Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui K. A., ieškovo atstovui advokatui R. K., atsakovo atstovei S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. A. (K. A.) ieškinį atsakovui Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla dėl vienašališko studijų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos, ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2012-07-30 tarp K. A. ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos buvo sudaryta Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir valstybės finansuojamo studento nuolatinių studijų sutartis Nr. 8-L-64 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu Ieškovas buvo priimtas studijuoti jūrų laivavedybos studijų programos valstybės finansuojamoje vietoje. 2015-07-08 jūrinio plaukiojimo praktikai atlikti tarp K. A., kaip darbuotojo ir Scorpio Ship Management S.A.M. (toliau - Darbdavys), atstovaujamo agento Astor Shipmanagement (toliau - Agentas) buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu K. A. buvo priimtas dirbti denio kadetu laive (duomenys neskelbtini) (toliau - Laivas) 6 mėnesių laikotarpiui (+1/-1 mėnuo). 2015-07-20 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus įsakymu dėl nukreipimo į praktiką Nr. S-449, K. A. 12-L-158 grupės studentas buvo nukreiptas į „Astor Shipmanagement“ SIA plaukiojimo stažui surinkti nuo 2015-07-08 iki 2016-01-08. 2015-08-20 K. A. informavo Laivo kapitoną, kad dėl asmeninių priežasčių pageidauja palikti Laivą atvykimo uoste Ventspilyje, Latvijoje, įsipareigojo grįžti savo lėšomis bei padengti visas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl minėtos sutarties nutraukimo prieš terminą. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai apie tokį K. A. prašymą sužinojo iš praktikos atlikimo vietos laivo kapitono. Vėliau K. A. apie darbo sutarties nutraukimą ir nusirašymą nuo Laivo informavo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovę G. K. telefonu bei elektroniniu pranešimu. Pasiaiškinimą dėl savo sprendimo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklai K. A. pateikė 2015-08-28, kuriame pripažino, jog LAJM apie mokyklos studento vienašališkus veiksmus sužinojo tik iš pačios kompanijos, o ne studento. Jokių aiškių ir svarbių priežasčių dėl praktikos nutraukimo K. A. savo paaiškinime nepateikė. 2015-09-02 buvo priimtas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus įsakymas Nr. S-546 „Dėl K. A. šalinimo iš studentų sąrašų“ (toliau - Įsakymas). Įsakymu nustatyta išbraukti 12-L-158 gr. studentą K. A. iš studentų sąrašų dėl šių priežasčių:

1) savavališko jūrinio plaukiojimo praktikos sutarties nutraukimo;

2) nutraukimo priežasčių nepateikimo ir LAJM neinformavimo;

3) šiurkštaus LAJM Statuto 84.2; 84.5 punktų pažeidimo;

4) šiurkštaus LAJM studijų nuostatų 84.3; 85.5 punktų pažeidimo;

5) jūrinio plaukiojimo praktikos instrukcijos 2.5 punkto pažeidimo;

6) LAJM 2015-07-20 įsakymo Nr.S-449 pažeidimo.

Nesutikdamas su 2015-09-02 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. S-546 „Dėl K. A. šalinimo iš studentų sąrašų“, K. A. 2015-09-17 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriui pateikė skundą dėl minėto įsakymo panaikinimo ir jo grąžinimo tęsti studijų. 2015-10-09 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovė advokatė Svetlana B. K. A. atstovą informavo, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla mano, kad skundas yra nepagrįstas ir jo tenkinti nesutinka. 2015-10-21 pateikus skundą dėl Įsakymo Mokyklos Ginčų komisijai (toliau - Ginčų komisija), 2015-11-02 buvo priimtas Ginčų komisijos sprendimas, kuriuo nutarta palikti galioti Įsakymą. Ginčų komisija sprendime nurodė, jog K. A. nevykdė Sutarties sąlygų bei įsipareigojimų ir tuo šiurkščiai pažeidė Sutartį.

Sprendžiant klausimą, ar vadovaujantis studijų sutarties 16 ir 18 p. numatytais atvejais, K. A. pagrįstai buvo pašalintas iš studentų sąrašų, būtina vadovautis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Prigimtiniu požiūriu teisingumas yra moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, byla Nr. 3K-3-46/2011). Taigi teisingumas – tai universalus bendrasis teisės principas, reiškiantis moralinę žmogaus nuostatą ir kriterijų, pagal kurį vertinami visi asmenų poelgiai. Plačiąja prasme teisingumas suprantamas kaip principų rinkinys, pagal kuriuos sprendžiama, kas yra sąžininga, teisinga, nešališka. Teisingumu siekiama asmenų ir situacijų vienodo traktavimo, protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Protingumo principas reiškia, kad asmens poelgis, veiksmai būtų vertinami pagal hipotetinio asmens, kuris konkrečioje adekvačioje situacijoje elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, pamatuotai, t. y. racionaliai, etaloną, kaip tam tikrą teisinį standartą. Teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų universalumas lemia tai, kad jais privalo vadovautis tiek civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, tiek teismai, spręsdami subjektų ginčus bei aiškindami ir taikydami teisės normas (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisingumo ir protingumo principai turėtų būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų specifiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. 2015-09-02 direktoriaus įsakymo Nr. S-546 „Dėl K. A. šalinimo iš studentų sąrašų“ priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 7 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Universitetų autonomijos principo aspektu Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., nutarimai, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas). Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal šią sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamą studijų programą, o studentas, be kitų, įgyja pareigą tinkamai priimti aukštosios mokyklos teikiamą studijų paslaugą. Su šia pareiga studentui tenka prievolė taip pat laikytis tam tikrų įsipareigojimų: laikytis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, Akademinės etikos kodekso, kurį priima aukštoji mokykla (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 3, 2 punktai). Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta aukštajai mokyklai. Tai – aukštosios mokyklos autonomiškumo principo išraiška. Dėl to aukštoji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 4 d.). Aptarti aukštųjų mokyklų autonomijos principai užtikrina akademinės etikos ir sąžiningos konkurencijos, kaip mokslo principų, įgyvendinimą (2011-07-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2011).

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla, priimdama įsakymą pašalinti K. A. iš studentų sąrašų vienašališkai nutraukė tarp Šalių sudarytą Sutartį. LR CK 6.217 str. l d. numato, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Bet kokiu atveju nutraukus sutartį tiek LR CK 6.217 str. numatytais pagrindais, tiek ir sutartyje numatytais atvejais, visų pirma, vertinama, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusių kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatyti, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo), ar dėl visai nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių.

Ieškovas mano, kad atsakovas šiuo atveju negali remtis LR CK 6.217 str. 2 d. ir Sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti Sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad Sutarties tolesnis galiojimas sukeltų Atsakovui sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Studijų paslaugu sutarties esminis tikslas yra teikti išsilavinimą ir žinias. Jeigu sutartis vykdoma kelerius metus, teikiant studijų paslaugas, tai vien šios sutarties specifika reikalautu iš šalių maksimaliai stengtis sutarti išsaugoti. Tam turi būti panaudotos visos teisinės galimybės bei būtinas abiejų šalių geranoriškumas. Vien tik formalus Sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) Atsakovui, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

Laikytina, kad šiuo atveju vienašališkas Sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagristas, kadangi tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo - Ieškovas nepadarė jokio esminio Sutarties pažeidimo, nepažeidė Mokyklos statuto ar kitu Mokyklos tvarką reglamentuojančiu teisės aktų, studijų programos reikalavimus vykdė. Tuo tarpu Atsakovas nedėjo jokiu pastangų Sutarties išsaugojimui, o priešingai - be jokio įspėjimo ar galimybės ištaisyti tariamus Sutarties pažeidimus, vienašališkai ją nutraukė.

Minėta, kad 2015-07-20 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus įsakyme dėl nukreipimo į praktiką Nr. S-449 nurodyta, kad K. A. 12-L-158 grupės studentas buvo nukreiptas į „Astor Shipmanagement“ SIA plaukiojimo stažui surinkti nuo 2015-07-08 iki 2016-01-08. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintoje jūrinio plaukiojimo praktikos instrukcijos 2.5 p. nurodyta, kad iškilus problemoms arba vėluojant grįžti laiku iš praktikos nuolatinių studijų studentams būtina informuoti katedrą arba Karjeros centrą. 2015-08-20 Ieškovas informavo Laivo kapitoną, kad dėl asmeninių priežasčių pageidauja palikti Laivą. Jokių prieštaravimų ar nesutikimų dėl darbo sutarties nutraukimo iš Darbdavio ar Agento Ieškovas negavo, jam buvo leista palikti Laivą Venspilio uoste. Ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą ir nusirašymą nuo Laivo bei darbo sutarties nutraukimo priežastis informavo Atsakovo atstovę G. K. telefonu bei elektroniniu pranešimu. Kaip matyti iš Atsakovės ir „Astor Shipmanagement“ SIA susirašinėjimo, toks Ieškovo elgesys sukėlė tam tikrų nepatogumų, tačiau Ieškovas buvo pakeistas kitu LAJM studentu Laive. Byloje yra pateikta „Astor Shipmanagement“ SIA pažyma apie išlaidas, susijusias su Ieškovo praktikos atlikimu. Prašydamas palikti Laivą K. A. patvirtino, kad įsipareigoja padengti visas išlaidas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu. Vadinasi, Atsakovė jokių materialinių ar kitų nuostolių, susijusių su Ieškovo veiksmais nutraukiant praktiką laive (duomenys neskelbtini), nepatyrė. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl šio įvykio būtų nutrūkęs bendradarbiavimas su kompanija „Astor Shipmanagement“ SIA ar tai galėtų pakenkti jų santykiams ateityje. Pažymėtina, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus 2015-02-09 įsakymu Nr. V-18 patvirtintoje jūrinio plaukiojimo praktikos instrukcijos 1.8 p. nurodyta, kad turi būti sudaryta trišalė praktinio mokymo sutartis, išskyrus tuos atvejus, kai studentas savarankiškai rado plaukiojimo praktikos vietą ir pateikia dvišalę sutartį (kontraktą) iš jį priimančios organizacijos. Nagrinėjamu atveju tokia trišalė sutartis nebuvo pasirašyta, todėl Atsakovės argumentas, kad tarp Ieškovo ir Scorpio Ship Management S.A.M. pasirašyta (ir nutraukta) darbo sutartis, pakenkė Atsakovės interesams, nėra pagrįstas.

LAJM Statuto 85. punktas numato, kad už studento pareigų nevykdymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Mokyklos. Taigi, Atsakovė galėjo taikyti Ieškovui vieną iš šių nuobaudų, o griežčiausia nuobauda – pašalinimas iš Mokyklos turėtų būti taikoma tik šiurkščiai pažeidus studento pareigas bei sukėlus neigiamas esmines pasekmes atsakovei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.).

Tokie patys kriterijai turėtų būti taikomi ir šioje byloje. Šioje byloje, vertinant Ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – pašalinimą iš Mokyklos, atsižvelgtina į tai, kad nors Ieškovas padarė tam tikrus studento pareigų pažeidimus – nutraukė jūrinio plaukiojimo praktiką be ypatingų priežasčių, tačiau byloje nenustatyta, kad padarytas pažeidimas sukėlė Atsakovei neigiamų padarinių. Jį (pažeidimą) vertinti kaip šiurkštų, sunkų būtų neteisinga. Bylos duomenys apie pažeidimo padarymo aplinkybes bei Ieškovo ankstesnį elgesį - Ieškovas tris metus studijuoja LAJM, nėra turėjęs jokių pražangų, jau yra atlikęs 8 mėnesius mokomosios praktikos, Ieškovo mokymosi rezultatai yra aukštesni nei geri, jam buvo skiriama stipendija, jis įstojo ir mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, neteikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka griežčiausios drausminės nuobaudos Ieškovui skyrimas.

Sprendžiant klausimą dėl nuobaudos atitikimo padarytam pažeidimui taip pat svarbu, kad pačios Atsakovės elgesys nebuvo nepriekaištingas – nesudarė trišalės praktikos sutarties, nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo priėmimo, t.y. neleido ieškovui pateikti praktikos ataskaitų ir kt., o tai taip pat laikytina pusiausvyros ir proporcingo elgesio pažeidimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Priteisiant advokato pagalbos išlaidas atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ieškovo dokumentų buvo paruošta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje, byloje buvo tik du teismo posėdžiai, ieškovui priteistina dalis jo tūrėtų advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2015-09-02 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. S-546 (dėl K. A. šalinimo iš studentų sąrašų) ir pripažinti 2012-07-30 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir valstybės finansuojamo studento nuolatinių studijų sutarties Nr. 8-L-64 nutraukimą neteisėtu.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ieškovo K. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1500 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.