Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-266-548/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-03Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-1617-946/2019Nutartis · 2019-09-06Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-03Kauno apygardos teismas
  5. T-266-548/2020Nutartis · 2020-02-27Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-01Kauno apygardos teismas
  7. T-1188-753/2020Nutartis · 2020-07-14Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
T-266-548/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51800-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-266-548/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51800-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 27 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 13 d. priimtu nutarimu Nr. 95-18 nutarta taikyti nuteistajam R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 12 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema t. y. 20 balų, jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Bausmės atlikimo metu tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, suvokia būtinybę laikytis įstatymų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 3 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 22 d., pabaiga – 2021 m. birželio 21 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodyta nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs 2020 m. sausio 13 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 95-18 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam R. K. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

R. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už tai, kad jis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, t. y. turėdamas tikslą pratinti, veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsinimo įgyti narkotines medžiagas, tikslu jas įgyjant ir gabenant perduoti kitam asmeniui, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriam bausmę, tačiau ji vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. R. K. atlikdamas bausmę nesielgė nepriekaištingai: vieną kartą pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas. Nors paskirta nuobauda negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – 20 balų, tačiau iš nustatytų 20 balų net 16 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, ši rizika nuo paskutinio vertinimo nesumažėjo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra ankstesnis teistumas, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, buvo lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, turi draugų ir pažįstamų, tarp kurių yra ir kriminalinį gyvenimo būdą gyvenančių asmenų, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, nors spręsdamas savo problemas nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, alternatyvių sprendimo variantų nesugeba sugalvoti. R. K. elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas pasekmes tačiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymų, kad jam neteks atlikti laisvės atėmimo bausmės, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, tiesioginiu patyrimu.

Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-18, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-18 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis