Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-716-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-03Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-1617-946/2019Nutartis · 2019-09-06Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-03Kauno apygardos teismas
  5. T-266-548/2020Nutartis · 2020-02-27Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-01Kauno apygardos teismas
  7. T-1188-753/2020Nutartis · 2020-07-14Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
1S-716-594/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51800-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-716-594/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51800-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. K. (toliau – R. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-143 nutarta nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo nuomone, teismas netinkamai įvertino duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis dirba, turi elektriko specialybę ir daugiau nei 30 metų darbo patirtį, gali išeiti už pataisos įstaigos ribų be palydos. Per visą laisvės atėmimo bausmės laiką tik vieną kartą yra baustas, nuobauda nebegalioja. Nuteistojo pažangą patvirtinta ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys tik 20 balų, ji sumažėjo nuo 52 balų, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino.

4.2. Apylinkės teismo skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu verčia abejoti tai, kad minėtoje nutartyje nurodoma, jog jis praeityje yra teistas, nors tokių duomenų nei nuteistojo asmens byloje, nei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Nuteistojo nuomone, teismas, neatsižvelgęs į Komisijos nutarimo motyvus ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau rėmęsis nebūtais duomenimis apie nuteistojo teistumą, akivaizdžiai piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir nepagrįstai atsisakė lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2. Atlikus nuteistojo R. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 20 balų (žema rizikos grupė). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

7. Įvertinus R. K. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. K. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, vieną kartą skatintas, turi elektriko specialybę, dalyvauja pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 20 balų, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 16 balų, kas leidžia teigti, jog R. K. elgesio korekcija teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

9. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli R. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas), nuostatos, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirtas dar vienas R. K. nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni teistumai, tačiau sprendžiant tiek iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, tiek iš Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendyje nurodytų duomenų apie teistumą, praeityje R. K. teistas nebuvo, todėl į paminėtą kriminogeninį rizikos veiksnį, sprendžiant R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nebus atsižvelgiama. Be to, nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. K. praeityje jau buvo teistas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, ši aplinkybė nėra nustatyta, neturi teisinio pagrindo su ja sutikti. Ir vis tik šis apylinkės teismo apsirikimas, atsižvelgiant į kitus skundžiamoje nutartyje pateiktus atsisakymo paleisti R. K. lygtinai iš pataisos įstaigos motyvus, nesudaro pagrindo pripažinti teismo šališkumą ir naikinti jo priimtą sprendimą kaip neapgrįstą ir neteisėtą.

10. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šis teistumas R. K. yra pirmasis, tačiau visgi jis buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai padarymą, nusikaltimus įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, tame tarpe ir atliekančiais bausmę, nors pats tuo pat metu dirbo pataisos namuose, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko, aplinkybės, galinčios įtakoti pakartotinį nusikalstamą nuteistojo elgesį, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šiuo atveju turi būti įvertinamos itin kruopščiai.

11. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš Socialinio tyrimo išvados turinio matyti, nuteistasis gali lengvai pasiduoti kitų manipuliacijoms, dalyvauti kriminalinėje veikloje, turi draugų ir pažįstamų, tarp kurių yra ir kriminalinį gyvenimo būdą gyvenančių asmenų, kas neabejotinai gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį būnant laisvėje. Socialinio tyrimo išvados duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau linkęs jį sumenkinti, mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, nors jo teigimu, jis pats sugeba išspręsti visas problemas, tačiau akivaizdu, kad spręsdamas savo problemas nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas neabejotinai leidžia abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu.

12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis turi elektriko specialybę ir daugiau kaip 30 metų darbo patirtį. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, laisvėje iki nuteisimo nuteistasis jau buvo įgijęs elektriko specialybę ir pagal ją dirbo, tačiau akivaizdu, kad darbo turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Tai, įvertinus darbo neturėjimą išėjus į laisvę (nėra pateikta pažyma apie įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju) bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, teisėjų kolegijai leidžia abejoti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis ir nepažeidinės įstatymų. Analogiškai vertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad nuteistasis R. K. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro.

13. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad pataisos namuose yra skatintas, turi teisę išvykti už pataisos namų teritorijos be sargybos ar palydos, jam paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų negaliojimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nustatytos aplinkybės teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neriboja. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis