Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-181-517/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-18
Bylos Nr.: 2-181-517/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00818-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rinaldas Adamonis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Justas Sankaitis, Marius Monkevičius, Justas Sanka

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.5Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. 2-181-517/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00818-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.5; 2.6.8.9; 2.6.18.1; 3.2.4.11.; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 18 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. P., advokatui Mariui Monkevičiui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. V., advokatui Justui Sankaičiui,

liudytojui D. B.,

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo: 1) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3 853 Eur įsiskolinimo; 2) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti sumokėtą žyminį mokestį, kuris sudaro 145 Eur, atsižvelgiant ir į Vartotojų kainų indeksą, kuris ieškinio teikimo metu yra 125,20; 3) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ žodžiu sutarė, kad ieškovas atsakovo naudai atliks šiuos darbus: prie naujai pastatyto dvibučio gyvenamojo namo (kotedžo), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas atliks lietaus nuotekų tinklų įrengimo ir infiltracinių šulinių montavimo darbus. Šių darbų kaina, įskaitant ieškovo panaudotas medžiagas, sudaro 3 853 Eur, įskaitant PVM. Ieškovas darbus atliko 2022 m. kovo mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas neneigia, kad darbai buvo atlikti, tačiau atsiskaityti su ieškovu vengia, ieškovo raginimus atsiskaityti ignoruoja, į siųstas pretenzijas neatsako arba dėsto absurdiškus argumentus (pvz., kad ieškovas netinkamai atliko darbus kituose objektuose, nors objektai, darbai ir sutartiniai santykiai yra skirtingi, t. y. jei atsakovas turi kažkokių pretenzijų ieškovui dėl kituose objektuose atliktų darbų kokybės, atsakovas turi teisę ginti savo teisėtus interesus kreipdamasis su ieškiniu į teismą, tačiau šiuo atveju atsakovas tiesiog be jokio teisinio pagrindo stabdo mokėjimus už visiškai naujame objekte atliktus ieškovo darbus). Ieškovas yra įsitikinęs, kad šiuo atveju darbai atlikti kokybiškai, o jei atsakovas turi ieškovui kokių pretenzijų, jos yra teisiškai nepagrįstos ir absurdiškos. Ieškovas už atliktus darbus 2022 m. balandžio 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAUV 33. Ieškovas taip pat 2022 m. kovo 29 d. surašė Atliktų darbų aktą. Abu šie dokumentai buvo pateikti atsakovui, tačiau atsakovas atsisako už atliktus darbus apmokėti bei šiuos dokumentus pasirašyti. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti už darbus, su atsakovu buvo bendraujama telefonu, el. paštu, ieškovas atsakovui 2022 m. balandžio 22 d. siuntė ir oficialią pretenziją, tačiau atsakovas su ieškovu atsisako taikiai spręsti susidariusią problemą ir padengti savo įsiskolinimą. Ieškovui nėra žinomi visi atsakovo motyvai, kodėl jis atsisako atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau kai kurie atsakovo motyvai yra tikrai keisti ir, kaip jau buvo minėta, absurdiški. Tarkim atsakovas nurodo, kad ieškovas nepabaigė visų darbų, o konkrečiai – neužkasė apie 3,5 metro ilgio vamzdžių. Atsakovas nurodo, neva jis turėjo samdyti kitus statybos darbuotojus, kurie užkasė 3,5 metro ilgio vamzdžius. Ieškovas norėtų pažymėti, kad jis darbus atliko etapais, o darbų apimtis buvo tikrai nemaža – nutiesti ir užkasti apie 96 metrai vamzdynų, įrengti du infiltraciniai šuliniai, kur subėginės lietaus vanduo. Prie namo buvo įšalas, o atsakovas reikalavo, kad darbus ieškovas atliktų kuo greičiau, nes darbų atlikimo metu važinėjo atsakovo klientai ir domėjosi kotedžo pirkimu. Paskutinio darbų etapo metu buvo montuojami apie 12 metrų ilgio vamzdynai. Žemėje buvo įšalas, todėl, siekiant nesugadinti ir nesulaužyti jau paklotų vamzdžių, maždaug apie 3,5 metro vamzdžių ieškovas neužkasė, nes jei tai būtų padaryta, vamzdžiai būtų sulaužyti. Taigi ieškovas, priešingai nei teigia atsakovas, darbus atliko maksimaliai rūpestingai, operatyviai, sąžiningai ir nuolat apie darbų eigą informuodamas atsakovą. Tačiau atsakovas ieškovui šiuo metu teigia, jog už 3,5 metrų ilgio vamzdžių užkasimą jis neva sumokėjo kitiems statybos darbuotojams net 420 Eur. Tai yra visiškai neadekvati suma už tokius darbus, o ieškovas įtaria, kad atsakovas arba itin smarkiai dirbtinai „išpūtė“ kainą, arba iš viso už tokius darbus niekam nemokėjo. Ieškovui nebūtų jokių problemų po kelių dienų ir pačiam užkasti 3,5 metro ilgio vamzdžius, tačiau atsakovas, neinformavęs ieškovo, šiuos darbus neva pasibaigė nusamdęs kitus darbuotojus (teoriškai yra įmanoma, kad 3,5 metro ilgio vamzdžius užkasė ir pats atsakovas, nes tai yra nesudėtingi ir labai greitai atliekami darbai). Būtent toje vietoje, kur ieškovas dėl žemės įšalo neužkasė 3,5 metrų ilgio vamzdžių, po kelių dienų su mažu traktoriuku važinėjo trinkelių klojėjai, kurie atlikinėjo savo darbus ir vežiojo smėlį savo reikmėms, tačiau atsakovas, prisidengęs kitais statybos darbuotojais, kurie atlikinėjo kitus darbus, bando ieškovui įrodinėti, kad tie kiti darbuotojai neva užbaiginėjo ieškovo nepabaigtus darbus. Ieškovas daro teisinę prielaidą, kad atsakovas tiesiog siekia nepagrįstai pasipelnyti (praturtėti) ieškovo sąskaita, t. y. ieškovas atliko darbus, panaudojo šiems darbams atlikti reikalingas medžiagas, o atsakovas, vengdamas su ieškovu be jokio teisinio pagrindo atsiskaityti, tiesiog nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo siekia praturtėti ieškovo sąskaita (b. l. 1-3).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekant nuotekų valymo sistemos darbus, buvo sudarytas žodinis susitarimas prie ieškinyje nurodytų kotedžų įrengti lietaus kanalizacijos sistemą, kartu sutarta ir konkreti darbų suma – 3 379,00 Eur, aptarta trumposiomis sms žinutėmis. Suma padidėjo, nes baigiant darbus, pakilo išlaidos, kadangi atsakovas ragino greičiau atlikti darbus. Tuo metu buvo didelis įšalas, todėl kiekvienas samdomo traktoriaus atvažiavimas kainavo papildomus pinigus. Dėl didesnės sumos apmokėjimo vėl buvo tartasi žodžiu su atsakovo atstovais. Kai su atsakovo atstovais pradėjo kalbėtis apie darbų apmokėjimą, išaugusią sąmatą, atsakovo atstovai kategoriškai atsisakė mokėti. Darbai buvo vykdomi etapais, dėl buvusio įšalo derinosi prie gamtinių sąlygų ir darbų vietas vis keisdavo. Visus darbus pagal žodinį susitarimą darbus turėjo užbaigti iki 2022 m. balandžio mėnesio. Pilnai darbų neatliko, liko apie 4 metrų atkarpa, kurios negalėjo užkasti, nes dėl buvusio įšalo negalėjo vamzdžių užpilti žemėmis, kadangi būtų sudaužyti vamzdžiai ir visa įranga. Padaryti darbai buvo priimti, tačiau atliktų darbų akto pasirašyti niekas nenorėjo, kai jis buvo atsiųstas, nes atsakovo atstovas pats nedalyvavo derinant darbus, visada būdavo jo kolega. Nors atsakovai aiškina, kad darbai atlikti su defektais, tačiau tai netrukdė atsakovams minėtų objektų parduoti, nurodant, kad jie pastatyti be jokių defektų. Ieškovo atsakovas teigia, kad jokie defektai nėra padaryti. Namai yra priduoti, parduoti ir atiduoti savininkams, kurie naudojasi nekilnojamuoju turtu. Atsakovo atstovų argumentai dėl nurodytų papildomų dokumentų, kurių neva ieškovo atstovas nepateikė, yra nepagrįsti, kadangi pridavimo metu tokių reikalavimų nebuvo. Paminėtina, kad darbų atlikimo metu ir juos padarius, atsakovo atstovai netikrino padarytų darbų kokybės. Atsakovo atstovai papildomai pareikalavo sumokėti 900,00 Eur už ieškovo atstovo paliktą neatliktą darbą – 4-5 metrų atkarpos užpylimo smėliu. Ieškovas sutiktų išminusuoti 200,00 Eur už užpiltą smėlį, bet ne daugiau, kadangi ten kur nutiesė vamzdžius, visur pylė smėlį. Atsakovo atstovai nėra atsiskaitę už atliktus darbus, suma susidarė didelė, reikėjo atsiskaityti už medžiagas. Mėginant tartis su atsakovo atstovais, buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, ką ieškovo atstovas ir padarė. Teismo prašo ieškinį tenkinti pilnai, kartu nurodydamas, kad sutinka atsakovui kompensuoti 200,00 Eur už atvežtą smėlį.

Ieškovo atstovas advokatas Marius Monkevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrįstas ir įrodytas, ginčo dalykas pilnai išnagrinėtas. Gaila, kad ginčo šalims nepavyko nesudėtingoje byloje pasiekti kompromisą. Nurodoma, kad tarp šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, tokia šalių tarpusavio praktika nėra nauja, tokiu būdu dirbta ne viename objekte. Iš antstolio parengto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad nenustatyti esminiai darbų pažeidimai, kurie būtų pagrįsti šios srities profesionalų. Aplinkybė, kad padaryti darbai atlikti kokybiškai rodo, kad iki šiol dvejų metų laikotarpiu nėra gauta jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovo darbų būtų kreiptasi nei į jį, nei į atitinkamas institucijas. Neneigtina, kad darbų pilnai neatliko, tačiau nurodo, kad tai nepadaryta dėl objektyvių aplinkybių – buvusio didelio įšalo ir pritrūkus smėlio. Todėl nėra pagrindo visiškai atsisakyti sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Šiuo metu atsakovų nenoras sumokėti už atliktus darbus labiau sietinas ne su darbų kokybę, o su tarpusavio santykiais. Taigi už atliktus darbus, kurie faktiškai buvo atlikti, turi būti atsiskaityta. Taip pat prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad ieškinys neatitinka faktinio ir teisinio santykio susiklosčiusio tarp šalių turinio, teikiamas netinkamai aiškinant ir taikant ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nes pateiktuose dokumentuose (darbų akte ir PVM sąskaitoje faktūroje) nenurodyti atliktų darbų kiekiai ir įkainiai; darbų kaina skiriasi nuo šalių iš anksto suderintos (fiksuotos) darbų kainos; ieškovas neįvykdė sutartų darbų, nepranešė apie darbų perdavimą / priėmimą ir neužpildė atliktų rangos darbų dokumentacijos, kadangi 1) nėra geodezinės išpildomosios vamzdynų paklojimo nuotraukos; 2) nėra šulinių geodezinės kortelės; 3) nėra paslėptų darbų aktų (dugno paruošimo, vamzdžio prieš užkasimą, vamzdžio užpylimo); 4) nepadarytas hidraulinis bandymas; 5) kadangi šuliniai turėjo būti infiltraciniai, tai neparuoštas jų infiltracinis dugnas; 6) nepateiktos medžiagų deklaracijos ir sertifikatai; 7) nėra pateiktas Rangovo atestatas tam, kad užsakovas galėtų darbus priduoti valstybinei komisijai, darbai atlikti nekokybiškai; išrašytos dvi skirtingos PVM Sąskaitos – faktūros už tuos pačius darbus, iš kurių viena pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, o kita teismui; užsakovas Rangovo darbų nepriėmė; darbų aktas yra neteisėtas dėl turinio ydingumo. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra verslininkas, kuris specializuojasi statybos rangos darbų atlikime, lietaus nuotekų tinklų įrengimo ir infiltracinių šulinių montavime. Bendrovė registruota 2021 m. birželio 4 d. Pagal EVRK 2 pagrindinė bendrovės veikla – komunalinių nuotekų statinių statyba.

Atsakovas atsiliepime nurodo ir tai, kad Rangovas vykdė lietaus nuotekų tinklu įrengimo ir infiltraciniu šuliniu montavimo darbus nesilaikydamas iš anksto sutarties šalin sutartos – fiksuotos – statybos darbų kainos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalį. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klaidina teismą teigdamas, jog dėl rangos darbų kainos su atsakovu susitarė žodžiu. Ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia ieškovo atsakovui pateiktas 2021 m. gruodžio 16 d. Komercinis pasiūlymas, kurio pagrindu Rangovas įsipareigojo įrengti du infiltracinius Šulinius su dviem betoniniais dangčiais ir montavimu už 470 Eur (320 Eur medžiagos + 150 Eur darbas), o lietaus trasą DN 110+ (lapų gaudyklės prie kiekvieno lietvamzdžio 16 Eur) įrengti už 770 Eur sumą (250 Eur medžiagos + 320 Eur darbas). Taigi pagal 2021 m. gruodžio 16 d. Komercinį pasiūlymą Ieškovas pasiūlė įrengti už 1 258,40 Eur vienam gyvenamajam kotedžui (dvibučiui), viso abu dvibučius įrengti už fiksuotą 2 516,80 Eur su PVM sumą. Vėliau Rangovas kainą padidino ir su Užsakovu raštu (sms žinutėmus) susitarė ir įsipareigojo dviejų dvibučių lietaus nuotekų tinklų įrengimo ir infiltracinių šulinių montavimo darbus atlikti už fiksuotą 3 379 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų) sumą su PVM: medžiagos: vamzdžiai 399 Eur su PVM ir 30 Eur jų atvežimas, infiltraciniai šuliniai 794 Eur su PVM ir atvežimas iki 100 Eur; darbai 1 615 Eur su PVM vamzdžių klojimo ir žiedų montavimo darbai; traktoriaus nuoma – 441 Eur su PVM. Statybos rangos darbai turėjo būti atlikti adresu (duomenys neskelbtini), prie pastatytų dviejų butų gyvenamųjų kotedžų. Jie nebuvo skaidyti į atskirus darbų etapus, Šalys susitarė, kad ieškovas atliks visus lietaus nuotekų tinklų įrengimo ir infiltracinių šulinių montavimo darbus už fiksuotą 3 379 Eur sumą. Prieš teikiant komercinį pasiūlymą Ieškovui buvo sudaryta galimybė įvertinti statybos objekte reikiamus atlikti statybos darbus, paskaičiuoti jų kiekius, įkainius, įsivertinant sezoniškumą, darbų specifiką. Ieškovas yra verslininkas, kuris specializuojasi komunalinių nuotekų statybos darbų atlikime, dėl to susipažinęs su reikiamais atlikti darbais pateikė komercinį pasiūlymą dėl darbų atlikimo už fiksuotą kainą. Šias aplinkybes patvirtina Ieškovo ir Atsakovo susirašinėjimas, kuris teikiamas į bylą. Taigi, Šalių sutartus visus statybos rangos darbus Ieškovas turėjo atlikti už iš anksto suderintą kainą, tačiau negavęs Atsakovo pritarimo vienašališkai kainą padidino iki 3 853 Eur ir tuo pažeidė CK 6.653 straipsnio 5 dalį, numatančia, kad jeigu nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo metu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.

Atliktų darbų akte nenurodyti faktiškai atlikti darbai, darbų kiekiai ir įkainiai, todėl ieškovo pateiktas 2021 m. kovo 29 d. Atliktų darbų aktas (2022 m. balandžio 4 d. PVM Sąskaita – faktūra serija DAUV 33) dėl turinio ydingumo turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu Atliktų darbų aktu (F3 Pažyma Nr. 1) ir iš jo kildinama PVM Sąskaita – faktūra, nes darbų nepriėmė ir šių dokumentų nepasirašė. Dokumentuose nėra nurodyti faktiškai atlikti statybos darbai, jų kiekiai, įkainiai. Pateiktas Aktas niekaip neiliustruoja atliktų darbų, o pateikta darbų kaina nepagrįsta faktiškai objekte įvykdytų darbų kiekiais. Pateikta Sąskaita ir Aktas neatitinka Šalių sutartų įkainių ir nepagrindžia atliktų darbų kiekių. Apskritai Atliktų darbų akte (F3 Pažyma Nr. 1) nėra nurodyta atliktų rangos darbų. Rangovas nesudarė galimybės priimti įvykdytus darbus, nes nepateikė Užsakovui pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (įvykdytą darbų etapą). Ginčo darbų savalaikis perdavimas/ priėmimas yra ypatingas tuo, kad atlikti inžinierinių įrenginių rangos darbai yra užkasami po žeme ir tinkamai (laiku) neperdavus atliktų darbų jų priėmimas Užsakovui esmingai (be papildomų nuostolių) apsunkinamas. Esant tokiai situacijai ypač svarbu savalaikiai informuoti apie įvykdytus darbus, sudarant Užsakovui galimybę juos priimti, bei patikrinti darbų kokybę. Nepaisydamas to, jog darbų pobūdis reikalauja, kad prieš priimant darbų rezultatą turi būti parengti inžinierinių tinklų planai (geodezinės nuotraukos), pasirašyti paslėptų statybos darbų aktai, atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai, o darbai priimami esant tik teigiamiems bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatams, ieškovas nepasivargino sudaryti sąlygų atsakovui priimti darbus, todėl nesudaręs galimybės priimti darbų, eliminavo galimybę Užsakovui patikrinti atliktus darbus, jų kiekius ir kokybę. Susidariusi situacija suponuoja išvadą, kad atsakovas pagrįstai nepasirašė pateikto darbų akto. Ieškovas nei karto nekvietė atsakovo priimti rangos darbų. Atliktų ir gruntu užpiltų darbų nuotraukų taip pat nėra padaryta. Rangovas į objektą atvykdavo kada užsimanydavo, iš anksto neinformavęs. Atliekamų darbų nei etapais, nei baigtų nepridavinėjo. Pareigų, numatytų CK 6.694 straipsnyje, nevykdė. Ieškovui nenurodant atliktų darbų kiekių, nesilaikant iš anksto aptartos – fiksuotos – darbų kainos, nesudarius galimybės patikrinti požeminių inžinierinių įrengimų kokybės, neatlikus jų bandymų, fiksavimo, yra matyti darbų trūkumai, dėl kurių darbų neįmanoma naudoti pagal numatytą paskirtį, o ieškovas net nepageidauja šių trūkumų pašalinti. Pažymėtina ir tai, jog Atsakovas nesutinka a priori su ieškovo ieškinyje nurodytu ieškovo pakloto vamzdžio (atliktų darbų) kiekiu. Ieškovas darbų kainą ir apimtį grindžia savo vienašališkai surašytu Atliktų darbu aktu ir išrašyta PVM sąskaita – faktūra. Tačiau Aktas, kaip pagrindžiantis sulygtą darbų kainą ir apimtį, galėtų būti laikomas pakankamu įrodymu tik tuo atveju, jei jis būtų pasirašytas abiejų šalių arba jame nurodyti duomenys būtų patvirtinami kitais rašytiniais įrodymais, nes tai reikštų, kad atsakovė prisiėmė sutartinę prievolę sumokėti būtent tokią darbų kainą už atitinkamai sulygtą darbų apimtį ir tai atitiktų sutarties laisvės principą. Aplinkybė, kad atsakovas, po reikšmingo laiko gavęs siųstą pretenziją dėl neapmokėtos sąskaitos, atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą ir apmokėti už darbus, neleidžia daryti išvados, kad būtent dėl tokios darbų kainos ir apimties buvo susitarta. Vien tik ieškovo pasirašytas Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, nesant kitų pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių sulygtą darbų apimtį ir kainą, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo reikalaujamas sumas pagrįstomis. Tinkamai neįformindamas atliekamų darbų ieškovas veikė savo rizika. Ieškiniu neįrodė, kad buvo sulygta su atsakovu būtent dėl tokios apimties darbų ir jų apmokėjimo kainos ta apimtimi, kuria yra pareikšti reikalavimai. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvada, kad ieškovo surašytas 2021 m. kovo 29 d. F3 Pažyma Nr. 1 atliktų darbų aktas pripažintinas negaliojančiu ir kartu su 2022 m. balandžio 4 d. ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra serija DAUV 33 bendrai 3 853 Eur sumai yra niekiniai. Atsakovas, remdamasis teismų praktika, pagal kurią ginčyti rangos darbų priėmimo – perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010), prašo pripažinti ieškovo atliktą vienašalį darbų perdavimą negaliojančiu, nes šiuo konkrečiu atveju, visų pirma, neaišku, kokius konkrečius darbus ir kokį konkretų jų kiekį ieškovas perdavė vienašališkai (prie ieškinio nepridėti vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai, kuriuose būtų aiškiai įvardyti vienašališkai perduoti darbai ir jų kiekiai) (CK 6.694 straipsnio 4 dalis); antra, perduodamas darbus, ieškovas nesilaikė darbų perdavimo tvarkos; trečia, didžioji dalis ieškovo atliktų darbų yra esminiais trūkumais. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas, sąmoningai nedetalizuodamas atliktų darbų apimčių, prašo atlyginimo neteisėtai remdamasis vienašalio darbų perdavimo institutu bei teise kitais būdais pagrįsti atliktų darbų perdavimą. Pateisinus tokius ieškovo veiksmus, būtų pripažinta, kad Rangovas turi teisę nenurodyti atliktų rangos darbų (be jų kiekių, išpildomosios dokumentacijos), neatlikinėti įstatyme imperatyviai nurodytų kontrolinių bandymų (matavimų), perduoti darbus Užsakovui, kai jų nebeįmanoma patikrinti dėl užvertimo žemėmis ir reikalauti, kad Užsakovas įrodytų, jog darbai atlikti netinkamai. Akivaizdu, kad vienašalio atliktu darbų perdavimo institutas skirtas apsisaugoti nuo Rangovo piktnaudžiavimo, o ne įrankis piktnaudžiauti Rangovui.

Ieškovo vykdyti statybos rangos darbai atlikti esmingai pažeidžiant jų atlikimo technologinį procesą ir neatitinka darbams keliamų kokybės reikalavimų, o trūkumų ieškovas pašalinti negali, todėl darbai negali būti naudojami pagal jų paskirti. Ieškovo vykdyti darbai neatitinka STR reikalavimų, „Wavin plastikinių savitakinių nuotekų vamzdynų sistemų įrengimo taisyklių“ (toliau - „Įrengimo taisyklės“), darbų kokybei keliamų reikalavimų, nes: 1) pagal lietaus vamzdžio paklojimo technologiją, kurios ieškovas nesilaikė, iškasus griovį, jo dugnas turi būti užpilamas smėliu (priklausomai nuo pagrindo apačioje nuo 5 iki 15 cm.), tada sutrambuojamas pagrindas, paklojamas vamzdis ir pilnai (iki viršaus) apipilamas smėliu. Vamzdį papildomai aptrombavus, ant viršaus dar užpilamas nuo 10 iki 15 cm. apsauginis sluoksnis ir viskas galutinai baigiama trombuoti. Po to pilamas iškastinis gruntas; 2) iš atsiliepime pateikiamos nuotraukos matyti, kad vamzdžio paklojimo technologinio proceso nesilaikyta, kadangi: neparuoštas pagrindas vamzdžio paklojimui; vamzdžiai neapipilti smėliu (iš pateiktų sąskaitų matyti, kad smėlis apskritai net nebuvo pirktas; 3) lietaus šuliniai nebitumuoti, nors pagal techninius reikalavimus turėtų būti bitumuoti tam, kad pro šulinio rentinį nesiskverbtų vanduo; 4) lietaus šuliniuose nėra sudėti protarpiai (mova šuliniui į kurią vėliau įstatomas vamzdis); 5) šuliniai turi būti infiltraciniai – ieškovas neparuošė infiltracinių šulinių dugno; 6) ieškovas nepateikė atsakovui: geodezinės išpildomosios vamzdynų paklojimo nuotraukos; šulinių geodezinės kortelės: paslėptų darbų aktų (dugno paruošimo, vamzdžio prieš užkasimą, vamzdžio užpylimo). Neatliko privalomo hidraulinio bandymo. Nepateikė medžiagų deklaracijų ir sertifikatų. Nėra perduotas rangovo atestatas, kuris reikalingas siekiant rangos darbus priduoti valstybinei komisijai. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą apie ieškovo netinkamai vykdytus statybos rangos darbus, šių trūkumus, kurių Rangovas negali pašalinti, o Užsakovas negali darbų naudoti pagal jų paskirtį.

Ieškovas nepildė reikiamos atliekamu darbu dokumentacijos, kuri yra būtina siekiant priduoti atliktus darbus valstybės institucijoms, užtikrinant atsakovo ir trečiųjų asmenų įstatyminę teisę į atliktų darbų garantiją bei siekiant gauti leidimą priduoti / įregistruoti dvibučius gyvenamuosius kotedžus. Ieškovas, kaip savo srities darbų profesionalas turėjo žinoti, kad įvykdęs statybos rangos darbus turi užpildyti (pateikti) baigtų darbų dokumentaciją: 1) geodezinę išpildomąją vamzdynų paklojimo nuotrauką; 2) Šulinių geodezines korteles; 3) paslėptų darbų aktus (tranšėjos dugno užpylimo, vamzdžio prieš užkasimą gruntu (vamzdžio užpylimo)); 4) padaryti hidraulinį bandymą ir pateikti bandymo aktą; 5) pateikti medžiagų deklaracijas; 6) išduoti Užsakovui Rangovo atestatą, suteikiantį teisę vykdyti tokio pobūdžio darbus (šis atestatas turi būti pateiktas valstybinei komisijai priduodant atliktus rangos darbus). Visas šias dokumentacines pareigas Rangovas, siekdamas užbaigti rangos darbus, turi įvykdyti tinkamai, kad atsiradus svarbioms aplinkybės būtų galima nustatyti (įrodyti) jo vykdytus darbus, gauti leidimą įregistruoti objektą, pasinaudoti garantiniais vykdytų darbų įsipareigojimais. Visų šių dokumentų parengimas yra Rangovo pareiga pagal įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat atsiliepime nurodo, kad Rangovas nesikooperavo su Užsakovo rangos atlikimo procese ir pažeidė prievole bendradarbiauti su Užsakovu. Rangovas ne tik, kad nevykdė rangos baigimo darbams keliamų reikalavimų, tačiau nuo darbų pradžios nevykdė kooperavimosi su atsakovu pareigų: nepateikė Užsakovui pranešimo (neinformavo) apie atliktus vamzdžių paklojimo darbus; nesudarė galimybės apžiūrėti atliktų darbų, užpildamas juos gruntu; nesilaikė darbų technologinio proceso; nepateikė pranešimo apie baigtus darbus ir pasiūlymo priimti įvykdytus darbus. Visos Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina ieškovo nenorą bendradarbiauti (kooperuotis) su atsakovu dėl tinkamo darbų perdavimo – priėmimo. Atsakovui įstatyme numatytų pareigų tinkamas įvykdymas, atsižvelgiant į ieškovo atliekamų darbų pobūdį, yra ypač svarbus, nes nesudarius sąlygų laiku priimti atliktų darbų, jų priėmimas iš esmės nėra įmanomas dėl lietaus vamzdžių užvertimo gruntu. Rangovas negali pasiteisinti apie šių aplinkybių nežinojimą, nes jis yra verslininkas, kuris specializuojasi tokio pobūdžio darbų atlikime. Nesilaikydamas įstatyme nurodytos bendradarbiavimo pareigos, jis prisiėmė šių veiksmų neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, kurios perkėlimas Atsakovui prieštarautų bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. O tokie suinteresuotos šalies veiksmai lėmė, jog atsakovas negali tinkamai įvykdyti savo prievolės priimti darbus, nustatydamas įvykdytus rangos darbus ir kokybiškai atliktų rangos darbų pobūdį ir mąstą. Ieškovas pažeidė savo subjektinę pareigą, numatytą CK 6.691 straipsnio 1 dalyje, nes viso proceso metu nevykdė prievolės informuoti, teikiant atsakovui informaciją apie atliekamus darbus, todėl prarado teisę į nuostolių atlyginimą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui prievolė sumokėti kyla tik už kokybiškai įvykdytus rangos darbus, o už nekokybiškus statybos rangos darbus atsakovas prievolės mokėti ir nuostolių atlyginti neturi.

Ieškovas elgiasi nesąžiningai ne tik atsakovo, bet ir valstybės atžvilgiu, nes už atliktus darbus yra pateikęs dvi skirtingas tos pačios dienos sąskaitas: viena (didesnės vertės) yra pateikta į bylą su ieškiniu, o kita (mažesnės vertės) registruota Valstybinės mokesčiu inspekcijos I.MAS išrašomu sąskaitų faktūrų registre. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kad už tuos pačius statybos rangos darbus yra išrašęs ir pateikęs dvi skirtingas PVM Sąskaitas – faktūras: 1) 2022 m. balandžio 4 d. PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. DAUV 33, kurioje už vykdytus darbus nurodyta suma – 3 853 Eur su PVM (ši sąskaita pateikta į bylą); 2) 2022 m. birželio 4 d. PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. DA UV 33, kurioje suma už darbus nurodyta – 3050 Eur su PVM (ši sąskaita yra registruota I.MAS Valstybinės mokesčių inspekcijos išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje). Šie ieškovo veiksmai yra nesąžiningi atsakovo ir valstybės atžvilgiu, nes iš atsakovo reikalaujama atsiskaityti pagal vieną (didesnę) sąskaitą ir taip nepagrįstai siekiama pasipelnyti Užsakovo lėšomis, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiama gerokai mažesnė PVM Sąskaita – faktūra su tikslu išvengti dalies mokėtinų mokesčių valstybei. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ieškovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja savo subjektine teise.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai viso teisinio santykio su atsakovo metu, nes: 1) Rangovas ir Užsakovas buvo susitarę visus darbus pilnai atlikti fiksuotą sumą, tačiau ieškovas prisiimto įsipareigojimo nesilaikė; 2) atliktų darbų akte ir PVM Sąskaitoje – faktūroje atliktų darbų pobūdžio ir kiekių nenurodė; 3) darbų atlikimo įkainių nepateikė; 4) darbų neįvykdė iki galo; 5) vykdyti darbai yra nekokybiški; 6) išrašė nepagrįstas PVM Sąskaitas – faktūras; 7) skirtingi finansiniai dokumentai deklaruojami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovas savo teises įgyvendina prieštaringai turimų teisių paskirčiai bei pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, t. y. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo subjektinėmis teisėmis, todėl teismo prašoma ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti kaip nepagrįstą; pripažinti neteisėtu ir panaikinti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 29 d. F3 Pažymą Nr. 1 Atliktų darbų aktą (2022 m. balandžio 4 d. PVM Sąskaitą – faktūrą serija DAUV 33); priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 19-28).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad objektai yra priduoti 87 procentų užbaigtumu, visi įsipareigojimai pirkėjams duoti reikiamus dokumentus, niekur nedingsta, nes objektai dar nėra gyvenami. Dėl aplinkybių, kad buvo papildomai samdytas traktorius, nėra aiškus, nes nėra galimybės nustatyti, kada traktorius turi būti atliekant darbus, o kada ši paslauga tampa papildoma. Ieškovas neatliko darbų pilnai, kadangi neįrengti infiltraciniai šuliniai, infiltracija į žemę nevyksta. Kadangi atsakovas samdė specialistus, todėl pasitikėjo ieškovo darbuotojų kvalifikacija ir nesigilino nei į vamzdžių specifikacijas, nei į kitus aspektus. Pripažįsta, kad tarėsi su ieškovo atstovu dėl lietaus kanalizacijos įrengimo, žodinio susitarimo metu sutarta 3 379,00 Eur su PVM darbų kaina. Dėl papildomų darbų atlikimo, aplinkybės nėra žinomos, nesikeitė nei metražas, nei papildomų vamzdžių kiekis, ar infiltraciniai šuliniai. Viskas, ką aptarė ieškovo atstovas, įėjo į sutartą darbų kainą. Nei jis, nei kolega D. B. nebuvo kviestas priimti ieškovo užbaigtų darbų. Atsakovo atstovai buvo informuoti apie darbų pradžią, tačiau apie darbų atlikimo eigą ir darbų užbaigimą, atsakovo atstovai informuoti nebuvo. Dėl neužbaigtų darbų, pažymi, kad trasa pilnai neužkasta, matėsi, kad nebuvo smėliuotas nei dugnas, nei smėliavimas vykdomas patiesus vamzdžius. Su ieškovo atstovu susisiekti nepavykdavo darbų atlikimo metu, su ieškovo atstovu kontaktas atsirado tik tada, kai nebuvo apmokėta už darbus. Atsakovas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekdamas pašalinti ieškovo padarytus darbų trūkumus. Nekilnojamasis turtas, kaip minėta, nėra užbaigti 100 procentų, ir dalį neužbaigtumo lėmė ieškovo atliktų darbų netinkama kokybė. Patikrinus vietą prie infiltracinio šulinio, nustatyta, kad ieškovo atstovas smėlio pylęs nebuvo. Papildomai nurodė, kad nekilnojamojo turto objektuose gyventojai dar negyvena, po darbų atlikimo praėjo metai, tačiau telefonu iš naujųjų savininkų jau buvo gauta nusiskundimų dėl ieškovo atliktų darbų kokybės. Tikisi, kad teismas priims teisingą sprendimą.

Atsakovo atstovas advokatas Justas Sankaitis teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pilnai palaiko atsiliepime nurodytus motyvus. 2022 m. vasario 22 d. ieškovo pretenzijoje ieškovas pripažino, kad darbų kaina 3 379,000 Eur, tačiau ieškiniu ieškovas mėgino tą kainą padidinti vienašališkai. Pagal teisinį reguliavimą, rangovas privalėjo informuoti atsakovą dėl papildomų darbų kainos. Ieškinys toje dalyje, kuri viršijo sutartos sumos dydį, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovo darbai atlikti nekokybiškai, todėl ir sutarta kaina turi būti proporcingai mažinama. Rangovas turi pareigą žinoti teisinius reikalavimus atliekamiems darbams, kuriuos pats ir turi įvykdyti be užsakovo prašymo. Rangovui numatyta pareiga organizuoti darbų perdavimą užsakovui, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neinformavo atsakovo apie darbų pabaigą. Praėjus mėnesiui po darbų atlikimo, surašė darbų užbaigimo aktą, po ko atsakovas prarado galimybę įvertinti atliktus darbus ir pareikšti pretenzijas. Ieškovui nepateikus būtinų dokumentų, kai darbai yra paslėpti, buvo būtina rangovui pateikti užbaigtų darbų aktą ir jį derinimui pateikti užsakovui. Kadangi ieškovas nepaisė jam teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl ir susiklostė konfliktinė situacija. Pasisakant apie atliktų darbų kokybę, byloje pakanka įrodymų teigti, kad darbai atlikti nekokybiškai, ką patvirtina antstolio konstatuotos aplinkybės. Atsižvelgiant į posėdžio metu paaiškėjusias aplinkybes, atsakovas smėlio buvo palikęs mažą kiekį, todėl jo negalėjo užtekti visos trasos panaudojimui, iš ko darytina išvada, kad ieškovas nepanaudojo smėlio pagal visus reikalavimus visos trasos ilgiui. Siekiant ištaisyti ieškovo paliktus defektus, atsakovas patyrė papildomas išlaidas, kurios byloje nebuvo ginčijamos, t. y. 2 521,73 Eur. Būtent šia suma ir turėtų būti mažinama ieškinio suma, taip pat mažinama ir 200,00 Eur suma už smėlį. Atsakovas sutiktų atlyginti 657,27 Eur ieškovui ir šioje apimtyje ieškinį pripažintų. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovo atstovu yra investuotojai, kurie yra investavę į bendrą objektą. Jokių pareigų pas atsakovą nevykdo, tiesiog suranda rangovus ir prižiūri darbus. Dar 2021 m. gruodžio mėnesį sutarė su ieškovo atstovu dėl lietaus kanalizacijos pilno įrengimo su medžiagomis, ieškovo atstovas atsiuntė komercinį pasiūlymą už 2 500,00 Eur. Pavasarį tartasi vėl iš naujo, tačiau suma išaugo iki 3 400,00 Eur. Dėl nenumatytų, papildomų darbų kalbėta su ieškovo atstovu nebuvo. Ieškovo atstovas darbus atliko atsainiai, dalį darbų atliko, po to kažkur dingo, pradėjus skambinti ir ieškoti, ieškovo atsakovas vėl atsirado ir darė darbus. Ieškovo atstovas darbus buvo atlikęs apie 60 procentų, tačiau pripažįsta, kad tam trukdė gamtinės sąlygos, o būtent buvęs įšalas. Pagal žodinį susitarimą, darbus ieškovo atstovas turėjo atlikti per vieną dieną. Ieškovo atstovui buvo sakyta dėl būtinumo pilti smėlį, leido naudoti atsakovo smėlį. Ieškovo atstovas nepateikė jokio darbų atlikimo akto. Nurodo, kad buvo nuvykęs į darbų vietą, matė, kad nebuvo piltas smėlis. Su ieškovo atstovu buvo kalbėta apie netinkamai atliktus darbus, ieškovo atstovas nurodė, kad viską sutvarkys. Su ieškovo atstovu tiksliai nebuvo tartasi, kokiu būdu bus priduoti darbai. Su ieškovu buvo bendradarbiaujama kituose darbuose, ten taip pat jokių atliktų darbų aktų pateikta nebuvo, tačiau ten darbus priėmė vizualiai be jokių papildomų dokumentų. Dėl lietaus nuotekų, darbai atlikti su trūkumais, todėl ir kilo klausimai dėl galutinio atsiskaitymo. Kai ieškovo atstovas padarė darbus, parašė trumpąją sms žinutę, po kurios jis nuvažiavo patikrinti darbų ir nustatė, kad infiltraciniai šuliniai neįrengti, tačiau su ieškovo atstovu buvo tartasi šiuos darbus padaryti. Nurodo, kad specialistų pagalbos telktasi nebuvo, tam, kad būtų įvertinta atliktų darbų kokybę, nors pats specialaus išsilavinimo neturi, tačiau nuolat konsultuodavosi su atsakovo atstovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tai yra ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; kt.), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK taisykles nereikia įrodinėti.

Teismas iš ieškovo atstovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovas, atstovaujamas direktoriaus R. P., su atsakovo atstovais sutarė, kad ieškovas prie naujai pastatyto dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliks lauko kanalizacijos darbus – aplink dvibutį naujos statybos namą buvo sumontuoti vamzdžiai su papildomomis medžiagomis, į žemę įkasti du infiltracinių šulinių komplektai. Darbai atlikti per tris etapus, pasitelkiant ekskavatorių ir vieną darbuotoją. Ieškovas nurodo, kad pradinė sutartų darbų kaina buvo 3 379,00 Eur, tačiau dėl atsakovo reikalavimų darbus atlikti nepalankiomis sąlygomis, atliktų darbų sąmata išaugo iki 3 853,00 Eur (b. l. 1-3, 6, 82-84, 111, 113, 114, 115, 116, 117, 118). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo argumentais, teismui pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, nurodė kitą nei sutartą darbų kainų, t. y. ieškovas atsakovui 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė Komercinis pasiūlymą, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo įrengti du infiltracinius šulinius su dviem betoniniais dangčiais ir montavimu už 470 Eur (320 Eur medžiagos + 150 Eur darbas), o lietaus trasą DN 110+ (lapų gaudyklės prie kiekvieno lietvamzdžio 16 Eur) įrengti už 770 Eur sumą (250 Eur medžiagos + 320 Eur darbas). Taigi pagal 2021 m. gruodžio 16 d. Komercinį pasiūlymą ieškovas pasiūlė įrengti už 1 258,40 Eur vienam gyvenamajam kotedžui (dvibučiui), viso abu dvibučius įrengti už fiksuotą 2 516,80 Eur su PVM sumą (b. l. 32). Vėliau ieškovas kainą padidino ir su užsakovu raštu (sms žinutėmus) susitarė ir įsipareigojo dviejų dvibučių lietaus nuotekų tinklų įrengimo ir infiltracinių šulinių montavimo darbus atlikti už fiksuotą 3 379,00 Eur sumą su PVM, į kurią įskaičiuota medžiagų kaina (vamzdžiai 399,00 Eur su PVM ir 30,00 Eur jų atvežimas; infiltraciniai šuliniai 794,00 Eur su PVM ir atvežimas iki 100,00 Eur); darbai 1 615,00 Eur su PVM vamzdžių klojimo ir žiedų montavimo darbai; traktoriaus nuoma – 441,00 Eur su PVM (b. l. 31). Ieškovas, atlikęs sutartus darbus, pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nesulaukęs apmokėjimo 2022 m. balandžio 22 d. parengė pretenziją, atliktų darbų aktą (b. l. 6-8). Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, taip pat atsakovo atstovas teismas posėdžio metu, nurodo, kad ieškovas turėjo darbus atlikti už iš anksto suderintą kainą, tačiau negavęs atsakovo pritarimo vienašališkai kainą padidino iki 3 853,00 Eur, taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu Atliktų darbų aktu, nes nėra nurodyti faktiškai atlikti statybos darbai, jų kiekiai, įkainiai. Pateiktas Aktas niekaip neiliustruoja atliktų darbų, o pateikta darbų kaina nepagrįsta faktiškai objekte įvykdytų darbų kiekiais.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų visetą, kartu su ieškovo atstovo žodiniais paaiškinimais, sprendžia, kad ieškovas su atsakovu sudarė žodinę statybos rangos sutartį, kurios pagrindu, ieškovas įsipareigojo atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti lietaus nuotekų tinklus ir sumontuoti infiltracinius šulinius, o atsakovas įsipareigojo už tai sumokėti sutartą sumą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-423/2011).

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Vadovaujantis CK 6.695 straipsnio 1 dalimi, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybinių rodiklių.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas parengė F3 Pažymą Nr. 1 Atliktų darbų aktą už iki 2022 m. kovo 29 d. atliktus darbus, kurioje nurodė darbų (sąmatų) pavadinimus, jų kainas (b. l. 8). Atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu Atliktų darbų aktu (F3 Pažyma Nr. 1) ir iš jo kildinama PVM Sąskaita – faktūra, nes darbų nepriėmė ir šių dokumentų nepasirašė. Atsakovas teigia, kad dokumentuose nėra nurodyti faktiškai atlikti statybos darbai, jų kiekiai, įkainiai. Pateiktas Atliktų darbų aktas niekaip neiliustruoja atliktų darbų, o pateikta darbų kaina nepagrįsta faktiškai objekte įvykdytų darbų kiekiais. Pateikta Sąskaita ir minėtas aktas neatitinka šalių sutartų įkainių ir nepagrindžia atliktų darbų kiekių. Apskritai Atliktų darbų akte (F3 Pažyma Nr. 1) nėra nurodyta atliktų rangos darbų. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovui atliekant darbus sutartame objekte, jis darbus derino su atsakovo žodžiu įgaliotu asmeniu, byloje apklaustu liudytoju D. B., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovu derino darbus, kilus poreikiui atvykdavo į darbų atlikimo vietą. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarė su ieškovu dėl rangos darbų atlikimo už 3 379,00 Eur, tačiau, kai buvo nuvykęs į objektą, bendraudamas su ieškovo atstovu nurodė, kad tiesiant lietaus nuotekų vamzdžius, būtina pilti smėlį, kartu leido naudoti atsakovui priklausantį ir objekte buvusį smėlį. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė minėtų aplinkybių, kartu nurodydamas, kad atsakovas ragino darbus užbaigti kaip galima greičiau, tačiau dėl buvusio oro sąlygų – stipraus žemės įšalo, kasimo darbus vykdyti buvo sudėtinga, todėl reikėjo pasitelkti papildomą įrangą. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys sudarydamos žodinę statybos rangos sutartį, pateikdamas teismui dokumentus, nenurodė, kad ieškovas būtų papildomai su atsakovu derinęs galimai padidėsiančią atliktų darbų sumą. Darytina išvada, kad ieškovas atliko darbus nesant jokio susitarimo apie darbų kiekio didinimus ir apie juos neinformavo, tačiau pastaroji aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti ieškovui už jo atliktus darbus. Iš byloje esančio antstolio Armino Naujokaičio 2023 m. balandžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 6 d., 08 val. 25 min., atvykstama ties įrenginėjamais sublokuotais namais (dvibučiu namu), adresu (duomenys neskelbtini). Ties dvibučio namo šonais, ties tolimesniu nuo kiemo kampu yra įrengti lietaus nuotekų šuliniai. Aplink šulinius matosi susmigęs žemių dangos sluoksnis. Matosi betoniniai rentiniai. Pradedamas atkasimas ties kairėje pusėje nuo įvažiavimo į kiemą (į (duomenys neskelbtini) pusę) esančiu šuliniu. Atkasama duobė ties kairėje pusėje nuo įvažiavimo į kiemą (į (duomenys neskelbtini) pusę) esančiu šuliniu, kur yra ateinantis nuotekų vamzdis. Duobėje gruntas, taip pat gruntas po vamzdžiu tolygios spalvos. Aplink į betoninį rentinį įeinantį vamzdį matosi nesandari ertmė. Lietaus nuotekų šulinyje susikaupęs vanduo (gylis apie 140 cm), nuo dugno iki rentinio viršaus yra apie 248 cm siauresnėje dalyje ir apie 255 cm platesnėje dalyje. Ant rentinio šonų nėra dangčio tvirtinimo mechanizmo. Atkasama duobė ties dešinėje pusėje nuo įvažiavimo į kiemą esančiu šuliniu, kur yra ateinantis nuotekų vamzdis. Duobėje gruntas, taip pat gruntas po vamzdžiu per visą gylį yra netolygios spalvos (sluoksniuotas). Aplink į betoninį rentinį įeinantį vamzdį matosi nesandari ertmė. Lietaus nuotekų šulinyje susikaupęs vanduo (gylis apie 124 cm), nuo dugno iki rentinio viršaus yra apie 253 cm siauresnėje dalyje ir apie 257 cm platesnėje dalyje. Ant rentinio šonų nėra dangčio tvirtinimo mechanizmo.

Teismo vertinimu, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog tam tikri ieškovo atlikti darbai buvo atlikti su trūkumais / defektais (palikta dalis neužkastos trasos), tačiau dėl kitų trūkumų, kuriuos atsakovas įrodinėjo jau teismo posėdžio metu, ieškovui atliekant darbus pretenzijų dėl tam tikrų defektų / klaidų pašalinimo nereiškė, leido jam toliau minėtus darbus atlikti.

Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl darbų kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu (ar vėliau) nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi, atsakovei, kaip užsakovei, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina ir aukščiau nurodyta CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Taigi, nustačius ieškovo darbų trūkumus, atsakovas turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų: reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nors atsakovas konkrečiai nenurodė kokiu iš šių būdų siekia pasinaudoti, tačiau vertinant atsakovo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, spręstina, jog atsakovas pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatytą būdą – atlyginti/atskaityti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias šalino/pašalino atsakovo pasitelkti kiti asmenys.

Ieškovas nurodo, kad sutarta 3 379,00 Eur suma išaugo iki 3 853,00 Eur, kadangi papildomai reikėjo samdyti ekskavatorinio krautuvo paslaugas, kadangi kitos galimybės kasti įšalusios žemės nebuvo. Teismas pažymi, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris specializuojasi statybos rangos darbų atlikime, todėl jam turėjo būti žinoma ir suprantama, kad atliekant darbus ieškinyje nurodytu laikotarpiu, gali kilti realios gamtinės kliūtys, apie ką jis, būdamas sąžiningu rangovu, turėjo įspėti atsakovą, nurodydamas galimai pakilsiančią atliekamų darbų kainą nei kad buvo sutarta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šios pareigos neatliko, todėl jo reikalavimas priteisti didesnę nei su atsakovu sutarta statybos rangos darbų kaina nepagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovui priteistina sutarta 3 379,00 Eur suma už atliktus darbus.

Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas pripažino, kad sutartus darbus atliko ne iki galo, t. y. paliko apie 3,5 metrus trasos, kurioje buvo nuteisti lietaus nuotekų vamzdžiai jis neužkasė, kadangi dėl buvusio įšalo tai galėjo sugadinti inventorių. Dėl šių aplinkybių atsakovas turėjo papildomų išlaidų, kadangi, norėdamas užbaigti kitus darbus, pirmiausia 3,5 metrų trasą su neužkastais lietaus nuotekų vamzdžiais turėjo užpilti smėliu, kas byloje nebuvo ginčijama. Kartu atsakovas teigia, kad ieškovas nepanaudojo smėlio pagal visus reikalavimus visos trasos ilgiui, todėl, siekiant ištaisyti ieškovo paliktus defektus, atsakovas patyrė papildomas išlaidas – 2 521,73 Eur (b. l. 69-70). Pažymėtina, kad atsakovas pateikdamas duomenis apie ieškovo paliktų defektų šalinimo metu patirtas išlaidas, pateikė teismui tik gautus komercinius pasiūlymus (b. l. 68-69), kas neįrodo, kad atsakovas faktiškai patyrė minėtas išlaidas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, siekdamas įvertinti galimai netinkamai atliktų darbų kokybę, neatliko jokių papildomų to fiksavo darbų, o tik bylą pradėjus nagrinėti teisme buvo pateiktas antstolio 2023 m. balandžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-23-17, kuriame užfiksuotos aplinkybės negali būti laikomas kaip vienareikšmiškas įrodymas, kad ieškovas visos trasos ilgiu darbus atliko netinkamai / su defektais.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovas iš esmės turėjo teisę atskaityti ieškovo prašomą sumą už nesutartus atlikti papildomus darbus ir už išlaidas, patirtas užkasant smėliu 3,5 metrų ilgio trasą, kurios ieškovas nepabaigė atlikti, todėl ieškovui priteistina suma, kuri lygi iš ieškiniu reikalaujamos sumos atminusavus ieškovo patirtas papildomas išlaidas, apie kurias su atsakovu nebuvo tartasi derinant darbų kainą ir atsakovo patirtas išlaidas už ieškovo paliktos 3,5 metrų trasos užpylimą smėliu (3 853,00 Eur – 3 379 Eur = 474 Eur (papildomi darbai); 3 379 Eur – 200 Eur = 3 179,00 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, jam priteisiant 3 179,00 Eur skolą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (3 179,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 645,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 145,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Atsakovas pateikė į bylą įrodymus dėl 2 282,90 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimo, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 82,50 proc. (ieškovas prašė priteisti 3 853,00 Eur sumą, priteista – 3 179,00 Eur), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 532,13 Eur (645 Eur x 82,50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų; atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistina 399,51 Eur (2 282,90 Eur x 17,50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad 2022 m. liepos 19 d. AB „Swedbank“ atliko žyminio mokesčio mokėjimą mokėjimu nurodymu Nr. 492. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovui grąžintinas nepanaudotas žyminis mokestis. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 179,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 179,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 532,13 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 399,51 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 51 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. liepos 19 d., mokėjimo nurodymo Nr. 492, Swedbank, AB banke.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis