Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su ieškovės L. S. prašymu sujungti civilines bylas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti ieškovės L. S. prašymas sujungti Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-124-544/2022 ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-82-995/2022. Pareiškėja nurodė, kad abiejose nurodytose bylose yra sprendžiami tų pačių šalių ginčai dėl turto, įgyto šalims vedant bendrą ūkį, padalijimo, bylose bus nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės ir tiriami tie patys įrodymai, todėl jas tikslinga išnagrinėti kartu. Ieškovė nurodė, kad tik vienoje byloje sprendžiant klausimą dėl viso kartu gyvenusių asmenų bendrai įgyto turto padalijimo galės būti priimtas teisingas sprendimas.

Civilinės bylos sujungtinos.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

4. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-124-544/2022 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui S. R.. Šioje byloje ieškovė prašo teismo: 1) pripažinti, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktas Nr. 1, kuriuo E. R. (atsakovo motina) priėmė nuosavybėn gyvenamąjį namą, 3 ūkinius pastatus, 0,35 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis sandoris ir perkelti ieškovei teises ir pareigas pagal minėtą aktą; 2) pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2363, 2013 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-357, 2014 m. birželio 5 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2-1287, kurių pagrindu E. R. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra apsimestiniai sandoriai ir perkelti ieškovei ir atsakovui S. R. pirkėjų teises ir pareigas į po 1/2 dalį buto; 3) panaikinti atsakovui išduoto 2016 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. IR-9287 dalis dėl minėtų gyvenamojo namo, 3 ūkinių pastatų, žemės sklypo ir buto paveldėjimo; 4) atidalyti dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovui nuosavybės teisę į visą butą natūra, o ieškovei iš jo priteisiant 17 900 Eur kompensaciją; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 10 800 Eur nuomos pajamų, kurias atsakovas gavo už ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki 2019 metų rugsėjo ir 13 500 Eur nuomos pajamų, kurias atsakovas gavo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki ieškinio pateikimo teismui. Grįsdama savo reikalavimus, ieškovė, be kita ko, nurodė, kad, nors minėtas turtas ir buvo įregistruotas atsakovo motinos vardu, jis buvo įgytas už ieškovės arba jos ir atsakovo lėšas šalių poreikiams tenkinti laikotarpiu, kai jos gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

5. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-82-995/2022, iškelta pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. S.. Ieškovas šioje byloje prašo teismo pripažinti L. S. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – 72/1804 dalis žemės sklypo ir 2111/56723 dalių gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja šalių nuosavybe; šį turtą padalinti, pripažįstant, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/6 dalys, o atsakovei – 1/6 dalis turto; atidalyti nekilnojamąjį turtą priteisiant L. S. iš S. R. 7 902,44 Eur piniginę kompensaciją, o S. R. priteisiant L. S. priklausančią turto dalį. Ieškovas nurodė, kad šis turtas buvo įgytas už ieškovo lėšas, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl jis turi būti vertinamas kaip jų bendroji, o ne atsakovės asmeninė nuosavybė.

6. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes matyti, kad nurodytos civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios. Tiek Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, tiek ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kurios savo reikalavimus kildina iš tų pačių jas siejusių teisinių santykių. Dėl šios priežasties, siekiant greičiau ir teisingiau išnagrinėti šias civilines bylas, taip pat išvengti situacijos, kai dėl tų pačių teisinių santykių bus priimti savo turiniu priešingi teismų procesiniai sprendimai, yra pagrindas sujungti jas į vieną bylą ir išnagrinėti kartu. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 pareikšti reikalavimai yra nagrinėtini apygardos teisme, sujungiant šias bylas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-82-995/2022 yra prijungiama prie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-124-544/2022 (CPK 33 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-124-544/2022 ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-82-995/2022, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-82-995/2022 prie civilinės bylos Nr. e2-124-544/2022.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-82-995/2022 perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.