turėjo nuvežti į Kauną pusseserę bei iš Kauno oro uosto pasiimti parskridusią dukrą, dėl ko į dienos pabaigą jautė nuovargį ir įtampą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ji būtų turėjusi kokią tai chuliganišką paskatą, sąmoningai nukreiptą į tam tikrą tikslą. Ankščiau tokio ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimo iš chuliganiškų paskatų nėra padariusi, yra teigiamai charakterizuojama Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro, kur dalyvauja vykdomuose projektuose bei veikloje (vykdė savanorystę „Šaltinėlio“ globos namuose).
A. J. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 18 val., važiavo Vytauto gatve (Tauragėje), vairavo automobilį „BMW 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą dieną turėjo paimti vieną keleivį ir nuvežti į Kauną, taip pat pasiimti dukrą iš Kauno oro uosto, todėl labai skubėjo. Artėjant prie Vytauto ir Kudirkos gatvių sankryžos, prieš perėją, priešais ją važiavo kitas automobilis ir lėtino greitį. Automobilį aplenkė prieš perėją. Į perėją buvo išėję keleiviai, kuriuos pastebėjo tik pravažiavusi pėsčiųjų perėją. Važiavo apie 50 kilometrų per valandą greičiu. Įvykio metu nepastebėjo, kad būtų nubrėžtos kelio ženklinimo linijos. Dabar važiuodama pastebi, kad yra ištisinė linija toje vietoje. Policijos pareigūnų nebuvo sustabdyta. Žino, kad žmogus ėjęs per perėją pranešė policijai apie įvykį. Vairuodama automobilį buvo blaivi, anksčiau už chuliganišką vairavimą nebausta, vairavimo stažas apie 20 metų. Turi sveikatos problemų, yra iš dalies darbinga, gauna šalpos neįgalumo pensiją, yra registruota užimtumo tarnyboje. Gyvena viena, kitų išlaikytinių neturi. Dalyvauja visuomeninėje veikloje, savanoriauja.
Institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Tauragės AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjos veiksmai vertintini kaip chuliganiški, kadangi lenkimas buvo vykdomas kelio atkarpoje, kur yra net dvi pėsčiųjų perėjos, pareiškėja matė, kad kito automobilio vairuotojas stoja praleisti pėsčiuosius, matė, kaip pėstieji eina per pėsčiųjų perėją, tačiau tik dar labiau padidino greitį ir net nestabdžiusi nuvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
2019 m. rugpjūčio 29 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas Artūras Petkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo A. J. pripažino kalta padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką dėl to, kad ji 2019 m. liepos 19 d., apie 17.55 val., Tauragės r. sav., Tauragė, prie Vytauto ir V. Kudirkos gatvių sankryžos vairuodama automobilį, iš chuliganiškų paskatų, siekdama pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir prieš pėsčiųjų perėją, į kurią buvo įžengę pėstieji, lėtėjantį automobilį, pėsčiųjų perėjoje, taip keldama kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. Pėstieji, kurie buvo įžengę į pėsčiųjų perėją, buvo priversti staiga sustoti ir atsitraukti, kad nebūtų kliudyti automobilio, kuris lenkė pėsčiųjų perėjoje automobilį, kuris artėdamas prie pėsčiųjų perėjos lėtino greitį, kad praleistų pėsčiuosius, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 9, 30, 31 punktų ir 140.4 papunkčio reikalavimus. Įvertinus nusižengimo padarymo būdą, pareiškėją charakterizuojančią informaciją – lengvinančią aplinkybę (tai, kad pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, - A. J. paskirta 450 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
KET 31 punkte nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
KET 140.4 papunktyje nustatyta, kad draudžiama lenkti pėsčiųjų perėjose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J.iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, t. y. pripažįsta, kad nutarime nurodytu laiku bei vietoje prieš pėsčiųjų perėją persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą lenkimo manevrui atlikti, pralenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ir, važiuodama priešpriešine eismo juosta, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusių asmenų, tačiau nesutinka su tokiu veikos teisiniu kvalifikavimu. Prašo jos veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi taip pasielgė ne iš chuliganiškų paskatų.
A. J. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą grindžiama rašytine bylos medžiaga, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pareiškėjos rašytiniu paaiškinimu, VĮ „Regitra“ išrašu, ir vaizdo įrašu.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. liepos 19 d., 18 val. 9 min., į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi D. K., kuris nurodė, kad kartu su dviem mažametėmis dukromis per Dariaus ir Girėno gatvių (Tauragėje) sankryžos perėją vedėsi dviračius ir iš už paskui praleisti sustojusio automobilio dideliu greičiu jį aplenkdamas išlėkė tamsios spalvos galimai BMW markės automobilis; jis su dukromis jau buvo beveik pasiekęs gatvės vidurį, tačiau minėtas BMW automobilis jų nepraleido ir sukeldamas mirtiną pavojų, padidinęs greitį nuvažiavo stadiono link.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 17 val. 55 min. 23 s., prie Vytauto ir V. Kudirkos gatvių sankryžos, Tauragėje, priešais esančią pėsčiųjų perėją, kuria tuo metu trys asmenys (vyriškis ir du mažamečiai vaikai) vedėsi dviračius, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą lenkimui atlikti ir aplenkė priekyje, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau važiuodamas priepriešine eismo juosta nepraleido važiuojamąja kelio dalimi pėsčiųjų perėja ėjusių pėsčiųjų, pėstieji, įžengę į važiuojamąją kelio dalį, beveik priartėję prie važiuojamosios kelio dalies vidurio, buvo priversti sustoti ir atsitraukti, kad nebūtų kliudomi priešpriešine eismo juosta važiuojančio BMW automobilio. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, kurioje vietoje BMW automobilis užbaigė lenkimą ir iš priešpriešinės eismo juostos sugrįžo į savo eismo juostą kelio dešinėje, tačiau, akivaizdu, kad tai buvo padaryta už pėsčiųjų perėjos. Vaizdo įrašu taip pat negalima nustatyti, kokiu greičiu važiavo Volkswagen ir BMW automobiliai, kadangi jų greičiai vaizdo kamera fiksuoti nebuvo. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad BMW automobilio vairuotojas, pamatęs, kad važiuojamąja kelio dalimi per pėsčiųjų perėją eina pėstieji, dar labiau padidino greitį, tačiau remiantis tik šiuo vaizdo įrašu teismas daryti tokios kategoriškos išvados negali. Be to, skundžiamame nutarime nurodoma, kad BMW automobilis aplenkė prieš pėsčiųjų perėją greitį lėtinusį automobilį, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad Volkswagen automobilio lėtėjimas pastebimas tik po to, kai BMW automobilis, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusių pėsčiųjų, dėl ko pastarieji buvo priversti sustoti važiuojamojoje kelio dalyje, kuria važiavo Volkswagen automobilis.
Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. J..
Iš A. J. 2019 m. liepos 30 d. paaiškinimo matyti, kad ji prisipažino, jog 2019 m. liepos 19 d., vakare, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą dieną turėjo nuvežti į Kauną pusseserę ir iš Kauno oro uosto pasiimti dukterį, todėl labai skubėjo ir galimai nepraleido pėsčiųjų, įžengusių į pėsčiųjų perėją.
Apklausta teismo posėdyje pareiškėja patvirtinimo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes bei detalizavo įvykio aplinkybes, kad, artėjant prie Vytauto ir Kudirkos gatvių sankryžos, priešais perėją aplenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, kuris lėtino greitį; tuo metu važiavo leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu; važiuodama priešpriešine eismo juosta, pėsčiųjų nepraleido, kadangi juos pastebėjo tik pravažiavusi pėsčiųjų perėją.
Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, teismas laiko įrodytu, kad A. J. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pėsčiųjų perėją lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neužbaigusi lenkimo manevro, t. y. toliau važiuodama priešpriešine eismo juosta, nepraleido važiuojamąja kelio dalimi pėsčiųjų perėja ėjusių pėsčiųjų (vyriškio su dviem mažamečiais vaikais), kurie jau buvo priartėję prie važiuojamosios kelio dalies vidurio ir dėl ko buvo priversti staiga sustoti ir atsitraukti, kad nebūtų kliudomi automobilio. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė KET 5, 8, 9, 30, 31 punktų ir 140.4 papunkčio reikalavimus.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama su Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad A. J. įvykio, dėl kurio jai buvo surašytas skundžiamas nutarimas, metu veikė iš chuliganiškų paskatų. Skundžiamame nutarime deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėja veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, siekdama pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, taip sukeldama kitų eismo dalyvių pasipiktinimą, tačiau nedetalizuojama, kas nagrinėjamu atveju sudaro chuliganiškų paskatų turinį, prieš kokius eismo dalyvius pareiškėja bandė pasirodyti bei kaip tas pasireiškė, taip pat kokiu būdu nustatyta, kad tokiais veiksmais ji sukėlė kitų eismo dalyvių pasipiktinimą, kai neteisminio bylos nagrinėjimo metu apie įvykį nebuvo apklaustas nei vienas eismo dalyvis ar kitas tiesiogiai ir betarpiškai įvykį matęs asmuo (sprendžiant iš byloje esančios vaizdinės medžiagos, tokių asmenų buvo bent du, o būtent į bendrosios pagalbos centrą kreipęsis D. K. bei automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo). A. J. įrodinėjo, kad vairuodama neturėjusi chuliganiškų paskatų, paskatų pasirodyti prieš kitus asmenis, tikslo vairuoti chuliganiškai, nustatytus KET pažeidimus padarė dėl skubėjimo (tą pačią dieną turėjo nuvykti į Kauną oro uosto uostą, parsivežti iš ten dukrą); dėl neatidumo; kad nepraleido per perėją ėjusių pėsčiųjų, kadangi jų nepastebėjo, pėsčiuosius pastebėjo tik pravažiavusi pėsčiųjų perėją. Tuo tarpu atsiliepime į skundą nurodoma, kad A. J. prieš kirsdama pėsčiųjų perėją matė pėsčiuosius, tačiau kokiais duomenimis šitai nustatyta, nenurodyta. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja 17 val. 55 min. 23 s pradėjo rikiuotis į priešpriešinę eismo juostą lenkimui atlikti, 17 val. 55 min. 24 s, važiuodama priepriešine eismo juosta, susilygino su Volkswagen automobiliu, o apie 17 val. 55 min. 26 s kirto pėsčiųjų perėją. Pėstieji, ėję pėsčiųjų perėja, nebuvo pasiekę važiuojamosios kelio dalies vidurio, todėl pareiškėja šių asmenų galėjo ir nematyti iki tol, kol išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą susilygo su Volkswagen automobiliu, kas reiškia, jog pamatyti pėsčiuosius, įvertinti kelyje susiklosčiusią situaciją, ji turėjo ne daugiau kaip dvi sekundes. Byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus vaizdo įrašą, patvirtinančių, kad vairuodama A. J. iš tiesų matė pėsčiųjų perėja ėjusius asmenis, tačiau prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir pėsčiųjų nepraleido, tokiu būdu sukeldama pavojingą situaciją. Byloje esančių duomenų visuma nepaneigia pareiškėjos versijos, jog ji pėsčiųjų nematė ir nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, pasirodyti prieš aplinkinius, kelti pavojaus eismo ar žmonių bei savo saugumui. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl A. J. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta.
Pagal teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Teismo vertinimu, tyrimas neteisminio nagrinėjimo metu, buvo atliktas formaliai, nesiekiant nustatyti chuliganiškų paskatų asmens veiksmuose, o tiesiog tai formaliai konstatuojant.
Teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu, pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus ir aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjos A. J. veikoje nėra objektyviosios jai inkriminuoto administracinio nusižengimo pusės požymio – chuliganiškų paskatų, todėl padarytas administracinis nusižengimas neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio (ANK 420 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, pareiškėja šia veika sukėlė pavojingą situaciją sukėlusį kelių eismo taisyklių pažeidimą ( Byloje nustatytų veikos objektyvių ir subjektyvių požymių visuma atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, kuriuo numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą vairavimą, todėl skundžiamas 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado Artūro Petkaus nutarimas Nr. 85-ANR_N-2527-2019 naikintinas ir A. J. veika perkvalifikuotina iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus padarytą nusižengimą, iš naujo spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas.
ANK 32 straipsnyje, apibrėžiančiame bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje.
A. J. nuo administracinio nusižengimo tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( ANK 35 str.1d.1p;.) Pareiškėja yra tik iš dalies darbinga, jos darbingumas 40 proc. Pareiškėjos A. J. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 str.1d.9p.). Pareiškėja teigiamai charakterizuojama Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro (b.l. 5). Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja praeityje nėra bausta už pavojingą ar chuliganišką vairavimą. Pareiškėjai galioja dvi administracinės nuobaudos, padarytos už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 18-20). ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šio nusižengimo padarymą asmeniui skiriama bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Teismas, įvertinęs A. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai A. J. atžvilgiu gali būti pasiekti jai skiriant lygią sankcijoje numatytam vidurkiui baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas artimas vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
A. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.