Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir V. G. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., A. K., antstolei R. S., O. P. dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. G. ir V. G. skundu su patikslinimais prašė: pripažinti neteisėtu 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą ir jį panaikinti; 2010 m. gruodžio 14 d. turto Kaune, Šiltnamių g. 20, priklausančio Aleksandrai ir V. G., varžytynes pripažinti neįvykusiomis; pripažinti neteisėtu 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą; reikalavo civilinės atsakomybės antstolei R. S., antstoliui R. S., M. K., A. K.; prašė panaikinti nuosavybę M. K. vardu į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3-21,110-118; t. 2, b. l. 4-14).

Patikslintas skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjams nuosavybės teise po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais Šiltnamių g. 20, Kaune. Pareiškėjai taip pat yra 2005 m. balandžio 6 d. mirusio V. G., kuris paskolos sutartimi buvo pasiskolinęs iš N. ir R. B. 65 000 Lt, turto paveldėtojai, vėliau skolos davėjų teises perėmė O. P.. 2000 m. gruodžio 29 d. buvo įregistruotas hipotekos lakštas, kuriuo namas su priklausiniais buvo įkeistas, o antstolė R. S. iš varžytynių pardavė ir ne tik ½ dalį V. G. priklausiusio turto, bet ir A. G. turto dalį, kuri nebuvo įkeista. Turto pardavimas iš varžytynių buvo pripažintas neteisėtu, taikyta restitucija – gyvenamasis namas, 2 ūkiniai pastatai, šiltnamis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), su buvusiais iki varžytynių apsunkinimais (areštu ir hipoteka) iš varžytynėse šį turtą nupirkusios M. K. priteisti Aleksandrai ir V. G., o iš jų solidariai priteista M. K. 65 000 Lt ir 102 593 Lt esantys Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, nes O. P. buvo sumokėta skola iš varžytynėse gautų pinigų. Nuosavybė M. K. vardu buvo panaikinta ir 2008 m. lapkričio18 d. įregistruota pareiškėjų vardu. Priteistų M. K. pinigų pareiškėja neturėjo, nes jie visi buvo hipotekos depozitinėje sąskaitoje. M. K. neteisėtai įsiregistravo nuosavybę, o 2005 m. gegužės 11 d. išsipirko namų valdos žemę. Visus veiksmus už M. K. atliko jos sūnus A. K.. Pastatai buvo vertinti ne kartą, o 2008 m. kovo 31 d. atlikta ekspertizė įvertino pastatus 314 000 Lt, tačiau 2010 m. kovo 23 d. jie gavo 2010 m. kovo 16 d. antstolės R. S. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriame nurodoma, jog vykdomas 167 593 Lt išieškojimas pagal 2010 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-430-378 iš Aleksandros ir V. G. M. K. naudai, o išieškojimas nukreiptas į jų nekilnojamąjį turtą. Tokio patvarkymo negalėjo būti, nes jie nematė tokio vykdomojo rašto; ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais Kaune, Šiltnamių g. 20, priklauso A. G. ir neturėjo būti išvaržyta, nes skola buvo tik 2005 m. balandžio 6 d. mirusio V. G.. 2010 m. kovo 26 d. jie pareiškė antstolei nušalinimą ir 2010 m. balandžio 7 d. gavo patvarkymą apie antstolės nusišalinimą ir vykdomojo dokumento persiuntimą antstoliui R. S.. 2010 m. balandžio 7 d. pareiškėja gavo 2010 m. balandžio 1 d. antstolės R. S. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, o 2010 m. balandžio 8 d. gavo antstolio R. S. 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. 2010 m. balandžio 12 d. gavo antstolio R. S. kontoros šaukimą, ant kurio adresas užrašytas antstolės R. S. ranka, o tai rodo šių antstolių vykdomus neteisėtus veiksmus. Atvykusi pas antstolį R. S. ji gavo antstolės R. S. surašytą turto arešto aktą, apie kurį ji nežinojo. Varžytynes vykdė antstolis R. S.. 2010 m. balandžio 13 d. ji prašė antstolio R. S. stabdyti vykdomosios bylos vykdymą, bet jis atsisakė tai padaryti. 2010 m. gegužės 25 d. gavo patvarkymą dėl atsisakymo nušalinti ekspertą; 2010 m. lapkričio 10 d. gavo skelbimą apie būsimas varžytynes. 2010 m. gruodžio 14 d. įvyko varžytynės, kurias vykdė antstolis R. S.. Antstoliui buvo pateiktas pareiškimas dėl varžytynių sustabdymo ir antstolio nusišalinimo, bet antstolis nenusišalino ir vykdė varžytynes. 2010 m. gruodžio 15 d. antstolio patvarkymą dėl nenusišalinimo patvirtino teismas, o jie negavo jokio pranešimo. Apie varžytynių atidėjimą vėliau gavo pranešimą, o ant voko adresas užrašytas antstolės R. S. ranka. 2010 m. rugsėjo 6 d. atliktas turto vertinimas, kuriame jie nedalyvavo, o ekspertas neturėjo teisės atlikti vertinimo jiems nedalyvaujant. Jų turtas įvertintas 341 000 Lt,- iš jų pastatai su kiemo statiniais 141 000 Lt, o žemė - 200 000 Lt. Varžytynių protokole nurodyta, kad žemė priklauso M. K., tačiau nuo 2008 m. lapkričio 18 d. ji prarado teisę į nuosavybę, nes ši registruota pareiškėjų G. vardu. Minėta žemė buvo išpirkta V. G. 1993 m., o tai patvirtina paveldėjimo teisės liudijimai. 2010 m. gruodžio 1 d. jie sužinojo, kad 2010 m. lapkričio 17 d. M. K. perleido žemę savo sūnui A. K., kuris yra nekilnojamojo turto agentūros „Crumina“ vadovas. Ginčo pastatų vertė 2004 m. lapkričio mėn. buvo 370 000 Lt, tačiau antstolis R. S. skyrė kitą ekspertizę, įvertinusią statinius 141 000 Lt, o žemę - 200 000 Lt, nors už žemę M. K. sumokėjo 60 000 Lt. 2010 m. gruodžio 14 d. antstolis R. S. pardavė iš varžytynių visus pastatus už 116 000 Lt, o varžytynių akto ir protokolo nedavė pareiškėjui V. G., nesiaiškino varžytynėse dalyvavusių asmenų giminystės ryšių; varžytynių akto tvirtinimui jų nekvietė į teismo posėdį. Antstolis nesilaikė nuostatos ne tik patenkinti išieškotojo interesus, bet ir atsižvelgti į skolininko interesus, išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, pažeidė C.K 1.5 str.; antstolio veiksmai turi būti vertinami pagal CK 3.87, 3.88 str., nes neteisėtai buvo išvaržyta pareiškėjos ½ dalis turto, kuri neturėjo būti realizuota kaip skolininkui nepriklausantis turtas; turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK 713 str. 4d., 718 str., 722 str. 1 d., antstolis pažeidė CPK 566, 667 str., netinkamai nustatė varžytynėse parduodamo turto vertę, skyrė ekspertizę atlikti M. K. ir antstolės R. S. pasirinktam antstoliui, o ekspertizė buvo atlikta anksčiau; antstolis nesilaikė LAT Senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo 15,16 punktų, nes negalima parduoti turto už 116 600 Lt, kai turto kaina 312 000 Lt; skolininkai nebuvo supažindinti su ekspertizės medžiaga, aktu bei protokolu; varžytynėse aukščiausią kainą pasiūlė A. K., tačiau protokole neužsiminta apie išieškotoją M. K., kuri yra A. K. motina ir sumokėjo už D. S. dalyvavimą varžytynėse; A. K. dar 2010 m. lapkričio 17 d. pirko žemę iš M. K., o jis turėjo M. K. 2007 m. sausio 16 d. įgaliojimą 10 metų, todėl sandoriai dėl žemės perrašymo ir varžytynių neteisėti ir turi būti panaikinti. O. P. į bylą įtraukė, nes jis buvo 2005 m. kovo 1 d. varžytynių išieškotojas, jis turi jiems priklausančius dokumentus, yra nesąžiningas. Antstolės R. S. veiksmai neteisėti, nes ji dalyvauja antstolio R. S. darbe - pareiškėjai gavo antstolio R. S. dokumentus, taip pat Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį, o adresai ant vokų užrašyti R. S. ranka, todėl jie prašo jos civilinės atsakomybės; 65 000 Lt turi būti priteisti iš antstolės R. S., nes dėl jos kaltės O. P. buvo pervesti pinigai; pareiškėja neskolinga M. K., nes pinigai buvo atiduoti iš Hipotekos sąskaitos O. P..

Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. patikslintą skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą su skundo reikalavimais grindė tuo, kad 2010 m. balandžio 2 d. jam vykdymui buvo pateiktas 2010 m. sausio 8 d. teismo vykdomasis raštas dėl 65 000 Lt skolos išieškojimo solidariai iš A. G. ir V. G. bei priteistų 102 593 Lt, esančių hipotekos skyriaus depozitinėje sąskaitoje. Skolininkams buvo išsiųstas raginimas, vėliau patvarkymais paskirta ekspertizė turto vertės nustatymui, taip pat ekspertas, kuriam pareiškėjai pareiškė nušalinimą, tačiau patvarkymu jis atsisakė priimti nušalinimą; buvo vykdomos varžytynės, kuriose dalyvavo pareiškėjai, tačiau jie jokių pastabų dėl varžytynių eigos neturėjo, o varžytynės buvo vykdomos tinkamai, dalyvauti varžytynėse A. K. kliūčių nebuvo. Paskui pareiškėjai pareiškė nušalinimą antstoliui, tačiau jis patvarkymu atsisakė nusišalinti, o šį patvarkymą patvirtino Kauno miesto apylinkės teismas. Varžytynių aktą Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino 2011 m. sausio 25 d. Hipotekos depozitinėje sąskaitoje buvę 102 593 Lt pagal patvarkymą Nr. 1258 buvo pervesti į išieškotojo sąskaitą ir apie tai yra padarytos antstolio žymos. Pareiškėjos teiginius, jog ji neskolinga 65 000 Lt paneigia vykdomojoje byloje esanti medžiaga, 2010 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2016-230/2010 kopija, kur pareiškėjai prašė išdėstyti 65 000 Lt sumos grąžinimą, tačiau jų prašymas buvo atmestas.

Suinteresuoto asmens A. K. atstovė su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą grindė atsiliepimo motyvais bei tuo, kad pareiškėjų skundas buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą antstolio veiksmams apskųsti; nepagrįsti skundo argumentai dėl CPK 566 str. antstoliui vykdant turto įvertinimą, nes ši norma reglamentuoja ne vykdymą, bet priverstinės hipotekos baigimą ar pakeitimą; nepagrįsti skundo argumentai dėl ekspertizės skyrimo, dėl per mažos turto kainos, nes pareiškėjos nurodytose ekspertizėse, taip pat ir 2008 m. atliktoje S. R. personalinės įmonės „Skriemulys“, turto rinkos vertė buvo nustatoma 2005 m. kovo 1 d. datai; turtas iš varžytynių buvo parduotas 2010 m. gruodžio 14 d., todėl pagal CPK 681 str. tais vertinimais nebuvo galima vadovautis, nes turtas turėjo būti įkainojamas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Turtas nusidėvėjo ne tik dėl laiko, bet ir dėl nepriežiūros, be to, per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2010 m. pasikeitė rinkos kainos. Pareiškėjos teiginius dėl turto įkainavimo mažesne negu rinkos kaina paneigia faktas, jog į varžytynes atvyko tik penki pirkėjai, kurie daugiau kainos nekėlė, o tai rodo, kad parduodamas turtas nebuvo paklausus ir jis buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą suinteresuotam asmeniui A. K.. Skundo argumentai dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į žemę įgijimo 1993 m., nepagrįsti, nes tai prieštarauja registro duomenims, iš kurių matyti, jog žemės savininke buvo įregistruota M. K.. Žemės įstatymo 14 str. numatė, kad sandoriai dėl žemės sudaromi raštu, jie turi būti patvirtinti notariškai, jiems privaloma teisinė registracija, o ne vien investicinių čekių sumokėjimas. Nacionalinė žemės tarnyba byloje nurodė, jog M. K. minėtą žemės sklypą įsigijo 2006 m., kai nebuvo jokių draudimų ir ginčo namas jai priklausė nuosavybės teise. Skolininko turto dalis nėra nustatoma, vykdant išieškojimą iš solidarių skolininkų, o 65 000 Lt suma buvo priteista iš abiejų pareiškėjų solidariai, todėl antstolis nepažeidė ir CPK 667 str. reikalavimų. Pagal LAT suformuotą praktiką reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kai varžytynių aktas jau yra patvirtintas teisėjo rezoliucija, ypatingąja teisena negali būti nagrinėjamas – tokie reikalavimai, taip pat reikalavimas dėl civilinės atsakomybės antstoliams nagrinėtini ieškinine teisena, todėl tie reikalavimai turi būti palikti nenagrinėti. Suinteresuotu asmeniu įtrauktas O. P. šioje byloje teisinio suinteresuotumo neturi, nes šiame vykdymo procese kaip išieškotojas nedalyvavo. Dėl varžytynių protokolo panaikinimo pareiškėjai nėra nurodę nė vienos tokio protokolo surašymą reglamentuojančios CPK normos pažeidimo, todėl nėra pagrindo varžytynių protokolo nepripažinti. Skundo argumentai, jog antstolis neturėjo teisės vykdyti varžytynių, o pareiškėja nebuvo skolinga, prieštarauja Lietuvos Apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarčiai, vykdomojoje byloje esančio vykdomojo rašto įrašui, kuriame nurodyta, kad solidariai priteisiama iš Aleksandros ir V. G. 65 000 Lt ir 102 593 Lt iš hipotekos depozitinės sąskaitos. 2009 m. gruodžio 22 d. Apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, jog 102 593 Lt buvo hipotekos skyriuje, o 65 000 Lt priteisiami iš A. ir V. G., nes iš pirkėjos M. K. sumokėtų už 2005 m. varžytynėse įsigytą turtą pinigų 65 000 Lt buvo pervesti O. P.. Nagrinėdamas Grevų ieškinį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 LAT suformavo praktiką restitucijos taikymui, kai varžytynėse sumokėti pinigai yra jau panaudoti padengiant skolą – tokiu atveju panaudota dalis priteisiama iš skolininkų su visais apsunkinimais, todėl ir buvo priimtas sprendimas priteisti iš pareiškėjų Grevų 65 000 Lt. Vykdomosios bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai pripažino skolą M. K., nes kreipėsi dėl jos išdėstymo. Kiti pareiškėjų argumentai dėl įgaliojimo, privačių ir viešų interesų taip pat yra nepagrįsti, nes CPK normos reglamentuoja, kas negali dalyvauti varžytynėse.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjų skundą su patikslinimais dalyje dėl pripažinimo neteisėtu ir neteisingu 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto ir jo panaikinimo, dėl civilinės atsakomybės antstolei R. S., antstoliui R. S., A. K., nuosavybės panaikinimo M. K. vardu į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paliko nenagrinėtą, kitoje dalyje skundą su patikslinimais atmetė. Priteisė iš pareiškėjų A. G. ir V. G. suinteresuotam asmeniui A. K. po 640 Lt iš kiekvieno pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš pareiškėjų po 49,35 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; nutarčiai įsiteisėjus panaikino 2011 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12078-774/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į nekilnojamuosius daiktus pastatus, statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos teismas sprendė, jog pareiškėjai skundžia antstolio veiksmus, o tokie skundai yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusias procesines normas, šiuo atveju CPK 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. liepos 15 d. redakcijos bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau SVI) 2010 m. kovo 9 d. redakcija (CPK 3 str. 8 d., 583 str., 586 str. 1 d.). Pareiškėjai savo skunde yra nurodę reikalavimus dėl 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo neteisėtu, neteisingu ir jo panaikinimo, 2012 m. gruodžio 14 d. varžytynių pripažinimo neįvykusiomis, dėl civilinės atsakomybės antstolei R. S., antstoliui R. S., A. K. taikymo, nuosavybės M. K. vardu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Kadangi nurodyti pareiškėjų reikalavimai negali būti nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka kartu skundu dėl antstolio veiksmų, o pareiškėjai per jiems nustatytus terminus trūkumų nepašalino, tai teismas reikalavimus šioje dalyje paliko nenagrinėtus.

Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagų teismas nustatė, kad antstolis R. S. po antstolės R. S. nusišalinimo 2010 m. balandžio 1 d. vykdė išieškojimą pagal 2010 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-430-378/2006 - teismas yra nusprendęs priteisti solidariai iš ieškovų A. G. ir V. G. atsakovei M. K. 65 000 Lt ir 102 593 Lt, esančius Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje. Taigi, antstolis vykdymo veiksmus atliko turėdamas vykdomąjį dokumentą (CPK 586 str. 2 d., v. b. Nr.0070/10/00593 l.1,6-8; Nr.0070/10/00594).

Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad visa suma pagal minėtą vykdomąjį raštą yra priteista iš hipotekos depozitinės sąskaitos, nes iš Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matė, jog 65 000 Lt suma yra priteista iš pareiškėjų A. ir V. G., o hipotekos depozitinėje sąskaitoje esantys 102 593 Lt buvo grąžinti M. K., nes ji buvo sumokėjusi už varžytynėse pirktą turtą 167 593 Lt, o taikius restituciją, jai buvo grąžinti sumokėti pinigai, varžytynėse parduotas turtas grąžintas A. ir V. G.. Be to, pareiškėjai buvo prašę teismo išdėstyti 65 000 Lt grąžinimą. Antstolis R. S. informavo skolininkus apie pradedamus priverstinio vykdymo veiksmus, 2010 m. balandžio 23 d. skyrė ekspertizę skolininkų nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, 2 ūkinių pastatų, šiltnamio, kiemo statinių, esančių Kaune, Šiltnamių g. 20, – areštuoto antstolės R. S. 2010 m. sausio 27 d. turto arešto aktu, pavesdamas ją atlikti UAB „Lituka“. Kadangi vykdymo procese antstolė R. S. buvo pakeista CPK nustatyta tvarka, tai antstolis R. S. turėjo teisę realizuoti kito antstolio areštuotą turtą (CPK 636 str., SVĮ 13 p.). Pareiškėjų A. ir V. G. pareikšto ekspertui nušalinimo antstolis R. S. netenkino, o šį jo patvarkymą patvirtino teisėjas, vėliau pareiškėjų A. ir V. G. skundą dėl šio patvarkymo panaikinimo teismo atmetė. 2010 m. rugsėjo 29 d. buvo atliktas pareiškėjų A. ir V. G. nekilnojamojo turto – pastatų Kaune, Šiltnamių g. 20, o taip pat ir pareiškėjams nepriklausančio žemės sklypo, ant kurio tie pastatai stovi, vertės nustatymas – žemės sklypas įvertintas 200 000 Lt, o visi statiniai bendroje sumoje įvertinti 141 000 Lt. Teismas nurodė, kad turtas turi būti parduodamas pagal rinkos kainą jo pardavimo metu, o nekilnojamo turto kainos nuolat kinta, taip pat keičiasi ir parduodamo turto būklė, todėl pripažino, jog antstolis pagrįstai skyrė ekspertizę areštuotam turtui įkainoti (CPK 681 str.). Pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų dėl jų nurodytos vertės teisingumo turto pardavimo iš varžytynių metu 2010 m. Duomenų, kad turto vertinimas atliktas neteisingai, netinkamai ar šališkai teismas neturėjo ir tokių aplinkybių nenustatė, todėl pripažino, jog CPK 681 str. bei SVI 9 p. nepažeisti (CPK 177, 178, 185 str.). 2010 m. lapkričio 8 d. antstolis R. S. paskelbė apie A. ir V. G. priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes 2010 m. gruodžio 14 d. 14.00 val. už pradinę pardavimo kainą 112 800 Lt. Teismas sprendė, kad tai atitinka CPK 718 str. reikalavimus, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80% turto rinkos kainos (141 000 Lt x 80% = 112 800 Lt). Apie varžytynes skelbimai laikraštyje ir specialiame interneto tinklalapyje išspausdinti 2010 m. lapkričio 12 d., pareiškėjai apie jas buvo informuoti ir pareiškėja A. G. patvirtino žinojusi apie varžytynes nuo 2010 m. lapkričio 10 d., be to, varžytynių išvakarėse pas antstolį buvo atvykusi A. ir V. G. atstovė advokatė I. B.. Antstolis R. S. patvarkymu netenkino skolininkų A. ir V. G. pareiškimo dėl antstolio nusišalinimo ir šį patvarkymą teismas yra patvirtinęs. 2010 m. gruodžio 21 d. antstolis surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo A. ir V. G. priklausantis nekilnojamasis turtas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti pirkėjui A. K. už 116 600 Lt, o šį aktą 2011 m. sausio 25 d. teisėjas yra patvirtinęs rezoliucija, kaip ir numatė tuo metu galiojusios vykdymo normos (CPK 725 str. 1 d.). Taigi, išanalizavus vykdomųjų bylų Nr. 0070/10/00593 ir Nr. 0070/10/00594 medžiagas teismas nurodė, kad antstolis varžytynes paskelbė CPK nustatyta tvarka, 2010 m. gruodžio 14 d. vykusių varžytynių metu buvo rašomas protokolas. Pirmas parduodamo turto iš varžytynių kainos padidėjimas sudarė daugiau kaip 3% nuo parduodamo turto pradinės kainos, o tai atitiko CPK numatytus reikalavimus (CPK 713 str. 4 d.). Anstoliui teisę atidėti varžytynių pradžią ne ilgiau kaip 3 valandoms numato vykdymo proceso normos (CPK 713 str. 1 d.). Kadangi varžytynių protokolas surašytas pagal CPK reikalavimus, jis atitinka SVI formą ir pažeidimų nenustatyta, teismas darė išvadą, jog antstolio veiksmai organizuojant varžytynes bei surašant varžytynių protokolą buvo teisėti ir pripažinti neteisėtu 2010 m. vasario 14 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą ar varžytynes neįvykusiomis nebuvo pagrindo (CPK 177, 178, 185, 714, 717 str.).

Pareiškėjų A. ir V. G. argumentą dėl išieškotojos M. K. sūnaus A. K., kuriam ši buvo išdavusi įgaliojimą ją atstovauti, neturėjimo teisės dalyvauti varžytynėse, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes varžytynėse neturi teisės dalyvauti teisėjai, antstoliai, antstolių kontorų darbuotojai bei šių išvardintų asmenų artimieji giminaičiai, o pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog A. K. ar jo mama M. K. priklauso minėtai asmenų grupei arba yra jų artimieji giminaičiai; fizinio asmens išduotas įgaliojimas kitam asmeniui atstovauti jį teisme nesuvaržo to asmens (įgaliotinio) teisių sudarinėti jam reikalingus sandorius, o šiuo atveju A. K. turtą varžytynėse pirko savo vardu (CPK 177, 178, 185, 709 str.).

Pareiškėjų argumentą dėl skolininkams priklausančios turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo teismas atmetė, nes pareiškėjai yra solidarūs skolininkai, todėl jų prievolė gali būti išieškoma tiek iš vieno, tiek iš abiejų skolininkų, tiek visa, tiek jos dalis, taigi, nustatinėti jų turto nebuvo pagrindo, o antstolis CK trečios knygos normų ar CPK 667 str. nepažeidė (CK 6.6 str. 4-6d., CPK 185 str.).

Teismas nurodė, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nėra paveldėję ir tai patvirtina VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenys, paveldėjimo teisės liudijimas – pareiškėjai paveldėjo palikėjo V. G. sumokėtą už žemę įmoką, bet ne žemės sklypą, nes žemės įgijimui nuosavybės teise turėjo būti sudarytas įstatymo reikalaujamos formos sandoris, o tokio sandorio V. G. nebuvo sudaręs.

Teismas nurodė, jog įrodymų apie antstolės R. S. neteisėtą dalyvavimą antstolio R. S. darbe pareiškėjai nepateikė, o pareiškėja A. G. nėra rašysenos ekspertė, be to, antstoliai gali būti skiriami pavaduoti vienas kitą, nors šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai nenurodė, kaip antstolis pažeidė CPK 566 str. reikalavimus ar vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą; antstolio pareiga yra vykdyti vykdomuosius dokumentus, vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis, todėl nesant įstatyminio pagrindo antstolis negali stabdyti bylos, šalinti ekspertą ar nusišalinti pats (Antstolių įstatymo 21 str. 1d., CPK 185, 583 str.). Įvertinus antstolio R. S. vykdomųjų bylų Nr. 0070/10/00593, Nr. 0070/10/00594 vykdymo procese atliktus veiksmus, teismas darė išvadą, jog antstolis laikėsi įstatymų nuostatų, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus, atliekamų procesinių veiksmų padarinius, todėl pripažinti jo veiksmus neteisėtais, 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą ar 2012 m. gruodžio 14 d. varžytynes neįvykusiomis nėra pagrindo, todėl skundo reikalavimus šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 177, 178, 185 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai A. G. ir V. G. prašo teismą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Teismas neištyręs visų byloje pateiktų įrodymų buvo šališkas, kreipdamas dėmesį tik į A. K. parodymus.

2. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjos A. G. skundą priėmė. Ta pačia nutartimi nutarė išreikalauti iš antstolio R. S. vykdomąsias bylas Nr. 0070/10/00593 ir Nr. 0070/10/00594, tačiau pareiškėja vykdomųjų bylų susipažįstant su bylos medžiaga pasigedo, pas antstolį taip pat nepavyko susipažinti su norimais dokumentais.

3. Byla buvo nepagrįstai vilkinama, užkertamas kelias gynybai. Kauno apygardos teismas tai pripažino civilinėje byloje Nr. 2S-1246-324/2011, civilinėje byloje Nr. 2S-1795-273/2011.

4. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad 1975 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp V. G. ir Stankevičiaus, buvo pirktas mažas namelis už kurį sumokėta 5 000 rublių. Valstybė suteikė 12,5 arus žemės. Vėliau Kauno rajono vyriausias architektas suteikė iki 15 arų žemės, kadangi sena valda. Pareiškėjai naudojosi šia žeme. Vėliau namelis buvo nugriautas, nugriauti kiti pastatai ir šiltnamis, nors jie buvo įteisinti. A. K. jėga ir šantažu užvaldė visą pareiškėjų turtą, nes prieš varžytynes 2004 m. lankėsi šiame name ir siūlė pusvelčiui jį nupirkti už 65 000 Lt. Tačiau pareiškėjai jo nepardavė, kadangi jų manymu jis buvo vertas daug daugiau. 2008 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje R. S. pripažinta kalta ir taikyta restitucija. O kaltam asmeniui negrąžinama tai, ką turėjo iki varžytynių. Todėl neteisėta reikalauti iš pareiškėjų 65 000 Lt.

5. Skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 5 punktas numato, jog nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2011 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12078-774/2011 (dabartinis civilinės bylos Nr. 2-732-528/2012) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į nekilnojamuosius daiktus pastatus, statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad šiuo sprendimu atsivers kelias A. K. neteisėtiems veiksmams.

Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą A. K., atstovaujamas advokatės R. U., prašė teismo skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neteisingai išsprendė bylą. Šiuos pareiškėjų teiginius paneigia civilinės bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad pirmosios instancijos teismas sudarė pareiškėjams sąlygas susirasti atstovą ir dėl to atidėjo bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas įstatymo leistinomis priemonėmis sudarė pareiškėjams sąlygas realizuoti jų procesines teises. Tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjams nepalankų sprendimą negali būti traktuojamas kaip teismo šališkumas. Teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, padarytos tinkamai pritaikius materialines teisės normas bei atitinka suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad M. K. neturėjo pagrindo gauti visų jai priteistų pinigų. Šie argumentai prieštarauja procesinėms teisės normoms. Lietuvos apeliacinis teismas priteisė solidariai iš pareiškėjų M. K. 65 000 Lt. CPK 18 str. nustato, kad įsiteisėjęs sprendimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

3. Nepagrįsti skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kadangi CPK 150 str. 2 d. nustato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų priemonių panaikinamo klausimą turi išspręsti teismo sprendimu. Todėl sutinkamai su minėta norma, teismas pagrįstai panaikino įsiteisėjus nutarčiai taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Nepagrįstas skundo argumentas, kad pareiškėjai neteko susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, kadangi vykdomoji byla buvo pateikta teismui, todėl pareiškėja turėjo galimybę su ja susipažinti.

5. Nepagrįstas skundo argumentas, kad byla buvo vilkinama, kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl, kad pareiškėjų procesiniai dokumentai neatitiko įstatymo reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai skundžia antstolio veiksmus, o tokie skundai yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusias procesines normas, šiuo atveju CPK 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. liepos 15 d. redakcijos bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau SVI) 2010 m. kovo 9 d. redakcija (CPK 3 str. 8 d., 583 str., 586 str. 1 d.). Pareiškėjai savo skunde yra nurodę reikalavimus dėl 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo neteisėtu, neteisingu ir jo panaikinimo, 2012 m. gruodžio 14 d. varžytynių pripažinimo neįvykusiomis, dėl civilinės atsakomybės antstolei R. S., antstoliui R. S., A. K. taikymo, nuosavybės M. K. vardu į žemės sklypą Nr. 4400-0810-5248, Nr. 16418-2006 05 11 panaikinimo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie reikalavimai yra nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Tokia yra formuojama ir Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-7-262/2005, Nr. 3K-3-16/2006, Nr. 3K-3-157/2006, Nr. 3K-3-410/2008, Nr. 3K-3-477/2009, 2008 m. sausio 28 d. apžvalga, Teismų praktika Nr. 28, p. 252-267). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas pareiškėjams 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. nutartimis yra nurodęs, jog reikalavimai dėl patvirtinto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, civilinės atsakomybės bei dėl nuosavybės teisių ginčijimo yra nagrinėjami ne ypatingosios teisenos, bet ginčo teisenos tvarka ir dėl šių reikalavimų turi būti kreipiamasi su ieškiniu (t. 3, b. l. 123,152). Kadangi pareiškėjai per jiems nustatytus terminus trūkumų nepašalino, o nurodyti pareiškėjų reikalavimai negali būti nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka kartu skundu dėl antstolio veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimus dėl pripažinimo neteisėtu ir neteisingu 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto ir jo panaikinimo, dėl civilinės atsakomybės A. K., taip pat antstoliams R. S. ir R. S., nuosavybės panaikinimo M. K. vardu į žemės sklypą Nr. 4400-0810-5248, Nr. 16418-2006- 05-11 paliko nenagrinėtais (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., 442 str. 6 p., 443 str. 1 d., 510 str.).

Atskirojo skundo argumentas, kad teismas buvo šališkas yra nepagrįstas. CPK 21 str. nuostatos numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. CPK 64 str. nuostatos numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas sudarė pareiškėjams sąlygas susirasti atstovą, dėl to atidėjo bylos nagrinėjimą, ne kartą nurodė konkrečius procesinių dokumentų trūkumus, nustatė terminus jiems ištaisyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas įstatymo leistinomis priemonėmis sudarė pareiškėjams sąlygas realizuoti jų procesines teises. Tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjams nepalankų sprendimą, negali būti laikomas teismo šališkumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1082/2002 išaiškino, kad „teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.“ Nagrinėjamoje byloje teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, įvertinus kiekvienos šalies pateiktus argumentus, padarytos tinkamai pritaikius materialines teisės normas bei atitinka suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pareiškėjų argumentas dėl teismo šališkumo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai nurodo, jog byla buvo nepagrįstai vilkinama, užkertamas kelias gynybai, Kauno apygardos teismas tai pripažino civilinėje byloje Nr. 2S-1246-324/2011. Pareiškėjų nurodytoje nutartyje Kauno apygardos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl termino skundui paduoti praleidimo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas skundžiamą teismo nutartį panaikino ir atnaujino terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti bei skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiais veiksmais aukštesnės instancijos teismas suteikė progą pareiškėjams ginti savo pažeistas teises, todėl vien pirmosios instancijos teismo netinkamas procesinių normų taikymas, kas buvo ištaisyta aukštesnės instancijos teismo nutartimi, nelaikytinas teismo proceso vilkinimu.

Pareiškėjų argumentas, kad M. K. nepagrįstai iš pareiškėjų priteista 65 000 Lt suma atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškovų A. ir V. G. ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančiais 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą Nr. 106/04/1076, 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0106/04/01076 bei 2005 m. kovo 1 d. įvykusias varžytynes; priteisti iš antstolės R. S. atsakovei M. K. 176 500 Lt; priteisti iš atsakovės M. K. ieškovams A. G. ir V. G. gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)), šiltnamį ((duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, sk. kuro rezervuarą) ((duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); kt. (2 t. b.l.19-25). 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolas Nr. 106/04/1076, 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0106/04/01076 bei 2005 m. kovo 1 d. įvykusios varžytynės, paliko galioti, o likusią sprendimo dalį panaikino, šią bylos dalį perduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 26-32). 2009 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė naują sprendimą, kuriuo taikė restituciją; priteisė iš atsakovės M. K. ieškovams A. G. ir V. G. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 1997-9013-3010), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 1997-9013-3024), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 1997-9013-3030), šiltnamį (unikalus Nr. 1997-9013-3041), kiemo statinius/tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, skysto kuro rezervuarą (unikalus Nr. 1997-9013-3052), esančius (duomenys neskelbtini), su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštu ir hipoteka pagal valstybės registrus); priteisė solidariai iš ieškovų A. G. ir V. G. atsakovei M. K. 65 000 Lt ir 102 593 Lt, esančius Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje (t. 2, b. l. 15-18). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. O įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (CPK 18 str.), todėl pareiškėjų argumentas, jog nepagrįstai iš jų priteista 65 000 Lt atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad teismas nepagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą, kitoje dalyje jį paliko nenagrinėtą, todėl buvo pagrindas priimta nutartimi, t. y. galutiniu procesiniu sprendimu, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai atmetus A. G. ir V. G. skundą dėl antstolio veiksmų, kitoje dalyje jį palikus nenagrinėtą, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.