Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-1046-826/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-15149-2015-9)

2016 m. liepos 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Irmos Čuchraj,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. (K. A.) ieškinį atsakovei Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai dėl vienašališko studijų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė panaikinti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus 2015-09-02 įsakymą Nr. S-546 (dėl K. A. pašalinimo iš studentų sąrašų) ir pripažinti vienašališką 2012-07-30 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir valstybės finansuojamo studento nuolatinių studijų sutarties Nr. 8-L-64 nutraukimą neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2012-07-30 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta valstybės finansuojamo studento nuolatinių studijų sutartis Nr. 8-L-64 (toliau – Sutartis) ir ieškovas buvo priimtas studijuoti jūrų laivavedybos studijų programos valstybės finansuojamoje vietoje. 2015-07-08 jūrinio plaukiojimo praktikai atlikti tarp ieškovo, kaip darbuotojo, ir Scorpio Ship Management S.A.M. (toliau – Darbdavys), atstovaujamo agento Astor Ship Management (toliau – Agentas) buvo sudaryta dvišalė terminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti denio kadetu laive STI COMANDANTE (toliau – Laivas) 6 mėnesių laikotarpiui (+1/-1 mėnuo). 2015-08-20 ieškovas informavo Laivo kapitoną, kad dėl asmeninių priežasčių pageidauja palikti Laivą atvykimo uoste Ventspilyje, Latvijoje. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad palikti laivą ieškovas nusprendė nepasibaigus darbo sutarties terminui, jis įsipareigojo grįžti savo lėšomis bei padengti visas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl darbo sutarties nutraukimo prieš terminą. Jokių prieštaravimų ar nesutikimų dėl darbo sutarties nutraukimo iš Darbdavio ar Agento ieškovas negavo.Ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą ir nusirašymą nuo Laivo bei darbo sutarties nutraukimo priežastis informavo atsakovės atstovę G. K. telefonu bei elektroniniu pranešimu. 2015-09-02 buvo priimtas atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. S-546 „Dėl K. A. šalinimo iš studentų sąrašų“ (toliau – Įsakymas). Ieškovas iš studentų sąrašų išbrauktas dėl tokių priežasčių: 1) savavališko jūrinio plaukiojimo praktikos sutarties nutraukimo; 2) nutraukimo priežasčių nepateikimo ir LAJM neinformavimo; 3) šiurkštaus LAJM Statuto 84.2; 84.5 punktų pažeidimo; 4) šiurkštaus LAJM studijų nuostatų 84.3; 85.5 punktų pažeidimo; 5) jūrinio plaukiojimo praktikos instrukcijos 2.5 punkto pažeidimo; 6) LAJM 2015-07-20 įsakymo Nr. S-449 pažeidimo. Įsakyme nurodyta, jog buvo pakenkta atsakovės ir kompanijos Astor Ship Management (Agento) bendradarbiavimui. Ieškovas niekada neatsisakė atlikti jūrinio plaukiojimo praktikos, o tiesiog nusprendė ją atlikti kitame laive. Atsakovės direktoriui pateikė skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir jo grąžinimo tęsti studijų. 2015-10-09 ieškovo atstovas elektroniniu paštu gavo atsakovės atstovės advokatės pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovė mano, kad skundas yra nepagrįstas, ir jo tenkinti nesutinka. 2015-10-21 ieškovas pateikė skundą dėl Įsakymo Mokyklos ginčų komisijai (toliau – Ginčų komisija), kuriuo prašė Įsakymą panaikinti. 2015-11-02 buvo priimtas Ginčų komisijos sprendimas, kuriuo nutarta palikti galioti Įsakymą. Ginčų komisija sprendime nurodė, jog ieškovas nevykdė Sutarties sąlygų bei įsipareigojimų ir tuo šiurkščiai pažeidė Sutartį. Ieškovas mano, jog Sutarties nutraukimas įsakymo pagrindu yra neteisėtas ir nepagristas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-21 sprendimu ieškinį tenkino, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta Sutartis kvalifikuota kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta aukštajai mokyklai. Tai – aukštosios mokyklos autonomiškumo principo išraiška. Dėl to aukštoji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus.Studijų paslaugų sutarties esminis tikslas yra teikti išsilavinimą ir žinias. Jeigu sutartis vykdoma kelerius metus, teikiant studijų paslaugas, tai vien šios sutarties specifika reikalautų iš šalių maksimaliai stengtis sutartį išsaugoti. Vien tik formalus Sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių atsakovei, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.Šiuo atveju vienašališkas Sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagristas, kadangi tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo – Ieškovas nepadarė jokio esminio Sutarties pažeidimo, nepažeidė Mokyklos statuto ar kitu Mokyklos tvarką reglamentuojančiu teisės aktų, studijų programos reikalavimus vykdė. Tuo tarpu Atsakovė nedėjo jokiu pastangų Sutarties išsaugojimui, o priešingai – be jokio įspėjimo ar galimybės ištaisyti tariamus Sutarties pažeidimus, vienašališkai ją nutraukė. Ieškovas informavo Laivo kapitoną, kad dėl asmeninių priežasčių pageidauja palikti Laivą. Jokių prieštaravimų ar nesutikimų dėl darbo sutarties nutraukimo iš Darbdavio ar Agento Ieškovas negavo, jam buvo leista palikti Laivą Ventspilio uoste. Ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą ir nusirašymą nuo Laivo bei darbo sutarties nutraukimo priežastis informavo Atsakovės atstovę G. K. telefonu bei elektroniniu pranešimu. Toks Ieškovo elgesys sukėlė tam tikrų nepatogumų, tačiau Ieškovas buvo pakeistas kitu LAJM studentu Laive. Prašydamas palikti Laivą ieškovas patvirtino, kad įsipareigoja padengti visas išlaidas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu. Atsakovė jokių materialinių ar kitų nuostolių, susijusių su Ieškovo veiksmais, nutraukiant praktiką laive, nepatyrė. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl šio įvykio būtų nutrūkęs bendradarbiavimas su kompanija „Astor Ship Management“, SIA, ar tai galėtų pakenkti jų santykiams ateityje. Be to, tarp ieškovo ir Laivo buvo sudaryta ne trišalė, o dvišalė sutartis, dėl to praktikos nutraukimas laive negalėjo pakenkti atsakovės ir Laivo bendradarbiavimui.Teismas konstatavo, kad griežčiausia nuobauda – pašalinimas iš Mokyklos – turėtų būti taikoma tik šiurkščiai pažeidus studento pareigas bei sukėlus neigiamas esmines pasekmes atsakovei. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl konstatavo, jog griežčiausios nuobaudos taikymas ieškovui buvo neproporcingas pažeidimui. Ieškovas trejus metus studijuoja aukštojoje jūreivystės mokykloje, nėra turėjęs jokių pražangų, jau yra atlikęs 8 mėnesius mokomosios praktikos, Ieškovo mokymosi rezultatai yra aukštesni nei geri, jam buvo skiriama stipendija, jis įstojo ir mokosi valstybės finansuojamoje vietoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas – nesudarė trišalės praktikos sutarties, nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo priėmimo, t. y. neleido ieškovui pateikti praktikos ataskaitų ir kt., o tai taip pat laikytina pusiausvyros ir proporcingo elgesio pažeidimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei priimti naują įrodymą – ieškovo 2015-02-25 prašymą atsakovei suteikti nuolaidą mokant už kursus Laive. Atsakovės manymu, pateiktas įrodymas patvirtina tai, kad atsakovė tarpininkavo ieškovui susirandant praktikos vietą, organizavo jo išankstinius mokymus, o šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškraipytai aiškina aukštosios mokyklos autonomijos principą, pagal kurį aukštosios mokyklos autonomija apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, užtikrinančia aukštajai mokyklai savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus. Ieškovui prieš laiką nutraukus praktiką bei apie tai neinformavus atsakovės buvo šiurkščiai pažeistos atsakovės vidaus taisyklės. Teismas nepaneigė, jog ieškovas padarė studento pareigų pažeidimus, tačiau šiuo atveju nepagrįstai nusprendė, ar studento padaryti pažeidimai gali būti laikomi sunkiais, šiurkščiais, kad būtų pagrindas taikyti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, taip buvo pažeistas aukštosios mokyklos autonomijos principas.Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo. Ieškovui buvo žinomi sutartyje numatyti sutarties vienašališko nutraukimo atvejai, jis žinojo, kad turi griežtai laikytis akademinės tvarkos, atsakovės veiklą reglamentuojančių aktų. Ieškovo padarytas sutarties pažeidimas buvo numatytas kaip sutarties nutraukimo pagrindas, dėl to teismas nepagrįstai ieškovo pažeidimą vertino esminio sutarties pažeidimo aspektu.Teismas netinkamai aiškina drausminio pažeidimo sunkumą. Aukštosios mokyklos diskrecija už studento pareigų pažeidimus skirti studentams drausmines nuobaudas užtikrina akademinės etikos ir sąžiningos konkurencijos, kaip mokslo principų, įgyvendinimą. Nuobaudos taikymui neturi reikšmės aplinkybė, kuriame kurse yra studentas, nes taip būtų pažeistas studentų lygiateisiškumo principas. Taigi teismas nepagrįstai ieškovo mokymąsi paskutiniame kurse vertino kaip pagrindą netaikyti griežčiausios nuobaudos.Viena iš ieškovo, kaip studento, pačių svarbiausių pareigų yra praktikos atlikimas, o ieškovas dėl neaiškų ir atsakovui nenurodytų priežasčių nutraukęs studijas šią savo pareigą pažeidė. Atsakovė aktyviai bandė sužinoti praktikos nutraukimo priežastis, siūlė visapusišką pagalbą sprendžiant problemas, dėl to teismo išvada, kad atsakovė nepakankamai stengėsi išsaugoti sutartį, yra nepagrįsta. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota darbo bylose, sprendžiant klausimą dėl drausminės nuobaudos sunkumo, nes šalių nesiejo darbo santykiai. Studijų teisiniai santykiai iš esmės skiriasi nuo darbo santykių, dėl to ir drausminių nuobaudų skyrimo principai yra skirtingi. Apeliantė nurodė ir tai, kad ieškovo praktika buvo organizuota išimtinai atsakovės pastangomis ir jai tarpininkaujant. Ieškovas praktikos nutraukimą turėjo derinti su atsakove, tačiau prašymą dėl praktikos nutraukimo pateikė tik laivo, kuriame atliko praktiką, kapitonui. Atsakovė apie praktikos nutraukimą sužinojo tik iš Laivo agento, o ne iš paties ieškovo, kaip tai numato atsakovės taisyklės bei itin griežti reikalavimai ieškovo specialybei – laivavedžiui. Neatsakingą ieškovo, kaip būsimo laivavedžio, elgesį įrodo ir jo veiksmai po išbraukimo iš studentų sąrašų: jis negrąžino studijų knygelės, plaukiojimo praktikos dienyno, mokyklos uniformos ir pasinaudodamas šiais dokumentais 2015-09-16 sudarė naują praktikos sutartį, nors jau 2015-09-02 buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Teismas netinkamai aiškina dvišalių (trišalių) teisinių santykių, susijusių su sutartimi, pobūdį. Teismas nepagrįstai ieškovo ir darbdavio, priėmusio jį į praktiką, sudarytą sutartį vertino kaip dvišalę ir kad tik ieškovas galėjo laisvai spręsti dėl praktikos tęsimo. Iš tiesų praktiką studentai, tarp jų ir ieškovas, susiranda ne savarankiškai, o tarpininkaujant atsakovei ir būtent atsakovė rekomendavo ieškovą atlikti praktiką pačiame moderniausiame laive. Nutraukus praktiką buvo pakenkta atsakovės reputacijai, galimybės atlikti praktiką paminėtame laive neteko kiti studentai, taip pat buvo sumenkintos atsakovės galimybės surasti praktiką šiame laive kitiems studentams. Tačiau teismas susijusius įrodymus įvertino netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės reputacijai nebuvo pakenkta. Pabrėžė, kad tarp atsakovės ir praktikos suteikėjo visuomet egzistavo žodinis susitarimas dėl praktikantų priėmimo.Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė mokyklos autonomijos principo. Autonomijos aukštosioms mokykloms suteikimas neatleidžia valstybės nuo konstitucinės priedermės užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą. Todėl aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama. Aukštųjų mokyklų autonomijos principas jokiu būdu negali atimti teisės studentui savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas ginčijamu įsakymu yra pašalintas iš studentu sąrašų iš esmės dėl to, kad turėdamas teisę nutraukti darbo santykius, ja pasinaudojo.Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino įsakymo, kurio pagrindu ieškovas ir buvo pašalintas iš mokyklos, priėmimo aplinkybes, jo pagrindą, teisėtumą bei pagrįstumą. Teismas nustatė, jog ieškovas nepažeidė mokyklos statuto ar kitų mokyklos tvarką reglamentuojančių teisės aktų, studijų programos reikalavimus vykdė. Atsakovė nenurodė, kokiais būtent veiksmais ieškovas pažeidė mokyklos vidaus tvarką, kokių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Apeliantė teigia, kad praktikos atlikimas yra itin svarbi studijų dalis, tačiau ieškovas ir neatsisakė jos atlikti, jis tik nutarė ją atlikti kitame laive.Teismas pagrįstai, vertindamas sutarties nutraukimo teisėtumą, vadovavosi Civiliniame kodekse įtvirtintais sutarčių nutraukimo pagrindais. Bet kokiu atveju nutraukus sutartį tiek CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, tiek ir Sutartyje numatytais atvejais, visų pirma turi būti vertinama, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti. Ieškovas nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo, nepažeidė mokyklos statuto ar kitų mokyklos tvarką reglamentuojančių teisės aktų.Teismas tinkamai aiškino drausminio pažeidimo pobūdį, jo svarbą, sunkumą, vertindamas, kad jis nėra pakankama ir pagrįsta priežastis Sutarties nutraukimui. Ieškovas, pasinaudodamas savo absoliučia teise pats spręsti, pas ką dirbti, informavo laivo STI COMANDANTE kapitoną, kad dėl asmeninių priežasčių pageidauja palikti laivą atvykimo uoste Ventspilyje, Latvijoje. Palikti laivą Ieškovas nusprendė nepasibaigus darbo sutarties terminui, dėl to jis įsipareigojo grįžti savo lėšomis bei padengti visas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl darbo sutarties nutraukimo prieš terminą. Jokių prieštaravimų ar nesutikimų dėl darbo sutarties nutraukimo iš darbdavio ar agento Astor Ship Management Ieškovas negavo, ginčo tarp Ieškovo ir darbdavio dėl darbo sutarties nutraukimo prieš terminą nėra ir nebuvo.Praktikos nutraukimas nesukėlė atsakovei jokių neigiamų pasekmių. Ieškovui pateiktus prašymą nutraukti praktiką, laivo kapitonas nenurodė jokių neigiamų pasekmių, kurias galėtų patirti dėl ieškovo sprendimo nutraukti praktiką prieš terminą. Laivas iki šiol nėra pareikalavęs jokių nuostolių atlyginimo, o išlaidų dėl ieškovo praktikos sąrašas buvo pateiktas atsakovei tik po ieškovo kreipimosi į teismą. Be to, ieškovas turi visas galimybes atlikti studijų užbaigimui būtiną praktiką kitame laive ir praktikos vietą nuo 2015-09-21 susirado ir pradėjo atlikti.Sutinka su teismo išvada, kad tarp ieškovo ir darbdavio susiklostė dvišaliai santykiai, nes tarp laivo savininko, atstovaujamo agento, ir ieškovo buvo sudaryta terminuota dvišalė sutartis, trišalė sutartis, įtraukiant ir atsakovę, nebuvo sudaryta. Tai, kad atsakovė dalyvavo ikisutartiniuose santykiuose organizuojant ieškovo praktiką, neturi reikšmės ieškovo teisei nutraukti darbo santykius.

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliantė pateikė ieškovo 2015-02-25 prašymą atsakovei, kad jo praktikai būtų suteikiama nuolaida, ir tai patvirtina, kad atsakovė tarpininkavo ieškovui surandant praktikos vietą, dėl to nutrauktus praktiką buvo pakenkta atsakovės reputacijai, taip pat tai įrodo ieškovo padarytą šiurkštų sutarties pažeidimą, dėl kurio jis buvo pašalintas iš mokyklos. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktą naują įrodymą, konstatuoja, jog 2015-02-25 rašytą ieškovės prašymą galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, dėl to atsisakytina priimti apeliantės pateiktą įrodymą ir jis nevertintinas.Byloje kilo ginčas dėl studijų sutarties vienašališko nutraukimo, kai ieškovas nutarė nutraukti studijų praktikos dalį ir tęsti praktiką kitame laive. Atsakovė tokį ieškovo veiksmą, o ypač dėl to, kad ieškovas nenurodė jokių praktikos nutraukimo priežasčių, traktavo kaip šiurkštų studijų sutarties pažeidimą, už kurį ieškovą pašalino iš studijų. Ieškovas teigė, kad praktikos dalies nutraukimas negali būti laikomas šiurkščiu studijų sutarties pažeidimu, už kurį jis buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, nes jis turi teisę laisva valia pasirinkti praktikos atlikimo vietą, tuo labiau, kad sutartis tarp jo ir laivo, kuriame jis atliko praktiką, agento buvo dvišalė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, pripažinęs, kad vienašališkas studijų sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, o taikyta drausminė nuobauda – pašalinimas iš studentų sąrašų – neadekvati padarytam pažeidimui. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iškraipytai aiškino aukštosios mokyklos autonomijos principą, užtikrinantį aukštajai mokyklai savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus. Ieškovui prieš laiką nutraukus praktiką bei apie tai neinformavus atsakovės buvo šiurkščiai pažeistos atsakovės vidaus taisyklės. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes aukštosios mokyklos autonomijos principas, reiškiantis mokyklos teisę nustatyti savo vidaus taisykles, nepaneigia mokyklos studento teisės skųsti mokyklos veiksmus bei priimtus vidaus aktus – šiuo atveju įsakymą dėl pašalinimo iš studentų sąrašų – jeigu studentas mano, kad jo teisės buvo pažeistos. Vadovaujantis atsakovės pateiktu aukštosios mokyklos autonomijos principo aiškinimu susidarytų situacija, kai aukštosios mokyklos veiksmai, net jei jie yra neteisėti, negalėtų būti revizuojami įstatymų nustatyta tvarka. Toks principo aiškinimas paneigtų vieną iš konstitucinių asmens teisių – teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą Konstitucijoje bei Civilinio proceso kodekse. Šiuo atveju ieškovas išnaudojo ikiteisminį ginčo su atsakove sprendimo būdą, t. y. skundė mokyklos įsakymą Ginčų komisijai, tačiau nesutikdamas su juo kreipėsi į teismą. Apeliantės manymu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo. Ieškovui buvo žinomi sutartyje numatyti sutarties vienašališko nutraukimo atvejai, jis žinojo, kad turi griežtai laikytis akademinės tvarkos, atsakovės veiklą reglamentuojančių aktų. Ieškovo padarytas sutarties pažeidimas – praktikos nutraukimas apie tai neinformavus atsakovės – buvo numatytas kaip sutarties nutraukimo pagrindas, dėl to teismas nepagrįstai ieškovo pažeidimą vertino esminio sutarties pažeidimo aspektu. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovės veiklą reglamentuojančiame statute, nuostatuose bei jūrinio plaukiojimo praktikos instrukcijoje nėra numatyta, kad praktikos nutraukimas ir jos tęsimas kitoje vietoje (laive) laikytinas šiurkščiu sutarties pažeidimu, už kurį studentui taikoma griežčiausia nuobauda – pašalinimas iš studentų sąrašų. Atsakovė teigia, kad praktikos atlikimas yra neatsiejama studijų programos dalis ir dėl to ginčo byloje nėra, tačiau byloje kvestionuojama tai, ar nutraukus praktiką viename laive ir ją tęsiant kitame galima tai vertinti kaip šiurkštų studijų sutarties pažeidimą. Atsakovės studijų nuostatų 59 punkte numatyta, jog jūrinių specialybių studentams darbo stažas laive gali būti įskaitytas studijų rezultatų įskaitymo tvarka kaip profesinės veiklos (jūrinės) praktikos dalis. Nuostatų 84.14 punktas numato teisę studentui savarankiškai tartis dėl praktikos atlikimo vietos, o tai vertintina kaip studento teisė pasirinkti praktikos vietą pačiam arba ją atlikti atsakovės pasiūlytoje vietoje. Tačiau tai nereiškia, kad studentas negali keisti praktikos vietos. Taigi paneigus apeliantės poziciją, kad praktikos nutraukimas ir jos tęsimas kitame laive buvo numatytas sutartyje kaip šiurkštus sutarties pažeidimas, už kurį studentą galima šalinti iš studentų sąrašų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar ieškovas nutraukdamas praktikos sutartį ir ją tęsdamas kitame laive padarė esminį pažeidimą.Nutraukus sutartį tiek CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, tiek ir Sutartyje numatytais atvejais, visų pirma turi būti vertinama, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatyti, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo), ar dėl visai nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, nutraukdamas praktiką viename laive ir vėliau ją tęsdamas jau kitame laive, nepadarė esminio sutarties pažeidimo, dėl kurio atsakovė būtų galėjusi nutraukti studijų sutartį. Ieškovė akcentuoja praktikos atlikimą kaip itin svarbią studijų programos dalį, tačiau ieškovas ir neatsisakė atlikti praktikos apskritai, jis tik nusprendė ją atlikti kitame laive. Apeliantės teigimu, taip buvo pakenkta jos ir laivo STI COMANDANTE valdytojo santykiams, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamai duomenų, t. y. byloje nėra duomenų, kad paminėto laivo valdytojas būtų atsisakęs bendradarbiavimo su atsakove ar nepriėmęs kitų atsakovės studentų atlikti praktiką. Priešingai, po to, kai ieškovas nutraukė praktiką, į lavią buvo priimti kiti studentai, tai teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės atstovė G. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, atsakovė ieškovą iš studijų pašalino iš esmės dėl to, kad šis nedetalizavo praktikos nutraukimo priežasčių, apsiribojęs teiginiu, jog daro tai dėl asmeninių priežasčių. Tačiau tai negali būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas. Tuo labiau, kad ieškovas iš laivo pasišalino su laivo kapitono, atsakingo už kadetų mokymus, leidimu, tai leidžia daryti išvadą, jog buvo įvertinti ir ieškovo, kaip praktikanto, pasitraukimo padariniai, įvertintas ieškovo vaidmuo laivo įguloje, be to, ieškovas įsipareigojo padengti visas su jo pasišalinimu susijusias išlaidas. Atsakovė apeliuoja ir į tai, kad ieškovas nederino ir neinformavo jos apie ketinimus pasitraukti iš laivo, kaip tai numatyta Jūrinio plaukiojimo instrukcijos 2.5 punkte, kuriame numatyta, kad iškilus problemoms ar vėluojant grįžti laiku iš praktikos nuolatinių studijų studentams būtina informuoti katedrą arba Karjeros centrą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas, gavęs laivo kapitono sutikimą dėl darbo sutarties nutraukimo, informavo apie tai Karjeros centro vedėją G. K. (t. 1, b. l. 49–52) ir ši primygtinai siekė atkalbėti ieškovą nuo sprendimo pasišalinti iš laivo, motyvuodama, jog tai „labai pakenks jai asmeniškai“ bei kompanijai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad praktikanto nusirašymas nuo praktikos laive būtų kažkokiu būdu pakenkęs laivą agentuojančiai kompanijai, atsakovės darbuotojos suinteresuotumas ieškovo pasilikimu laive bei šių lūkesčių nepateisinimas negali būti traktuojamas kaip šiurkštus, esminis studijų sutarties pažeidimas, dėl kurio studentą būtų galima šalinti iš studijų (CPK 185 straipsnis). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota darbo bylose, vertinant drausminio pažeidimo sunkumą, nes jos ir ieškovo nesiejo darbo santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pašalinimas iš studentų sąrašų bei studijų sutarties su ieškovu nutraukimas buvo taikyta ieškovui kaip drausminė nuobauda už atsakovės vidaus aktų pažeidimą. Sprendžiant klausimą dėl drausminės nuobaudos tinkamumo ir adekvatumo pagrįstai vadovautasi kasacinio teismo praktika, suformuota drausminių nuobaudų skyrimo bylose, o vienos tokių yra darbo bylos. Teismo taikyti drausminės nuobaudos vertinimo kriterijai buvo analizuoti ne tik per principus, suformuotus darbo bylose, bet esminio sutarties pažeidimo aspektu ir konstatuota, kad ieškovas, nutraukdamas praktiką, nepadarė esminio sutarties pažeidimo, o padarytas pažeidimas buvo įvertintas neadekvačiai griežtai.Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino dvišalių (trišalių) teisinių santykių, susijusių su sutartimi, pobūdį. Teismas nepagrįstai ieškovo ir darbdavio, priėmusio jį į praktiką, sudarytą sutartį vertino kaip dvišalę ir kad tik ieškovas galėjo laisvai spręsti dėl praktikos tęsimo. Iš tiesų praktiką studentai, tarp jų ir ieškovas, susiranda ne savarankiškai, o tarpininkaujant atsakovei ir būtent atsakovė rekomendavo ieškovą atlikti praktiką pačiame moderniausiame laive. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Jūrinio plaukiojimo praktikos instrukcijos 1.8 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta trišalė praktinio mokymo sutartis, išskyrus atvejus, kai studentas savarankiškai rado plaukiojimo praktikos vietą ir pateikia dvišalę sutartį iš jį priimančios organizacijos. Nagrinėjamu atveju darbo (praktikos) sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovo ir laivo, kuriame turėjo būti atlikta praktika, agento. Taigi darbo (praktikos) santykiai susiklostė tik tarp dviejų šalių, o atsakovės tarpininkavimas susirandant praktikos vietą nepaneigia fakto, kad buvo sudaryta dvišalė sutartis (CPK 185 straipsnis). Sutartyje nėra jokių nuorodų apie galimą atsakovės dalyvavimą sudarant sutartį, o tarpininkavimas susirandant darbdavį neatima iš ieškovo teisės sutartį nutraukti ir tęsti privalomąją studijų praktiką kitame laive. Tuo labiau, kad nei viename ieškovo ir atsakovės santykius reglamentuojančiame akte (sutartyje, studijų nuostatuose ar jūrinio plaukiojimo praktikos instrukcijoje) nėra nurodyta, kad praktiką privaloma atlikti tik konkrečiame laive.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų, dėl to jos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovės Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pateiktą naują įrodymą – 2015-02-25 ieškovo K. A. (K. A.) prašymą dėl nuolaidos suteikimo.