Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-322-271/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-06-26
Bylos Nr.: 1-322-271/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-12-1-03478-2013-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Pavel Borkovski
Kaltinamasis: V. P., A. J.
Advokatai: Algis Tursas, Gediminas Skaistys

Kategorijos

1.2.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.29.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr.1-322-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03478-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.10; 1.2.29.2.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,kaltinamajam A. J.,jo gynėjui advokatui Algiui Tursui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas :

Vokietijoje: 1) 2007-10-04 už sukčiavimą;

Lietuvoje: 1) 2008-06-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d. 10 mėnesių viešųjų darbų;

2) 2008-11-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64 str., 5 mėnesiams laisvės atėmimo. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams;

3) 2009-11-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 215 str. 1 d.,182 str. 3 d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. – 9 mėnesiais laisvės atėmimo. Šią bausmę BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu subendrinus su 2008-11-21 nuosprendžiu skirta bausme - 1 metams laisvės atėmimo. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, nuo bausmės atleistas 2012-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

Vokietijoje: 1) 1999-11-11 už vagystę bauda;

2) 2001-04-26 už vagystę 8 mėnesiais laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant iki 2004-04-25;

3) 2003-03-17 už vagystes 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvoje 1) 2016-10-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, remiantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. (du epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. P., veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju A. J., laikotarpiu nuo 2013 lapkričio mėnesio iki 2013-12-02, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad realiai UAB „Ikstar“ akcijų neketina įgyti, pagamino netikrus dokumentus:

2013-11-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013-02 AKPPST ir 2013-11-29 priedą Nr.1 prie akcijų pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 2013-02 AKPPST, kuriuos kaltinamojo A. J. nurodymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, ir kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad kaltinamasis V. P. 2013-11-29 įsigijo 16 UAB „Ikstar“ akcijų, kur A. J. nurodymu kaltinamasis V. P. pasirašė kaip UAB „Ikstar“ akcijų pirkėjas, o A. J. pasirašė kaip pardavėjas, taip patvirtindami melagingas žinias, nors iš tiesų kaltinamasis V. P. neketino įsigyti UAB „Ikstar“ akcijų ir būti akcininku bei realiai vykdyti UAB „Ikstar“ veiklą, atstovauti šią įmonę nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 materialinių vertybių ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr.001, kurį kaltinamojo A. J. nurodymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad kaltinamasis V. P. perėmė UAB „Ikstar“ dokumentus ir kitus daiktus ir kurį A. J. nurodymu kaltinamasis V. P. pasirašė kaip asmuo, perėmęs aukščiau nurodytus UAB „Ikstar“ dokumentus ir kitus daiktus, o A. J. kaip asmuo, juos perdavęs, taip patvirtindami melagingas žinias, kadangi iš tiesų aukščiau nurodytų dokumentų ir daiktų V. P. neperėmė ir neketino perimti, o A. J. jų neperdavė bei neketino perduoti;

2013-11-29 įgaliojimą, kurį kaltinamojo A. J. nurodymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. yra UAB „Ikstar“ akcininkas, kurį A. J. nurodymu pasirašė kaltinamasis V. P. kaip UAB „Ikstar“ akcininkas, taip patvirtindamas melagingas žinias, nors iš tiesų realiai nebuvo UAB „Ikstar“ akcininku ir neketino juo būti;

2013-11-29 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) ir užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys (forma KD-1), kuriuos kaltinamojo A. J. nurodymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad pasikeitė UAB „Ikstar“ duomenys, ir kur A. J. nurodymu kaltinamasis V. P. pasirašė, taip patvirtindamas melagingas žinias, nors žinojo, kad realiai informacija apie UAB „Ikstar“ duomenų pasikeitimą yra melaginga, kad jis (V. P.) neplanuoja realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 vienintelio akcininko sprendimą Nr.1, kurį kaltinamojo A. J. nurodymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Ikstar“ direktoriumi paskirtas kaltinamasis V. P. ir kurį A. J. nurodymu pasirašė V. P., nors iš tiesų neketino būti ir nebuvo realiu UAB „Ikstar“ direktoriumi.

Kaltinamasis A. J., veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju V. P., laikotarpiu nuo 2013 lapkričio mėnesio iki 2013-12-02, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad V. P. realiai UAB „Ikstar“ akcijų neketina įgyti, pagamino netikrus dokumentus :

2013-11-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013-02 AKPPST ir 2013-11-29 priedą Nr.1 prie akcijų pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 2013-02 AKPPST, kuriuos A. J. prašymu kompiuterinės technikos pagalba paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. 2013-11-29 įsigijo 16 UAB „Ikstar“ akcijų, ir kuriuos V. P. pasirašė kaip UAB „Ikstar“ akcijų pirkėjas, o A. J. kaip akcijų pardavėjas, nors žinojo, kad iš tiesų V. P. neketina realiai įsigyti UAB „Ikstar“ akcijų ir būti akcininku, neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 materialinių vertybių ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr.001, kurį A. J. prašymu kompiuterinės technikos pagalba paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. perėmė UAB „Ikstar“ dokumentus ir kitus daiktus, bei kurį V. P. pasirašė kaip asmuo, perėmęs aukščiau nurodytus UAB „Ikstar“ dokumentus ir kitus daiktus, o A. J. pasirašė kaip perdavęs aukščiau nurodytus UAB „Ikstar“ dokumentus ir kitus daiktus, nors žinojo, kad iš tiesų aukščiau nurodytų dokumentų ir daiktų V. P. neperdavė ir neketino perduoti ir kad V. P. neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 įgaliojimą, kurį A. J. prašymu kompiuterinės technikos pagalba paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. yra UAB „Ikstar“ akcininkas, ir kurį V. P. A. J. prašymu pasirašė kaip UAB „Ikstar“ akcininkas, nors A. J. žinojo, kad iš tiesų V. P. realiai nebuvo ir nesiruošė būti UAB „Ikstar“ akcininku, neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) ir užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys (forma KD-1), kuriuos A. J. prašymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad pasikeitė UAB „Ikstar“ duomenys, nors žinojo, kad realiai informacija apie UAB „Ikstar“ duomenų pasikeitimą yra melaginga, kad V. P. neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius;

2013-11-29 Vienintelio akcininko sprendimą Nr.1, kurį A. J. prašymu kompiuterinės technikos pagalba paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Ikstar“ direktoriumi vietoje A. J. paskirtas V. P., kurį V. P. pasirašė A. J. prašymu, nors pastarasis žinojo, kad iš tiesų V. P. neketino būti ir nebuvo realiu UAB „Ikstar“ direktoriumi, neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius.

Jis gi pagamino netikrą dokumentą - akcininkų sąrašą, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie V. P. tapimą UAB „Ikstar“ akcininku, nors iš tiesų V. P. neketino įsigyti UAB „Ikstar“ akcijų ir būti akcininku bei realiai vykdyti UAB „Ikstar“ veiklą ir atstovauti šią įmonę nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius, o būtent:

pagamino Akcininkų sąrašą, sudarytą 2013-11-29, kurį kaltinamojo A. J. prašymu paruošė O. P., nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, kur nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad V. P. yra UAB „Ikstar“ 100 akcijų savininkas, ir šį dokumentą V. P. vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nors kaltinamasis žinojo, kad V. P. šio dokumento nepasirašė, o tai padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, ir žinojo, kad V. P. neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės kaip akcininkas.

Taip pat kaltinamasis A. J., panaudojo žinomai netikrus dokumentus: žinodamas kad dokumentuose - 2013-11-29 prašyme registruoti (JAR-1), 2013-11-29 įgaliojime, 2013-11-29 akcininkų sąraše, 2013-11-29 vienintelio akcininko sprendime yra nurodyta žinomai melaginga informacija apie UAB „Ikstar“ duomenų - akcininkų ir direktoriaus pasikeitimą, žinodamas, kad V. P. neketina realiai vykdyti ir nevykdys UAB „Ikstar“ veiklos ir neatstovaus šios įmonės nei kaip akcininkas, nei kaip direktorius, 2013-12-02 15 val. 23 min. pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialui žinomai netikrus dokumentus - 2013-11-29 prašymą registruoti (JAR-1), 2013-11-29 įgaliojimą, 2013-11-29 akcininkų sąrašą, 2013-11-29 Vienintelio akcininko sprendimą ir taip šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

Kaltinamasis A. J. paslėpė UAB “Ikstar” buhalterinės apskaitos dokumentus:

nuo 2011-10-05 būdamas UAB „Ikstar“ (įmonės kodas 226072560, buveinės adresas S.Stanevičiaus g. 82-5, Vilnius) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, turėdamas tikslą nuslėpti ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, 2013 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė laikotarpio nuo 2007-03-09 iki 2013-12-09 UAB „Ikstar“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra UAB „Ikstar“ veiklos, jos turto įvertinimo pagrindas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Ikstar“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-09.

Jis gi paslėpė UAB “Ikstar service” buhalterinės apskaitos dokumentus:

nuo 2012-12-21 būdamas UAB „Ikstar service“ (įmonės kodas 301843832 buveinės adresas Ūmėdžių g. 52-1, Vilniuje) l.e. direktoriaus pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, turėdamas tikslą nuslėpti asociacijos ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, 2013 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė laikotarpio nuo 2008-08-27 iki 2013-07-04 UAB „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto įvertinimo pagrindas, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-07-04.

Kaltinamasis V. P. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta iš dalies, tačiau neigia kaltinimą dėl nusikaltimo vykdymo bendrininkaujant su kitu asmeniu. Tuo metu vartojo daug alkoholio, išgėręs dažnai prarasdavo atmintį, neatsiminė, ką darė dieną prieš tai. Kas pateikė jam pasirašyti dokumentus, jis neatsimena. Jam pasiūlė pinigų, jis ir sutiko. Kur tai konkrečiai įvyko, kokiomis aplinkybėmis, pasakyti negali. Ar be jo ir pardavėjo galėjo būti dar trečias asmuo, pasakyti negali, kadangi taip pat neatsimena. Tai galėjo įvykti bare. Kažkas pasinaudojo juo, kai buvo girtas. Pinigų akcijoms pirkti jis neturėjo. Ar pardavėjas buvo A. J. ir ar jis jam mokėjo už pasirašymą, nežino. Pastarojo iki tol nepažinojo. Tačiau tikrai jis (kaltinamasis) neketino įsigyti įmonės akcijų. Jokiu direktoriumi jis nebuvo. Jokių dokumentų taip pat negavo ir niekur jų nevežė. Bendrovės „Ikstar“ dokumentų kratos metu nerado pas jį ir policija. Kompiuteriu jis nedirba. Registrų centre 2013 metais, kiek atsimena, jis nebuvo. Kas tai yra forma JAR-1, jis nežino. Susipažinęs su pateiktais jam apžiūrėti dokumentais: 2013-11-29 įgaliojimu, Prašymu registruoti įvykį juridinių asmenų registre (JAR-1), 2013-11-29 Vienintelio „Ikstar“ akcininko sprendimu, gali teigti, kad tokių dokumentų jis neruošė, tačiau parašas gali priklausyti jam. 2013-11-29 Akcininkų sąrašas pasirašytas jo vardu kito asmens, parašas dokumente ne jo. I. K., S. T. jis nepažįsta. Kaltinimą pripažįsta iš dalies, nes pasirašė dokumentus, nors neketino vadovauti, perimti dokumentus ir jų neperėmė. Taip pat nebendrininkavo su A. J., tiesiog gavo pinigus ir pasirašinėjo dokumentus.

Kaltinamasis A. J. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo fakto nepripažino ir bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinimo jis nesupranta, ypatingai dėl bendrovės „Ikstar“ akcijų pardavimo ir dokumentų paslėpimo epizodų. Kas dėl bendrovės „Ikstar service“ dokumentų, tai neneigia, jog netinkamai organizavo darbą, ko jis neslėpė ir apie ką rašė paaiškinime.

Kurį laiką jis buvo bendrovės „Ikstar“ akcininku. Iš viso buvo 3 akcininkai: jis, M. T., I. K.. Jo (kaltinamojo) akcijų dalis buvo mažesnė. Įmonės veikla – inžinerinių komunikacijų montavimas. Dėl ekonominės situacijos per paskutinius metus įmonė veiklos praktiškai nevykdė, buvo teisminiai ginčai dėl įmonės skolų priteisimo. Finansiškai įmonė negalėjo vykdyti veiklos dėl didelių įsiskolinimų. Įmonei vadovavo jis, formaliai skaitėsi direktoriumi, nes veikla faktiškai jau nevyko. Įsiskolinimas buvo keli šimtai tūkstančių. Buvo pastovūs tiekėjų skambučiai, grasinimai. Todėl buvo nutarta įmonę paprasčiausiai parduoti. Kas iš akcininkų buvo pardavimo iniciatoriumi, pasakyti negali. Kaip jis rado pirkėją V. P.? Kiek atsimena, dėl bendrovės pardavimo buvo skelbimas ne viename laikraštyje, tačiau kokiuose, dabar neatsimena. Tuo laikotarpiu buvo populiaru supirkinėti įmones net su skolomis, buvo galima pakankamai neblogai parduoti įmonę. Bendravimas iki susitikimo su pirkėju vyko telefonu arba el. paštu. Dabar neatsimena, ar bendravo su pačiu V. P., ar su kitu asmeniu. Tačiau faktas, kad įvyko susitikimas, dokumentų perdavimas, jų pasirašymas, vietos neatsimena (parodymai 2016-08-09 ikiteisminio tyrimo metu, t. 9, b.l. 17 ir 2016-12-28 teisiamojo posėdžio parodymai, t. 10, b.l. 7-9). Tai vyko Jankausko gatvėje (2017-05-22 teisiamojo posėdžio parodymai, t. 11 b.l. 63). Turto bendrovė neturėjo. Kadangi jis (kaltinamasis) buvo vieninteliu bendrovės atstovu, tai reiškia, kad jis ir ruošė pardavimo dokumentus. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties ir kitus dokumentų tekstus galėjo paruošti, atspausdinti darbuotoja O. (P.), tačiau darė tai jo pavedimu, nes jis buvo už tai (dokumentų paruošimą) atsakingas. Datas dokumentuose ranka galėjo įrašyti taip pat O. P.. Galėjo būti kažkoks telefonas perduotas, dalis kompiuterių buvo parduoti, senas buvo likęs, bet jis nebuvo perduotas, telefonas – galimai. V. P. pasirašė dokumentus, jis bendravo su juo. Nepastebėjo, ar buvo girtas, ar ne. Pakankamai normaliai atrodė. Su juo dar buvo kitas nepažįstamas asmuo, būtent jis ir peržiūrėjo dokumentus. Jo vardo, pavardės nežino. Akcijų pardavimo kaina buvo simbolinė, nes buvo nuspręsta toliau veiklos nevykdyti. Registrų centrui dokumentus pateikė jis (kaltinamasis). Atliko tai apsidraudimui, nes buvo atvejų, kai perkama įmonė, o po to neinformuojamas registras ir su įmonės antspaudu daromos visokiausios machinacijos. Bendrovės direktoriumi tapo V. P., tai buvo suderinta dar iki dokumentų pateikimo pasirašymui. Šiuo metu kalbant apie V. P. mano, kad pirkėjo kaip ir nėra, tačiau dokumentų pasirašymo metu negalėjo gi jis „įlįsti į jo galvą“. Įmonę pardavė V. P. ir tiek. Pirkimo - pardavimo metu jis buvo pakankamai adekvatus. Kiti du akcininkai susitikime nedalyvavo. M. T. jis nuvežė pasirašyti V. P. jau pasirašytą sutartį, I. K. pats atvyko, galimai vėliau, ir pasirašė. Visas komplektas bendrovės buhalterinių dokumentų, antspaudas buvo perduoti V. P.. Segtuvų buvo apie 20 vnt., galimai net ir daugiau. Kam jis (V. P.) po to perdavė dokumentus, pasakyti negali.

Kas dėl bendrovės „Ikstar service“, tai turėjo šios įmonės akcijų, dirbo gamybos vadovu. Buhalterinę apskaitą bendrovei tvarkė įmonė „Kadmas“. Paskutiniu metu, prieš bankroto įmonei paskelbimą (2013 m.), dirbo laikinuoju direktoriumi. Tuo laikotarpiu įmonės darbe prasidėjo sunkumai. Bandė išgyventi, kažkiek dirbti. Tačiau prasidėjo mokėjimų vėlavimai, atsiskaitymai vyko po pusės metų. Kur dabar bendrovės dokumentai, jam nėra žinoma. Jie buvo ofise Justiniškių g.12, Vilniuje, vėliau vyko persikraustymas ir darbininkai, kurie vežė dokumentus saugojimui į garažą, sumaišė maišus ir dalis maišų iškeliavo į konteinerius. Todėl įmonės apskaitos dokumentai ir neišliko. Tuo metu (persikraustymo) jis buvo išvykęs ir padarė klaidą pats nedalyvaudamas pervežant dokumentus. Kas dėl buhalterinių bendrovės „Ikstar“ dokumentų, tai apklausos metu tyrėja galimai klaidingai užfiksavo jo parodymus, nurodydama protokole, kad persikraustymo metu darbininkai netyčia išmetė ir UAB „Ikstar“ dokumentus (2015-07-13 apklausa, t.9, b.l.11). Kai pastebėjo, jog nėra bendrovės „Ikstar service“ dokumentų, susirūpino. Parašė apie tai bankroto administratoriui, jog dokumentai dingo persikraustymo iš ofiso metu. Tai įvyko dar iki 2013-07-10, nes tą dieną rašė paaiškinimą bankroto administratoriui. Darbininkų, kurie vykdė šiuos darbus, nepažįsta, pats tame procese nedalyvavo. Kaip jiems buvo apmokėta už paslaugas, nežino. Supranta, jog kaip direktorius, yra atsakingas už įmonės dokumentų išsaugojimą. Įmonės „Ikstar servis“ dokumentų pagal aktą niekam jis neperdavė (parodymai teisiamajame posėdyje 2016-12-28).

Apklausiamas teisme po to, kai prokurorė patikslino kaltinimą, kaltinamasis A. J. pareiškė, kad lieka prie savo pirminių parodymų. Inkriminuotų veikų nepripažįsta. Tai buvo normali praktika, kai iš anksto buvo paruošti visi būtini akcijų pardavimui dokumentai. Pirkėjas V. P. pirkime dalyvavo. Kodėl specialisto nustatyta, kad ne jis (V. P.) pasirašė akcininkų sąrašą, paaiškinti negali. Dokumentus Registrų centrui pateikė kaip tuometinis vadovas, tokia yra įprastinė praktika ir jokių įstatymų tokiu veiksmu jis nepažeidė. Kokiais tikslais V. P. buvo perkama bendrovė „Ikstar“, jis nežinojo ir tuo netgi nesidomėjo. Dokumentus pasirašymui ruošė darbuotoja O. P.. Jis negalėjo žinoti, kad bus daromas nusikaltimas. Su V. P. fiziškai buvo susitikęs vieną kartą, kai vyko akcijų pardavimas, vadovo pasikeitimas, dokumentų ir antspaudo perdavimas. Iki susitikimo su V. P. buvo bendrauta telefonu ar kitaip. I. K. pats atvažiavo pasirašyti pardavimo sutartį, o akcininkei M. T. pasirašytą sutartį nuvežė pasirašyti jis. Pripažįsta, kad būtent jis paruošė teismo pagarsintą bylos rašytinį įrodymą - pranešimą akcininkams apie įmonės „Ikstar“ akcijų vertės nustatymą prieš jas parduodant (t.9, b.l. 64-65), tačiau negali teismui pasakyti, kokiam fiziniam asmeniui buvo suteikta 185000 Lt (53580 Eur) paskola, kuri turėjo būti grąžinta 2016-08-31 dienai. Kas dėl piniginių lėšų išgryninimo bankomatuose, nieko pasakyti negali, reikia aiškintis. Pripažįsta, kad nesukontroliavo persikraustymo proceso ir UAB „Ikstar service“ dokumentai buvo prarasti. Iki jo buvusio bendrovės direktoriaus A. D. parodymus apie tai, kad jis siūlė jam (A. D.) pradanginti bendrovės dokumentus, reikia vertinti kaip poziciją asmens, kuris reiškia nepasitenkinimą. Neneigia, kad gavo iš A. D. bendrovės dokumentus, tačiau tikrai negalėjo būti situacijos, jog, kaip aiškina liudytojas A. D., būdamas direktoriumi, pastarasis neturėjo prisijungimo prie įmonės sąskaitos, arba, kad jis siūlė jam sunaikinti bendrovės dokumentus.

2017-05-22 teisiamajame posėdyje kaltinamasis patikslino, kad iki persikraustymo bendrovių „Ikstar service“, „Ikstar“ dokumentai buvo saugomi atskiroje archyvo patalpoje Justiniškių 12, Vilniuje. Dar iki 2013 m. liepos 10 d. buvo išvežti bendrovės „Ikstar service“ apskaitos dokumentai, o kada buvo išvežti kitos bendrovės, t.y. „Ikstar“, dokumentai, pasakyti negali, tačiau mano, kad jie irgi buvo išvežti iš ofiso ir taip pat buvo laikomi tame pačiame išnuomotame garaže. Jau vėliau buvo išnuomotos patalpos Jankausko gatvėje, į kurias jis atvežė „Ikstar“ buhalterinius dokumentus ir kur perdavė akcijų pirkėjui V. P.. Dėl klausimo, kodėl bendrovės „Ikstar“ vadovu buvo paskirtas būtent V. P., reikia klausti pastarojo, kadangi tik akcininkai sprendžia, kas bus vadovu.

Liudytoja O. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. pažįsta nuo 2012 metų, buvo bendradarbiai. V. P. pažįsta tik iš matymo, matė jį vieną kartą pas save ofise, t.y. dabartinėje UAB „Atėja“ darbovietėje, Karoliniškėse. Bendrovėje „Ikstar service“ administratore dirbo neilgai, apie 3-4 mėnesius. Suprato, kad nieko gero nebus, po 3 mėnesių parašė prašymą išeiti iš darbo, nes įmonė neturėjo pinigų atlyginimams mokėti. 2013 m. sausio mėnesio vidury įsidarbino įmonėje „Atėja“, tapo jos direktore. Bendrovėje „Ikstar service“ dirbo administratore, ruošdavo administravimo dokumentus, atsiliepdavo į skambučius, priimdavo ir išsiusdavo dokumentus. Direktorius buvo A. D.. Kas buvo direktoriumi jai išeinant iš darbo, neprisimena. Buhalteriniai dokumentai buvo saugomi atskirame kabinete. Į jos darbo pabaigą įmonėje 2013 metais prasidėjo įmonės kraustymas, buvo A. J. nurodymas, kad reikės išvežti bendrovės dokumentus, ji turėjo organizuoti dokumentų surinkimą. Reikėjo atlaisvinti patalpas Justiniškių 12 (Vilniuje). Dokumentai išvežti buvo į Karoliniškes, kažkur prie bokšto buvo nuomojamas garažas. Dėl kraustymosi pati surado įmonę, visus dokumentus krovė su darbuotojais. Galima sakyti, kad kraustymąsi organizavo būtent ji, nes jai A. J. buvo patikėta pervežti dokumentus į požeminį garažą, ji per skelbimus rado darbininkus, pasamdė ir autobusą. Garažo vietą nurodė A. J.. Šiuo metu negali nurodyti, iš kurios įmonės buvo transporto priemonė ir darbininkai. Organizavo, ką sudėti į statybinius maišus, nes dokumentų buvo nemažai. Būtent tą dieną, kai dokumentai buvo išvežami iš Justiniškių 12 ofiso, A. J. nebuvo. Ant kiekvieno maišo markeriu buvo padaryti užrašai. Aprašo nedarė. Šiukšles buvo liepta išmesti. Pati į garažą nevyko. Gautą iš A. (J.) raktą nuo garažo perdavė darbininkams. Netikrino, kaip ten ir kur iškrovė dokumentus. Po darbo darbininkai atidavė jai garažo raktą, kurį ji grąžino A. (J.). Gal po trijų mėnesių buvo skambutis iš A., jog neranda dokumentų, dar su juo važiavo į garažą tikrinti. Bendrovės „Ikstar“ dokumentai garaže visi buvo, o bendrovės „Ikstar service“ dokumentų nebuvo. Atsimena, kad dar skambino tų darbuotojų įmonei, teiravosi. Pasirodo, kad kartu su šiukšlėmis buvo išmesti į šiukšlių konteinerius ir maišai su „Ikstar service“ dokumentais. Darbininkams už darbą ji mokėjo grynaisiais, niekaip mokėjimo neįformino. Pinigus davė A. Šiuo metu tikrai neras ir neprisimins, iš kokios įmonės buvo samdyti darbininkai.

V. P. pirmą kartą ji pamatė 2013 m. pabaigoje. Bendravo su A. J., kuris irgi perėjo dirbti į „Atėja“ ir paprašė jos paruošti visus dokumentus dėl bendrovės „Ikstar“ pardavimo: sutarčių, įgaliojimų tekstus. Nežino, kodėl A. J. reikėjo būtent jos pagalbos, galimai pasitikėjo ja. Su juo bendravo draugiškai jau nuo 2012 metų. Susitikdavo, išgerdavo kavos, šeimomis bendravo. Sutarčių pasirašymas vyko kažkur 2013 m. pabaigoje jos įmonės („Atėja“) ofise. Ten pirmą kartą ir pamatė V. P.. Be pastarojo buvo A. J. ir dar vienas vyriškis, kurio ji nepažįsta. Kokius būtent dokumentus jie pasirašinėjo, nežino, tačiau iki to paprašyta A. J. ji paruošė bendrovės akcijų pardavimo sutartis, perdavimo aktus, paruošė aplankus su bendrovės apskaitos dokumentais, akcijų pardavimo sutartis visų akcininkų vardu. Bendrovės dokumentai buvo perduoti taip pat jų ofise, atrodo, buvo 15 segtuvų. Dieną prieš tai dokumentai buvo atvežti ir sudėti pas ją ofise. Atvežė dokumentus A. (J.). Kiek atsimena, buvo aplankai („papkės“), bendrovės „Ikstar“ pavadinimas, kiekvienas segtuvas turėjo pavadinimą. Dokumentus nešėsi V. P. ir tas kitas vyriškis, tikrai neskaičiavo, kiek dokumentų jie išnešė, tačiau buvo ne vienas segtuvas. Juos nešė tikriausiai sukrauti į mašiną. V. P. buvo normalus. Kvapams ji visada jautri, neužuodė, kad būtų buvęs neblaivus. Antras vyriškis buvo A. ūgio, šviesiaplaukis, vardas buvo rusiškas, pasisveikino lietuviškai, bet kalbėjo rusiškai. Liudytojai buvo pateikti apžiūrai dokumentai: 2013-11-29 įgaliojimas (t.3, b.l.47), 2013-11-29 Vienintelio akcininko sprendimas Nr.1 (t.3, b.l.53), Akcininkų sąrašas tos pat dienos (t.3, b.l. 54) ir ji patvirtino, kad tai jos ruošti dokumentų tekstai, kuriuose įrašai - datos, skaičiai - atlikti jos ranka.

Kadangi liudytojos O. P. parodymai teisiamajame posėdyje iš esmės skyrėsi nuo parodymų, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo eigoje, teismo buvo pagarsinti jos 2015-10-12 bei 2015-11-25 parodymai tyrimo metu (t.6, b.l.78-79), kuomet ji parodė, jog iš darbo UAB „Ikstar service“ ji išėjo 2013 m. sausio pradžioje. Ji gi ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė : „kaip ir kas kraustė įmonės turtą į kitas patalpas, aš jau nežinau, manęs tuo metu jau nebuvo, toje įmonėje jau nebedirbau“. Taip pat liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, parodė, kad A. J. nurodymu ji pildė Registrų centrui pateiktus 2013-11-29 dokumentus, visi rankraštiniai įrašai padarytos jos, išskyrus parašus, šiuos dokumentus ji nunešė A. (J.) ir daugiau nieko paaiškinti negali (t.6, b.l.78-79). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja pakeitė ikiteisminio tyrimo eigoje duotus parodymus, teigdama, kad būtent ji organizavo bendrovių „Ikstar service“ ir „Ikstar“ dokumentų pervežimą į nuomojamą garažą, kad matė V. P. sutarties pasirašymo metu ir tai vyko jos įmonės „Atėja“ patalpose, kad pastarajam buvo perduoti segtuvai su dokumentais (t.10, b.l. 47-50). Į klausimą, kurie jos parodymai tikri: duoti ikiteisminio tyrimo eigoje ar teisiamojo posėdžio metu, liudytoja pareiškė, kad reikėtų „tikriausiai šiandieniniais tikėti“. Tačiau (iš jos žodžių) „tikėti-netikėti jos parodymais, čia jau teismui spręsti“. Paaiškina parodymų pakeitimą tuo, kad galimai ji nenorėjo prisiimti atsakomybės, galimai dėl dokumentų neišsaugojimo buvo ir jos kaltės, nes nesužiūrėjo. Pagal liudytojos poziciją teisme reikštų, kad per apklausą ikiteisminio tyrimo metu ji sakė netiesą. Tuo metu bijojo atsakomybės, dabar supranta, kad atsakingas už tai (dokumentų praradimą) kitas asmuo ir todėl sako teismui tiesą – taip ji paaiškina parodymų pakeitimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs liudytojos O. P. parodymus ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisme bei kitus bylos surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad būtent teisiamajame posėdyje liudytoja O. P., pakeitusi anksčiau duotus parodymus, davė melagingus parodymus apie tai, kad ji matė ir organizavo bendrovių „Ikstar“ ir „Ikstar service“ pervežimą į nuomojamą garažą ir kad sutarčių pasirašymas vyko kažkur 2013 m. pabaigoje jos įmonės („Atėja“) ofise. Ten pirmą kartą ir pamatė V. P.. Bendrovės dokumentai buvo perduoti taip pat jų ofise, atrodo, buvo 15 segtuvų. Dokumentus nešėsi V. P. ir tas kitas vyriškis, tikrai neskaičiavo, kiek dokumentų jie išnešė, tačiau buvo ne vienas segtuvas. Juos nešė tikriausiai sukrauti į mašiną. Kad O. P. nevadovavo persikraustymui, matyti iš liudytojo S. V. parodymų apie tai, kad jis dalyvavo persikraustyme, nurodymus davė ir viskam persikraustant ofise vadovavo bendrovės administratorė, vizualiai gal ir matęs tą žmogų, kuris davė nurodymus. Ar tai buvo O. P., liudytojas nepasakys. Nustatyta, kad po darbo „Ikstar service“ liudytojas dirbo bendrovėje „Atėja“, kuriai vadovavo O. P., todėl liudytojas dirbdamas bendrovėje, kuriai vadovavo O. P., turėjo gerai šią pažinoti ir suklysti dėl jos vaidmens ir dalyvavimo ar nedalyvavimo persikraustant negalėjo. Pažymėtina, kad O. P. UAB „Ikstar service“ dirbo iki 2013-01-11, o nurodo, kad kraustymasis vyko prieš pat jai išeinant iš darbo, tuo tarpu liudytojas S. V. kalba, jog po persikraustymo jam reikėjo vykti sodinti bulves.

Liudytoja N. A. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik A. (J.), kito kaltinamojo (V. P.) nepažinojo. Kiek atsimina, 2012 metais ar dar 2011 metų pabaigoje į įmonę „Ikstar project“ ją pakvietė kolegė - projektuotoja, nes įmonė ieškojo kito projektuotojo. Bendrovės vadovas G. J. ruošėsi išeiti iš darbo, akcininkas S. T. pasiūlė jai direktorės pareigas ir ji po svarstymų sutiko. Paskatinimui jai pasiūlė bendrovės akcijas. Jeigu teisingai atsimena, A. perleido jai 10 proc. akcijų. Viename ofise Justiniškių 12 (Vilniuje) veikė visos trys bendrovės: įmonei „Ikstar“ vadovavo A. (J.), įmonei „Ikstar service“ – S. (T.). Ji gi vadovavo UAB „Ikstar project“. Visų trijų įmonių dokumentai buvo laikomi atskiroje patalpoje (archyve). Buvo stelažai, spintos dokumentams ir seifas, kur buvo laikomi antspaudai. Įmonėje ne viskas buvo sklandu, patirtis didėjo ir ji suprato, kad verslas vyksta nesėkmingai, nes pinigai išeina nežinia kur, pasiprašė būti atleista. Suprato, kad gali baigtis blogai. Bendrovė „Ikstar project“ buvo skolose. Tuo metu S. (T.) nebuvo, todėl prašymą atleisti padavė A., kuris liepė laukti S., planavo ją užlaikyti darbe. Jie (S. T. ir A. J.) padarė susirinkimą ir siūlė jai tik jiems tinkamus variantus, jai buvo siūloma sumokėti, kaip jie pasisakė: „už išstojimą iš klubo“. Įmonės piniginių lėšų srautus matė ne tik ji kaip direktorė, tačiau ir A. su S., nes buvo padaryti 3 banko generatoriai ir kiekvienas turėjo po įrenginį. S. su A. pasiūlė jai sumokėti jiems 20000 litų ir tuomet gali išeiti iš darbo. Nesutiko, kreipėsi į teisininką konsultacijų. Norėjo paimti įmonės dokumentus, tačiau paaiškėjo, jog patalpos, kur buvo saugojami dokumentai, spyna buvo pakeista. Dėl to, kad negalėjo atsiimti įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, teko kreiptis netgi su pareiškimu į policiją. Taip pat kreipėsi dėl bankroto įmonei iškėlimo. Kai buvo perduoti dokumentai, bankroto administratorius ją atleido. Apie bendrovės „Ikstar“ akcijų pardavimą nieko nežino. Kaip ir negali nieko pasakyti apie „Ikstar“ ir „Ikstar service“ dokumentų slėpimą, kadangi 2013 metais jau nedirbo.

Liudytojas A. D. parodė, kad iš kaltinamųjų pažinojo tik A. J.. Įmonėje „Ikstar service“ nuo 2010 metų dirbo pardavimų vadybininku, po to jam buvo pasiūlytos pardavimų vadovo pareigos. Tai buvo A. (J.) ir S. (T.) siūlymai, kadangi jie viską sprendė visuomet kartu. 2012 metų pabaigoje jam pasiūlė tapti bendrovės direktoriumi. Abu: A. ir S. aiškino, kad jie verslininkai ir nori gauti tik dividendus, o vadovauti galėtų jis. Ilgai svarstė, sutiko, nes kaip jaunas specialistas turėjo ambicijų, o po pusės metų suprato, kad abu jie žaidžia negerus žaidimus, jų tikslas - įmonės bankrotas, naujos įmonės atidarymas ir verslo perkėlimas kitur. Tuomet matė, kad pelningi sandoriai perėjo į įmonę „Tetija“. Nusprendė išeiti, A. ir S. nenorėjo jo atleisti, rašė jiems vieną, po to antrą pareiškimą. Įmonė turėjo didelių problemų. Išėjęs stebėjo situaciją, po kiek laiko įmonė bankrutavo. Įmonė „Ikstar service“, kai jis dirbo, turėjo du banko generatorius, iš kurių vieną turėjo A., kitą – S.. Taigi, jie abu valdė piniginius srautus. Stebėjo situaciją per kompiuterinę programą, matė, kad atsirado 40 000 litų, vėliau vyko jų išgryninimas naudojant banko kortelę, kurios jis pats nematė ir neturėjo. Aplamai pats jis, dirbdamas „Ikstar service“, banko instrumentų neturėjo, jokių piniginių operacijų atlikti negalėjo. Tai buvo pirmoji jo darbovietė po mokslų pabaigos. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad A. J. į klausimą, kur dingo įmonės pinigai, atsakinėjo, jog jie daro įmonės bankrotą, jis gi pasiūlė jam prarasti įmonės dokumentus. Aiškino, jog važiuojant automobiliui užsidegs jo automobilis, įmonės buhalteriniai dokumentai sudegs. Kiek suprato - dokumentai pradings ir neturės vėliau prie ko prikibti. Rakto nuo patalpos, kur buvo saugojami dokumentai, jis neturėjo. Kur vėliau dingo bendrovės dokumentai, pasakyti negali. Matė, kad pelningi sandoriai vėliau atiteko bendrovei „Tetija“, taip suveikė A. su S.. Dėl to būtent išsigando ir išėjo iš darbo. Pajuto, kad kažkas gali įvykti, pradings dokumentai, o paskui jis turės vaikščioti po teismus. Pateikė tyrimui susirašinėjimo el. paštu bei garso įrašo pokalbio su A. ir S., kuris vyko iš dalies rusų kalba (jie taip kalbėjo) ir kurio metu A. J. grasino jam, kad už klientų viliojimą jam praskels galvą. Kadangi išėjo dirbti į analogišką bendrovę, iš tikrųjų kai kurie klientai iš bendrovės „Tetija“ perėjo į jo įmonę, tai yra normalios konkurencijos išdava. Visus bendrovės „Ikstar service“ dokumentus perdavė pagal aktą A. J.. Vėliau girdėjo, kad dokumentai dingo.

Liudytojas S. T. parodė, kad A. J. pažįsta nuo mokyklos laikų, kito kaltinamojo (V. P.) nepažįsta ir su juo nebendravo, nors veidas jam ir matytas. Tyrimo metu buvo klausinėjimas apie įmonių dokumentus ir akcijų pardavimą. Bendrovės „Ikstar“ akcijos buvo parduotos 2013 metais. Akcininkais buvo jo (liudytojo) motina, A. J. ir I. K.. Jis akcininku nebuvo, vienu metu buvo įmonės direktoriumi. Po to dirbo bendrovėje „Ikstar servis“, iki jai buvo paskelbtas bankrotas. Kiek žino, buvo duotas skelbimas dėl „Ikstar“ akcijų pardavimo. Veiklos praktiškai nebuvo, užsakovai nemokėjo. Laikinuoju įmonės direktoriumi buvo A. J.. Baigtis buvo tokia, kad A. motinai atvežė dokumentus, ji pasirašė ir pardavė savo akcijų dalį, atrodo už 500 litų. A. J. sakė, kad buvo surastas geriausias pirkėjas. Pati motina pirkėjų nematė. Įmonė buvo parduota su skolomis. Dokumentai kiekvieną mėnesį buvo nuvežami į buhalterinės apskaitos įmonę, po to buvo sugrąžinami, laikomi Justiniškėse, buvo atskira patalpa - archyvas. Po to, kai įmonė negalėjo sumokėti už nuomą, buvo reikalaujama išsikraustyti. Dokumentų pervežimas įvyko ir tuo užsiminėjo A. J.. Kiek žino, A. pavedė atlikti kraustymo darbus. Apklausos metu tyrimo eigoje buvo klausiama apie dokumentų išvežimą. Negali pasakyti, įmonė ar privatūs žmonės buvo samdomi. Tempė dokumentus žmonės, kurie nedirbo įmonėje, ir keli iš „Ikstar service“. Matė, kaip dokumentai buvo į maišus kraunami, užrašinėjama buvo. A. J. tuo metu buvo išvykęs. Atrodo, darbuotojos buvo paprašyta sutvarkyti visus dokumentus. Kas vėliau vyko su dokumentais, nežino, bet jam (liudytojui) atrodo, jog jie buvo sudėti kažkur į nuomojamą patalpą. Nesupranta, kam slėpti dokumentus, koks interesas. Jokio tikslo paslėpti įmonės dokumentus nebuvo. Operacijos grynaisiais pinigais buvo vykdomos pagal tai leidžiančius įstatymus. Apskaitą tvarkė bendrovė „Kadmas“, kiekviena sąskaita buvo įvedama į programą, visa informacija buvo perduodama į VMI.

Liudytojas I. K. parodė, kad A. J. pažįsta senokai, nuo universiteto laikų, o V. P. matė tik kartą, kai vyko akcijų pardavimas. UAB „Ikstar“ buvo įsteigta 2007 ar 2008 metais. Dirbo iš pradžių įmonės direktoriumi, paskui tapo tik akcininku. 2008 m. rudenį išėjo dirbti kitur. Iš pradžių įmonė „Ikstar“ gerai dirbo, turėjo joje 33 proc. akcijų. Paskui, 2013 m., maždaug rudenį, nusprendė parduoti įmonę. Sprendimą priėmė 3 akcininkai: jis, A. J. ir M. K., dabartinės pavardės neatsimena. Jokių dividendų nebuvo, todėl būti akcininku buvo visiškai neaktualu. Įmonė buvo skolinga, nors turėjo ir skolininkų. Įmonės pardavimas buvo pavestas A.. Jis ir pranešė, kad rastas pirkėjas, paruošti dokumentai, todėl privažiavo prie ofiso L. A. g. ir automobilių stovėjimo aikštelėje pasirašė pardavimo dokumentus. Tikriausiai akcijų vertinimas buvo padarytas. Už akcijas gavo 330 litų. Aikštelėje buvo A., V. P. ir M., kurį matė vieną kartą. Pavardės nežino. Pinigus sumokėjo pirkėjas (V. P.). Daug laiko praėjo, dėl ko sunku pasakyti, ar dalyvavo dar kas nors. Pasirašant akcijas buvo trise: jis, A. ir pirkėjas (liudytojas rodo į kaltinamąjį V. P.). Su trečia akcininke liudytojas nebendravo, kontaktų nepalaiko. Pinigus padavė pirkėjas, žmogus nebuvo girtas, nes būtų įsiminęs tai. Neklausė A. J., kas su įmone bus toliau, ar bus vykdoma veikla.

Liudytoja A. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ji yra UAB „UBC“, užsiimančios bankroto administravimu, direktorė. Bendrovei „Ikstar project“ buvo iškelta bankroto byla. Bendrovės dokumentų jie negavo. Po kokių trijų savaičių nuo bankroto bylos iškėlimo nuvyko į bendrovės buveinę, kur buvo pasakyta, kad dokumentų nėra. Buveinėje buvo kokie trys žmonės, nežino, ar būtent UAB „Ikstar project“ darbuotojai, nes tuo pačiu adresu buvo ir kita įmonė. Nuvykus į buveinę pasitiko S. T., kuris nurodė, kad nieko neturi ir nežino. Viską tvarko direktorė N. A.. O ši atvykusi pasakė, kad nieko perduoti negali, nes taip pat neturi. Ji teigė, kad visi įmonės dokumentai yra archyve, adresu Justiniškių gt. 12, Vilnius, o jo raktą turi S. T.. Negalėdama patekti į bendrovės archyvą, buvusi įmonės direktorė N. A. dėl dokumentų neperdavimo kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes iš jos buvo atimti raktai nuo archyvo. UAB „Ikstar projekt“ dokumentų taip ir neatgavo. Buvo perduoti tik 3-4 segtuvai. Juos berods perdavė sekretorė. Juose buvo tik darbo ir kelios kitokios sutartys, iš kurių įmonės veiklos nustatyti neįmanoma. Buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo. Dėl dokumentų perdavimo buvo kreiptasi net į akcininkus. S. T. motina buvo bendrovės akcininkė. Į A. J. dėl dokumentų perdavimo nesikreipė. Jis kažkada buvo įmonės „Ikstar project“ direktoriumi. Teismui pagarsinus dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, liudytoja papildė, kad vis tik buvo perduoti paskutinio laikotarpio (kelių mėnesių) buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau jie buvo perimti iš buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės. Juos nuvažiavusi paėmė ir jiems atvežė pati direktorė N. A.. Tačiau tai buvo itin mažo periodo dokumentai. Po bankroto procedūros bankroto administratorius visus dokumentus kartu su bankroto byla perdavė Savivaldybės archyvui.

Liudytoja A. M. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. J.. Pažįsta jį kaip su jos darboviete UAB „Ikstar service“ susijusios įmonės UAB „Ikstar“ direktorių. Ji dirbo UAB „Ikstar service“ administratore. Abi bendrovės turėjo bendras patalpas. Teko bendrauti su A. J. darbo klausimais. Vyko pasitarimai. Juose dalyvaudavo tiek A. J., tiek S. T.. Pasitarimuose dažniausiai būdavo sprendžiami reikalai, susiję su UAB „Ikstar service“. Daugiausiai teko bendrauti su S. T.. Pagrindiniai darbo pavedimai būdavo gaunami iš S.. Apskritai lemiamą balsą visose trijose įmonėse turėdavo S. T.. A. J. turėjo tik patariamąjį balsą. Su juo S. T. tardavosi dėl pardavimų. A. geriau žinojo, kaip klientui pateikti ir parduoti prekę. A. dalyvaudavo susirinkimuose ir pasitarimuose, tačiau daugiausiai kalbėdavo S. T.. Būtent iš S. T. buvo gaunami nurodymai teikti dėl „Ikstar service“ atitinkamus dokumentus darbo biržai, kaip juos pildyti, kokius atlyginimus juose nurodyti, o kokius atlyginimus pervesti, kaip bendrauti su buhalteriais. S. T. turėjo priėjimą prie banko sąskaitos. Ji pati nurodymus dėl „Ikstar service“ gaudavo tik iš S. T.. Tik jis viską pasirašydavo ir tik jis duodavo nurodymus. UAB „Ikstar“ darbuotojų iš viso neturėjo. Vienintelis jos darbuotojas buvo A. J.. Problemos ir ginčai bendrovėje prasidėjo išeinant direktorei N., kuri buvo UAB „Ikstar project“ direktorė, o vėliau berods ir akcininkė. Iškilo kažkokie nesutarimai tarp A. J., S. T. bei N. A.. N. A. nusprendė išsikraustyti iš patalpų ir išsivežti dokumentus. Bendrovės „Ikstar service“, „Ikstar project“ ir „Ikstar“ turėjo bendrą rakinamą archyvą, kuriame gulėjo jų dokumentai, tarp jų ir UAB „Ikstar project“. N. A. kreipėsi dėl jų, tačiau jų negavo. Ji pati į archyvą patekti negalėjo, nes buvo pakeista spyna. Spyną pakeitė G. K. S. T. nurodymu. Pakeitus spyną raktų nuo naujos N. A. negavo. Raktą turėjo tik liudytoja ir pats S. T.. Ar turėjo raktą A. J., jau neatsimena. Šioje vietoje reikėtų remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie tikslesni. Po išsikraustymo N. A. buvo keletą kartų atvykusi atsiimti dokumentų, bendravo su A. J.. Greičiausiai jai išreiškus norą pasiimti dokumentus ir buvo pakeista spyna. Kai ji į archyvą nebuvo įleista, kreipėsi į policiją. Liudytojai teko bendrauti su policija dėl tų neatiduodamų dokumentų. Archyve buvo konfidenciali informacija: tiek „Ikstar service“, tiek „Ikstar“ dokumentai, prie kurių N. A. nebuvo leidžiama prieiti. N. A. užsiminė liudytojai, kad jai buvo pasiūlyta susimokėti už „Ikstar project“ akcijas ir tada jai bus grąžinti dokumentai. Kokios pinigų sumos iš jos buvo reikalaujama, ji nežino. Dar po to prasidėjo problemos dėl apskaitos tvarkymo UAB „Ikstar service“ – pranešimų Sodrai apie subsidijuojamus darbuotojus ir jiems mokamus atlyginimus. Įmonės „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi pas buhalterį. UAB „Ikstar service“ (ir galbūt „Ikstar“) buhalterinę apskaitą tvarkė viena samdyta buhalterinės apskaitos įmonė. Pavadinimo nebeprisimena. Archyve buvo saugomos sutartys, vykdomieji dokumentai, darbo sutartys, atestatai, pažymėjimai. Gali būti, kad seni, neeinamieji buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi taip pat archyve. Apie archyvo iškraustymą nieko nežino, tuo metu jau nebedirbo. Liudytojai išeinant iš darbo „Ikstar service“ direktoriumi buvo S. T.“, o UAB „Ikstar“ – A. J.. A. D. buvo UAB „Ikstar service“ vadybininku. Įmonėje „Ikstar service“ jai išeinant atlyginimai darbuotojams nevėluodavo, tačiau atsiskaitymai su tiekėjais buvo vėluojami. Ji išėjo apie 2012 metų vasarą.

Liudytojas G. A. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik A. J.. A. J. vadovavo įmonei „Ikstar“, o jis pats tvarkė buhalterinę apskaitą „Ikstar service“ ir „Ikstar“. Sutartis su „Ikstar“ buvo sudaryta 2011 m., su „Ikstar service“ – 2012 m. Kadangi tvarkė jų buhalterinę apskaitą neilgai – apie pusantrų metų, nelabai kas liko atmintyje. Pasibaigus apskaitos tvarkymo laikotarpiui, visus įmonės dokumentus perėmė A. J.. A. J. vadovaujama įmonė „Ikstar“ jokios veiklos kaip ir nevykdė, pagrindinė įmonė, vykdanti aktyvią veiklą, buvo „Ikstar service“. Iš pradžių „Ikstar service“ vadovas buvo S. T.. Paskui vadovai keitėsi. A. J., kai kartais nuvažiuodavo į ofisą, dalyvaudavo susitikimuose. Prieš pabaigą laikinai einantis direktoriaus pareigas jau buvo A. J.. Jis buvo atvažiavęs pasiimti visus įmonės dokumentus. Įmonė liko skolinga už paslaugas, neatsiskaitė. Įmonėje buvo sunki padėtis, turėjo skolų kreditoriams ir kitiems. Gavusi pajamų, atsiskaitydavo tik dalimis. Neatsimena, kad ji būtų vykdžiusi kokią veiklą, turtas buvo parduotas. O „Ikstar service“ užsiėmė statybos darbais, pastatų priežiūra. Ji veiklos kaip ir neplanavo nutraukti. Žino, kad po dokumentų perdavimo UAB „Ikstar service“ buvo iškeltas bankrotas. Sutartys su „Ikstar“ ir „Ikstar service“ buvo nutrauktos berods 2013 metais. Apie „Ikstar“ akcijų pardavimą nieko nežino. Faktų apie paslėptus įmonės dokumentus nežino. Turėjo buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Ikstar“, „Ikstar service“ ir „Tetija“, kuriai vadovavo direktorius G. K.. „Tetija“ vykdė patalpų priežiūrą ir statybos darbus. Su „Tetija“ buhalterinių paslaugų teikimo sutartį tebeturi iki šiol. Įmonių dokumentus atveždavo jų darbuotojai, kartais perduodavo su aktu, jei toks būdavo surašytas, kartais be akto. Apskaitos dokumentus suvesdavo į registrus, perduodavo duomenis VMI, Sodrai. Apskaičiuodavo darbo užmokestį. Pasibaigus finansiniams metams uždarydavo balansus ir gautus iš įmonių dokumentus grąžindavo atgal įmonėms su jų perdavimo aktu. Dokumentus pasiimdavo patys įmonių vadovai. UAB „Ikstar service“ dokumentus atveždavo pats S. T., kartais kiti darbuotojai. Nutraukus sutartis, visi dokumentai buvo perduoti A. J.. Ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas jų perdavimo aktas. Jokių įmonės dokumentų pas liudytoją neliko. Perduodant dokumentus A. J. neminėjo, kad „Ikstar“ parduota ir yra kitas direktorius.

Liudytojas G. U. parodė, kad dirba bankroto administratoriumi. Administravo UAB „Ikstar service“ bankrotą. A. J. pažįsta kaip UAB „Ikstar service“ direktorių. Iki bankroto procedūros jo nepažinojo. Vykdant šios įmonės bankroto procedūrą buvo problema – jie neturėjo įmonės dokumentų. Raštu įpareigojo įmonės direktorių perduoti dokumentus, tačiau atvykęs direktorius paaiškino, kad jie ar tai darė remontą, ar kraustėsi, ir dokumentai buvo išmesti su šiukšlėmis. Darbus atlikusių darbininkų nustatyti taip ir nepavyko. Niekas neprisipažino. Aiškino, kad visi nešė, krovė ir nenurodė jokio konkretaus asmens. Darbuotojai tik patvirtino, kad buvo išnešti maišai. Kai įsitikino, kad dokumentai išmesti, įmonę „I. S.“ uždarė. Procedūros metu domėjosi, kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Bankroto procedūra vyko apie metus. Įmonė jokio turto neturėjo. Įmonė buvo likviduota ir išregistruota be dokumentų.

Liudytojas A. V. parodė, kad pažįsta iš kaltinamųjų tik A. J.. Kai buvo įsidarbinęs vadybininku UAB „Ikstar project“, jos vadove buvo N. A.. Įmonėje dirbo tik jis ir N.. Kiek žino, N. net negalėjo tvarkyti įmonės finansų. A. J. tiesiog dirbo tose pačiose patalpose. Trijų įmonių dokumentams buvo numatyta atskira patalpa. Kai prasidėjo problemos dėl dokumentų, N. A. patalpose nebebuvo. Žino, kad buvo keičiama archyvo spyna. Biure savo kabinetus turėjo A. J. ir S. T.. Dar buvo toks G.. Įvyko susitikimas su N. A., po kurio G. pakeitė dokumentų saugyklos spynelę. Jį patį atleido tik bankroto administratorius 2012 metais. Kur dingo įmonių dokumentai, nežino. Dokumentų saugyklos raktą turėjo administratorė. Iš pradžių jį turėjo ir N. A., o po spynos pakeitimo – nebe.

Liudytoja M. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. J., kuris kartu su jos sūnumi S. T. mokėsi vienoje klasėje. Apie bendroves „Ikstar service“, „Ikstar“ nieko nežino. Tik atsimena, kad įmonės, kurių akcijas turėjo, pavadinime buvo žodis „Ikstar“. Kažkada įmonės akcininkė buvo mama, tačiau ji mirė ir akcijos jai perėjo pagal paveldėjimą. Tik tuomet ir sužinojo apie tas akcijas. Tačiau pačia įmonės veikla nesidomėjo ir nieko apie ją nežino. Nežino, ar buvo kitų įmonės akcininkų. Nežino, kiek procentų jos akcijų turėjo. Nežino netgi, kuo ji užsiima, kas bendrovę valdo. Sūnus joje lyg ir dirbo. Kuo dirbo – nežino. Kas įmonės direktorius, taip pat nesidomėjo. A. taip pat joje dirbo. Perrašyti akcijų sūnui nepagalvojo. Šiuo metu ji nebėra akcininkė. A. pasiūlė parduoti akcijas, pasakė, kad vis tiek nėra pelno, į namus atvežė jai pardavimo dokumentus (sutartį), padavė pasirašyti ir viskas. Net neatsimena, kurią iš įmonių ji pardavė: „Ikstar“ ar „Ikstar service“. Įmonės pirkėjo nematė. Nesidomėjo, kam yra parduodama įmonė. Pardavė ją gal už 100 Lt. Vis tiek negaudavo iš jos dividendų, tad ir buvo suinteresuota parduoti. Pinigus jai davė A.. Sūnaus tuo metu nebuvo. Jis buvo darbe. Kas buvo parduodamos bendrovės direktorius jos pardavimo metu, nežino. Jos tai nedomino. Mano, kad įmonę realiai valdė A. J., kadangi jis atvežė jos pardavimo dokumentus. Įmonės sąskaitos banko generatoriaus neturėjo. Turi tik savo vardu išduotas banko korteles. Įmonės banko kortelių neturėjo.

Liudytojas G. K. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta iš dviejų tik kaltinamąjį A. J.. Kartu dirbo bendrovėje „Ikstar service“, dabar kartais pabendrauja. Konfliktinių situacijų su juo neturėjo. Įmonėje „Ikstar service“ 2012 metais dirbo administratoriumi - vadybininku. Jo darbo metu bendrovei vadovavo S. T.. Išėjęs iš „Ikstar service“ jis įkūrė savo verslą. Turi savo įmonę „Tetija“, nuo įkūrimo yra jos akcininkas ir direktorius. Su „Ikstar service“ palaikė kontaktus, samdė ją darbams atlikti. Neatsimena, ar buvo pasirašinėjamos tarp bendrovių sutartys. Tokios galimybės neatmeta. Kad pavedimus darė - tai faktas, tačiau dėl pavedimų dabar negali pasakyti, reikia patikrinti. Akivaizdu, kad bendrovė mokėjo už atliktus darbus ir įmonei „Ikstar service“. Nei A. J., nei S. T. su „Tetija“ nėra susiję. Apie įmonių „Ikstar“, „Ikstar service“ dokumentų paslėpimą nieko nežino.

2016-06-03 Specialisto (rašysenos) išvada Nr.11-2530(15), 11-418(16) nustatyta, kad: 2013-11-29 Įgaliojime, 2013-11-29 Prašyme registruoti juridinių asmenų registre, 2013-11-29 dokumente „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“; 2013-11-29 Vienintelio akcininko sprendime Nr.1 V. P. vardu pasirašė V. P.; 2013-11-29 Akcininkų sąraše V. P. vardu pasirašė ne V. P. (t. 3, b.l. 42-87).

2013-12-02 kaltinamasis A. J. Valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikė Prašymą Nr.5951050 (t. 3, b.l. 36) registruoti Formą (JAR-1) 2013-11-29 (t. 3, b.l. 48-51), įgaliojimą 2013-11-29 (t. 3, b.l. 47), akcininkų sąrašą 2013-11-29 (t. 3, b.l. 54), Vienintelio akcininko sprendimą 2013-11-29 (t.3, b.l. 53). Šie dokumentai ištirti 2016-06-03 specialisto išvadoje Nr.11-2530(15), 11-418(16).

Prie bylos pridėtas 2012-12-21 įsakymas dėl A. J. paskyrimo laikinai eiti UAB „Ikstar service“ direktoriaus pareigas nuo 2012-12-21 (t. 3, b.l. 142). 2013-01-11 įsakymas dėl UAB „Ikstar service“ direktoriaus A. D. atleidimo iš einamų pareigų nuo 2013-02-15. Tos pačios dienos šalių patvirtinimas Nr.20130215-IKS (A. J. ir A. D.) apie tai, kad A. D. yra perdavęs A. J. įmonės UAB „Ikstar service“ visas materialines vertybes, kasos likutį bei visus finansinius bei buhalterinius dokumentus (t.3, b.l. 145).

Byloje yra 2013-06-17 nutartis iškelti UAB „Ikstar service“ bankroto bylą (t.3, b.l. 146-150).

Iš Juridinio asmens duomenų apie UAB „Ikstar“ matyti, kad kaltinamasis A. J. laikotarpiu 2011-10-05 - 2013-12-09 buvo UAB „Ikstar“ direktorius. Nuo 2013-12-09 bendrovės direktoriumi pagal Registro duomenis yra įrašytas kaltinamasis V. P. (t. 4, b.l. 58-61).

Žemesnės instancijos teismas

2015-10-08 liudytojas, bendrovės „Kadmas“ direktorius G. A. pagal dokumentų pateikimo protokolą pateikė tyrimui (t. 6, b.l.3-4) 2012-06-01 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr.2012/06/01, sudarytą tarp UAB „Ikstar service“ ir UAB „Kadmas“, (t. 6, b.l. 12-15), 2011-10-21 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr.2011/10/01, sudarytą tarp UAB „Ikstar“ ir UAB „Kadmas“ (t. 6, b.l. 23-29).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „Geraldis“ direktorius G. U. pateikė A. J. paaiškinimo kopiją (t. 6, b.l. 31, 32).

2015-11-04 atliktos kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) iš N. A. buvo apimta UAB „Ikstar project“ dokumentų kopijos ir dalis originalų (t. 6, b.l. 112, 113, 114, 115, 116-149), kurie saugomi su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

2015-11-04 atlikus kratą liudytojo A. D. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyrimui reikšmingų daiktų - UAB Ikstar service“, „Ikstar“ dokumentų rasta nebuvo (t.7, b.l. 14-15).

2014-07-23 liudytojas A. D. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.7, b.l. 21) ikiteisminiam tyrimui pateikė UAB „Ikstar service“ 2012-12-21 buhalterinės apskaitos dokumentų archyvo lydraštį Nr. 20121221-IKS-L2 (kopija), kurį, kaip dokumentus priėmę pasirašė l.e.p. direktorius A. J. (t.7, b.l. 26-28), UAB „Ikstar service“ 2012-12-21 buhalterinės apskaitos dokumentų archyvo lydraštį Nr. 20121221-IKS-L2 (kopija), kurį, kaip dokumentus priėmę pasirašė l.e.p. direktorius A. J. (t.7, b.l. 29-33), 2012-12-21 UAB „Ikstar service“ dokumentų archyvo lydraštį Nr.20121221-IKS-L-3 (originalas), kurį, kaip priėmęs asmuo pasirašė l.e.p. direktorius A. J. (t.7, b.l. 34), A. D. prašymai atleisti iš UAB „Ikstar service“ direktoriaus pareigų (t.7, b.l. 37, 38), 2013-01-11 įsakymas dėl UAB „Ikstar service“ direktoriaus A. D. atleidimo iš einamų pareigų nuo 2013-02-15 (kopija) (t.7, b.l. 40), 2013-02-15 šalių patvirtinimas Nr.20130215-IKS (A. J. ir A. D.) apie tai, kad A. D. yra perdavęs įmonės UAB „Ikstar service“ visas materialines vertybes, kasos likutį bei visus finansinius bei buhalterinius dokumentus (kopija) (t.7, b.l. 42), 2012-12-21 įsakymas dėl A. J. paskyrimo laikinai eiti UAB „Ikstar service“ direktoriaus pareigas (originalas) (t.7, b.l. 51), UAB „Ikstar service“ 2012-12-21 materialinių vertybių priėmimo ir perdavimo aktas (originalas), kurį kaip priėmęs pasirašė l.e.p. direktorius A. J. (t.7, b.l. 52).

2015-10-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas A. D. pateikė tyrimui el. pašto susirašinėjimo išklotinę, CD su garso įrašu, CD su el. pašto išklotine (t.7, b.l. 103-104, 105,106, 107-183), 2013-06-17 dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopiją, kad UAB „Ikstar service“, atstovaujama A. J., perėmė iš UAB „Kadmas“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t.7, b.l. 109).

2015-11-04 atlikus kratą kaltinamojo V. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyrimui reikšmingi daiktai - UAB „Ikstar service“, „Ikstar“, „Ikstar project“ dokumentai - rasti nebuvo (t.8, b.l. 100-102).

2015-11-04 atlikus kratą kaltinamojo A. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastas segtuvas su bendrovės „Ikstar“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis (t.9, b.l. 39-41): Priedas Nr.1 prie 2013-11-29 akcijų pirkimo – pardavimu Nr. 2013-02 AKPPST, sudarytos 2013-11-29 priėmimo perdavimo aktas (UAB „Ikstar“), 2013-11-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2013-02 AKPPST (UAB „Ikstar“), Materialinių vertybių ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas 2013-11-29 Nr.001 (UAB „Ikstar“), 2013-11-04 UAB „Ikstar“ balansas, 2013-11-04 UAB „Ikstar“ pelno (nuostolių) ataskaita, 2013-11-04 UAB „Ikstar“ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, 2013-11-29 UAB „Ikstar“ įgaliojimas (t. 9, b.l. 42-86).

2015-03-06 specialisto išvadoje Nr. 5-1/31 nurodyta, kad nebuvo pateikti UAB „Ikstar“ ir „Ikstar service“ didžiosios knygos išklotinės - ataskaitos, apskaitos registrai, apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti UAB „Ikstar service“ ir „Ikstar“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus. Kadangi tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, t.y. prekių, paslaugų įsigijimo, pardavimo, buhalterinės apskaitos registrai, todėl negalima nustatyti už ką, kokiu pagrindu laikotarpiu 2011-11-01 iki 2013-11-20 bendrovė gavo 1.000.712,99 Lt piniginių įplaukų, už ką ir kokiu pagrindu pervedė, išmokėjo atsakingiems asmenims ir kitiems subjektams iš viso 1.000640,01 Lt. Dėl dokumentų nepateikimo negalima nustatyti, ar visi atsiskaitymai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais. Taip pat nėra galimybės nustatyti, už ką nuo 2011-11-01 iki 2012-07-31 gavo 96.655,94 Lt ir išmokėjo 96.655,27 Lt. Specialisto atlikto bendrovių ūkinės tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu „Ikstar“, „Ikstar service“ turėjo tarpusavyje ūkinių-finansinių santykių, taip pat šios bendrovės turėjo ūkio - finansų santykių su bendrove „Tetija“, tačiau apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų tarpusavio atsiskaitymus ir jų pagrįstumą, pateikti nebuvo (t. 3, b.l. 97-133).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu specialistė K. L. patvirtino savo išvadą bei nurodė, kad bendrovių „Ikstar“ bei „Ikstar service“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2011-2013 m. negalima nustatyti iš dalies, kadangi buvo pateikti balansai, banko išrašai apie piniginių lėšų judėjimą, tačiau nebuvo pateikti kiti apskaitos dokumentai, registrai. Pervedimus bendrovei „Tetija“ pagrindžiančių dokumentų taip pat nebuvo, nors sumos buvo didelės. Pinigai buvo išgryninami ir naudojantis banko mokėjimo kortele, tačiau dokumentai, pagrindžiantys išlaidų pagrįstumą, nepateikti.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Tik pagal BPK nustatytus reikalavimus nustačius baudžiamosios atsakomybės taikymui turinčias reikšmės faktines aplinkybes (BK 2 straipsnio 3 dalis), priimtas teismo sprendimas gali būti teisingas.

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (2012 m. vasario 14 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2012).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis.Tuo tarpu už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo arba grupė asmenų.

Netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo epizodas (BK 300 str. 1 d.)

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis A. J. neigia, kad tyčia pagamino netikrus dokumentus: 2013-11-29 UAB „Ikstar“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, turto ir dokumentų perdavimo aktą, 2013-11-29 įgaliojimą, Vienintelio akcininko sprendimą, akcininkų sąrašą, taip pat panaudojo suklastotus dokumentus, kuomet teikė JAR-1 formos Prašymą su priedais Registro centro Vilniaus filialui, ikiteisminio tyrimo eigoje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad netikrų dokumentų gaminimas ir panaudojimas yra visiškai įrodytas. Savo ruožtu, teismo vertinimu, kaltinamojo teiginiai, kad akcijų pardavimas V. P. nebuvo fiktyvus sandoris ir jis to nesiekė bei apie tai nežinojo, kaip ir neturėjo tyčios gaminti netikrus dokumentus ir juos naudoti, yra paneigti bylos duomenimis, teisminio nagrinėjimo metu patikrintų bei įvertintų įrodymų visuma.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. J. buvo bendrovės „Ikstar“ vienas iš akcininkų ir direktorius, žinojo, kad akcijų pardavimo metu bendrovė veikos praktiškai nevykdė, turėjo įsiskolinimų, vyko teisminiai procesai, dėl ko ir nutarė parduoti įmonės akcijas. Kaltinamasis A. J. aiškina, kad tai buvo įprastas sandoris, kad įmonės neretai yra perkamos ir su skolomis, tačiau iš jo atliktų veiksmų matyti, kad jis veikė kryptingai ir turėjo tikslą ne tik fiktyviai perleisti akcijas, tačiau ir paskirti naują fiktyvų bendrovės direktorių, surašyti dokumentų ir turto perdavimo aktą, tačiau realiai jų kitam subjektui („pirkėjui“) neperduoti, kas ir buvo padaryta. Darė jis tai žinodamas, kad realiai jo surastas ir alkoholiu piktnaudžiaujantis V. P. formaliai atliks tik dokumentų pasirašymo veiksmus, o realiai neperims nei bendrovės apskaitos dokumentų, antspaudų, prisijungimo prie sąskaitų įrenginių, nei bendrovės akcijų ir vadovavimo. Pagal bylos duomenis, kaltinamasis aiškiai suvokė ir tyčia veikė tam, kad V. P. pasirašius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, turto ir dokumentų priėmimo aktą, įgaliojimus ir formaliai tapus įmonės direktoriumi, pastarajam tektų galima atsakomybė už dokumentų neišsaugojimą, reikėtų atstovauti bendrovę procesuose dėl skolų. Kas vėliau ir atsitiko (t. 10, b.l. 200-201).

Kaltinamojo A. J. parodymai dėl akcijų pardavimo proceso itin nenuoseklūs. Jis aiškina, kad pirkėją rado pagal skelbimus, tačiau kur jie buvo patalpinti, nurodyti negali. Nurodo, kad neatsimena ir tos aplinkybės, kas tokį skelbimą įdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neatsimena dokumentų pasirašymo, apskaitos dokumentų perdavimo pirkėjui vietos (t.9, b.l.17-18), kai tuo tarpu teismo posėdžiu metu parodė, kad tai įvyko Jankausko gt., Vilniuje, kur vyko ir dokumentų perdavimas naujam akcininkui. Teismas paaiškina parodymų pakeitimą tuo, kad teismo apklausiama byloje liudytoja O. P. taip pat pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (parodė, kad „Ikstar“ jau nedirbo ir nieko paaiškinti negali), o teisiamajame posėdyje nurodė, kad vadovaujamos įmonės „Atėja“ ofise matė dokumentų pasirašymą ir jų perdavimo naujam akcininkui V. P. aplinkybes. Nurodo teismui, kad palaikė su A. J. draugiškus ryšius. Teismas vertina šiuos liudytojos parodymus kaip melagingus.

Antras kaltinamasis V. P. nurodo, kad prieš kiek metų buvo bendrovės „Godra“ direktoriumi, kuriuo tapo draugo prašymu, todėl, kas tai yra akcijos - jam yra žinoma. 2013 metais piktnaudžiavo alkoholiu. Kas pasiūlė jam už pinigus pasirašyti dokumentus, jis neatsimena. Kur tai įvyko, kokiomis aplinkybėmis, pasakyti negali. Pinigų akcijoms pirkti jis neturėjo. Ar buvo trečias asmuo ir jei buvo, kas tai, pasakyti negali. A. J. nepažinojo, neatsimena, ar būtent jis mokėjo jam pinigus už dokumentų pasirašymą. Tikrai jis neketino įsigyti įmonės akcijų, būti direktoriumi ir juo nebuvo. Įmonės dokumentų, antspaudų, prisijungimo įrenginių jis negavo ir niekur jų nevežė bei nesaugojo. I. K., S. T. jis nepažįsta. Kiek pinigų gavo už dokumentų pasirašymą, pasakyti dabar negali, tačiau tikrai jam už pasirašymą buvo sumokėta. Jis niekam nemokėjo. Tokiu būdu, nors kaltinamasis V. P. ir pripažįsta, jog tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu, jis nuosekliai tvirtina, kad juo buvo tiesiog pasinaudota, kuomet už parašus dokumentuose jis gavo pinigų.

Netikėti kaltinamuoju V. P., jog jis neketino realiai pirkti akcijų, būti įmonės direktoriumi, kad jis nemokėjo, o priešingai - gavo pinigų už dokumentų pasirašymą, pagrindo nėra, kadangi yra nustatyta, jog dar iki akcijų pardavimo-pirkimo sutarties pasirašymo buvo paruošti tekstai visų dokumentų: akcijų pardavimo sutarties, dokumentų ir turto perdavimo akto, Vienintelio akcininko sprendimo, įgaliojimo, akcininkų sąrašo. Šioje vietoje teismas pažymi, kad tik tapus nauju akcininku pastarasis sprendžia, ką skirti bendrovės direktoriumi, ką įgalioti atstovauti bendrovę Sodroje, Registro ir kitose įstaigose. Kai tuo tarpu visi dokumentai yra datuoti 2013-11-29, kada yra perleidžiamos akcijos, sudaromas turto, dokumentų perdavimo aktas, įgaliojimas Sodrai ir įgaliojimas Registrų centrui, yra atleidžiamas iš direktoriaus pareigų A. J. ir skiriamas direktoriumi V. P. (t.3, b.l.47, 53, 54, t.9, b.l.42-43, 44, 51, 67-70). Šių dokumentų tekstus kaltinamojo A. J. prašymu paruošė jo pažįstama ir bendradarbė, liudytoja O. P.. Pastaroji liudytoja pripažino šią aplinkybę. Ji gi nurodė, kad kaltinamojo prašymu jos ranka dokumentų tekstuose buvo įrašytos datos. Teismas pažymi, kad iš anksto buvo paruoštas ir kaltinamojo V. P. pasirašytas Materialinių vertybių ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas Nr.001 (t.9, b.l.44), kuriame teigiama, jog V. P. priėmė ne tik bendrovės dokumentus už visą įmonės veiklos laikotarpį, tačiau ir banko, įmonės generatorius, banko mokėjimo kortelę, kasos dokumentus, 2 vnt. antspaudų. Kaip nurodo kaltinamasis V. P., jis tik pasirašinėjo, tačiau jokio turto ar dokumentų realiai negavo ir nepriėmė. Liudytoja O. P. teigia, jog matė, kaip V. P. su kitu vyru nešėsi dokumentus, apie 15 vnt. segtuvų. Tai vyko jos naujos darbovietės įmonėje „Atėja“ ofise. Tačiau šios liudytojos parodymai yra paneigiami kaltinamojo V. P. parodymais, jog jis ne tik nematė jokių segtuvų, bet ir nematė bei nepažįsta pačios liudytojos. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad liudytoja, kuri aiškina esanti gera kaltinamojo A. J. pažįstama ir bendradarbė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tik pildė jo prašymu dokumentų tekstus. Užpildytus dokumentus be parašų nunešė A. ir daugiau nieko paaiškinti negali (t.6, b.l.78-79). Pagrindo netikėti jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu teismas neturi, darytina išvada, kad teisme ji tyčia pakeitė parodymus ir teisiamajame posėdyje davė melagingus parodymus apie tai, jog ji ne tik ruošė tekstus, tačiau matė, kaip vyko jų pasirašymas ir kaip bendrovės „Ikstar“ dokumentus fiziškai iš kaltinamojo A. J. perėmė V. P..

Kaip matyti iš kratos rezultatų, jokio „Ikstar“ turto, antspaudų ar apskaitos dokumentų kaltinamojo V. P. gyvenamojoje vietoje nerasta (t.8, b.l.100-102).

Taigi, įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad nei turto, nei dokumentų kaltinamasis A. J. V. P. neperdavė. Šiame dokumente (Materialinių vertybių dokumentų perdavimo ir priėmimo akte Nr.001) buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. parodė, kad persikraustymo metu darbininkai išmetė UAB „Ikstar“ ir UAB „Ikstar service“ dokumentus ir nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad bendrovė „Ikstar“ tyrėjos buvo įrašyta per klaidą, tikėti, kad jo parodymai buvo įrašyti į apklausos protokolą ne iš jo žodžių, negalima, kadangi jis apklausos metu nurodė, kad neatsimena, ar buvo išmesti ir bendrovės „Ikstar project“ dokumentai, t.y. jis detalizuoja savo parodymus dėl visų trijų bendrovių dokumentų likimo (t.9, b.l.11).

Kaltinime nenurodytas kaltinamojo A. J. veikimo pagaminant netikrus dokumentus ir naudojant Registrų centre motyvas, tačiau tai savaime nepašalina BK 300 str. 1 d. sudėties buvimo jo veiksmuose. Yra nustatyta, ką pripažino ir pats kaltinamasis A. J., jog prieš akcijų perleidimo sutarties pasirašymą bendrovė realiai veiklos nevykdė, turėjo skolų. Kaltinamasis A. J. negalėjo teismui paaiškinti, kuriam fiziniam asmeniui bendrovė „Ikstar“ suteikė 185 tūkstančių Lt (53580 Eur) paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2016-08-31 d. (t.9, b.l.65, 85). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad pinigai iš bendrovės sąskaitos dažnai buvo išgryninami per bankomatą. Kaip nurodė savo išvadoje specialistė, tyrusi bendrovės ūkinę - finansinę veiklą, naudojantis mokėjimo kortele <...7449“ 2012 m. kovo - 2012 m. gruodžio mėn. išimta 75.500 Lt (21721,50 Eur) (t.3, b.l.102). Kaltinamasis aiškina šią ūkinę operaciją kaip įprastą, tačiau specialisto išvadoje teigiama, kad neišlikus dokumentams lėšų gavimo pagrįstumo patvirtinti negalima (t.3, b.l.102-103).

Nustatyta, kad kaltinamasis A. J. 2013-12-02 pateikė Registrų centro Vilniaus filialui Prašymą (JAR-I) registruoti pakeitimus bendrovės valdyme, kaip priedus jis pateikė netikrus 2013-11-29 įgaliojimą, Vienintelio akcininko sprendimą apie akcininkų ir direktoriaus pasikeitimą. Padarė tai, žinodamas, kad yra teikiami netikri dokumentai, kad V. P. neatstovaus įmonei, nevadovaus jai.

Kas ir atsitiko ateityje. Realiai bendrovei V. P. nevadovavo.

Tai, kad kaltinamasis V. P. civiline tvarka vėliau neginčijo pirkimo - pardavimo sutarties, aktų, įgaliojimų, kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės taip pat nepašalina.

Kaip nepašalina šios atsakomybės ir tai, kad kaltinimas pagal BK 300 str. 1 d. nebuvo pareikštas juridiniam asmeniui (UAB „Ikstar“), kitiems dviem akcininkams, t.y. I. K. ir M. T.. Kaip ir kaltinamajam V. P., pasirašiusiam akcijų pardavimo - pirkimo sutartis su šiais pardavėjais. Pirma, yra nustatyta iš kaltinamojo A. J., liudytojų I. K. bei M. T. parodymų, jog vienam akcininkui (M. T.) kaltinamasis A. J. pateikė V. P. jau pasirašytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o kitas (I. K.) pasirašė, kaip jis parodė, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kažkur automobilių stovėjimo aikštelėje ir viskuo pasirūpino A. J.. Kaip matyti iš I. K., M. T. parodymų, dokumentų jie neruošė, pirkėjo neieškojo, su juo patys nebendravo. Antra, teismas baudžiamąją bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.).

Kaltinamasis A. J. aiškina, kad kartu su V. P. buvo kitas aktyvus vyriškis, kuris peržiūrėjo dokumentus, dalyvavo juos atsiimant. Minėtas pilietis tyrimo eigoje nenustatytas, kaltinamasis V. P. tokio nenurodo. Tačiau minėto nenustatyto asmens galimas dalyvavimas V. P. pasirašant tikrovės neatitinkančius dokumentus kaltinamų veiksmų vertinimo ir kvalifikavimo nekeičia, kadangi dokumentus pasirašinėjo (išskyrus akcininkų sąrašą) kaltinamasis V. P.. Būtent jį kaip pirkėją fiktyviam sandoriui sudaryti surado kaltinamasis A. J..

2016-06-03 Specialisto (rašysenos) išvada Nr.11-2530(15), 11-418(16) nustatyta, kad :

2013-11-29 Įgaliojime, 2013-11-29 Prašyme registruoti juridinių asmenų registre, 2013-11-29 dokumente „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“; 2013-11-29 Vienintelio akcininko sprendime Nr.1 V. P. vardu pasirašė V. P.; 2013-11-29 Akcininkų sąraše V. P. vardu pasirašė ne V. P., o kitas asmuo (t. 3, b.l. 42-87).

Kaltinamasis V. P. nurodo, kad dokumentus pasirašė būdamas neblaivus ir už pinigus, tačiau pripažįsta, kad neketino tapti akcininku, vadovu, realiai neperėmė jokio turto ir dokumentų. Tokiu būdu, jis suvokė, jog pasirašo tikrovės neatitinkančius dokumentus ir taip klastoja jų turinį.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog sudarant fiktyvų įmonės „Ikstar“ akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, buvo pagaminti bei kaltinamųjų pasirašyti 2013-11-29 datuoti netikri dokumentai – akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įgaliojimai, turto ir dokumentų (materialinių vertybių ir dokumentų) perdavimo-priėmimo aktas, Vienintelio akcininko sprendimas. Kaltinamojo A. J. pagamintą akcininkų sąrašą V. P. vardu pasirašė nenustatytas asmuo. Dokumentuose melagingai įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad V. P. iš A. J. už 160 Lt įsigyja 16 paprastų vardinių UAB „Ikstar“ akcijų, perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, antspaudą, turtą bei valdymą. Kaip minėta, šiuos netikrus dokumentus nuteistieji patvirtino savo parašais, šių aplinkybių pakanka dokumentų suklastojimo fakto konstatavimui, todėl kaltinamųjų veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 300 str. 1 d. Šie dokumentai sukėlė juridines pasekmes. V. P. registruotas akcininku ir direktoriumi, gavo baudą už antstolio patvarkymų nevykdymą (t. 10, b.l. 200-201).

Pagal formuojamą teismų praktiką, esant situacijai, kai asmuo tampa „popieriniu“ bendrovės akcininku ir direktoriumi, kai už atitinkamą atlygį pasirašo jam pateikiamose dokumentuose, jo veiksmai yra vertinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-489-303/2015).

Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Ši veika pavojinga tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. P. nebuvo realus įmonės UAB „Ikstar“ direktorius ir vadovas, jis nesiekė ir neturėjo tikslo įsigyti įmonės akcijų, o kaltinime nurodytus su UAB „Ikstar“ susijusius dokumentus pasirašė siekdamas turtinės naudos. Konstatavus tai, pripažįstama, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose buvo nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, susiję su UAB „Ikstar“ pardavimu, ir A. J. bei V. P. žinodami, kad minėti duomenys yra melagingi, savo parašu patvirtino šiuos dokumentus. Nors V. P. nurodė, kad tiksliai dokumentų pasirašymo aplinkybių jis neprisimena dėl girtumo, tačiau teismui nekyla abejonių, kad V. P. suprato, jog pasirašo objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi jis pats praeityje yra buvęs kitos bendrovės direktoriumi, be to jis aiškina, kad už pinigus pasirašė dokumentus, nors neketino realiai vadovauti įmonei.

Pastebėtina, kad aplinkybė, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus dokumentų tekstus kaltinamojo A. J. prašymu parengė liudytoja O. P. ir jos ranka dokumentuose yra įrašytos datos, niekaip nešalina kaltinamųjų atsakomybės, nes ji tik įvykdė kaltinamojo A. J. sumanymą, t.y. atliko techninį darbą - dokumentų teksto parengimą. Kaltinamasis A. J. buvo suinteresuotas ne tik akcijų pirkimo-pardavimo sutarties parengimu, bet ir vėliau sekusių paminėtų dokumentų suklastojimu. Kaip matyti iš rašysenos specialisto išvados, kaltinamasis A. J. Registrų centrui pateikė ir akcininkų sąrašą, kurį pasirašė ne V. P., bet kitas, tyrimo nenustatytas asmuo. Taigi, kaltinamasis A. J. veikė taip, siekdamas užbaigti bendrovės visišką formalų, dokumentinį perleidimą kitam asmeniui, fiktyviam įmonės vadovui V. P., kuris neketino ir nevykdė bendrovės „Ikstar“ vadovavimo.

Kaltinamasis V. P. nurodo, kad nesutinka su kaltinimu dalyje dėl bendrininkavimo grupėje asmenų su A. J., kadangi iki pasirašymo jokio bendravimo su juo nebuvo, dėl veiksmų jis su A. J. nesitarė, netgi neatsimena, ar tai jis pateikė jam pasirašyti dokumentus. Neatsimena jis ir vietos, kur ir kokiomis aplinkybėmis už pinigus pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir kitus dokumentus. Kaltinamasis A. J. nurodo, kad rado pirkėją V. P. pagal skelbimą apie įmonės akcijų pardavimą, iki sutarties sudarymo kalbėjo su juo telefonu, sutarė dėl akcijų pirkimo-pardavimo. Pardavimo metu su V. P. buvo kitas vyriškis, kuris domėjosi dokumentais. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimui būdingas asmenų veikos bendrumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmenų galimo bendrininkavimo, negali būti apsiribota tik objektyviųjų bendrininkavimo požymių analize, neįvertinant subjektyviųjų požymių.

Teismas, remdamasis byloje surinkta faktine medžiaga, konstatuoja, kad kaltinamieji veikė bendrininkaudami kaip du vykdytojai. Nors kaltinamasis V. P. ir nurodo, kad su A. J. veiksmų jis nederino, dokumentus pasirašinėjo neketindamas realiai būti akcininku, direktoriumi, neperimdamas bendrovės turto ir dokumentų, o kaltinamasis A. J. teigia, kad tai nebuvo fiktyvus akcijų perleidimas ir su V. P. buvo dar ir kitas asmuo, minėtais konkliudentiniais veiksmais, pasirašydami tikrovės neatitinkančius dokumentus, jie abu bendrininkavo. Kiekvienas darė tai dėl savo motyvų: kaltinamasis V. P. – už piniginį atlygį, kaltinamasis A. J. – žinodamas, kad bendrovė turi skolų, norėdamas perleisti galimą atsakomybę dėl bendrovės veiklos, skolų, paslėpti apskaitos dokumentus, kas ir buvo, kaip matyti iš bylos įrodymų visumos, padaryta. Pagaliau A. J., pateikdamas Juridinių asmenų registro Vilniaus filialui akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašydamas dokumentų perdavimo-priėmimo aktą apie neva įmonės akcijų pirkimą–pardavimą ir buhalterinių dokumentų perdavimą V. P., turėjo tikslą išleisti tokius dokumentus į teisinę apyvartą kaip autentiškus. Taigi, jis siekė atsikratyti nuostolingai veikiančios bendrovės, išvengti atsakomybės prieš kreditorius.

Kaltinamųjų veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

UAB „Ikstar“ ir UAB „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo epizodai

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d. A. J. kaltinimai pagal minėtą straipsnį pareikšti dėl to, kad jis, būdamas UAB “Ikstar” direktoriumi, t.y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, tikslu nuslėpti ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, 2013 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „Ikstar“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Ikstar“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2007-03-09 iki 2013-12-09. Jis gi, būdamas UAB „Ikstar service“ direktoriumi, turėdamas tikslą nuslėpti ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, 2013 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto įvertinimo pagrindas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2008-08-27 iki 2013-07-04.

A. J. neigia jam pareikštą kaltinimą ir nurodo, kad UAB „Ikstar“ dokumentų jis negalėjo paslėpti, kadangi jie buvo perduoti pagal 2013-11-29 aktą naujam akcininkui ir įmonės direktoriui V. P.. Kas dėl bendrovės „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tai dokumentai buvo pradanginti (per klaidą išmesti) darbininkų, kurie vykdė persikraustymo darbus iš bendrovės ofiso Justiniškių g.12, Vilniuje, į nuomojamą garažą. Apie tai jis nurodė 2013 metais rašytiniame paaiškinime bankroto administratoriui. Kita vertus, tikslo paslėpti minėtų bendrovių dokumentus jis tikrai neturėjo.

Nors kaltinamasis neigia dviejų minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą ir aiškina, kad tokio tikslo neturėjo ir motyvų tam taip pat, teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso eigoje patikrintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmuose pagal abu epizodus yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., sudėtis.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. kaltinamasis A. J., būdamas bendrovės „Ikstar“ direktoriumi, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą.

Kaltinamasis V. P. parodė, kad jokių dokumentų, antspaudų ir kito bendrovės „Ikstar“ turto jis negavo ir neturėjo. Dokumentus, tarp jų ir priėmimo-perdavimo aktą, pasirašė už pinigus. Bendrovės veikloje nedalyvavo. Kur įmonės dokumentai, jam nėra žinoma. Netikėti jo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi V. P. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata ir bendrovės dokumentų nebuvo rasta (t. 8, b.l. 100-102). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis A. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „persikraustymo metu darbininkai netyčia išmetė ne tik UAB „Ikstar service“, tačiau ir UAB „Ikstar“ dokumentus“ (t.9, b.l.11). Teisiamojo posėdžio metu jis aiškino, jog jo parodymus klaidingai užfiksavo tyrėja, tačiau tikėti tuo negalima, kadangi iš apklausos protokolo matyti, jog jis detalizuoja savo parodymus dėl visų trijų bendrovių dokumentų ir toliau nurodo apklausoje, kad < ... ar buvo išmesti UAB „Ikstar project“ dokumentai nurodyti negaliu...> (t.9, b.l.11).

Kaip seka iš liudytojos N. A. (buvusi bendrovės „Ikstar project“ direktorė) parodymų, bendrovių „Ikstar“, „Ikstar service“ ir „Ikstar project“ dokumentai buvo saugomi ofise Justiniškių gt. 12, atskiroje archyvo patalpoje. Jos vadovaujama įmonė „Ikstar project“ buvo skolose, pasiprašė būti atleista, prašymą įteikė A. J.. Pastarasis laukė S. T., po ko abu pasiūlė jai nuimti nuo bendrovės sąskaitos 20 000 Lt ir atiduoti jiems, tuomet, pagal juos, ji galės palikti direktoriaus pareigas ir, kaip jie aiškino jai: „išstoti iš klubo“. Kreipėsi teisinės pagalbos. Norėjo atsiimti įmonės („Ikstar project“) dokumentus, bet paaiškėjo, jog negalės pateikti į archyvą, nes buvo pakeista spyna. Teko kreiptis netgi su pareiškimu į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsižvelgiant į tai, kad A. J., sudaręs tariamai teisėtą UAB „Ikstar“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo V. P. įvaizdį, t.y. fiktyvų minėtos įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sandorį, turto ir dokumentų fiktyvų priėmimo-perdavimo V. P. aktą, realiai buhalterinės apskaitos dokumentų V. P. neperdavė ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2013 m. rudenį, nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „Ikstar“ dokumentus, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Ikstar“ 2011-2013 m. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismas tikslina laikotarpį, už kurį iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, t.y. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-09. Būtent tokia buvo tyrimo užduotis specialiam tyrimui ir duota pati išvada (žiūr. užduotis, specialisto išvada, t.3, b.l. 88-133) – buvo tikrinamas laikotarpis tik 2011-2013 metų. Todėl pradžios terminas nustatomas 2011-01-01, o pabaiga termino – 2013-12-09, kadangi tokia pabaigos data nurodyta kaltinime.

Kaltinamojo A. J. veika pagal UAB „Ikstar“ dokumentų paslėpimo epizodą kvalifikuojama teismo pagal BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis A. J. nuo 2012-12-21 buvo paskirtas l.e. UAB „Ikstar service“ direktoriaus pareigas (t.7, b.l.51). Buvęs direktorius A. D. nuo 2012-12-27 iki 2013-02-14 sirgo, turėjo nedarbingumą (t.7, b.l. 17-20). Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad būtent 2012-21-21 pagal aktą kaltinamasis A. J. priėmė iš buvusio direktoriaus A. D. įmonės ilgalaikį turtą, 2 vnt. antspaudų, įmonės registracijos dokumentus, banko kortelę ir generatorius, archyvo dokumentus (pagal priedą, išskyrus 2012 metus). 2013-06-17 aktu buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė „Kadmas“ perdavė kaltinamajam A. J. buhalterinės apskaitos dokumentus: 9 segtuvus dokumentų, darbo užmokesčio, banko, pardavimų, pirkimų, avansinius ir kt. už 2012 metus ir 2013 metus (t.7 b.l.109).

Liudytojas A. D. (iki A. J. dirbo „Ikstar service“ direktoriumi) parodė, kad matė, jog pelningi sandoriai „pereina“ į bendrovę „Tetija“, o skolos lieka „Ikstar service“. Piniginius srautus bendrovėje „Ikstar service“ kontroliavo A. J. ir S. T., nes tik jie turėjo banko generatorius. Suprato kaltinamojo A. J. veikimo tikslą, o būtent: įmonės bankrotas, naujos įmonės atidarymas ir verslo perkėlimas ten. Matė, kad vyksta bendrovės didelių sumų pinigų išgryninimas. Į jo užduotą klausimą, kur dingo bendrovės „Ikstar service“ pinigai, A. J. aiškino jam, kad „daro įmonės bankrotą“. Pastarasis pasiūlė jam „prarasti įmonės dokumentus“. Aiškino, kad važiuojant užsidegs jo automobilis, įmonės dokumentai sudegs. Nesuprato užuominų ir nesutiko. Kaip suvokė, kaltinamojo tikslas buvo - prarasti dokumentus, kad vėliau negalėtų niekas patikrinti ir prikibti. Bendrovės dokumentus jis perdavė A. J. pagal aktą. Vėliau iš tikrųjų jis išgirdo, kad įmonės dokumentai dingo.

Kaltinamasis A. J. neigia siūlęs A. D. paslėpti bendrovės „Ikstar service“ dokumentus, nurodo, kad liudytojas atidarė naują įmonę, viliojo klientus. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. D. parodymais, kadangi iš bylos duomenų yra nustatyta, kad jau išeidamas iš bendrovės liudytojas A. D., girdėjęs kaltinamojo pasisakymus apie „bankroto darymą“, apie dokumentų galimą pradanginimo būdą, stebėjęs atliktas neaiškias finansines operacijas, ypatingai rūpinosi tuo, kad įmonės dokumentų perdavimas būtų tinkamai užfiksuotas. Jis netgi pakvietė dalyvauti tame savo motiną, kad apsisaugotų ateičiai dėl dokumentų perdavimo fakto patvirtinimo. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad liudytojas suteikė byloje teisingą informaciją, kuria netikėti pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas prie apklausos protokolo pridėjo susirašinėjimą el.paštu bei pokalbio garso įrašą, iš kurių matyti, kad jam buvo panaikinta prieiga kompiuteryje prie įmonės finansų ir kad pokalbyje A. J. grasina jam (t.7, b.l.105-111).

Kaltinamasis A. J. nurodo, kad bendrovės „Ikstar service“, kaip ir bendrovės „Ikstar“ dokumentai 2013 metai, iki liepos 10 dienos, darbininkų buvo išvežti iš ofiso Justiniškių 12 į nuomojamą garažą. Pats jis tame nedalyvavo, persikraustymą organizavo O. P.. Vėliau jam tapo žinoma, kad persikraustymo metu darbininkai netyčia išmetė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus į šiukšlių konteinerį. Todėl jis ir negalėjo pateikti jų bankroto administratoriui ir 2013-07-10 surašė jam apie tai rašytinį paaiškinimą.

Tenkinus gynybos prašymą teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytoju S. V., kuris parodė, kad pažįsta A. J., kadangi iki 2013 m. pavasario dirbo jo vadovaujamos bendrovės „Ikstar service“ santechniku. Atsimena, kad jam teko padėti kraustyti daiktus iš ofiso Justiniškėse į sandėlį - garažą Karoliniškėse, tai buvo sulūžę stalai, dėžės ir maišai. Buvo pavasaris, nes jam reikėjo į kaimą važiuoti, ar bulves sodinti, ar žemę tvarkyti. Gal balandžio pabaiga. Išvakarėse skambino bendrovės darbuotoja ir prašė kitą dieną atvykti dėl persikraustymo. Kas supakavo viską, nepasakys. Kai atėjo į ofisą,viskas jau buvo sudėta, buvo pasakyta, kas be užrašų – į šiukšles, su užrašais - į garažą. Buvo daug maišų. Jų turinio neįsivaizduoja. Nurodymus išvežti davė buvusi administratorė. O. P. pažįsta, tačiau negali pasakyti, ar tai ji būtent buvo ir vadovavo darbams ofise. Vizualiai gal ir yra matęs tą žmogų, kuris davė nurodymus ir buvo ofise išvežant dokumentus. Taip pat dalyvavo dar du nepažįstami žmonės - darbininkai, pirmą kartą juos matė. Dėžių buvo daug, maišai buvo, kas ant jų buvo užrašyta, nepasakys. Dokumentai, kurie buvo vežami, priklausė bendrovei „Ikstar service“. Vežė su mikroautobusu, jis buvo už vairo. Turėjo požeminio garažo raktą. Patys nesugalvojo, ką išmesti ir ką palikti konteineriuose šalia garažo kaip šiukšles: ant maišų buvo užrašai, tokius maišus reikėjo dėti į garažą, o kitus, be užrašų - išmesti. Pagrinde nešiojo tie du pasamdyti darbininkai, jis buvo daugiau prie mašinos, nešiojo pats mažai - tik kelis maišus. Buvo padaryti du ar trys reisai. Kraustyme A. J. nedalyvavo. Po to jis išėjo dirbti kitur. Galimai po savaitės ar mėnesio jam pranešė, kad persikraustymo metu dingo svarbūs dokumentai. Kokie tai dokumentai, pasakyti negali.

Vertindamas šio liudytojo parodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas negalėjo nurodyti darbuotojos (administratoriaus), kuri jam skambino ir kuri ofise davė nurodymus išvežant maišus su dokumentais. Jis aiškina, kad galimai atpažintų tą asmenį „vizualiai“. Darytina išvada, kad tai nebuvo liudytoja O. P., kadangi ji bendrovėje dirbo iki 2013-01-11 (t.1, b.l.134-135), liudytojas parodė, jog kraustymasis vyko 2013 m. balandžio - gegužės mėn., be to jis gerai ją pažinojo, nes išėjęs iš darbo bendrovėje „Ikstar service“ 2013-05-31 (t.1, b.l.134) jis įsidarbino ir dirbo O. P. vadovaujamoje bendrovėje „Atėja“. Kita vertus, pažymėtina, jog liudytojas aiškiai nurodo, jog maišai buvo pažymėti ir su užrašais reikėjo dėti į garažą, o kitus, be užrašų - išmesti.

Kaip parodė liudytojas S. V., persikraustymo darbai, t.y. daiktų ir dokumentų pervežimas iš bendrovės buveinės Justiniškių gt. 12, Vilniuje, vyko 2013 m. balandžio-gegužės mėn. Nustatyta, kad jis bendrovėje dirbo iki 2013-05-31. Kaltinamasis A. J. nurodo, kad į garažą buvo išvežti ne tik bendrovės „Ikstar service“, tačiau ir bendrovės „Ikstar“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau dingo tik įmonės „Ikstar service“ dokumentai, bendrovės „Ikstar“ dokumentus jis atvežė iš garažo iš 2013-11-29 perdavė naujam akcininkui ir vadovui V. P.. Ši kaltinamojo pozicija yra paneigta byloje surinktais duomenimis, o būtent: nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo A. D. parodymais, kad jam A. J. aiškino, jog bus „daromas“ įmonės bankrotas, todėl siūlė jam prarasti įmonės „Ikstar service“ dokumentus. Tikslas – dokumentai pradings ir niekas vėliau neturės pagrindo prie ko nors prikibti. Rakto nuo patalpos, kur buvo saugojami dokumentai, šis liudytojas neturėjo, nors formaliai iki A. J. jis ir buvo bendrovės direktoriumi. Matė, kad pelningi sandoriai atitenka bendrovei „Tetija“. Dėl to išsigando ir išėjo iš darbo. Pajuto, kad kažkas gali įvykti, pradings įmonės dokumentai, o paskui jis turės vaikščioti po teismus. Būtent todėl pagal aktą perdavė turtą ir dokumentus A. J., kvietė netgi dalyvauti savo motiną.

Apie tai, kad kaltinamasis ypatingai rūpinosi buhalteriniais dokumentais, parodė ir liudytoja A.M. G., kuri iki 2012-11-09 dirbo bendrovės „Ikstar service“ administratore ir kuri teisme parodė, jog bendrovės „Ikstar“, „Ikstar service“, „Ikstar project“ turėjo bendrą rakinamą archyvą, kuriame gulėjo jų dokumentai. Pastarosios bendrovės direktorė N. A. po ginčo su A. J. ir S. T. į archyvą patekti negalėjo, nes buvo pakeista spyna. Liudytojai teko bendrauti su policija dėl tų neatiduodamų dokumentų. Archyve buvo konfidenciali informacija: tiek „Ikstar service“, tiek „Ikstar“ dokumentai, prie kurių N. A. nebuvo leidžiama prieiti. N. A. užsiminė liudytojai, kad jai buvo pasiūlyta susimokėti už „Ikstar project“ akcijas ir tada jai bus grąžinti dokumentai. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytoja N. A., kuri nurodė, jog dėl neatiduodamų jai dokumentų turėjo kreiptis su pareiškimu į policiją. Buvo pradėtas ir atliekamas dėl to ikiteisminis tyrimas (t.6, b.l.57-61).

Taigi, liudytojų A.M. G., N. A. parodymai leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamajam A. J. (kaip bendrovės „Ikstar“ direktoriui ir bendrovės „Ikstar service“ l.e. direktoriaus pareigas) labai rūpėjo, jog apskaitos ir kiti minėtų bendrovių dokumentai netaptų kitų asmenų vertinimo objektu. Kaip buvo nustatyta 2015-03-06 specialisto išvadoje Nr. 5-1/31 nebuvo pateikti UAB „Ikstar“ ir „Ikstar service“ didžiosios knygos išklotinės-ataskaitos, apskaitos registrai, apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti UAB „Ikstar service“ ir „Ikstar“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus. Dėl dokumentų nepateikimo negalima nustatyti, ar visi atsiskaitymai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais. Specialisto atlikto bendrovių ūkinės tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu „Ikstar“, „Ikstar service“ tarpusavyje turėjo ūkinių-finansinių santykių, taip pat šios bendrovės turėjo ūkio-finansų santykių su bendrove „Tetija“, tačiau apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų tarpusavio atsiskaitymus ir jų pagrįstumą, pateikti nebuvo (t.3, b.l. 97-133). Tyrimą atlikusi specialistė K. L. nurodė, kad bendrovių „Ikstar“ bei „Ikstar service“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2011-2013 m. negalima nustatyti iš dalies, kadangi buvo pateikti balansai, banko išrašai apie piniginių lėšų judėjimą, tačiau nebuvo pateikti registrai, dokumentai, pagrindžiantys atliktas ūkines, finansines operacijas, sutartis ir kiti apskaitos ir veiklos dokumentai. Pervedimus bendrovei „Tetija“ pagrindžiančių dokumentų taip pat nebuvo, nors sumos buvo didelės. Pinigai buvo išgryninami ir naudojantis banko mokėjimo kortele, tačiau dokumentai, pagrindžiantys tokių operacijų, išlaidų pagrįstumą, taip pat nerasti ir nepateikti.

Kaltinamasis A. J. aiškina, kad įmonės „Ikstar service“ dokumentai dingo persikraustymo metu, tačiau niekaip nepaaiškinama, kodėl ir kaip galėjo dingti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, visos sutartys, antspaudai ir kitas bendrovės turtas. Jeigu ir tikėti, kad darbininkai per klaidą būtų išmetę kokį dokumentą, tai visiškai nepagrįstas aiškinimas, jog dingo, pagal kaltinamąjį, visi bendrovės apskaitos dokumentai. Tuo labiau, kad, kaip parodė liudytojas S. V., maišai buvo atrūšiuoti: su užrašais ant maišų reikėjo palikti ir išmesti darbininkai galėjo tik šiukšles.

2013-07-10 rašytiniame paaiškinime bankroto administratoriui kaltinamasis A. J. rašė, jog persikraustymo metu darbininkai per klaidą išmetė dokumentus į šiukšlių konteinerį (t.6, b.l.32-33). Kaip parodė liudytojas S. V., pervežimas vyko jam dar dirbant bendrovėje, kažkur 2013 m. kovo-balandžio mėn. Nustatyta, kad bendrovėje jis dirbo iki 2013-05-31 (t.1, b.l. 134), tokiu būdu - veiksmas galėjo objektyviai vykti maksimaliai iki gegužės mėn. pabaigos. Tuo tarpu jau po to, 2013-06-17 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu UAB „Kadmas“ (ji tvarkė bendrovių „Ikstar“ bei „Ikstar service“ buhalterinę apskaitą) perdavė kaltinamajam A. J. įmonės „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentus: segtuvus darbo užmokesčio, pardavimų, registrus, banko, kasos dokumentus už 2012-2013 m. (t.7, b.l.109). Taigi, šie išvardinti buhalterinės apskaitos dokumentai objektyviai persikraustymo veiksme, kuris vyko iki 2013 m. balandžio-gegužės mėn., dalyvauti negalėjo, todėl negalėjo būti „išmesti per klaidą“, tačiau jų nėra, jie taip pat buvo kaltinamojo paslėpti. Kaip nurodo kaltinamasis A. J., buvo pervežti ir bendrovės „Ikstar“ dokumentai, tačiau, pagal jo parodymus, jis dokumentus iš saugojimo vietos garaže atsiėmė ir 2013-11-29 visus dokumentus perdavė naujam akcininkui pagal aktą. Tokia kaltinamojo pozicija reikštų, kad bendrovės „Ikstar“ dokumentų darbininkai nesupainiojo su šiukšlėmis ir jų neišmetė, ką jie padarė, pagal kaltinamojo pateiktą ir įrodymais paneigtą versiją, su bendrovės „Ikstar service“ dokumentais.

Kaip parodė bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ atstovas liudytojas G. U., jis kreipėsi į kaltinamąjį A. J. su prašymu perduoti dokumentus, bendravo su juo ir gavo tik rašytinį paaiškinimą, jog dokumentai dingo persikraustymo metu. Yra nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-07-24 po bankroto bylos iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2013-06-28) išdavė vykdomąjį raštą įpareigojantį UAB „Ikstar service“ vadovą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (t.10, b.l.74-75). Vilniaus miesto savivaldybės archyvui dokumentai perduoti taip pat nebuvo, bendrovė likviduota ir išregistruota be dokumentų (t.10, b.l.86).

Tokiu būdu, teismas iš įrodymų visumos vertina, kad kaltinamasis A. J. paslėpė ne tik bendrovės „Ikstar“, tačiau ir bendrovės „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pirmuoju atveju jis tai padarė prisidengdamas fiktyviu akcijų pardavimu ir netikro akto apie jų perdavimą naujam akcininkui pagaminimu, antruoju atveju aiškinant dokumentų praradimu dėl darbininkų, vykdančių persikraustymo darbus, klaida, kai jie, pagal kaltinamojo aiškinimus, dokumentus išmetė į šiukšlių konteinerį.

Tokie tyčiniai kaltinamojo veiksmai sukėlė pasekmes - neleido iš dalies nustatyti bendrovės UAB „Ikstar“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-09 bei iš dalies UAB „Ikstar service“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-07-04 (teismas, sutinkamai su specialisto išvada Nr.5-1/31 tikslina laikotarpio, už kurį negalima nustatyti veiklos rezultatų pradžią, kadangi tyrimas apėmė laikotarpį tik nuo šios dienos iki 2013 metų pabaigos). Termino pabaigą (specialistė tyrė 2011-2013 m. laikotarpį) teismas nustato, kaip yra nurodyta kaltinime, t.y. iki 2013-07-04.

Pagal 2001-11-06 (su vėlesniais pakeitimais) Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnį Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 nustatyti bendrieji dokumentų saugojimo terminai (rodyklė).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai, jų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis abejuose epizoduose įvykdė nusikalstamas veikas pagal BK 222 str. 1 d. ir buvo šios nusikalstamos veikos sudėties subjektu:

Kaltinamasis A. J. nuo 2011-10-05 dirbo UAB „Ikstar“ direktoriumi, jis gi nuo 2012-12-21 laikinai vykdė UAB „Ikstar service“ direktoriaus pareigas. Gynyba ginčija, kad kaltinamasis negali būti UAB „Ikstar service“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo subjektu, kadangi jis buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas direktoriaus A. D. ligos laikotarpiu, o 2013-02-14 A. D. išėjus iš darbo, kaltinamasis akcininko nebuvo vėl paskirtas jos vadovu, be to 2016-06-17 įmonei iškėlus bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių bendrovės „Ikstar service“ įgaliojimai pasibaigė. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuo A. J. paskyrimo 2012-12-21 į l.e. UAB „ Ikstar service“ direktoriaus pareigas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo 2013-06-17 būtent kaltinamasis A. J. buvo minėtos bendrovės faktiniu vadovu. Buvusį direktorių A. D. iš darbo 2013-01-11 įsakymu atleido bendrovės akcininkas kaltinamasis A. J. (t.3, b.l.143). Jis gi (A. J.) perėmė iš buvusio direktoriaus A. D. bendrovės turtą ir dokumentus (t.3, b.l.145), jam gi buvo perduoti bendrovės dokumentai iš buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės „Kadmas“ (t.7, b.l. 109), kaltinamasis bendravo su bankroto administratoriaus atstovu G. U., rašė jam paaiškinimą (t.6, b.l.30), gaudavo administratoriaus dokumentus ir pasirašinėjo apie tai (t.10, b.l.122-123), kaip bendrovės vadovas rašė atsiliepimą į ieškovo reikalavimą iškelti bankroto bylą (t.10, b.l.126-128). Taigi, jis vadovavo bendrovei iki bankroto bylos jai iškėlimo. Niekam kitam nebuvo perduoti šios bendrovės dokumentai ir turtas.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Pažymėtina, kad apskaitos dokumentų paslėpimas BK 222 straipsnio prasme – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tiriant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį. Taigi norint paslėpti dokumentą jis turi fiziškai egzistuoti (būti surašytas, parengtas). Bylos duomenimis nustatyta, kad tokie bendrovių dokumentai faktiškai, fiziškai egzistavo, iki jie kaltinamojo buvo paslėpti.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. pagamino netikrus dokumentus dėl UAB „Ikstar“ akcijų perdavimo, turto ir dokumentų perdavimo V. P., nors faktiškai pastarasis apskaitos dokumentų iš kaltinamojo negavo, tokiu būdu kaltinamasis A. J. šiuos dokumentus paslėpė. Taip pat kaltinamasis A. J. paslėpė UAB „Ikstar service“ dokumentus, aiškindamas bankroto administratoriui bei tyrimui ir teismui, jog dokumentai buvo neva prarasti persikraustymo metu.

Dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų paslepiant dokumentus negalima iš dalies nustatyti bendrovių veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismo vertinimu, nepagrįsti gynybos argumentai, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, nes nėra įvardinta, kokius ūkinės-finansinės veiklos rezultatus A. J. ketino nuslėpti, taip pat nebuvo atskleistas inkriminuojamos nusikalstamos veikos tyčios turinys, kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltinamasis ir kokiu būdu paslėpė minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus. Su tokia pozicija nesutiktina, kadangi būtent buhalterinės apskaitos dokumentai atspindi įmonių ūkinę, finansinę veiklą. Tik iš jų specialistai, auditoriai daro išvadas apie veiklos rezultatus, ūkinių, finansinių operacijų pagrįstumą ir teisėtumą. Kas dėl kaltinamojo atliktų veiksmų paslepiant dokumentus, tai ir yra šios veikos (dokumentų paslėpimo) specifika, kuomet kaltinamasis nenurodo, kaip ir kur jis paslepia buhalterinės apskaitos dokumentus, kur jie yra saugomi, ar jie nėra jau sunaikinti ir pan.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems A. J. bei V. P. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis A. J. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi veikos (BK 222 str. 1 d.) priskiriamos įstatymo prie apysunkių, viena (BK 300 str. 1 d.) - prie nesunkių. Lietuvoje kaltinamasis teisiamas yra antrą kartą. Nusikalstamas veikas įvykdė iki dar nebuvo Lietuvoje teistas. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina kaltinamojo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 300 str. 1 d. vykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.9, b.l. 99-106). Iki 2017-04-14 dirbo UAB „Atėja“. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas įvertina nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (visi įvykdyti nusikaltimai yra tyčiniai), kaltininko asmenybę (iki šių veikų padarymo Lietuvoje nebuvo teistas, tačiau už savanaudiškus nusikaltimus teistas Vokietijoje, baustas administracinėmis nuobaudomis), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę, tai, kad šiuo metu jis atlieka jam paskirtą bausmę pagal 2016-10-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį (t.9, b.l. 149-156), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis buvo netikrų dokumentų gaminimo iniciatoriumi. Visų šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis artimas numatytam šios bausmės už padarytas veikas vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d. numatyta tvarka. Paskirtoji bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta jam 2016-10-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Nuo įvykdytų nusikaltimų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, virš trejų metų. Per tą laikotarpį kaltinamasis dirbo. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant jam BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytą pareigą bei BK 67 str. 2 d. 6 p. ir BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis V. P. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių (BK 300 str. 1 d.). Lietuvoje teisiamas ketvirtą kartą. Buvo teisiamas ir Vokietijoje.

Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą jis vykdė bendrininkų grupėje, nors ir nebuvo veikos iniciatoriumi (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo metu nedirbo. Daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus, piktnaudžiauja alkoholiu (t.8, b.l.144-159, 166).

Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, V. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia numatyto už įvykdytą veiką vidurkio. Taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi yra pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. Nusikaltimas įvykdytas daugiau nei prieš 3 metus, per šį laiką kaltinamasis nenusikalto. V. P. skirtinos BK 75 str. 2 d. 8 p.,10 p. numatytos pareigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą pagal BK 222 str. 1 d. (UAB „Ikstar“ dokumentų paslėpimo epizodas) ir nuteisti 2 metams laisvės atėmimo;

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą pagal BK 222 str. 1 d. (UAB „Ikstar service“ dokumentų paslėpimo epizodas) ir nuteisti 2 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

Paskirtas bausmes subendrinti remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. dalinio sudėjimo ir nustatyti 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta A. J. 2016-10-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 3 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį:

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

Paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL dydžio (753,20 Eur) įmoką (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Nuosprendį perdavus vykdyti kardomąją priemonę nuteistajam (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) panaikinti.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį:

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d.10 p.).

Nuosprendį perdavus vykdyti kardomąją priemonę nuteistajam (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski