Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2712-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01313-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)

2018 m. spalio 29 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. (V. I.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–23).

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad būnant Lukiškių TI-K kamerose neužteko ploto 2015 m. gruodžio 7–16 d., 2015 m. gruodžio 23 d. – 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. gegužės 6–19 d., 2016 m. birželio 8–13 d., 2016 m. birželio 17–21 d., 2017 m. sausio 17–19 d., 2017 m. vasario 17–21 d., 2017 m. birželio 21–26 d., 2017 m. liepos 4–10 d., 2017 m. liepos 12–13 d., 2017 m. liepos 20 d., 2017 m. rugpjūčio 2–3 d. Kameros plotą papildomai mažino ir jose esantys baldai.

Taip pat buvo laikomas ir kitomis teisės aktų neatitinkančiomis sąlygos: nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, duše dažnai nebuvo šilto vandens, kamerose nebuvo ventiliacijos, trūko natūralios šviesos ir oro, žiemą buvo nepakankamai šilta, o vasarą per karšta, dėl drėgmės veisėsi parazitai, puvo čiužiniai, rūdijo metalinės lovos, nuo sienų luposi dažai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke, patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti, kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, pareigūnai tyčiojosi ir pašaipiai kalbėdavo, nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti kiemelyje 8 valandas, kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų (nebuvo šiukšliadėžių, peleninių, suoliukų, buvo pilna šiukšlių, sienos pažeistos pelėsio ir grybelio, stogeliai iš šiferio, kuriame asbesto, keliančio pavojų sveikatai), taip pat asbesto yra ir Lukiškių TI-K sienose bei kanalizacijoje.

Teigia, kad jo tinkamai neaprūpino patalyne (neišduodavo antklodės užvalkalo, rankšluosčių, išduodavo tik virtuvinį rankšluostį), čiužinių nedezinfekavo, apatinio trikotažo nemokamai neskalbdavo, neišduodavo pakankamai higienos priemonių (tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų šepetukų), kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, išduodamas maistas nekaloringas ir neskanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio, į kamerą maistą atnešdavo atšalusį, maistą dalino be pirštinių, neužtikrino ilgalaikių pasimatymų su gyvenimo drauge V. G..

Pareiškėjo teigimu, jis nuo kitų nuteistųjų turėjo būti laikomas atskirai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nes anksčiau buvo valstybės tarnautojas.

Šios kalinimo sąlygos suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologiniu išgyvenimus.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–39).

Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Atvykusius asmenis paskirsto, vadovaujantis SVĮ 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio nuostatomis.

Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau –Taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė praustis duše po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, dušuose įrengtos pertvaros (pertvaros bendras aukštis 1,6 m, plotis 1,2 m). Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 m². Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinti pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budėtoją, tačiau nuteistieji šią signalizaciją piktybiškai gadina. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų apšvietimas atitinka dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo lemputes, daužo stiklus, klozetus, o taip pat griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl Lukiškių TI-K kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato įstatymai. Pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Suimtieji skirstomi į kameras atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą anketoje pareiškėjas nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis.

Pagal BVK 103 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo metu gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pagal BVK nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas yra nuteistųjų teisė o ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K nėra gavęs pareiškėjo prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus.

Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama, dalinamas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriuose laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai maistas yra dalinamas, todėl jis visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams yra išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirštinėmis.

Pažymi, kad visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ii mėgėjiškų kolektyvų koncertai. įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiūrėti televizijos laidas. Norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvų, pareikšti norų žodžių ar raštu, kreiptis į būrio viršininkų. Pažymi, kad pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse.

Atsakovės atstoto nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis tam tikrais laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atsiliepime (b. l. 29–39) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2015 m. gruodžio 7–15 d., 2015 m. gruodžio 29 d., 2016 m. sausio 17–25 d., 2017 m. sausio 17 d., iš viso 20 dienų, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).

Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, o 2015 m. gruodžio 16–22 d., 2016 m. gegužės 2–5 d., 2016 m. gegužės 19 d.–2016 m. birželio 7 d., 2016 m. birželio 13–16 d., 2016 m. birželio 21 d.–2017 m. sausio 16 d., 2017 m. sausio 19 d.–2017 m. vasario 16 d., 2017 m. vasario 21 d.–2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 26 d.–2017 m. liepos 3 d., 2017 m. liepos 10–11 d., 2017 m. liepos 13–19 d., 2017 m. liepos 20 d.–2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, nes buvo išvežtas į kitas įstaigas. 2017 m. rugpjūčio 3 d. jį išvežė į Vilniaus pataisos namus.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 20 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl sanitarinio mazgo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Iš atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 104, 106, 108, 109, 122, 125, 148, 192, 194, 203, 205, 221, 270, 293, 316, 342, 379.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gegužės mėnesio pranešime „Dėl V. I. skundo“ (toliau – Pranešimas) (b. l. 167–171) nurodyta, kad sanitariniame mazge privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Teismo nuomone, toks sanitarinio mazgo įrengimas privatumui užtikrinti nėra pakankamas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista šiomis dienomis: 2015 m. gruodžio 7–15 d., 2015 m. gruodžio 23 d.–2016 m. gegužės 1 d., 2016 m. gegužės 6–18 d., 2016 m. birželio 8–12 d., 2016 m. birželio 17–20 d., 2017 m. sausio 17–18 d., 2017 m. vasario 17–20 d., 2017 m. birželio 21–25 d., 2017 m. liepos 4–9 d., 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. liepos 20 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d., iš viso 182 dienas.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo ventiliacijos, trūko natūralios šviesos ir oro, žiemą buvo nepakankamai šilta, o vasarą per karšta, dėl drėgmės veisėsi parazitai, puvo čiužiniai, rūdijo metalinės lovos, nuo sienų luposi dažai, nebuvo signalinio mygtuko pareigūnui iškviesti, veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.4 papunktį, kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Pagal 16.7 papunktį, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Šių taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pagal 16.10 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Šių taisyklių 16.11 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Taisyklių 14.7 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 papunktis); viršutinių drabužių pakaba (14.9 papunktis).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pranešime (b. l. 167–171) nurodyta, kad visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims), viršutinių drabužių pakabos.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio protokolai (b. l. 48–163), kurie patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Iš šių patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K kamerose Nr. 104, 106, 108, 109, 122, 125, 148, 192, 194, 203, 205, 221, 270, 293, 316, 342, 379 patikrinimai nebuvo atliekami, o kitais laikotarpiais patikrinimo metu pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų šiose kamerose nenustatyta. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl drėgmės, netinkamos temperatūros, natūralios šviesos, oro trūkumo, ventiliacijos nebuvimo, parazitų, tualeto reikmenų spintelės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje buvo laikomas vienas, todėl, teismo nuomone, pareiškėjas kameroje galėjo pasirinkti vietą, kur pasidėti asmeninius daiktus. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo Lukiškių TI-K kamerose įrengti veidrodžio, todėl nelaikytina, kad atsakovė Lukiškių TI-K atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budėtoją, tačiau nuteistieji šią signalizaciją piktybiškai gadina. Pareiškėjas vidinio ryšio sistemos neveikimą, gedimus skunde siejo su galima grėsme, t. y. prielaidomis, kad kilus pavojui suimtiesiems nėra galimybės išsikviesti pareigūno, tačiau konkrečiai nenurodė, kokiose konfliktinėse, pavojingose situacijose Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo į pareiškėjo kreipimąsi.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas savaime nereiškia, kad jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.

Taip pat laikytini neįrodytais pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K pareigūnai iš jo tyčiojosi, juokėsi ar kaip nors pašiepdavo. Pareiškėjas skunde nenurodė nei kuris pareigūnas, nei kada, jo manymu, atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl pasivaikščiojimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti kiemelyje 8 valandas, kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų (nebuvo šiukšliadėžių, peleninių, suoliukų, buvo pilna šiukšlių, sienos pažeistos pelėsio ir grybelio, stogeliai iš šiferio, kuriame yra asbesto, keliančio pavojų sveikatai). Pareiškėjo teigimu, asbesto yra ir Lukiškių TI-K sienose bei kanalizacijoje.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 punkte nustatytas 8 valandų terminas yra taikomas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai veiklai kalinimo metu, 48 punkte nustatyta, kad 1 valandos per dieną pasivaikščiojimas yra pakankamas.

SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Taigi, pareiškėjas, teigdamas, jog jam turėjo būti suteikta galimybė 8 valandas praleisti ne kameroje, yra neteisus. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K šios savo pareigos neįgyvendino ar įgyvendino netinkamai, todėl pareiškėjo argumentas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunktis nustato, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt.), 3.2 papunktis nustato, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose kituose objektuose.

Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklių III skyrius. Pagal šių taisyklių 19 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pagal 20 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Pagal 21 punktą, pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Kaip matyti iš šių nuostatų, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemuose neprivalo įrengti šiukšliadėžių, peleninių, suoliukų.

Pranešime (b. l. 167–171) nurodyta, kad Lukiškių TI-I pasivaikščiojimo kiemai įrengti, vadovaujantis teisės aktais, pasivaikščiojimo kiemų ir gyvenamųjų korpusų konstrukcijose asbesto nėra, pasivaikščiojimo kiemus tvarko ir valo nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojų pareigas. Byloje esantys patikrinimo aktai nepatvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemai būtų netinkamai įrengti, techniškai netvarkingi ar keliantys grėsmę. Taigi, teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, susiję su asbesto buvimu, yra tik samprotavimai, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – TĮVTT) 92 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 punktą suimtieji (nuteistieji) turi sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemą, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui. Taigi, patys suimtieji (nuteistieji) pasivaikščiojimo kiemuose turi palaikyti tvarką ir švarą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu dėl pasivaikščiojimo trukmės, pasivaikščiojimo kiemų įrengimo ir švaros palaikymo juose.

Dėl ilgalaikių pasimatymų

Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge V. G..

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kada kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu suteikti jam ilgalaikius pasimatymus. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad tokių prašymų nėra gavęs.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kad kreipėsi su prašymu suteikti jam ilgalaikius pasimatymus, byloje nėra jokių įrodymų apie tokio prašymo egzistavimą, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Dėl patalynės, skalbimo, higienos priemonių išdavimo, laikymo su rūkančiais

Pareiškėjas skunde teigia, kad jo tinkamai neaprūpino patalyne (neišduodavo antklodės užvalkalo, rankšluosčių, išduodavo tik virtuvinį rankšluostį), čiužinių nedezinfekavo, apatinio trikotažo nemokamai neskalbdavo, neišduodavo pakankamai higienos priemonių (tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų šepetukų), taip pat buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

SVĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius.

Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše nustatyta, kad vyrams 1 mėnesiui išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), 3 ritinėliai tualetinio popieriaus (galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), suimtiesiems išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), 1 dantų šepetėlis mėnesiui, 75 ml dantų pastos 2 mėnesiams (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.).

Pranešime (b. l. 167–171) nurodyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie neturi nuosavo patalynės komplekto ir rankšluosčių, išduodami rankšluosčiai (2 vnt.) ir patalynės komplektas, kurį sudaro užvalkalas antklodei, užvalkalas pagalvei ir paklodei. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Patalynė ir drabužiai iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną sausi. Taip pat nurodyta, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Dantų pasta, dantų šepetėlis ir tualetinis popierius išduodamas, vadovaujantis teisės aktų normomis.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl netinkamo aprūpinimo patalyne, nedezinfekuotų čiužinių, dėl to, kad nemokamai neskalbė apatinio trikotažo, negavo dantų šepetėlio, dantų pastos ar tualetinio popieriaus. Be to, pareiškėjas neneigia, kad apskritai negavo higienos priemonių ir patalynės, jo manymu, išduodamas jų kiekis buvo nepakankamas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Lukiškių TI-K pareiškėją aprūpindavo tiek higienos priemonėmis, tiek patalyne, čiužinius dezinfekuodavo, o pareiškėjo argumentai, kad patalynės, rankšluosčių ir higienos priemonių turėjo būti išduodama daugiau, vertintini kaip papildomi asmeniniai poreikiai ir negali būti pripažįstami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad suimtieji skirstomi į kameras, atsižvelgus į suimtojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. gegužės mėnesio tarnybiniame pranešime (b. l. 172) nurodyta, kad pareiškėjas asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą apklausos anketoje nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, ar jis yra rūkantis ar nerūkantis, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K išreiškė valią būti laikomas su rūkančiais, o Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtuosius skirsto į kameras, atsižvelgus į suimtojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteistus veiksmus.

Dėl dušo

Pareiškėjo teigimu Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, duše dažnai nebūdavo šilto vandens.

Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 detalių dušų įrengimo reikalavimų nereglamentuoja, tačiau Lukiškių TI-K nurodė, jog Lukiškių TI-K dušų patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio ir 1,2 m pločio pertvaros, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė praustis duše po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių. Teismo nuomone, reikalavimų privatumui užtikrinti dušuose negalima prilyginti reikalavimams, keliamiems sanitariniams mazgams (tualetams), todėl Lukiškių TI-K įrengtos pertvaros laikytinos pakankamomis priemonėmis apsaugoti kalinamų asmenų privatumą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, kad Lukiškių TI-K suteikė galimybę nusiprausti duše po šiltu vandeniu. Nors pareiškėjas nurodo, kad dažnai šilto vandens nebūdavo, tačiau konkrečiai šių aplinkybių nedetalizuoja, t. y. nenurodo, kuriomis dienomis nebuvo šilto vandens ir pan. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Lukiškių TI-K trukdė pareiškėjui nusiprausti duše po šiltu vandeniu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Dėl maisto

Pareiškėjo teigimu, maistas nekaloringas ir neskanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio, į kamerą maistą atnešdavo atšalusį, maistą dalino be pirštinių.

TĮVTT 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.

Pagal SVĮ 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami, laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama, dalinamas maistas išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Maistas laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriuose laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai maistas yra dalinamas, todėl jis visada paduodamas šiltas. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta, o teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirštinėmis.

Teismui nėra pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui maitinimą tokį, koks yra nustatytas teisės aktais, o pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertinti kritiškai, nes neparemti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriomis dienomis maistas neatitiko nustatyto kiekio ir kaloringumo. Pareiškėjos teiginys, kad maistas buvo neskanus, vertintinas kaip subjektyvi nuomonė, neturinti teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Nepagrįsti ir neįrodyti laikytini ir pareiškėjo argumentai, kad maisto dalintojas, dalindamas maistą, nesilaikė higienos reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl maisto pateikimo antisanitarinėmis sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė kokias nors higienos normas, susijusias su maisto kokybe ar kiekiu, patiekimo tvarka.

Dėl socialinių programų, darbo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K negalėjo tinkamai sportuoti lauke, patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti.

SVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji gali dirbti tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, ir tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu

Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose, koplyčioje bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse, pareiškėjas, norėdamas dalyvauti Lukiškių TI-K organizuojamoje visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, turi pareikšti tokį norą, t. y. kreiptis į būrio viršininką.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas suteikti galimybę dirbti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių, norėdamas dalyvauti Lukiškių TI-K užimtumo programose arba dėl to, kad būtų varžoma galimybė dalyvauti įvairiuose Lukiškių TI-K renginiuose, todėl ir šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl suėmimo vykdymo režimo

Pareiškėjo teigimu, jis nuo kitų nuteistųjų turėjo būti laikomas atskirai, nes buvo valstybės tarnautojas, tačiau tam tikrais laikotarpiais jį laikė su kitais asmenimis.

SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Remiantis LVAT suformuota praktika, SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nurodyto suėmimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, vadinasi, ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1189/2014, 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-525/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-407-662/2017 ir kt.).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams) (žr. pvz., LVAT 2013 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1666-790/2017).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo valstybės tarnautojas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, užpildė asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą apklausos anketą, kurioje nurodė, kad yra buvęs valstybės tarnautojas.

Taigi, vadovaujantis minėta SVĮ nuostata, pareiškėjas turėjo būti laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis šiais laikotarpiais: 2015 m. gruodžio 7–15 d., 2015 m. gruodžio 29 d.–2016 m. vasario 24 d., 2016 m. vasario 26–29 d., 2016 m. kovo 2–8 d., 2016 m. kovo 10 d.–2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. balandžio 28 d.–2016 m. gegužės 1 d., 2016 m. gegužės 10 d., 2017 m. sausio 17 d., iš viso 132 dienas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei LVAT praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 132 dienas buvo laikomas, nepaisant SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. Lukiškių TI-K pažeidė imperatyvias SVĮ nuostatas ir atliko neteisėtus veiksmus, dėl to pareiškėjas objektyviai galėjo patirti neigiamus išgyvenimus.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 20 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui), privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 182 dienas. Taip pat tam tikrais laikotarpiais (iš viso 132 dienas) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, nesilaikant SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytų reikalavimų. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 20 dienų, didžiąją laiko dalį Lukiškių TI-K kameroje buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitas įstaigas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²), privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas (182 dienas) ar suėmimo vykdymo režimo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 100 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, suėmimo vykdymo režimo nesilaikymą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 960 Eur sumos priteisimas.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismo sprendimu šis prašymas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. I. (V. I.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 960 (devynis šimtus šešiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.