Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-577-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-03Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-1617-946/2019Nutartis · 2019-09-06Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-03Kauno apygardos teismas
  5. T-266-548/2020Nutartis · 2020-02-27Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-01Kauno apygardos teismas
  7. T-1188-753/2020Nutartis · 2020-07-14Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
1S-577-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51800-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Albinas Antanaitis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-577-397/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51800-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K., nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 22 d., pabaiga – 2021 m. birželio 21 d. Anksčiau neteistas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. birželio 15 d. priimtu nutarimu Nr. 95-356 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. liepos 14 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog nors nuteistasis R. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis R. K. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog tiek nuteistojo siekiai, tiek Komisijos nutarimas, dėl lygtinio taikymo nuteistajam, nėra prašymas atleisti nuo bausmės, tai siekis, tęsti bausmės atlikimą kitomis sąlygomis ir būti mažesne našta valstybei bei visuomenei. Taip pat siekis greičiau integruotis į visuomenę, tampant pilnateisiu jos nariu, gyvenančiu gerbiant įstatymus ir jų nepažeidinėjant.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis R. K. dirba, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, turi paklausią darbo rinkoje specialybę. Jis nėra baustas jokiomis nuobaudomis, skatintas tris kartus, bausmės atlikimą tęsia perkeltas į grupę be sargybos, jo elgesį galima vertinti kaip pavyzdingą. Minima nuobauda yra kritikuotina dėl jos lengvumo. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai, pagal OASys metodiką, yra18, t. y. žemos rizikos balai, todėl teismo motyvacija, kad jam gali susidaryti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, tikrai yra neteisinga. Nuteistojo atlikta bausmės dalis yra numatyta galimam lygtiniam paleidimui įstatymais.

3.3. Skunde pažymima, jog atliekant bausmę R. K. elgesys vertinamas pavyzdingu, todėl nuteistojo manymu teismas tai turėtų įvertinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Skunde taip pat pažymima, jog apylinkės teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 09 24 rekomendacijos Nr. ( 2003 ) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo”, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistojo teigimu, nors teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numato BVK 157 straipsnio 4 punktas, tačiau teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia Komisijos darbą niekinių, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje R. K., nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nuteistojo R. K. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. N. prašo nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį. Atsiliepime prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo galimybes R. K. išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei Europos Žmogaus T. T. ar Lietuvos teismų praktikai. Teigia, kad R. K. skunde nurodytos aplinkybės bei išdėstyti argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

6. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neperžengiant skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis, šiuo atveju, ir nagrinėjamas bei vertinamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimumo klausimas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) yra numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad R. K. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog R. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais R. K. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tris kartus skatintas, jam nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose dirba, neturi jokių įsiskolinimų ir neapmokėtų skolų, galimo paleidimo metu ar perkėlimo į Pusiaukelės namus atveju dirbs UAB „X“ (yra gauta pažyma). Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, vengė bendrauti su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, nediskriminavo kitų asmenų, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Tai, kad R. K. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo - 52 balų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius sumažėjo iki 18 balų, t.y rizika sumažėjo 34 balais. Tačiau vien tai, kad R. K. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

10. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu R. K. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino ar manė, kad neturėjo kito pasirinkimo. Jis buvo lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms, dalyvavo kriminalinėje veikloje. Jis, spręsdamas savo problemas, nesugebėjo rasti kitų problemų sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, alternatyvių sprendimo variantų sugalvoti nesugeba. Nuteistasis, elgdamasis nusikalstamai, suvokė galimas pasekmes, tačiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymu, kad jam nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės, apie pasekmes jis negalvojo. Jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Dėl nusikaltimo kaltės jausmas negilus. Visa tai rodo, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti problemas, o nusikaltimų darymo pateisinančios nuostatos vis dar išlikusios, kas neleidžia jo vertinti kaip besitaisančio asmens. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė. Ir nors nuteistajam vertinimo metu taip pat yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nustatyti nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, negali būti suabsoliutinami ir pripažįstami pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė vieną drausmės pažeidimą, kas rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu jis nepasižymėjo. Paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju R. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu veikiant bendrininkų grupėje. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus didelei (vertinant su paskirtąja bausme) neatliktos bausmės daliai, – 1 metams 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 11 d.). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį) bei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Esant šioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas, vertindamas ankstesnį nuteistojo teistumą, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei neatliktos bausmės dalį, kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

13. Nors nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir Rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES šalims – narėms, tačiau teisėjų kolegija pažymi jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Kaip jau minėta, R. K. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. K. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisAurelijus RauckisGytis Večerskas