Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjo S. R. prašymu sujungti civilines bylas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti pareiškėjo S. R. prašymas sujungti Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-124-544/2022 ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-360-962/2022. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjamas jo ieškinys atsakovei L. S. dėl bendrą ūkį vedusių asmenų turto padalijimo, o Kauno apylinkės teisme – L. S. ieškinys pareiškėjui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams dydžio ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys ir abu ginčai yra kilę dėl to, kad šalys vedė bendrą ūkį, todėl jose yra nagrinėjamos tos pačios aplinkybės, vertinami tie patys įrodymai, apklausiami tie patys liudytojai. Pareiškėjas pažymėjo, kad nutraukiant santuoką visi klausimai dėl sutuoktinių tarpusavio santykių yra sprendžiami vienoje byloje; kadangi sugyventinių santykiai yra panašūs į sutuoktinių santykius, nurodytose bylose keliami klausimai taip pat turėtų būti nagrinėjami kartu.

Civilines bylas atsisakytina sujungti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

4. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-124-544/2022 pagal ieškovo S. R. ieškinį ir atsakovės L. S. priešieškinį. Ieškovas šioje byloje prašo pripažinti, kad atsakovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas (72/1804 dalys žemės sklypo ir 2111/56723 dalių gyvenamojo namo), esantis (duomenys neskelbtini), tai bendroji dalinė šalių nuosavybė ir atidalyti šį turtą. Atsakovė prašo: 1) pripažinti, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktas Nr. 1, kuriuo E. R. (ieškovo motina) priėmė nuosavybėn gyvenamąjį namą, 3 ūkinius pastatus, 0,35 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis sandoris ir perkelti atsakovei teises ir pareigas pagal minėtą aktą; 2) pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2363, 2013 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-357, 2014 m. birželio 5 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2-1287, kurių pagrindu E. R. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra apsimestiniai sandoriai ir perkelti šalims pirkėjų teises ir pareigas į po 1/2 dalį buto; 3) panaikinti ieškovui išduoto 2016 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. IR-9287 dalis dėl minėtų gyvenamojo namo, 3 ūkinių pastatų, žemės sklypo ir buto paveldėjimo; 4) atidalyti dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į visą butą natūra, o atsakovei iš jo priteisiant 17 900 Eur kompensaciją; 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 10 800 Eur nuomos pajamų, kurias ieškovas gavo už atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki 2019 metų rugsėjo, ir 13 500 Eur nuomos pajamų, kurias ieškovas gavo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki priešieškinio pateikimo teismui. Grįsdami savo reikalavimus, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, be kita ko, rėmėsi aplinkybėmis, kad jų nurodytas turtas buvo įgytas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį.

5. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat matyti, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita byla Nr. e2-360-962/2022 pagal ieškovės L. S. ieškinį ir atsakovo S. R. priešieškinį. Šioje byloje šalys reiškia reikalavimus pakeisti jų bendrų nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas, išlaikymo vaikams teikimo tvarką, vaikų ir tėvų bendravimo tvarką. Iš ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad šioje byloje šalių keliami klausimai buvo išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, tačiau šalys įrodinėja, kad ši jų sudaryta taikos sutartis faktiškai nebuvo vykdoma ir egzistuoja poreikis kitaip išspręsti taikos sutartimi išspręstus kausimus.

6. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, matyti, kad, nors abiejose minėtose bylose ginčai yra kilę tarp tų pačių šalių, vis dėlto bylose pareikšti reikalavimai yra skirtingo pobūdžio ir nėra susiję tarpusavyje. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra keliami klausimai dėl šalių tarpusavio turtinių santykių – ieškovas ir atsakovė šioje byloje reiškia reikalavimus dėl nuosavybės teisės į priešingai šaliai priklausantį turtą pripažinimo, turto padalijimo, už turto naudojimą gautų pajamų priteisimą ir pan. Savo ruožtu Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje nėra keliamas kausimas dėl šalių turto padalijimo, tačiau yra pareikšti reikalavimai, susiję su S. R. ir L. S. bei jų nepilnamečių vaikų tarpusavio santykiais, tėvų pareigų vaikams vykdymu. Esant tokioms aplinkybėms, sujungus aptariamas bylas ir nagrinėjant jas kartu teismo procesas galėtų būti nepagrįstai apsunkintas, o tai galėtų lemti CPK nustatytų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų pažeidimą. Todėl prašymas sujungti civilines bylas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-124-544/2022 ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-360-962/2022.