- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1575-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13976-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- UAB „Žaidas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mano būstas LT“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-199/2014 pagal ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovei A. J., trečiasis asmuo UAB „Mano būstas LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Žaidas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės A. J. 348,75 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 20-24). Nurodė, kad UAB „Žaidas“ buvo paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė A. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Buto, taip pat ir negyvenamųjų patalpų, savininko, įskaitant ir atsakovę, pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Ieškovas nurodė, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį atliko būtinus namo stogo remonto darbus, atliktų remonto darbų kaina – 3.189,76 Lt, todėl atsakovė privalo proporcingai jai priklausančiai daliai sumokėti ieškovui 348,75 Lt už stogo remontą, tačiau gera valia neatsiskaito.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį ieškovė atliko 11-ojo buto balkono grindų dangos atnaujinimą (T.1, b.l. 50-52). Darbus vykdė buto gyventojos prašymu, neturėdama kitų butų savininkų sutikimo, o atlikti darbai nebuvo susijęs su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Daugiabučio namo butų savininkai neprivalo apmokėti 11-ojo buto balkono grindų dangos atnaujinimo darbų kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės A. J. ieškovei 348,75 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 332,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 13,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (T.1, b.l. 174-178). Teismas sprendė, kad komisijai apžiūrėjus pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad yra perdarytas pastato, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 7, stogas, stogo danga virš mansardos yra ruloninė, o ne čerpių danga, namo nusidėvėjimas nurodytas 43 procentai. Kadangi ruloninis stogas praleido vandenį, ką įrodo byloje pateiktos nuotraukos, apžiūros aktas, gyventojos E. A. prašymas, liudytojo G. S. parodymai, skubos tvarka buvo atlikti stogo remonto darbai. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad buvo remontuojamos antrojo aukšto 11 butui priklausančio balkono grindys bei kad remontas buvo nebūtinas, nes nustatytos priešingos aplinkybės, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrašyto į kultūros paveldo apsaugos zoną, stogo, esančio virš namo mansardos remontas buvo būtinas. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina nuotraukos, iš kurių matyti, kad buvo užlietos patalpos, esančios po bokšteliu, apžiūros aktas, lokalinė sąmata, atliktų darbų priėmimo aktas, liudytojo parodymai. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad buvo per dideli kaštai remontui, kadangi iš pateiktos lokalinės sąmatos, priėmimo-perdavimo akto, liudytojo parodymų, trečiojo asmens UAB „Mano būstas LT“ atsiliepimo, yra akivaizdu, kad ne tik stogo danga buvo pakeista, o buvo atlikti kiti darbai nurodyti darbų-priėmimo akte, tame tarpe, buvo pritvirtinti stogo kraštai. Atsakovės butas yra daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), o butų ir patalpų savininkai nėra įkūrę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Teismas sprendė, kad pagal tuo metu galiojusius Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, tiek CK 4.83 straipsnio 2 dalį, 4.84 straipsnio 3 dalį, administratorius turėjo teisę priimti sprendimą dėl namo stogo remonto žalai užkirsti. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. 7, savininkė, todėl privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t.y. apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kitas. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad nereikėjo daryti stogo remonto, o tik reikėjo jį pataisyti, nes tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas konstatavo, kad mokesčiai už namo bendrojo naudojimo konstrukcijų remontą yra priskirtini prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, o šiuo atveju buvo atliktas stogo remontas ir darė išvadą, kad ieškovė veikė teisėtai, įgyvendino administratoriaus funkcijas ir faktiškai patyrė išlaidas, suremontuodama namo stogo dalį, todėl atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė turi pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra 348,75 Lt sumoje. Įvertinęs visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, teismas ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 5-11). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
1. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo taisykles. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas visapusiškai neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų bei neargumentavus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauta. Teismo išvada, kad ieškovė suremontavo ne 11-ojo buto balkono grindis, o namo stogą pagrįsta išimtinai tik ieškovės atstovės po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo duotais paaiškinimais ir pateikta fotonuotrauka. Ši išvada aiškiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir pirminei ieškovės pozicijai dėl atliktų darbų apimties. Bendro naudojimo balkonų name nėra. Trečiasis asmuo atsiliepime pripažino, jog atliktų darbų priėmimo akte yra įsivėlusi klaida ir pateikė naują (šalių nepasirašytą) atliktų darbų priėmimo aktą, kuriame darbų apimtys visiškai skiriasi nuo ieškovės pateikto varianto. Liudytojo, kuris yra trečiojo asmens darbuotojas, parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Be to, teismas visiškai nepagrįstai atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktas nuotraukas laikė įrodymu patvirtinančiu, kad namo ruloninis stogas 2008 m. praleido vandenį. Toks teismo vertinimas aiškiai prieštarauja atsiliepimo į ieškinį argumentams bei atsakovės parengiamajame posėdyje duotiems paaiškinimams, kad balkono remonto metu buvo užlietos ne 11-ojo, o atsakovei priklausančio 7-ojo buto patalpos. Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą iš ieškovės išreikalauti duomenis apie 2008-09-22 atsakovės pranešimą dėl buto užliejimo, pažeidė CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teismas skundžiamame sprendime padarė rašytiniams įrodymams prieštaraujančias išvadas, visapusiškai ir objektyviai nenagrinėjo aplinkybių, įrodinėtų proceso metu ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – tiek reglamentuojančias butų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, tiek ir reglamentuojančias bendrosios nuosavybės administravimą. Administratorius turi teisę reikalauti apmokėti tik tas išlaidas, kurios buvo patirtos teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas. Sisteminis teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, jog administratorius gali atlikti arba pirkti tik tuos darbus (paslaugas), kurių reikia Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytiems privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti. Atlikdamas arba pirkdamas tokius darbus (paslaugas), administratorius privalo įvertinti jų kainos ir kokybės santykį. Kainos ir kokybės santykio įvertinimas negali būti formalus. Įrodymų visuma liudija, kad administratorius savo pareigas atliko aplaidžiai, nesilaikydamas CK, Statybos techniniame reglamento bei Kauno miesto butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų reikalavimų ir tokiu būdu veikė prieš namo gyventojų interesus. Ieškovė, kaip profesionalus daugiabučio namo administratorius, kuriam keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, prieš atlikdama remontą, turėjo imtis reikiamų priemonių nustatyti ir užfiksuoti privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų pažeidimus, kad vėliau būtų galima patikrinti jų realumą, tačiau to nepadarė. Sumokėdama rangovui pagal klaidingai surašytą darbų perdavimo aktą, ieškovė pati prisiėmė riziką, kurios negali perkelti namo patalpų savininkams. Trečiajam asmeniui pripažinus, kad šalių pasirašytame akte buvo nurodyti netikslūs kiekiai, o realiai remontuotas balkonas tesudaro 8,27 kv.m ploto, geriausiu atveju, atsakovei, proporcingai jos nuosavybės teise valdomo ploto daliai, tektų apmokėti 28,90 Lt. Nesutinka, kad akte nurodyti netikslūs kiekiai nepadarė įtakos kainai.
Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – namo fotonuotrauką su paaiškinimais (T.2, b.l. 13), o taip pat rašytinius paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 121-124). Nurodė, kad atsakovė byloje nepateikė nė vieno įrodymo, jog stogo remonto darbai nebuvo būtini, o savo atsikirtimus grindžia tik žodiniais samprotavimais. Nei ieškovė, nei teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų ir niekaip neapribojo atsakovės teisės dalyvauti nagrinėjime, teikti įrodymus. Teismas patenkino visus atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Byla buvo išnagrinėta visapusiškai, objektyviai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė teisingą išvadą, jog stogui buvo būtinas izoliacinio sluoksnio atnaujinimas. Atsakovė yra patalpų adresu (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl jai, kaip ir kitiems bendrasavininkiams, kyla pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų – stogo atnaujinimo darbus. Apeliantė nepagrįstai siekia išvengti skolos priteisimo, teigdama, jog neva tai visi mokesčiai yra mokami, o ginčas kilo tik dėl stogo remonto išlaidų. Nesutinka, kad teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.) ir bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė namo fotonuotrauką su paaiškinimais (T.2, b.l. 13), o taip pat rašytinius paaiškinimus, tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti jos pateikti nauji įrodymai. Pagal šios bylos duomenis atsakovei pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, todėl šiuos naujus įrodymus ir paaiškinimus atsisakytina priimti.
Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės UAB „Žaidas“ priskaičiuotos 348,75 L skolos už stogo remonto darbus priteisimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė skolą už stogo dangos keitimą, užtikrinant bendrą namo būklę, kadangi neįrodyta, jog buvo būtina atlikti tokius remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas dėl žemiau nurodytų motyvų su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai nėra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendrijos, todėl ieškovė teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas gyvenamajam namui, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 29-30).
Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Be to, remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, buto savininkas teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
Byloje nustatyta, jog name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) 2008 m. rudenį buvo atlikti stogo remonto darbai, kuriuos atliko trečiasis asmuo UAB „Mano būstas LT“. Atlikus darbus 2008 m. spalio mėnesį buvo surašytas Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, kuriame nurodyta, jog atliekant darbus buvo įrengta vieno sluoksnio prilydoma bituminė stogo danga, atliktas atskirų pastato išorinių tinkuotų paviršių atskirų vietų remontas, įrengti plokšti stogo kaminėliai/įlajos, užsandarinti stogo sujungimo su siena kraštai, tinkuotos balkonų grindų plokštės, atlikti kiti smulkūs statybiniai darbai, išvežtos statybinės šiukšlės (T.1, b.l. 67-68; 145-146). Atlikti darbai kainavo 3.189,76 Lt.
Nagrinėjamoje byloje tarp atsakovės ir bendrojo naudojimo objektų administratorės ieškovės kilo ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 str. 3 d.). Atsakovė nurodo, jog pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį ji neprivalo mokėti išlaidų, dėl kurių nėra davusi sutikimo. Tačiau šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, susidariusios išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurie yra nustatyti Statybos įstatyme, STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Vadovaujantis šiais reikalavimais ir byloje pateiktais įrodymais, ieškovė, gavusi namo gyventojos E. A. prašymą, apžiūrėjusi namo stogą/terasą, nustatė, kad yra būtinumas atlikti remonto darbus, nes stogo danga neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad pagal pateiktą sąmatą stogo remonto darbai neviršijo 10.000,00 Lt, gyvenamojo namo administratorė, net ir nesant namo patalpų savininkų sutikimo, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo imtis priemonių stogo remonto darbams atlikti, siekiant pašalinti nustatytus defektus ir išsaugoti tinkamą bendrosios nuosavybės objektą (Nuostatų 5.6 p., T.1, b.l. 114). Apeliantės nurodytas 2010 m. apžiūros aktas (T.1, b.l. 101), kuriame nurodyta, jog yra vandens pratekėjimo žymės neleidžia teigti, jog 2008 m. nebuvo atlikti stogo perdengimo darbai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi minėti atlikti remonto darbai bei patirtos išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir ieškovės atliktus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas, teisėtai atliko stogo remonto darbus. Dėl to kyla daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 str. 3 d.). Kadangi šios pareigos dėl apmokėjimo už namo stogo remonto darbus atsakovai neįvykdė, teismas pagrįstai iš jos priteisė ieškovės prašomą 348,75 Lt skolą.
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tų aplinkybių, jog atliktų darbų aktuose nurodyti darbų ir sunaudotų medžiagų kiekiai viršija faktiškus atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekius, ir tokiu būdu pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Su šiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė byloje pateiktus įrodymus atliktų darbų kiekio ir kainos atžvilgiu. Pažymėtina, kad pati atsakovė ginčydama atliktų darbų mastą į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie darbai, jos manymu, buvo neatlikti, atlikti nesant būtinumo, ar atlikti netinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti skunde nurodyti argumentai, kad teismas neįvertino visų jos atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad nebuvo nustatyta kokie realūs darbai turi būti atlikti, kad neįmanoma patikrinti kokio masto darbai turėjo būti atlikti ir kokia jų kaina, kad į remontuotą balkoną galima patekti tik iš buto Nr. 11, netinkamą stogo apžiūrą ir pan. yra deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio, nėra pagrįsti byloje sutrinktais įrodymais ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnį sprendžiant dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, iš teismo nereikalaujama absoliutaus įsitikinimo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. eismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Teismas tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, jo argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, nurodė kurie įrodymai paneigia vienas kitą, kodėl vienas įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepagrįstus (CPK 185 str., 270 str.).
Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir teisingai kvalifikavo bylos teisinius santykius, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.