- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-236-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51800-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas 2018 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. birželio 22 d., pabaiga – 2021 m. birželio 21 d.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – ir komisija) 2020 m. sausio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarta taikyti nuteistajam R. K. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 12 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema t. y. 20 balų, jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Bausmės atlikimo metu tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, suvokia būtinybę laikytis įstatymų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog R. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl sprendė, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis R. K. prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis įgyvendino komisijos rekomendacijas, todėl komisija vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi nutarė taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad abejoja pakankama nuteistojo pažanga ir atsisakydamas tvirtinti komisijos išvadą, vertino išimtinai tik taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę vieną kartą pažeidė nustatytus tvarkos ir režimo reikalavimus už ką buvo vieną kartą baustas, tačiau neįvertino to, jog ši nuobauda jau negalioja.
5.2. Skunde teigiama, kad komisija nustatė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (20 balų), iš kurių 16 yra dinaminiai ir kuriuos jis gali mažinti ir lygtinio paleidimo metu. Kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl jo įsitikinimu galima daryti išvadą, kad jis teigiamai koreguoja savo elgesį.
5.3. Nurodoma, kad nuteistojo lygtinio paleidimo pagrindas – informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir programų įtaką kriminogeniniams veiksmams ir nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, o komisijos nutarime pateikti duomenys įrodo, jog nuteistasis dalyvavo programose, individualiose konsultacijose su specialistais ir psichologais. Be to, nuteistasis pataisos įstaigoje įdarbintas elektriku pilnu etatu, taip pat dirbo pagalbinio darbininko pareigose, nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. sėkmingai tęsia darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio skyriaus darbininku, nuteistasis turi 35 metų darbo patirtį, be to jam yra suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų ir nėra duomenų, kad nuteistasis būtų šio leidimo sąlygas pažeidęs. Teigiama, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu reguliariai bendrauja su trimis vaikais, anūkais ir jų šeimomis, yra lankomas pasimatymų metu, išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi.
5.4. Nuteistojo teigimu jo padarytas pažeidimas nebuvo grubus, jis buvo padarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime tuo laikotarpiu kai nuteistasis buvo sulaikytas, vyko ikiteisminis tyrimas. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta nuobauda rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi, ir kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis už stropų darbą ir gerą elgesį du kartus buvo skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Teigiama, jog neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas abejoja jo pažanga, nors nuteistojo rizika per bausmės atlikimo laikotarpį nuo 52 balų iki 20 balų (t. y. 32 balais). Jis atitinka tiek formalius, tiek materialius lygtinio paleidimo kriterijus, daro akivaizdžią pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl komisija turėjo pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5.5. Nurodoma, kad teismų praktikoje formuojama, jog BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos balų pokyčiai.
5.6. Skunde prašoma įvertinti skundžiamą teismo nutartį, kuri priimta nesilaikant BVK 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatų, taip pat neatitinka aiškių faktinių duomenų, argumentuota formaliai, neteisėtai ir nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet pirmosios instancijos teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina komisijos nutarimo. Iš skundžiamos 2020 m. vasario 27 d. teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. y. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
11. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo R. K. nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 20 balų, kas atitinka žemą rizikos grupę, tačiau net ir šiuo atveju įvertinti ir nuteistojo R. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
12. Įvertinus nuteistojo R. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir darbą buvo paskatintas, turi elektriko specialybę, laisvėje visuomet buvo dirbantis pagal specialybę, pataisos namuose nuo 2019 m. sausio 6 d. įsidarbino elektriku, nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. sėkmingai tęsia darbinę veiklą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio skyriaus darbininku.
13. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, teigiamus nuteistojo elgesio korekcijos požymius analizavo, tačiau jų, teismo vertinimu, nuteistojo R. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. šiuo metu bausmę atlieka pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, t. y. nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kadangi nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles (nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdė dirbdamas pataisos namuose) ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. K. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis buvo vieną kartą skatintas, tačiau 2018 m. rugpjūčio 27 d. padarė vieną drausmės pažeidimą. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, buvo lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, turi draugų ir pažįstamų, tarp kurių yra ir kriminalinį gyvenimo būdą gyvenančių asmenų, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, nors spręsdamas savo problemas nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, alternatyvių sprendimo variantų nesugeba sugalvoti. R. K. elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas pasekmes, tačiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymu, kad jam neteks atlikti laisvės atėmimo bausmės, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, tiesioginiu patyrimu.
16. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu pagrindo nėra.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
18. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį dar nėra pagrindo teigti, jog R. K. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl netvirtina komisijos nutarimo, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė neteisingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
20. Pritariant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra sumažėjusi nuo 52 balų iki 20 balų, kas atitinka žemą rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 16 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo R. K. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Nors, kaip ir minėta anksčiau, nuteistojo elgesyje yra teigiamų pokyčių, tačiau tai neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – pagrindo nėra. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, lygtinai paleisti nuteistąjį teismas gali, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. K. charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.