Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 300 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „Ikstar“ dokumentų paslėpimas) laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „Ikstar service“ dokumentų paslėpimas) laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. J. paskirta 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. J. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio (753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas V. P., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju V. P., laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2013-12-02, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad V. P. realiai UAB „Ikstar“ akcijų neketina įgyti, pagamino netikrus dokumentus:

2013-11-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013-02 AKPPST ir 2013-11-29 priedą Nr. 1 prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013-02 AKPPST, kuriuos A. J. prašymu kompiuterinės technikos pagalba paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, ir kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. 2013-11-29 įsigijo 16 UAB „Ikstar“ akcijų, ir kuriuos V. P. pasirašė kaip UAB „Ikstar“ akcijų pirkėjas, o A. J. kaip akcijų pardavėjas, iš anksto žinodamas, kad V. P. neketina realiai įsigyti UAB „Ikstar“ akcijų ir būti akcininku, neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 materialinių vertybių ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 001, kurį A. J. prašymu kompiuterinės technikos pagalba paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, ir kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. perėmė UAB „Ikstar“ dokumentus ir kitus daiktus, bei kurį V. P. pasirašė kaip asmuo, perėmęs aukščiau nurodytus UAB „Ikstar“ dokumentus ir kitus daiktus, o A. J. pasirašė kaip perdavęs aukščiau nurodytus UAB „Ikstar“ dokumentus ir kitus daiktus, nors žinojo, kad iš tiesų aukščiau nurodytų dokumentų ir daiktų V. P. neperdavė ir neketino perduoti ir, kad V. P. neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 įgaliojimą, kurį A. J. prašymu kompiuterinės technikos pagalba paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. yra UAB „Ikstar“ akcininkas, ir kurį V. P. A. J. prašymu pasirašė kaip UAB „Ikstar“ akcininkas, nors A. J. žinojo, kad iš tiesų V. P. realiai nebuvo ir nesiruošė būti UAB „Ikstar“ akcininku, neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) ir užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys (forma KD-1), kuriuos A. J. prašymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad pasikeitė UAB „Ikstar“ duomenys, nors žinojo, kad realiai informacija apie UAB „Ikstar“ duomenų pasikeitimą yra melaginga, kad V. P. neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 1, kurį A. J. prašymu kompiuterinės technikos pagalba paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Ikstar“ direktoriumi vietoje A. J. paskirtas V. P., kurį V. P. pasirašė A. J. prašymu, nors pastarasis žinojo, kad iš tiesų V. P. neketino būti ir nebuvo realiu UAB „Ikstar“ direktoriumi, neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius.

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą – akcininkų sąrašą, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie V. P. tapimą UAB „Ikstar“ akcininku, nors iš tiesų V. P. neketino įsigyti UAB „Ikstar“ akcijų ir būti akcininku bei realiai vykdyti UAB „Ikstar“ veiklą ir atstovauti šią įmonę nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius, o būtent:

jis pagamino Akcininkų sąrašą, sudarytą 2013-11-29, kurį A. J. prašymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kur nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. yra UAB „Ikstar“ 100 akcijų savininkas, ir šį dokumentą V. P. vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nors kaltinamasis žinojo, kad V. P. šio dokumento nepasirašė, o tai padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, ir žinojo, kad V. P. neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės kaip akcininkas.

Be to, A. J. panaudojo žinomai netikrus dokumentus, o būtent žinodamas, kad dokumentuose – 2013-11-29 prašyme registruoti (JAR-1), 2013-11-29 įgaliojime, 2013-11-29 akcininkų sąraše, 2013-11-29 vienintelio akcininko sprendime yra nurodyta žinomai melaginga informacija apie UAB „Ikstar“ duomenų – akcininkų ir direktoriaus pasikeitimą, žinodamas, kad V. P. neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius, 2013-12-02, 15.23 val., pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialui žinomai netikrus dokumentus – 2013-11-29 prašymą registruoti (JAR-1), 2013-11-29 įgaliojimą, 2013-11-29 akcininkų sąrašą, 2013-11-29 Vienintelio akcininko sprendimą ir taip šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

Be to, A. J. paslėpė UAB „Ikstar” buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: nuo 2011-10-05 būdamas UAB „Ikstar“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, turėdamas tikslą nuslėpti ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, 2013 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė laikotarpio nuo 2007-03-09 iki 2013-12-09 UAB „Ikstar“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra UAB „Ikstar“ veiklos, jos turto įvertinimo pagrindas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Ikstar“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-09.

Taip pat jis, nuo 2012-12-21 būdamas UAB „Ikstar service“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) l. e. direktoriaus pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, turėdamas tikslą nuslėpti asociacijos ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, 2013 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė laikotarpio nuo 2008-08-27 iki 2013-07-04 UAB „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto įvertinimo pagrindas, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-07-04.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktam įrodymų vertinimui bei jo pagrindu padarytoms išvadoms.

Kolegijos vertinimu, A. J. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos dėl dokumentų suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir UAB „Ikstar“ buhalterinių dokumentų paslėpimo (BK 222 straipsnio 1 dalis) yra tarpusavyje susijusios. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. J. suklastojo dokumentus ir inicijavo fiktyvų UAB „Ikstar“ akcijų pardavimą alkoholiu piktnaudžiaujančiam asmeniui, kad išvengti atsakomybės ir paslėpti UAB „Ikstar“ buhalterinius dokumentus laikotarpio nuo 2007-03-09 iki 2013-12-09, kurie yra UAB „Ikstar“ veiklos, jos turto įvertinimo pagrindas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Ikstar“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-09.

Taip pat yra įrodyta, kad būtent A. J., turėdamas tikslą nuslėpti asociacijos ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, 2013 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė laikotarpio nuo 2008-08-27 iki 2013-07-04 UAB „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto įvertinimo pagrindas, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-07-04.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).

Šioje BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kadangi BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015,2K-334-677/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015). Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, kad A. J. suklastojus dokumentus ir su alkoholiu piktnaudžiaujančiu asmeniu pasirašius fiktyvią UAB „Ikstar“ 2013-11-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dėl kilusių padarinių (dingusių (paslėptų) UAB „Ikstar“ ir UAB „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentų specialisto išvadoje (t. 3, b. l. 97-133) konstatuota, kad negalima nustatyti UAB „Ikstar“ ir UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-07-04) atsakingas tikrasis įmonės vadovas A. J.. Tokie A. J. veiksmai buvo tinkamai teisiškai įvertinti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas A. J. kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas grindė ne vien tik kito nuteistojo V. P. parodymais, bet taip pat kitų viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: 2016-06-03 specialisto (rašysenos) išvada Nr.11-2530(15), 11-418(16) (t. 3, b.l. 42-87); 2015-03-06 specialisto išvada Nr. 5-1/31 (t. 3, b.l. 97-133) ir teismo posėdžio metu specialistės Kristinos Laurinavičienės duotais paaiškinimais; liudytojų G. U., G. A., A. M. G., A. G., A. D., N. A., iš dalies paties nuteistojo A. J. teismo posėdyje duotais parodymais; kratų, daiktų dokumentų pateikimo protokolais; kitais byloje esančiais rašytiniai įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje A. J. neginčijo, kad UAB „Ikstar“ vadovavo jis. Kadangi veikla faktiškai jau nevyko, buvo nutarta įmonę parduoti. Kas iš akcininkų buvo pardavimo iniciatoriumi, nežino. Dėl bendrovės pardavimo buvo skelbiama ne viename laikraštyje, tačiau kokiuose, dabar neatsimena. Bendravimas iki susitikimo su pirkėju vyko telefonu arba el. paštu. Taip pat neprisimena, ar bendravo su pačiu V. P., ar su kitu asmeniu. Patvirtina, kad įvyko susitikimas, dokumentų perdavimas, jų pasirašymas, vietos – neprisimena Kadangi jis buvo vieninteliu bendrovės atstovu, tai paruošė pardavimo dokumentus. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir kitus dokumentų tekstus galėjo paruošti, atspausdinti darbuotoja O. P., tačiau tai darė jo pavedimu, nes jis buvo atsakingas už dokumentų paruošimą. Datas dokumentuose ranka galėjo įrašyti taip pat O. P.. V. P. pasirašė dokumentus, ar jis buvo girtas, nepastebėjo. Su juo dar buvo kitas nepažįstamas asmuo, būtent jis ir peržiūrėjo dokumentus. Jo vardo, pavardės nežino. Akcijų pardavimo kaina buvo simbolinė, nes buvo nuspręsta toliau veiklos nevykdyti. Registrų centrui dokumentus pateikė jis (A. J.). Atliko tai apsidraudimui, nes buvo atvejų, kai perkama įmonė, o po to neinformuojamas registras ir su įmonės antspaudu daromos visokiausios machinacijos. Bendrovės direktoriumi tapo V. P., tai buvo suderinta dar iki dokumentų pateikimo pasirašymui. Kiti du akcininkai susitikime nedalyvavo. M. T. jis nuvežė pasirašyti V. P. jau pasirašytą sutartį, I. K. pats atvyko, galimai vėliau, ir pasirašė. Visas komplektas bendrovės buhalterinių dokumentų, antspaudas buvo perduoti V. P.. Segtuvų buvo apie 20 vnt., galimai net ir daugiau. Kam jis (V. P.) po to perdavė dokumentus, nežino.

Taip pat A. J. patvirtino, kad prieš bankroto įmonei paskelbimą (2013 m.), dirbo laikinuoju UAB „Ikstar service“, direktoriumi turėjo šios įmonės akcijų. Kur dabar bendrovės dokumentai, jam nėra žinoma. Jie buvo ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėliau vyko persikraustymas ir darbininkai, kurie vežė dokumentus saugojimui į garažą, sumaišė maišus ir dalis maišų iškeliavo į konteinerius. Todėl įmonės apskaitos dokumentai ir neišliko. Tuo metu (persikraustymo) jis buvo išvykęs. Kas dėl buhalterinių bendrovės UAB „Ikstar“ dokumentų, tai apklausos metu tyrėja, galimai, klaidingai užfiksavo jo parodymus, nurodydama protokole, kad persikraustymo metu darbininkai netyčia išmetė ir UAB „Ikstar“ dokumentus (2015-07-13 apklausa, t.9, b.l.11). Kai pastebėjo, jog nėra bendrovės „Ikstar service“ dokumentų, susirūpino. 2013-07-10 pranešė bankroto administratoriui, jog dokumentai dingo persikraustymo iš ofiso metu. Darbininkų, kurie vykdė šiuos darbus, nepažįsta, pats tame procese nedalyvavo. Kaip jiems buvo apmokėta už paslaugas, nežino. Supranta, jog kaip direktorius, yra atsakingas už įmonės dokumentų išsaugojimą. Įmonės „Ikstar servis“ dokumentų pagal aktą niekam jis neperdavė. Pripažįsta, kad būtent jis paruošė teismo pagarsintą bylos rašytinį įrodymą – pranešimą akcininkams apie įmonės „Ikstar“ akcijų vertės nustatymą prieš jas parduodant (t.9, b.l. 64-65), tačiau negali teismui pasakyti, kokiam fiziniam asmeniui buvo suteikta 185000 Lt (53580 Eur) paskola, kuri turėjo būti grąžinta 2016-08-31 dienai. Kas dėl piniginių lėšų išgryninimo bankomatuose, nieko pasakyti negali, reikia aiškintis. Neneigia, kad gavo iš A. D. bendrovės dokumentus, tačiau tikrai negalėjo būti, jog, kaip aiškina liudytojas A. D., būdamas direktoriumi, pastarasis neturėjo prisijungimo prie įmonės sąskaitos, arba, kad jis siūlė jam sunaikinti bendrovės dokumentus.

Teismo posėdyje V. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2013 metais vartojo daug alkoholio, išgėręs dažnai prarasdavo atmintį, neatsiminė, ką darė dieną prieš tai. Kas pateikė jam pasirašyti dokumentus, jis neatsimena. Jam pasiūlė pinigų, jis ir sutiko. Kur tai konkrečiai įvyko, kokiomis aplinkybėmis, pasakyti negali. Ar be jo ir pardavėjo galėjo būti dar trečias asmuo, pasakyti negali, kadangi taip pat neatsimena. Tai galėjo įvykti bare. Kažkas pasinaudojo juo, kai buvo girtas. Pinigų akcijoms pirkti jis neturėjo. Ar pardavėjas buvo A. J. ir ar jis jam mokėjo už pasirašymą, nežino. Pastarojo iki tol nepažinojo. Tikrai neketino įsigyti įmonės akcijų ir tapti įmonės direktoriumi. Jokių dokumentų taip pat negavo ir niekur jų nevežė. Bendrovės „Ikstar“ dokumentų kratos metu nerado pas jį ir policija. Kompiuteriu jis nedirba. Registrų centre 2013 metais taip pat nebuvo. Kas tai yra forma JAR-1, jis nežino. 2013-11-29 įgaliojimą, prašymu registruoti įvykį juridinių asmenų registre (JAR-1), 2013-11-29 vienintelio UAB „Ikstar“ akcininko sprendimą jis neruošė, nors parašas gali priklausyti jam. 2013-11-29 Akcininkų sąrašas pasirašytas jo vardu kito asmens, parašas dokumente ne jo. I. K., S. T. nepažįsta. Kaltinimą pripažįsta iš dalies, nes pasirašė dokumentus, nors neketino vadovauti, perimti dokumentus ir jų neperėmė. Taip pat nebendrininkavo su A. J., tiesiog gavo pinigus už tai, kad pasirašė dokumentus. Jis niekam nemokėjo, juo buvo tiesiog pasinaudota.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad iki A. J. dirbo „Ikstar service“ direktoriumi, matė, jog pelningi sandoriai „pereina“ į bendrovę „Tetija“, o skolos lieka „Ikstar service“. Piniginius srautus bendrovėje „Ikstar service“ kontroliavo A. J. ir S. T., nes tik jie turėjo banko generatorius. Suprato kaltinamojo A. J. veikimo tikslą, o būtent: įmonės bankrotas, naujos įmonės atidarymas ir verslo perkėlimas ten. Matė, kad vyksta bendrovės didelių sumų pinigų išgryninimas. Į jo užduotą klausimą, kur dingo bendrovės „Ikstar service“ pinigai, A. J. aiškino jam, kad „daro įmonės bankrotą“. Pastarasis pasiūlė jam „prarasti įmonės dokumentus“. Aiškino, kad važiuojant užsidegs jo automobilis, įmonės dokumentai sudegs. Nesuprato užuominų ir nesutiko. Kaip suvokė, kaltinamojo tikslas buvo – prarasti dokumentus, kad vėliau negalėtų niekas patikrinti ir prikibti. Pajuto, kad gali pradingti dokumentai. Pateikė tyrimui susirašinėjimo el. paštu bei garso įrašo pokalbio su A. ir S., kuris vyko iš dalies rusų kalba (jie taip kalbėjo) ir kurio metu A. J. grasino jam, kad už klientų viliojimą jam praskels galvą. Kadangi išėjo dirbti į analogišką bendrovę, iš tikrųjų kai kurie klientai iš bendrovės „Tetija“ perėjo į jo įmonę, tai yra normalios konkurencijos išdava. Bendrovės dokumentus jis perdavė A. J. pagal aktą. Vėliau iš tikrųjų jis išgirdo, kad įmonės dokumentai dingo.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo G. A. parodymų matyti, kad A. J. vadovavo įmonei „Ikstar“, o jis pats tvarkė buhalterinę apskaitą „Ikstar service“ ir „Ikstar“. Sutartis su „Ikstar“ buvo sudaryta 2011 m., su „Ikstar service“ – 2012 m. Sutartys su UAB „Ikstar“ ir UAB „Ikstar service“ buvo nutrauktos 2013 metais. Pasibaigus apskaitos tvarkymo laikotarpiui, visus įmonės dokumentus perėmė A. J.. A. J. vadovaujama įmonė „Ikstar“ jokios veiklos kaip ir nevykdė, pagrindinė įmonė, vykdanti aktyvią veiklą, buvo „Ikstar service“. Iš pradžių „Ikstar service“ vadovas buvo S. T.. Paskui vadovai keitėsi. Prieš pabaigą laikinai einantis direktoriaus pareigas jau buvo A. J.. Jis buvo atvažiavęs pasiimti visus įmonės dokumentus. Įmonė liko skolinga už paslaugas, neatsiskaitė. UAB „Ikstar service“ užsiėmė statybos darbais, pastatų priežiūra. Ji veiklos neplanavo nutraukti. Žino, kad po dokumentų perdavimo UAB „Ikstar service“ buvo iškeltas bankrotas. Apie „Ikstar“ akcijų pardavimą nieko nežino.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo G. U. parodymų matyti, kad jis administravo UAB „Ikstar service“ bankrotą. A. J. pažįsta kaip UAB „Ikstar service“ direktorių. Iki bankroto procedūros jo nepažinojo. Vykdant šios įmonės bankroto procedūrą buvo problema – jie neturėjo įmonės dokumentų. Raštu įpareigojo įmonės direktorių perduoti dokumentus, tačiau atvykęs direktorius paaiškino, kad jie ar tai darė remontą, ar kraustėsi, ir dokumentai buvo išmesti su šiukšlėmis. Darbus atlikusių darbininkų nustatyti taip ir nepavyko. Niekas neprisipažino. Aiškino, kad visi nešė, krovė ir nenurodė jokio konkretaus asmens. Darbuotojai tik patvirtino, kad buvo išnešti maišai. Kai įsitikino, kad dokumentai išmesti, įmonę „I. S.“ uždarė. Procedūros metu domėjosi, kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Bankroto procedūra vyko apie metus. Įmonė jokio turto neturėjo. Įmonė buvo likviduota ir išregistruota be dokumentų.

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. A. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik A. (J.). Visų trijų bendrovių UAB „Ikstar“, UAB „I. S.“ ir UAB „Ikstar project“ buhalteriniai dokumentai buvo laikomi atskiroje patalpoje (archyve). Įmonėje ne viskas buvo sklandu, ji suprato, kad verslas vyksta nesėkmingai, nes pinigai išeina nežinia kur, suprato, kad gali baigtis blogai, pasiprašė būti atleista, tačiau S. T. ir A. J. susirinkimo metu siūlė tik jiems tinkamus variantus – jai buvo siūloma sumokėti jiems 20000 litų ir tuomet gali išeiti iš darbo. Nesutiko ir kreipėsi į teisininką konsultacijų. Norėjo paimti įmonės dokumentus, tačiau paaiškėjo, jog patalpos, kur buvo saugojami dokumentai, spyna pakeista. Negalėdama atsiimti įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, ji pareiškimu kreipėsi į policiją. Taip pat kreipėsi dėl bankroto įmonei iškėlimo. Kai buvo perduoti dokumentai, bankroto administratorius ją atleido.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. M. G. parodymų matyti, kad ji pažįsta kaltinamąjį A. J. kaip su jos darboviete UAB „Ikstar service“ susijusios įmonės UAB „Ikstar“ direktorių. Ji nurodymus dėl „Ikstar service“ gaudavo tik iš S. T.. Tik jis viską pasirašydavo ir tik jis duodavo nurodymus. UAB „Ikstar“ vienintelis darbuotojas buvo A. J.. Problemos ir ginčai bendrovėje prasidėjo išeinant direktorei N. A., kuri buvo UAB „Ikstar project“ direktorė, o vėliau berods ir akcininkė. Iškilo kažkokie nesutarimai tarp A. J., S. T. bei N. A.. N. A. nusprendė išsikraustyti iš patalpų ir išsivežti dokumentus. Bendrovės „Ikstar service“, „Ikstar project“ ir „Ikstar“ turėjo bendrą rakinamą archyvą, kuriame buvo saugomi jų dokumentai, tarp jų ir UAB „Ikstar project“. N. A. kreipėsi dėl jų, tačiau jų negavo. Ji pati į archyvą patekti negalėjo, nes buvo pakeista spyna. Spyną pakeitė G. K. S. T. nurodymu. Pakeitus spyną, raktų nuo naujos N. A. negavo, todėl kreipėsi į policiją.

Iš 2016-06-03 Specialisto (rašysenos) išvados Nr.11-2530(15), 11-418(16) matyti, jog 2013-11-29 Įgaliojime, 2013-11-29 Prašyme registruoti juridinių asmenų registre, 2013-11-29 dokumente „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“; 2013-11-29 Vienintelio akcininko sprendime Nr.1 V. P. vardu pasirašė V. P.; 2013-11-29 Akcininkų sąraše V. P. vardu pasirašė ne V. P. (t. 3, b.l. 42-87).

Iš Juridinio asmens duomenų apie UAB „Ikstar“ matyti, kad A. J. laikotarpiu 2011-10-05 – 2013-12-09 buvo UAB „Ikstar“ direktorius. Nuo 2013-12-09 bendrovės direktoriumi pagal Registro duomenis yra įrašytas kaltinamasis V. P. (t. 4, b.l. 58-61).

Iš 2014-07-23 liudytojo A. D. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.7, b.l. 21) matyti, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB „Ikstar service“ 2012-12-21 buhalterinės apskaitos dokumentų archyvo lydraštį Nr. 20121221-IKS-L2 (kopija), kurį pasirašė l.e.p. direktorius A. J. (t.7, b.l. 26-28), UAB „Ikstar service“ 2012-12-21 buhalterinės apskaitos dokumentų archyvo lydraštį Nr. 20121221-IKS-L2 (kopija), kurį pasirašė l.e.p. direktorius A. J. (t.7, b.l. 29-33), 2012-12-21 UAB „Ikstar service“ dokumentų archyvo lydraštį Nr.20121221-IKS-L-3 (originalas), kurį pasirašė l.e.p. direktorius A. J. (t.7, b.l. 34), A. D. prašymus atleisti iš UAB „Ikstar service“ direktoriaus pareigų (t.7, b.l. 37, 38), 2013-01-11 įsakymą dėl UAB „Ikstar service“ direktoriaus A. D. atleidimo iš einamų pareigų nuo 2013-02-15 (kopija) (t.7, b.l. 40), 2013-02-15 šalių patvirtinimą Nr. 20130215-IKS (A. J. ir A. D.) apie tai, kad A. D. yra perdavęs įmonės UAB „Ikstar service“ visas materialines vertybes, kasos likutį bei visus finansinius bei buhalterinius dokumentus (kopija) (t.7, b.l. 42), 2012-12-21 įsakymą dėl A. J. paskyrimo laikinai eiti UAB „Ikstar service“ direktoriaus pareigas (originalas) (t.7, b.l. 51), UAB „Ikstar service“ 2012-12-21 materialinių vertybių priėmimo ir perdavimo aktą (originalą), kurį pasirašė l.e.p. direktorius A. J. (t.7, b.l. 52).

Iš 2015-10-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. D. pateikė tyrimui el. pašto susirašinėjimo išklotinę, CD su garso įrašu, CD su el. pašto išklotine (t.7, b.l. 103-104, 105,106, 107-183), 2013-06-17 dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopiją, kad UAB „Ikstar service“, atstovaujama A. J., perėmė iš UAB „Kadmas“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t.7, b.l. 109).

Iš 2015-11-04 kratos, atliktos kaltinamojo V. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, protokolo matyti, kad tyrimui reikšmingi daiktai – UAB „Ikstar service“, „Ikstar“, „Ikstar project“ dokumentai – atliktos kratos metu rasti nebuvo (t.8, b.l. 100-102).

Iš 2015-11-04 kratos, atliktos kaltinamojo A. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, protokolo matyti, kad buvo rastas segtuvas su bendrovės „Ikstar“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis (t.9, b.l. 39-41): Priedas Nr.1 prie 2013-11-29 akcijų pirkimo – pardavimu Nr. 2013-02 AKPPST, sudarytos 2013-11-29 priėmimo perdavimo aktas (UAB „Ikstar“), 2013-11-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2013-02 AKPPST (UAB „Ikstar“), Materialinių vertybių ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas 2013-11-29 Nr.001 (UAB „Ikstar“), 2013-11-04 UAB „Ikstar“ balansas, 2013-11-04 UAB „Ikstar“ pelno (nuostolių) ataskaita, 2013-11-04 UAB „Ikstar“ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, 2013-11-29 UAB „Ikstar“ įgaliojimas (t. 9, b.l. 42-86).

2015-03-06 specialisto išvadoje Nr. 5-1/31 nurodyta, kad nebuvo pateikti UAB „Ikstar“ ir „Ikstar service“ didžiosios knygos išklotinės – ataskaitos, apskaitos registrai, apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti UAB „Ikstar service“ ir „Ikstar“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus. Kadangi tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, t.y. prekių, paslaugų įsigijimo, pardavimo, buhalterinės apskaitos registrai, todėl negalima nustatyti už ką, kokiu pagrindu laikotarpiu 2011-11-01 iki 2013-11-20 bendrovė gavo 1.000.712,99 Lt piniginių įplaukų, už ką ir kokiu pagrindu pervedė, išmokėjo atsakingiems asmenims ir kitiems subjektams iš viso 1.000640,01 Lt. Dėl dokumentų nepateikimo negalima nustatyti, ar visi atsiskaitymai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais. Taip pat nėra galimybės nustatyti, už ką nuo 2011-11-01 iki 2012-07-31 gavo 96.655,94 Lt ir išmokėjo 96.655,27 Lt. Specialisto atlikto bendrovių ūkinės tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu „Ikstar“, „Ikstar service“ turėjo tarpusavyje ūkinių-finansinių santykių, taip pat šios bendrovės turėjo ūkio - finansų santykių su bendrove „Tetija“, tačiau apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų tarpusavio atsiskaitymus ir jų pagrįstumą, pateikti nebuvo (t. 3, b.l. 97-133).

Teismo posėdžio metu specialistė Kristina Laurinavičienė patvirtino savo išvadą bei nurodė, kad bendrovių „Ikstar“ bei „Ikstar service“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2011-2013 m. negalima nustatyti iš dalies, kadangi buvo pateikti balansai, banko išrašai apie piniginių lėšų judėjimą, tačiau nebuvo pateikti kiti apskaitos dokumentai, registrai. Pervedimus bendrovei „Tetija“ pagrindžiančių dokumentų taip pat nebuvo, nors sumos buvo didelės. Pinigai buvo išgryninami ir naudojantis banko mokėjimo kortele, tačiau dokumentai, pagrindžiantys išlaidų pagrįstumą, nepateikti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Be to, pažymėtina ir tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pilnai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pagal byloje surinktus įrodymus sandoris dėl UAB „Ikstar“ akcijų pirkimo-pardavimo buvo fiktyvus – realiai V. P. A. J. pinigų už akcijas nemokėjo ir įmonės valdymo ir dokumentų (įskaitant buhalterinius) neperėmė. Inscenizuojant fiktyvų sandorį – UAB „Ikstar“ akcijų pirkimą-pardavimą V. P. – kurio metu buvo pasirašyti suklastoti dokumentai ir įregistruotas fiktyvus įmonės vadovo pasikeitimas, buvo siekiama nuslėpti įmonės buhalterinius dokumentus (dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų tyrimo metu nepavyko rasti). Taigi, dokumentų klastojimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, pasireiškęs tiek fiktyvios UAB „Ikstar“ 2013-11-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013-02 AKPPST ir 2013-11-29 priedo Nr. 1 prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013-02 AKPPST su V. P. pasirašymu, tiek fiktyvaus 2013-11-29 materialinių vertybių ir dokumentų perdavimo-priėmimo akto Nr. 001 pasirašymu, kuriuo V. P., neva, buvo perduoti UAB „Ikstar“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir antspaudas, A. J. padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl šioje dalyje perkvalifikuoti A. J. veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Taip pat neįtikinami yra A. J. argumentai, kad jam nėra žinoma, kur dingo UAB „Ikstar service“ dokumentai, kurie buvo saugomi ofise Justiniškiųg.12, Vilniuje. Nuteistojo argumentai, kad vėliau vyko persikraustymas ir darbininkai, kurie vežė dokumentus saugojimui į garažą, sumaišė maišus ir dalis maišų iškeliavo į konteinerius, todėl įmonės apskaitos dokumentai ir neišliko, paneigti kitais teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, todėl ir šioje dalyje perkvalifikuoti A. J. veiką į BK 223 straipsnio 1 dalį taip pat nėra teisinio pagrindo.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai atmesdamas kaltinamojo A. J. ir liudytojos O. P. parodymus, kadangi, kolegijos vertinimu, šių asmenų parodymų prieštaringumą ir nepatikimumą patvirtina jų besikeičiančių parodymų analizė.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog A. J. parodymai dėl akcijų pardavimo proceso – itin nenuoseklūs. Jis aiškina, kad pirkėją rado pagal skelbimus, tačiau kur jie buvo patalpinti, nurodyti negali. Nurodo, kad neatsimena ir tos aplinkybės, kas tokį skelbimą įdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neatsimena dokumentų pasirašymo, apskaitos dokumentų perdavimo pirkėjui vietos (t. 9, b. l. 17-18), kai tuo tarpu teismo posėdžiu metu parodė, kad tai įvyko Jankausko g., Vilniuje, kur vyko ir dokumentų perdavimas naujam akcininkui.

Kadangi liudytojos O. P. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje iš esmės skyrėsi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti jos 2015-10-12 bei 2015-11-25 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 6, b. l. 78-79), kur ji parodė, jog iš darbo UAB „Ikstar service“ ji išėjo 2013 m. sausio pradžioje, nežino, kaip ir kas kraustė įmonės turtą į kitas patalpas, jos tuo metu jau nebuvo, toje įmonėje ji nebedirbo“. Taip pat liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, parodė, kad A. J. nurodymu ji pildė Registrų centrui pateiktus 2013-11-29 dokumentus, visi rankraštiniai įrašai padarytos jos, išskyrus parašus, šiuos dokumentus ji nunešė A. (J.) ir daugiau nieko paaiškinti negali (t. 6, b. l. 78-79). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja pakeitė ikiteisminio tyrimo eigoje duotus parodymus teigdama, kad būtent ji organizavo bendrovių „Ikstar service“ ir „Ikstar“ dokumentų pervežimą į nuomojamą garažą, kad matė V. P. sutarties pasirašymo metu ir tai vyko jos įmonės „Atėja“ patalpose, kad pastarajam buvo perduoti segtuvai su dokumentais (t. 10, b. l. 47-50). Į klausimą, kurie jos parodymai tikri: duoti ikiteisminio tyrimo eigoje ar teisiamojo posėdžio metu, liudytoja pareiškė, kad reikėtų „tikriausiai šiandieniniais tikėti“. Tačiau (iš jos žodžių) „tikėti-netikėti jos parodymais, čia jau teismui spręsti“. Paaiškina parodymų pakeitimą tuo, kad galimai ji nenorėjo prisiimti atsakomybės, galimai dėl dokumentų neišsaugojimo buvo ir jos kaltės, nes nesužiūrėjo. Pagal liudytojos poziciją teisme reikštų, kad per apklausą ikiteisminio tyrimo metu ji sakė netiesą. Tuo metu bijojo atsakomybės, dabar supranta, kad atsakingas už tai (dokumentų praradimą) kitas asmuo ir todėl sako teismui tiesą – taip ji paaiškina parodymų pakeitimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad, teisiamajame posėdyje liudytoja O. P., pakeitusi anksčiau duotus parodymus, davė melagingus parodymus apie tai, kad ji matė ir organizavo bendrovių „Ikstar“ ir „Ikstar service“ pervežimą į nuomojamą garažą ir, kad sutarčių pasirašymas vyko kažkur 2013 m. pabaigoje jos įmonės („Atėja“) ofise.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. J. parodymų pasikeitimą pagrįstai susiejo su liudytojos O. P. teismo posėdyje pakeistais parodymais ir šių asmenų parodymus pripažino melagingais, todėl, spręsdamas A. J. kaltės klausimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, jais nesivadovavo, tame tarpe ir A. J. parodymais apie sandorio metu, neva, trečiojo asmens egzistavimą, kadangi nuteistojo pasirinktas būdas atsiriboti nuo UAB „Ikstar“ ją parduodant asocialų gyvenimo būdą vedančiam asmeniui, prisidengiant tarpininkavimu niekaip teisėsaugos institucijoms neįvardijamam asmeniui, buvo ne kas kita, o aiškus, sąmoningas, kryptingas siekis nuslėpti įmonės veiklą bei įsipareigojimus atspindinčius buhalterinės apskaitos dokumentus.

Visi duomenys, kuriais buvo grindžiamos išvados nustatant faktines bylos aplinkybes, buvo gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus įrodymus, tiek teisinančius, tiek kaltinančius apeliantą, motyvuotai dėl jų pasisakė, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad visi UAB „Ikstar service“ dokumentai buvo dubliuojami elektroninėje erdvėje, kad suradus to laikotarpio bazes jie gali būti atgaminti, kas ikiteisminio tyrimo metu netirta, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kuri minima ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė sprendimą, kuris netenkina nuteistojo ar jo gynėjo, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.