Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-443-212/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
2A-443-212/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
asociacijos Panevėžio futbolo klubas, „Ekranas“
Ieškovas
E. V., V. K., A. K., G. T.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-443-212/2014

Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07056-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimutės Sankauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-224-828/2014 pagal ieškovų E. V., V. K., A. K., G. T. ieškinį atsakovui asociacijai Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ dėl juridinio asmens organo sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė panaikinti atsakovo prezidento 2013-10-03 įsakymą Nr. 129, kuriuo ieškovams buvo paskirtos drausminės nuobaudos: atlyginimo, mokėtino už 2013 m. rugsėjo mėn. sumažinimas 50 procentų; ieškovų suspendavimas 7 rungtynėms ir rengimosi joms procesui, įskaitant dalyvavimą komandos treniruotėse, be teisės gauti atlyginimą už 2013 m. spalio-lapkričio mėn. Nurodė, kad atsakovas minėtas sankcijas ieškovams taikė už tęstinį ir pakartotiną nesilaikymą sportinės drausmės 2013 m. rugpjūčio-spalio mėn., t. y. alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių vartojimą, tačiau konkrečios pažeidimų aplinkybės ieškovams nėra žinomos. Ginčijamas įsakymas nepagrįstas, nes ieškovai laikėsi sportinės drausmės, atsakovo nurodytų pažeidimų nepadarė. Įsakymas neteisėtas, nes, skiriant nuobaudas, nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytos jų skyrimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino atsakovės asociacijos „Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“, prezidento 2013-10-03 įsakymą Nr. 129, dėl atlyginimo, mokėtino už 2013 m. rugsėjo mėn. sumažinimo 50 procentų; sportininkų suspendavimo 7 (septynerioms) rungtynėms ir rengimosi joms procesui, įskaitant dalyvavimą komandos treniruotėse, be teisės gauti atlyginimą už 2013 m. spalio-lapkričio mėn. dalyje ieškovų atžvilgiu; priteisė valstybei iš atsakovo 182 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad šalis siejo sporto veiklos sutartys, pagal kurias ieškovai (sportininkai) įsipareigojo rengtis sporto varžyboms ir dalyvauti jose, laikytis Klubo vidaus tvarkos, o atsakovas (Klubas) įsipareigojo mokėti sportininkams atlyginimą ir užtikrinti sąlygas pasirengti ir dalyvauti varžybose. Atsakovo prezidento 2013-10-03 įsakymu Nr. 129 ieškovams bei T. M. ir T. K. skirtos drausminės nuobaudos: įsakyme nurodytos baudos, diskvalifikacija. Įsakymo dėl drausminių nuobaudų skyrimo galiojimas sukelia ieškovams teisines pasekmes – atsakovas įgyja teisę nemokėti ieškovams viso sportinės veiklos sutartyse numatyto atlygio, nebeužtikrina ieškovams sąlygų pasirengti ir dalyvauti varžybose sutarčių galiojimo metu. Todėl įsakymo panaikinimas sukels pasekmes ieškovams. Nepagrįstus atsakovo argumentus laikė ir dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, kadangi įstatyme nėra numatyta privaloma byloje nagrinėjamo ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovai turėjo teisę su reiškiamu reikalavimu kreiptis tiesiogiai į teismą, kurią ir realizavo nagrinėjamu ieškiniu. Aiškinant teisės aktus (Sportinės veiklos sutartis, Klubo vidaus elgesio taisykles, Drausminius nuostatus), taip, kaip juos aiškina atsakovas, būtų pripažįstama, kad ieškovai, pasirašydami sutartis, atsisakė teisės kreiptis į teismą, nors toks atsisakymas negali galioti.

Nepagrįstai atsakovas teigė, kad drausminės nuobaudos ieškovams skirtos ne ginčijamu įsakymu, o 2013-10-03 pranešimais. Pranešimais tik pranešama apie Klubo prezidento įsakymą skirti drausmines nuobaudas, o nuobaudos skiriamos kitu dokumentu – būtent ieškovų ginčijamu įsakymu. Todėl ieškovai pagrįstai ginčija būtent nurodytą juridinio asmens organo sprendimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai jo nurodytą laikotarpį 2013 m. rugpjūčio-spalio mėn. nesilaikė sportinės drausmės (t. y. pakartotinai, tęstinai vartojo alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius), kas būtų pagrindu skirti ginčijamame įsakyme nurodytas drausmines nuobaudas. Ieškovai šią aplinkybę neigė. Pažymėjo, jog ne tik iki nuobaudų skyrimo, bet ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovas nėra pranešęs nei sportininkams nei teismui apie konkrečias pažeidimų, už kuriuos skirtos nuobaudos, aplinkybes – vietą, laiką, pobūdį, pakartotinumą ir kt. Todėl pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog drausmines nuobaudas ieškovams skyrė esant teisiniam pagrindui, todėl sprendimą laikė nepagrįstu. Atsakovas nesilaikė teisės aktuose įtvirtinta drausminių nuobaudų sportininkams skyrimo procedūra. Ieškovai nurodė, kad apie jiems skirtas nuobaudas jie sužinojo tik 2013-10-10, t. y. jau po jų paskyrimo, tokiu būdu iš viso nebuvo laikomasi nuobaudų skyrimo tvarkos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai būtų supažindinti su atitinkamais aktais dėl drausmės pažeidimų, iš jų būtų reikalauta pasiaiškinti dėl pažeidimų, jiems būtų pranešta apie nuobaudų svarstymo vietą ir laiką, kad jie galėtų pasinaudoti savo teise dalyvauti jame. Todėl teismas pripažino, jog buvo iš esmės pažeisti ir pagrindiniai teisinės atsakomybės taikymo principai. Šie esminiai procedūriniai nuobaudų skyrimo pažeidimai lėmė ginčijamo sprendimo neteisėtumą.

Nors ieškovai prašė panaikinti visą atsakovo įsakymą, tačiau, vadovaujantis dispozityvumo principu, kitiems sportininkams, kuriems ginčijamu įsakymu skirtos nuobaudos (T. M., T. K.) nedalyvaujant byloje, neišreiškus savo pozicijos dėl įsakymo teisėtumo, pagrįstumo, jo galiojimo šių sportininkų atžvilgiu, įsakymą naikino tik dalyje dėl ieškovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas neturėjo nagrinėti ginčo byloje, nes jis buvo spręstinas išankstine ne teismo tvarka, tokiu būdu teismas pažeidė procesines teisės normas. Sportinės veiklos sutarčių nuostatos numato, jog bet kokie iš sutarčių kilę ginčai ar nesutarimai sprendžiami geranoriškai ir siekiant kompromiso. Jeigu nepavyksta ginčo išspręsti taikiai, sutarties 15.2 nuostata imperatyviai įpareigoja šalis spręsti savo ginčus Lietuvos futbolo federacijoje jos nustatyta tvarka. Šalys tokį susitarimą priėmė laisva valia, todėl privalo naudotis ikiteismine procedūra. Be to, remiantis LAT praktika, įstatymas šalių sutartinius santykius reglamentuoja tik tuo atveju, jeigu tokių santykių nereglamentuoja tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos. Nesutinka su teismo pozicija, jog ieškovai sudarydami sutartis atsisakė teisės kreiptis į teismą. Teismas netinkamai aiškino tiek procesinės teisės normas, tiek materialines, nes ieškovams yra užtikrintas galimai pažeistų teisių gynimo būdas nesikreipiant į teismą, o kreipiantis į institucijas, nagrinėjančias ginčus išankstine ne teismo tvarka. Žaidėjų ir klubų ginčo sprendimo tvarka yra detaliai reglamentuota LFF drausminių organų veiklos reglamentu. Drausmės komiteto sprendimai yra skundžiami Apeliaciniam komitetui, o Apeliacinio komiteto sprendimai gali būti skundžiami Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui, kuris ginčą išsprendžia galutinai pagal susijusio su sportu arbitražo kodeksą. Ginčai dėl sporto veiklos sutarčių vykdymo yra nagrinėjami specialia jiems nustatyta tvarka ir teisminėje instancijoje. Atitinkamai, vadovaujantis CPK 22 str., ginčo sprendimas LFF yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo neteismine tvarka stadija. Teismas pažeidė CPK 137 str., 1 d., 3 p., nesivadovavo Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatomis (51 str.), todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Nesutinka su teismo pozicija, jog įsakymo panaikinimas sukels ieškovams pasekmes, nes teigiamo ieškovams teismo sprendimo priėmimas negalės užtikrinti ieškovų ieškiniu siekiamų tikslų. Ieškovai neprašė iš atsakovo priteisti atlyginimo, kuris nėra mokamas remiantis Įsakymu. Esminis ieškovų ieškinio tikslas yra užtikrinti galimybę ieškovams dalyvauti atsakovo sportinėje veikloje, t. y. varžybose ir pasiruošimo jose procese. Esant tokiam ieškinio tikslui, sprendimas negali užtikrinti ieškovo siekiamų rezultatų bei jų interesų įgyvendinimo, dėl ko toks ieškinys teismo turėjo būti atmestas. Pažymi, jog 2013 metų futbolo sezonas jau baigėsi, komandos žaidėjai yra išleisti atostogų. Ieškovų E. V., V. K. bei A. K. sportinės veiklos sutartys baigėsi 2013-11-30 ir po šio termino jie paliko atsakovo komandą bei jos pasiruošime 2014 metų sezonui jau nedalyvavo. Remiantis sutarties 14.9 p., atsakovas su G. T. 2013-11-11 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį. Todėl teismo sprendimas, ieškovams nereikalaujant sumų, mokėtinų nuginčijus įsakymą, neužtikrina ieškovams jų galimai pažeistų teisių įgyvendinimo ir yra neįgyvendinamas, t. y. įsakymo panaikinimas savaime negali sukurti jokių teisių ir pareigų ieškovams. Mano, kad ieškinio tenkinimas atsakovui sukurtų pasekmes, kurių neįmanoma įvykdyti, o ieškinio reikalavimų vykdymas taptų beprasmis ir tai prieštarauja LAT praktikai. Nesutinka su teismo pozicija, jog sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Sportinės veiklos sutartys nėra prilyginamos darbo sutartims, todėl šalys yra lygiateisės, t. y. sportininkas negali būti laikomas silpnesniąja santykių šalimi. Remiantis taisyklių 6.6 p., ieškovams atsisakius priimti su nuobaudų skyrimu susijusius dokumentus, atsakovas tinkamai įformino nuobaudų ieškovams skyrimą, surašydamas 2013-10-03 pranešimus, kuriuos pasirašė du atsakovo atstovai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-27 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovo pozicija, jog teismas negalėjo nagrinėti bylos, kadangi joks įstatymas nenumato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos tokio pobūdžio bylose. Be to, atsižvelgiant į LFF drausminių organų veiklos reglamentą, ginčų nagrinėjimas Lietuvos futbolo federacijos drausmės organuose, o vėliau ir arbitraže, yra ne iš ankstinis ginčų sprendimas ne teisme, tačiau tai yra alternatyva teismui. Tai patvirtina ir LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 22.1 p., kuriame numatyta, jog ginčai gali būti sprendžiami besikreipiančiosios šalies pasirinkimu teisme arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka. Remiantis sutarties 15.1 p., šalys turėjo teisę kreiptis su ieškiniu į teismą. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog įsakymo panaikinimas neturi įtakos ieškovų teisėms, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovai galės remtis kaip pagrindu reiškiant atsakovui reikalavimus sumokėti ieškovams atlyginimus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog įsakymo panaikinimas turės įtakos ieškovų teisėms. Be to, atsakovas nepagrįstai iškreipia ieškovų ieškinio tikslus. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog jis nepadarė procedūrinių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeistos Klubo vidaus elgesio taisyklių 6.4 p., 6.5 p., kurie numato nuobaudų skyrimo procedūras. Be to, atsakovas nurodė, jog drausmės buvo nesilaikoma nuo 2013 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio, o atsakovo įsakymas buvo priimtas 2013-10-03, todėl akivaizdu, jog atsakovas per 3 dienas nespėtų atlikti visų privalomų procedūrų. Ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir materialiniu aspektu, nes jame nėra nurodyta kokius konkrečiai pažeidimus ieškovai padarė, nes ieškovai sportinės drausmės visada laikėsi. Be to, atsakovas savo apeliaciniame skunde neaiškiai suformulavo savo prašymą, o tai trukdo ieškovams ginti savo interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje nustatyta, kad ieškovai su atsakovu sudarė sporto veiklos sutartis: E. V. sutartį sudarė laikotarpiui nuo 2012-12-01 iki 2013-11-30, V. K. – nuo 2012-03-01 iki 2013-11-30, A. K. – nuo 2011-12-01 iki 2013-11-30, G. T. – nuo 2012-12-01 iki 2014-11-30 (t. 1, b. l. 6-58). Pagal minėtas sutartis Sportininkai įsipareigojo rengtis varžyboms ir dalyvauti jose paklusdami nustatytai Klubo vidaus tvarkai, o Klubas įsipareigojo mokėti Sportininkams atlyginimą bei užtikrinti sąlygas pasirengti ir dalyvauti varžybose. Sportininkai įsipareigojo laikytis patvirtintų Klubo vidaus elgesio taisyklių ir jų priedų bei vykdyti visus Klubo reikalavimus, susijusius su Taisyklių laikymusi. Už sutarties, Taisyklių ir kitų Klubo veikloje taikytinų dokumentų pažeidimą, Sportininkams gali būti taikomos nuobaudos, numatytos Taisyklėse ir jų priede – drausminiuose nuostatuose. Sutarčių šalys nustatė, kad Taisyklės ir Drausminiai nuostatai yra neatsiejama sutarčių dalis (Sutarčių 3.1 p.). Sporto veiklos sutartys sudarytos pagal ir joms taikoma Lietuvos Respublikos teisę (Sutarties 15.1 p.).

Ieškovų atstovė advokatė J. Š. 2013-10-03 pateikė atsakovui reikalavimą įvykdyti prievolę – sumokėti ieškovams pinigines premijas (t. 1, b. l. 60-65). Atsakovas 2013-10-03 Pranešimais ieškovams pranešė apie jiems paskirtas sankcijas už sportinės veiklos sutarties ir klubo taisyklių pažeidimus ir suspendavo nuo komandos veiklos (t. 1, b. l. 66-73). Atsakovo 2013-10-03 įsakymu Nr. 129 ieškovams už padarytus pakartotinus pažeidimus – nesilaikymą sportinės drausmės, t. y. alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių vartojimą, skyrė drausmines nuobaudas – sumažino 50 proc. atlyginimo už 2013 m. rugsėjo mėnesį (t. 1, b. l. 143).

Apeliantas asociacija Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ nurodo, kad šalių ginčas nenagrinėtinas teisme, nes ieškovai nesilaikė išankstinės ne teismo tvarkos šiam ginčui spręsti. Apeliantas teigia, kad sporto veiklos sutarčių 15.2 punktas, pagal kurį nepavykus ginčo išspręsti taikia, ginčas vienos šalies iniciatyva perduodamas spręsti LFF jos nustatyta tvarka, yra imperatyvi nuostata ir šalys turi privalomai naudotis ikiteismine procedūra.

Teisėjų kolegija apelianto argumentą laiko nepagrįstu dėl šių motyvų.

CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. Išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka aktuali tik tuo atveju, kai tokia tvarka šalims yra privaloma (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Ieškovų reikalavimai iš esmės siejami su darbo teisiniais santykiais, nes ieškovai yra sportininkai ir sportas jiems yra atitinkamos specifinės rūšies darbinė veikla, už kurią jie gauna darbo užmokestį, o šią veiklą reglamentuoja specialus Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio nuostatas ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų teisių gynimo, tame tarpe ir kylantys iš sportinės veiklos sutarčių, yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka. Jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže. Pagal Lietuvos futbolo federacijos žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą Reglamento nuostatas ginčai, kylantys dėl Kontraktų, t. y. dėl sportinės veiklos sutarties, sudarytos tarp žaidėjo ir klubo, ar kitų savo esme su darbine veikla susijusių klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant Kontraktų vykdymu, nutraukimo, besikreipiančios suinteresuotos šalies pasirinkimu gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba Drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka (Reglamento 22.1 p.).

Tai, kad šalių sudarytose sportinės veiklos sutartyse nurodoma, jog bet kokie ginčai tarp klubo ir žaidėjo perduodami spręsti Lietuvos futbolo federacijai (LFF) jos nustatyta tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad tai yra imperatyvi nuostata ir jos privalu laikytis. Ta aplinkybė, kad LFF drausminių organų veiklos reglamentas detaliai reglamentuoja žaidėjų ir klubo ginčo sprendimo tvarką, nedraudžia ieškovams ginčą spręsti teisme. Įstatymas reglamentuoja, kad išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką nustato tik įstatymai, bet ne poįstatyminiai aktai (CPK 22 str.).

Be to, pagal kasacinio teismo praktiką konkrečios teisės nuostatos imperatyvą lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011-12-21 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-523/2011 ir kt.). Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir šalių sudarytos sportinės veiklos sutartys paneigia apelianto argumentą, kad ieškovai privalėjo pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ginčijamas įsakymas nesukurs ieškovams jokių teisių ir pareigų, neužtikrins jų galimai pažeistų teisių įgyvendinimo, nes ieškovai nereikalavo priteisti sumų, mokėtinų nuginčijus įsakymą. Iš 2013-10-03 įsakymo Nr. 129 turinio matyti, kad atsakovas šiuo įsakymu ieškovams paskyrė drausmines nuobaudas, t. y. sumažino atlyginimą už 2013 m. rugsėjo mėnesį 50 proc. ir įsakė buhalterijai nepriskaičiuoti ir nesumokėti ieškovams atlyginimo spalio – lapkričio mėn., remiantis pranešimu suspenduotoms 7 (septynerioms) rungtynėms ir nušalinti nuo dalyvavimo komandinėse treniruotėse. Panaikinus minėtą įsakymą ieškovai įgyja teisę gauti visą jiems priklausantį atlyginimą už visą įsakyme nurodytą laikotarpį. Tuo tarpu priešingu atveju – atsakovas gali ir nemokėti ieškovams atlyginimo už laikotarpį, nurodytą įsakyme. Akivaizdu, kad ginčijamas įsakymas turės ieškovams teisines pasekmes.

Pagal atsakovo Klubo vidaus elgesio taisyklių VI skyriaus reikalavimus nustačius, kad sportininkas pažeidė Klubo vidaus taisykles, Klubo paskirtas atstovas surašo atitinkamą aktą, su juo raštu supažindina sportininką ir pareikalauja raštiško pasiaiškinimo bei nustato terminą tokiam paaiškinimui pateikti. Jei sportininkas per nustatytą terminą paaiškinimo nepateikia, laikoma, kad jis atsisakė pateikti paaiškinimą ir toks atsisakymas netrukdo spręsti klausimą dėl nuobaudos skyrimo, kurį sprendžia klubo paskirtas atstovas. Klubas privalo raštu informuoti sportininką apie nuobaudos svarstymo laiką ir vietą, o sportininkas turi teisęs dalyvauti šiame svarstyme. Taisyklės taip pat nustato, kad klubas privalo su nuobaudos skyrimo dokumentais supažindinti sportininką, o jei to padaryti negali, privalo išsiųsti tuos dokumentus sportininkui registruotu paštu per 10 dienų nuo nuobaudos skyrimo dienos (taisyklių 6.4 – 6.7 punktai). Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, visiškai nepaisė Klubo vidaus elgesio taisyklių VI skyriaus reikalavimų. Klubo vidaus elgesio taisyklės reikalauja, kad apie sportininko Klubo vidaus taisyklių pažeidimą, būtų surašytas atitinkamas aktas. Tokio akto byloje nėra, todėl neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovai vartojo alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius. Duomenų, kad ieškovams tinkamai įteikti 2013-10-13 pranešimai „Dėl paskirtos sankcijos už sportinės veiklos sutarties ir klubo vidaus taisyklių pažeidimus ir suspendavimo nuo komandos veiklos“, nėra. Iš pranešimų teksto matyti, kad ieškovai sportinės drausmės nesilaikė laikotarpiu nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio iki 2013 metų spalio mėnesio. Kada atsakovas pareikalavo iš atsakovų raštiško pasiaiškinimo apie neva padarytus pažeidimus, duomenų nėra, tačiau ta aplinkybė, kad pranešimai ir įsakymas priimti tą pačią 2013 m. spalio 3 dieną, akivaizdžiai rodo, kad nuobaudų paskyrimo procedūra buvo pažeista. Pažymėtina, kad šalių ginčas teisme nagrinėjamas nuo 2013-10-16 ir iki šiol nuobaudų skyrimo dokumentai, patvirtinantys ieškovų Klubo vidaus taisyklių pažeidimus, nepateikti. Dėl to, kas pasakyta, apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, skiriant ieškovams sankcijas, nurodytas įsakyme, atmestinas.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėBirutė JonaitienėLaimutė Sankauskaitė