Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio išteisintojo R. V. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nes išvadas apie bylos aplinkybes padarė remdamasis tik selektyviai atrinkta įrodymų dalimi, bet ne byloje surinktų įrodymų visuma, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, nes tinkamai dalies bylos duomenų nelygino su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis. Nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl išteisintojo veika nepadarytos didelės žalos, nenustatytos R. V. tyčinės kaltės, nėra be teisinių priekaištų, kasatorius plačiai analizuoja byloje surinktų įrodymų turinį, atkreipdamas dėmesį į dalį paties R. V., liudytojų M. B., S. B., A. R., A. D., M. Z., A. V., Ž. V., A. Ą. A. parodymų, 2012 m. balandžio 23 d. ir 2012 m. gegužės 28 d. sutarčių tarp UAB Visagino atominės elektrinės bei UAB „BVRG“ turinį, Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 7 d. tyrimo išvadas ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išvados apie bylos aplinkybes yra neteisingos. Be to, kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta ar kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertina byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokuroro kasacinis skundas yra paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuris priimtas pakartotinai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021 panaikino byloje pirmiau priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Šioje plenarinės sesijos nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Plenarinės sesijos vertinimu, byloje buvo padarytas šiurkštus viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, tačiau remiantis teismų praktika, yra būtina įvertinti kitų sąlygų, leidžiančių taikyti baudžiamąją atsakomybę, buvimą R. V. veikoje – būtent didelės žalos ir kaltės. Plenarinė sesija konstatavo, kad teismo išvados dėl R. V. veika padarytos didelės žalos ir kaltės yra formalios iš esmės grindžiamos tik tuo, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą buvo sumokėta didelė pinigų suma. Siekiant padaryti teisiniu požiūriu tinkamą išvadą dėl šių aplinkybių būtina išsiaiškinti ir įvertinti daugiau aplinkybių, o būtent: įvertinti, kad pinigų suma sumokėta už realiai suteiktas paslaugas; išsiaiškinti, ar suteiktų paslaugų kaina atitiko tokių paslaugų rinkos kainą, ar sumokėjus už paslaugas buvo padaryta žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir kam tokia žala padaryta; įvertinti padarytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama šiais veiksmais, ar jiems būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai, kaip tokie veiksmai įvertintini proporcingumo, racionalumo aspektais, Lietuvos politinės, ekonominės situacijos, strateginių uždavinių, valstybės nustatytų tikslų įgyvendinimo aspektu; įvertinti, ar nustatyti R. V. interesai dominavo viešųjų interesų atžvilgiu; įvertinti, ar R. V. elgesio tikslai ir motyvai buvo priešingi tarnybos interesams ir kt. Dėl to, remdamasi BPK 386 straipsnio 2 dalimi, plenarinė sesija įpareigojo apeliacinės instancijos teismą išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

Iš kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo naujo išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas aiškinosi ir vertino plenarinės sesijos nurodytas aplinkybes ir savo išvadas išdėstė nuosprendžio 11-40 punktuose. Iš pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai išdėstė įrodymus, jais pagrįstas bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais remdamasis padarė išvadas, kad išteisintojo R. V. veika nebuvo padaryta didelė žala, kad nenustatyta R. V. tyčinė kaltė piktnaudžiauti tarnyba. Taigi nepagrįsti be detalesnių teisinių argumentų prokuroro kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nenurodė R. V. išteisinimo motyvų.

Paduotame kasaciniame skunde tvirtinant, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, įvertino tik dalį byloje surinktų įrodymų, o ne jų visuma, plačiai analizuojamas byloje atskirų bylos duomenų turinys, netiesiogiai siūloma kasacinės instancijos teismui juos pakartotinai įvertinti ir tuo pagrindu padaryti kitokias išvadas apie bylos aplinkybes, nei padarė apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendyje. Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Dėl to paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais argumentuojamas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, prokuroro keliami „teisiniai priekaištai“ naujam išteisinamajam nuosprendžiui, iš esmės susiję su atskirų bylos duomenų pakartotiniu vertinimu ir nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio išteisintojo R. V. baudžiamojoje byloje ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.