Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės L. Š. atstovui advokatui A. S., atsakovui V. Š., jo atstovui advokatui A. S., institucijos atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui V. Š., institucija, teikianti byloje išvadą, - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko išvežimo nuolat gyventi į užsienio valstybę be vieno iš tėvų sutikimo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovė tinkamai supranta ir įgyvendina tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, suvokia ir atliepia visus vaikų poreikius bei geba užtikrinti jo tenkinimą, todėl Skyrius neturi pagrindo abejoti, kad motina vaiku taip pat tinkamai rūpintųsi ir gyvendama užsienio valstybėje. Skyriaus nuomone, vienas svarbiausių aspektų sprendžiant dėl leidimo vaikams išvykti nuolat gyventi į užsienį yra įsitikinti ir užtikrinti, kad išvykę vaikai ir Lietuvoje gyvenantis tėvas galės palaikyti kiek įmanoma glaudesnį ryšį, matytis ir bendrauti. Vertinat šiuo aspektu, ieškovės išreikšta pozicija, kad nekliudys dukrai bendrauti su tėvu, neprieštarauja vaikų interesams. T. S. mano, kad yra būtiną nustatyti detalią vaiko ir tėvo, vaiko ir artimųjų giminaičių gyvenančių Lietuvos Respublikoje, bendravimo tvarką, kurioje būtų detalizuota vaiko kelionių išlaidų padengimas ir pan.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo buvo prašoma duoti sutikimą be teismo sprendimo leisti išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienį, todėl jam nesutikus, iš atsakovo turi būti priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų apie būsimas vaiko gyvenimo sąlygas (gyvenamąją vietą, mokymosi įstaigą ir pan.), todėl sutikimas ir nebuvo duotas. Gavus papildomą medžiagą, atsakovas neprieštarauja dėl dukros išvežimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo neturėtų būti priteisiamos. Bendravimo su vaiku tvarką būtina nustatyti, nes kitaip būtų nutrauktas tėvo ir dukros ryšys, pažeidžiami vaiko interesai.

Teismo posėdyje institucijos atstovas pateikė išvadą, kad reikia nustatyti konkrečią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, ieškovė, išsiveždama vaiką nuolat gyventi į užsienį, turi prisiimti ir didesnę finansinę naštą, sukuriant sąlygas tėvo ir vaiko bendravimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinys iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-844- 729/2013 santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini).Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) tarp L. Š. ir V. Š. , nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu sprendimu taip pat patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: Sutuoktiniai susitarė, kad judviejų vaikai - E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo gyvens kartu su motina L. Š.. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma pagal motinos L. Š. gyvenamąją vietą. Sutuoktiniai susitarė, kad V. Š. mokės išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Š. ir V. Š. kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sutuoktiniai susitarė, kad V. Š. aktyviai dalyvaus vaikų gyvenime, vaikai bus auklėjami bendru tėvų sutarimu, nė vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti bendrauti su vaikais ar dalyvauti juos auklėjant.

Ieškovė prašo leisti jai, L. Š., be atsakovo V. Š. sutikimo išvežti šalių nepilnametę dukrą V. Š., gim (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę. Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką.

Dėl nepilnamečio vaiko išvežimo nuolat gyventi į užsienio valstybę be vieno iš tėvų sutikimo

Nagrinėjamu atveju nebeliko ginčo dėl ieškovės teisės išvežti nepilnametę dukrą nuolat gyventi į Š. K.. Byloje pateikti įrodymai apie vaiko gyvenamąją vietą, priėmimą į mokyklą ir kt. patvirtina, kad pakeitus vaiko gyvenamąją aplinką jo interesai iš esmės nebus pažeisti.

Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas, apklaustas vaiko teisių apsaugos institucijoje, išreiškė tvirtą norą gyventi su mama. Mergaitė apklausos metu patvirtino, kad jos negąsdina su išvykimu į Š. K. atsirasiantys tam tikri pokyčiai ar net tam tikri sunkumai (pvz. dėl kalbos) ir ji faktiškai pasirengus ir nori vykti su mama į Š. K..

Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas naujoje aplinkoje. Atvirkščiai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis toliau augs ir gyvens lietuviškoje aplinkoje, kadangi kartu su juo gyvensiantys mama, jos naujasis sutuoktinis yra lietuviai, šeimoje bus kalbama lietuviškai, todėl tokie šeiminiai ryšiai ir šeimos aplinka užtikrins vaikui tinkamą kalbinę, psichologinę, emocinę aplinką, kurioje jis jausis saugiai. Nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad mergaitei bus apribotos bendravimo galimybės Švedijoje, t. y. kad ji nesusiras naujų draugų, neturės galimybių realizuoti savo pomėgių, o bendravimo galimybės su Lietuvoje liekančiais tėvu, seneliais, draugais, kitais giminaičiais bus prarastos, nes jos išlieka ir jų realizavimas priklauso tik nuo siekiančių išlaikyti bendravimą asmenų noro.

Nustačius, kad vaiko išreikštas noras gyventi su mama neprieštarauja ir nepažeidžia jo interesų, teismas sprendžia, kad ieškovei gyvenant Š. K., yra pagrindas duoti sutikimą išvežti šalių nepilnametę dukrą V. Š., gim (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarką.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatyta konkreti tėvo ir dukros bendravimo tvarka, o šios tvarkos tinkamas vykdymas ir užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga.

Nustačius bendravimo tvarką, atsakovui ir toliau išliks galimybės puoselėti ryšį ir daryti įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, nors tuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, atsiranda tam tikrų kliūčių, tačiau tai reikalauja tik papildomų pastangų, bet neatima galimybių užtikrinti nuolatinį ir kiek įmanomą kokybiškesnį bendravimą. Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismo nuomone, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka tam tikrais laikotarpiais – vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, 30 dienų vasaros atostogų metu, nepilnai atitiktų vaiko interesus dėl dažnų kelionių iš Š. K. į Lietuvą, trumpintų vaiko savarankišką laisvalaikį, keltų dideles laiko ir finansines sąnaudas. Dėl šios priežasties nustatytina, kad tėvas su dukra nepertraukiamai – nuo neporinių metų liepos 15 d. iki rugpjūčio 1 d. bendrauja dukrai atvykstant į Lietuvą. Taip pat nustatytina, kad tėvas su dukra bendrauja nuo kiekvienų porinių metų gruodžio 23 d. iki atėjusių Naujų Metų sausio 3 d. dukrai atvykstant į Lietuvą. Vaiko atvykimo/išvykimo į Lietuvą/Švediją saugumą turi užtikrinti jį lydintis asmuo. Tokia tvarka nustatytina iki V. Š. sukaks 14 metų keliaujant oro transportu, arba 16 metų - keliaujant vandens transportu užtikrinti. Kita vertus, tėvui savo lėšomis nuvykus aplankyti dukros į Š. K., gali būti nustatytas maksimalus jo ir dukros bendravimo laikas, todėl šioje dalyje priešieškinys iš esmės tenkintinas. Ieškovė taip pat turi užtikrinti ir galimybę dukrai nuolat bendrauti su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, telefonu ir pan.). Laikytina, kad tėvo ir dukros ryšiui palaikyti yra pakankamas kelių kartų per savaitę bendravimas, nes kasdienis, privalomas vaiko buvimas prie elektroninių ryšio priemonių, reikštų vaiko privalomą, nuolatinį atitraukimą nuo jo kitos veiklos, o tai kenktų jo interesams.

Tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas paaiškino, kad jo pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, tačiau jis sutiktų kompensuoti ieškovei dalį jos turėtų vaiko atvežimo į Lietuvą ir grįžimo į Švediją išlaidų. Pragyvenimo lygis Švedijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje ir šių aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad dukros atvykimo/išvykimo išlaidas bendrauti su tėvu vaiko vasaros atostogų metu (neporinių metų liepos 15 d. iki rugpjūčio 1 d.) kompensuoja motina L. Š., o kelionės išlaidas kiekvienų porinių metų gruodžio 23 d. iki atėjusių Naujų Metų sausio 3 d. šalys kompensuoja lygiomis dalimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 1450 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 111,32 Eur išlaidų už vertimo paslaugas ir sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas turėjo 75 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį išlaidų.

Ieškinys patenkintas pilnai, priešieškinys – iš dalies.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje įvyko tik du nedidelės trukmės teismo posėdžiai, byla nėra sudėtinga, nepareikalavo didelių advokatų darbo ir laiko sąnaudų, į tai, kad buvo patenkinta ir didelė dalis priešieškinio reikalavimų, todėl laikytina, kad iš atsakovo priteistina dalis – 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Leisti L. Š., be atsakovo V. Š. sutikimo išvežti šalių nepilnametę dukrą V. Š., gim (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę – Š. K..

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti V. Š.bendravimo su dukra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

tėvas su dukra nepertraukiamai – nuo neporinių metų liepos 15 d. iki rugpjūčio 1 d. bendrauja dukrai atvykstant į Lietuvą;

tėvas su dukra bendrauja nuo kiekvienų porinių metų gruodžio 23 d. iki atėjusių Naujų Metų sausio 3 d. dukrai atvykstant į Lietuvą;

V. Š. atvykus į Š. K., tėvas turi teisę (prieš 10 dienų informavęs ieškovę) po pamokų pabaigos, o savaitgaliais nuo 10 val., bendrauti su vaiku pasiimant vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir iki 20 val. vaiką grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

tėvas su dukra bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, telefonu ir pan.) trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val.

Vaiko atvykimo/išvykimo į Lietuvą/Švediją saugumą turi užtikrinti jį lydintis asmuo. Tokia tvarka nustatytina iki V. Š. sukaks 14 metų keliaujant oro transportu, arba 16 metų - keliaujant vandens transportu.

V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atvykimo/išvykimo išlaidas bendrauti su tėvu vaiko vasaros atostogų metu (neporinių metų liepos 15 d. iki rugpjūčio 1 d.) kompensuoja motina L. Š., o kelionės išlaidas kiekvienų porinių metų gruodžio 23 d. iki atėjusių Naujų Metų sausio 3 d. šalys kompensuoja lygiomis dalimis.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Š. (P.).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.