Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-326-632/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui L. V. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ŠRAAD) ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. V. 210 Eur už aplinkai padarytą žalą. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui ŠRAAD iš atsakovo L. V. 210 Eur žalos aplinkai atlyginimą bei 8 Eur žyminį mokestį valstybei.Atsakovas L. V. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą, bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol nebus gauti atsakymai iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, prokuratūros ir policijos. Nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas priimdamas preliminarų sprendimą, neatitinka tikrovės ir yra prieštaringi. Paaiškino, kad tariamus pažeidimus atsakovas yra pašalinęs, todėl jokia žala gamtai nėra padaryta. Analogiškus pažeidimus Radviliškio rajone daro ir kiti gyventojai, tačiau jie nėra baudžiami. Gavęs teismo sprendimą, kad dar kartą iš jo priteista už tariamą žalą gamtai, raštu kreipėsi į ŠRAAD dėl Radviliškio rajono agentūros vedėjo M. S. nusikalstamų veikų. ŠRAAD reaguodama į jo skundą perdavė jį prokuratūrai, pastaroji – Šiaulių apskrities VPK viršininkui. Mano, kad aplinkos apsaugos pareigūnai piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori jį sužlugdyti.Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus ieškovas ŠRAAD prašė atsakovo prašymo dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. priimto preliminaraus sprendimo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo netenkinti. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o teismo priimtas preliminarus sprendimas teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. sausio 22 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovas tyčiniais veiksmais padarė žalą gamtai, o aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jo civilinę atsakomybę nėra, naujų aplinkybių posėdžio metu atsakovas nenurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas L. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ŠRAAD ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginti atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Preliminarų sprendimą teismas priėmė nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, apie preliminarų sprendimą atsakovas buvo informuotas tik po jo priėmimo.Atsakovas yra sumokėjęs dalį administracinės baudos, kuri buvo paskirta 2015 m. vasario 27 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą, tačiau teismas, preliminariu sprendimu priteisdamas iš atsakovo žalą šios sumos neįskaitė ir priteistinos žalos dydžio nesumažino.Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kad atsakovas žalą atlygino natūra, t. y. ŠRAAD nurodyti pažeidimai gamtai yra pašalinti, viskas atstatyta, todėl priteisti iš atsakovo žalos aplinkai atlyginimą nėra pagrindo. Atsiliepimu į atsakovo L. V. apeliacinį skundą ieškovė ŠRAAD prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o teismo priimtas sprendimas teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl dokumentinio proceso

Apeliantas L. V. apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog preliminarų sprendimą teismas priėmė nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu.Dokumentinis teismo procesas – tai viena iš supaprastinto teismo proceso formų, o jo leistinumo taisyklės suformuotos CPK 424 straipsnyje, kurio pirma dalis imperatyviai nurodo reikalavimų pobūdį, kuriuos galima pareikšti dokumentiniame procese. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto ar kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas CPK XXII skyriuje nustatyta dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškinys, pareikštas dokumentinio proceso tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 str. 2, 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog preliminaraus teismo sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, ar atsakovas pareikš prieštaravimus; atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui, ir baigiasi galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-620/2012).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo ŠRAAD ieškinys (ieškinio dalykas yra atsakovui L. V. pareikštas piniginis reikalavimas, atsiradęs iš delikto, t. y. padaryto nusižengimo, sukėlusio žalos gamtai, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais) atitinka CPK 424 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintus leistinumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, atsakovui pateikus prieštaravimus dėl dokumentinio proceso tvarka priimto preliminaraus teismo sprendimo ir pareikšto ieškinio, kilo būtinybė nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir tiek ieškovas, tiek atsakovas galėjo naudotis visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų prašyti teismo išreikalauti įrodymus, atsakovo nuomone, reikšmingus nagrinėjamam ginčui. Tai, kad pirmosios instancijos teisme nepatenkintas atsakovo prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol nebus gauti atsakymai iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, prokuratūros ir policijos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byla išnagrinėta nevisapusiškai. Juolab kad atsakovas, tiek pareikšdamas prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, tiek nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, galėjo remtis proceso normose įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.), atsakovo pateikti įrodymai buvo priimti teismo ir įvertinti teismo sprendime, o atsakovo prašymų pagrįstumas buvo įvertintas pagal jų ryšį su nagrinėjamu ginču.

Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

Apeliantas L. V., nesutikdamas su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija neteisėtus veiksmus, padarytos žalos aplinkai faktą bei dydį.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra 2015 m. vasario 20 d. apeliantui A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 097141 už tai, kad apeliantui vykdant darbus (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostos ir pačioje apsaugos juostoje, esančioje šalia atsakovo nuosavos žemės valdos, buvo sudarkyta 238 m ilgio pakrantės apsaugos juostos atkarpa: už 17 m nuo tilto iškastas pirmas griovys iš atsakovo žemės valdos į (duomenys neskelbtini) upelį, dar už 120 m iškastas antras griovys per pakrantės apsaugos juostą iš atsakovo žemės valdos į (duomenys neskelbtini) upelį, sužeminant upelio šlaitą, pakrantės apsaugos juostoje 100 m atkarpoje nukastas gruntas, toliau 138 m atkarpoje pakrantės apsaugos juostoje supiltas gruntas, ji išvažinėta technikos. Pažeistas pakrantės apsaugos juostos plotas sudaro 1250 m². Atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka suderintų leidimų, iš grunto supylė užtvanką, vanduo išplovė dalį dešinio upelio šlaito. Minėtas protokolas, vietos apžiūros aktas su fotonuotraukomis, iš dalies ir paties apelianto pateiktas paaiškinimas dėl šio įvykio aplinkybių, sudaro pagrindą teigti, jog apeliantas inicijavo savavališkų darbų atlikimą šalia (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostos ir pačioje apsaugos juostoje, esančioje šalia atsakovo nuosavos žemės valdos. Savavališkus veiksmus, inicijuojant neteisėtų darbų atlikimą, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra specialistai pripažino kaltais pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį bei paskyrė L. V. administracinę baudą. Byloje nesama duomenų, jog minėtas 2015 m. vasario 27 d. nutarimas būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o priešingų duomenų, sudarančių prielaidas abejoti apelianto vaidmeniu, atliekant neteisėtus darbus – sunaikinant augmeniją, nukasant gruntą, važinėjant juos sunkiasvore technika bei supilant pakrantės apsaugos juostoje grunto krūvas, ar žalos dydį paneigiančių įrodymų (paskaičiavimų pagrįstumo) nepateikė ir apeliantas. Civilinėje teisėje nėra svarbus žalą padariusio ar padėjusio jai atsirasti asmens požiūris į savo veiksmus, jų pasekmes, t. y. savo veiksmų vidinis vertinimas. Juridinę reikšmę turi tokio asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus konkrečioje situacijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus bei padarė žalą aplinkai (CK 6.246 str. – 6.249 str.), taigi privalo ją atlyginti. Pasisakant dėl žalos atlyginimo būdo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala yra suprantama dvejopai: kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas, jo sužalojimas, turėtos išlaidos); kaip negautos pajamos (CK 6.249 str.). Kartu įstatymų leidėjas įtvirtina ir visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str.). Padarytos žalos gamtai atlyginimas, atsižvelgiant į viešo intereso buvimą, yra formalizuotas, o jos nustatymas yra sureguliuotas norminiais teisės aktais. Ieškovas, apskaičiuodamas gamtai padarytos žalos dydį (tiesioginius nuostolius), rėmėsi Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, su vėlesniais pakeitimais, patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodika ir žalos dydį nustatė pagal joje nustatytus kriterijus bei dydžius. Pagal minėtos Metodikos 2 p., ji taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, padariusiems žalą aplinkai, sunaikinusiems gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir saugomas teritorijas. Tokiu atveju, žala aplinkai, sunaikinus arba sužalojus žolinę augmeniją (sausumos), skaičiuojama pagal Metodikos 28 punkte nurodytą formulę: Žž = Bž x Kž x Kžs x S; Žž – žala sunaikinus ar sužalojus žolinę augaliją, Eur, Bž – žolinės augalijos bazinis tarifas eurais už kvadratinį metrą, Kž – žolinės augalijos atsistatymo koeficientas, Kžs – pažeisto ploto koeficientas (atitinkamai durpynui, vandens augalijai, pelkei, natūraliai pievai ir kita), S – sunaikintos ar sužalotos žolinės augalijos plotas, m². Metodikos 7.2 punkte įtvirtinta ir tai, kad žala padaryta vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje didinama tris kartus. Apelianto L. V. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra šalia Niauduvos upelio, todėl jame nustatytos vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, kuriose be leidimo draudžiama vykdyti ūkinę veiklą, kaip ji aprašyta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3. ir 126.4. punktuose, t.y. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo; dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jokios objektyvios būtinybės vietoje visiško nuostolių atlyginimo instituto ir nustatytų žalai apskaičiuoti visiems vienodai galiojančių taisyklių taikyti įpareigojimą, numatytą CK 6.281 straipsnyje, pirmosios instancijos teismui nebuvo, juo labiau, kad toks žalos atlyginimas natūra, kas reikštų buvusio natūraliai susiformavusio kraštovaizdžio grąžinimą į ankstesnę padėtį net ir nebūtų esamoje situacijoje įmanomas.Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios įstatymo nuostatos taikymas turi būti derinamas kartu su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Papildomos ir kompensuojamosios žalos atlyginimo priemonės taikomos, kai pirminės aplinkos atkūrimo priemonės neatkūrė aplinkos iki buvusios būklės. Pirminės aplinkos atkūrimo iki buvusios būklės priemonės, siekiant atkurti natūra aplinką, yra būtinas, tačiau tai nėra vienintelis žalos atlyginimo būdas, ypač tais atvejais, kai aplinkos būklė visiškai neatkuriama iki pradinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis žalą yra atlyginęs natūra, neeliminuoja jo atsakomybės už savavališkai, t.y. neturint leidimo, atliktus darbus bei sudarkytą upelio apsaugos juostą, ir nesudaro teisinių prielaidų taikyti kitus žalos atlyginimo būdus ir metodus, nei taikė pirmosios instancijos teismas.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.