- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-177-657/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29084-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- U. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui U. P. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo U. P. 3 927,15 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė jam iš UAB „Baltijos durys“ 2 926,15 Eur skolą (avansą ir palūkanas), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 9 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 001 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 3 927,15 Eur. Įvykdyti šio sprendimo nepavyko, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Baltijos durys“, patvirtinto kreditorių sąrašą, į kurį įtrauktas ir minėtasis ieškovo reikalavimas. Nurodo, kad sutartis su ieškovu buvo sudaryta ir pinigai priimti, esant UAB „Baltijos durys“ nemokumo būklei, kuri tuo metu tęsėsi jau daugiau nei pusantrų metų, todėl ieškovas reiškia turtinį reikalavimą UAB „Baltijos durys“ vadovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. A. ieškinį dėl žalos priteisimo, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas jau buvo išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka ir patenkintas preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15882-1000/2024, kuriuo iš UAB „Baltijos durys“ ieškovui buvo priteista ta pati 3 927,15 Eur suma. Nurodė, jog minėtas preliminarus sprendimas įsiteisėjo, jo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, o vėliau UAB „Baltijos durys“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje ieškovo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ir įtrauktas į kreditorių sąrašą.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti, savo teises ir teisėtus interesus privalo įgyvendinti nemokumo procese – per kreditorių susirinkimą ir nemokumo administratorių. Konstatavo, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį bankrutuojančios bendrovės buvusiam vadovui, siekia apeiti nemokumo proceso tvarką ir iš esmės antrą kartą prisiteisti tą pačią jau priteistą skolą. Todėl sprendė, jog egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes dėl to paties dalyko jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir patvirtintas kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. A. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti ieškovo ieškinį. Atskirajame skunde nurodė šiuos argumentus:
6.1. Teismas klaidingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ginčų tapatumas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų prasme, nors ieškiniai pareikšti skirtingiems subjektams – pirmuoju atveju juridiniam asmeniui UAB „Baltijos durys“, o šiuo atveju – fiziniam asmeniui, bendrovės vadovui U. P.. Teismas neįvertino, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindas nėra sutartinė atsakomybė, o deliktinė atsakomybė už įstatyme įtvirtintos pareigos laiku inicijuoti nemokumo procesą pažeidimą, todėl ginčo pagrindas nėra tapatus ankstesniam ginčui. Todėl nesutiktina su teismo argumentais, kad ieškovas siekia dar kartą prisiteisti tą pačią skolą, kadangi ieškinyje atsakovui reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kilusios iš atsakovo neteisėtų veiksmų, o ne pakartotinis reikalavimas dėl sutartinės skolos.
6.2. Teismas klaidingai prilygino reikalavimą bankrutuojančios bendrovės vadovui kreditoriniam reikalavimui nemokumo byloje, nors tai yra skirtingi teisiniai institutai, turintys skirtingus atsakomybės subjektus, atsakomybės pagrindus ir tikslus, todėl nepagrįstai apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą, aiškindamas, jog bankrutuojančio juridinio asmens kreditorius savo teises gali įgyvendinti tik per kreditorių susirinkimą. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad JANĮ 43 straipsnis aiškiai suteikia kreditoriui teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl juridinio asmens valdymo organų kaltės, ir ši teisė nėra siejama su kreditorių susirinkimo sprendimu ar nemokumo administratoriaus veiksmais. Nesutiktina su teismo pozicija, jog individualaus kreditoriaus teisė pareikšti ieškinį bankrutuojančio juridinio asmens vadovui gali būti paneigta kolektyviniais kreditorių sprendimais, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintai teisei į teisminę gynybą.
6.3. Teismas nepagrįstai konstatavo tariamą ieškovo siekį praturtėti, nors byloje nustatyta, kad teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš UAB „Baltijos durys“ faktiškai nebuvo ir nebus įvykdytas dėl bendrovės nemokumo. Teismas neatsižvelgė, kad neįvykdytas teismo sprendimas nesukuria ieškovui jokios realios ekonominės naudos, todėl vien aplinkybė, jog skola buvo priteista, savaime nereiškia nei praturtėjimo, nei dvigubo išieškojimo grėsmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl žalos priteisimo, nes dėl to paties dalyko jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį iš esmės motyvuodamas, jog ieškovo reikalavimas jau buvo išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka ir patenkintas preliminariu sprendimu, kuriuo iš UAB „Baltijos durys“ ieškovui buvo priteista ta pati 3 927,15 Eur suma, todėl ieškinį atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuoja, jog teismas klaidingai prilygino ieškovo reikalavimą bankrutuojančios bendrovės vadovui kreditoriniam reikalavimui nemokumo byloje, nors tai yra skirtingi teisiniai institutai, turintys skirtingus atsakomybės subjektus, atsakomybės pagrindus ir tikslus.
10. Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo A. A. ieškinį ir iš UAB „Baltijos durys“ priteisė ieškovui 2 926,15 Eur skolą (avansą ir palūkanas), 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 1 001 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog A. A. ir UAB „Baltijos durys“ 2024 m. gegužės 29 d. sudarė sutartį, kuria UAB „Baltijos durys“ įsipareigojo A. A. išmontuoti senas duris ir vietoje jų sumontuoti naujas duris, kurias taip pat įsipareigojo pagaminti, užsakymo įvykdymo terminas – 14 savaičių nuo avanso gavimo. Vykdydamas šią sutartį A. A. 2024 m. gegužės 29 d. sumokėjo UAB „Baltijos durys“ 2 911,00 Eur dydžio avansą. UAB „Baltijos durys“ savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 28 d., o 2025 m. sausio 29 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas. Minėtas sprendimas nėra įvykdytas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 26 d. patenkino pareiškėjo U. P. (įmonės vadovo) pareiškimą ir iškėlė UAB „Baltijos durys“ bankroto bylą, 2025 m. kovo 7 d. nutartis įsiteisėjo. Teismo 2025 m. gegužės 23 d. patvirtintas kreditorių sąrašas, tame tarpe ir ieškovo 3 927,15 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.
11. Ieškovas A. A. 2025 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo U. P. ,kaip UAB „Baltijos durys“ vadovo, 3 927,15 Eur žalą. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog sutartis dėl durų išmontavimo ir naujų durų pagaminimo bei įdėjimo su ieškovu buvo sudaryta ir pinigai priimti, esant UAB „Baltijos durys“ nemokumo būklei, kuri tuo metu tęsėsi jau daugiau nei pusantrų metų. Ieškovas įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju ieškovas būtų išvengęs žalos, jeigu UAB „Baltijos durys“ vadovas būtų laiku inicijavęs nemokumo procesą, tai yra iki sutarties su ieškovu sudarymo dienos, todėl nesavalaikio bankroto atveju bankrutuojančio juridinio asmens vadovas privalo atlyginti kreditorių patirtą žalą, atsiradusią dėl laiku neinicijuoto nemokumo proceso.
12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), kas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Bylą nagrinėjančio teismo pareiga kontroliuoti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo galia nebūtų paneigta ir neatsirastų tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų. Ši pareiga aktuali tiek teismui sprendžiant dėl ieškinio priėmimo (CPK 137 str. 1 d. 4 p.), tiek vėlesnėse proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024).
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą – teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
14. Sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).
15. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024). Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą.
16. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio faktiniu pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Sprendžiant dėl ieškinio pagrindo tapatumo, turi būti įvertinta, ar sutampa teisiškai reikšmingų faktų visetas. Todėl tapačiu ankstesnėje byloje nurodytam pripažintinas ir faktinis ieškinio pagrindas, kai naujoje byloje savarankišku ieškinio pagrindu nurodoma atskira ar kelios faktinės aplinkybės, kurios buvo anksčiau išnagrinėtos bylos faktinio pagrindo (teisiškai reikšmingų faktų viseto) dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024). Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo.
17. Pirma, akivaizdu, kad, tiek pirmojoje byloje dėl skolos priteisimo, tiek antrojoje – dėl žalos priteisimo, ieškovas yra tas pats asmuo – A. A., atsakovo statusu pirmojoje byloje dalyvavo juridinis asmuo UAB „Baltijos durys“, antrojoje – to paties juridinio asmens vadovas U. P.. Pagal bendrą taisyklę juridinis asmuo ir jos vadovas yra skirtingi civilinių teisių subjektai (CK 2.50 str.) ir tik išimtinais atvejais juridinio asmens vadovas ir juridinis asmuo laikomi tuo pačiu asmeniu. Taigi, siekiant įvertinti ar ginčo šalys yra tapačios nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ne jų formalų procesinį statusą, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Antra, pirmojoje byloje ieškovas prašė priteisti 2 926,15 Eur skolą (avansą ir palūkanas), 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 1 001 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog UAB „Baltijos durys“ dėl neįvykdytos sutarties kilo prievolė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą bei palūkanas. Kitaip tariant ieškinio reikalavimas buvo kildinamas iš šalių (A. A. ir UAB „Baltijos durys“) siejančių sutartinių santykių, t. y. iš 2024 m. gegužės 29 d. sutarties nevykdymo. Antrojoje byloje, ieškovas prašo priteisti 3 927,15 Eur žalą, kurią sudaro pirmojoje byloje priteista skola ir bylinėjimosi išlaidos, iš U. P., šiam pažeidus kaip vadovo UAB „Baltijos durys“ fiduciarines pareigas (CK 2.87 str.). Taigi nors antrojoje byloje prašoma priteisti pinigų suma yra ta pati, kuri jau buvo priteista pirmojoje byloje, tačiau kaip matyti ieškovas antrojoje byloje reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog priteistos skolos iš UAB „Baltijos durys“ nėra galimybės išieškoti, nes įmonei iškelta bankroto byla, o įmonės vadovas turėjęs veikti sąžiningai ir protingai, dar iki sudarydamas 2024 m. gegužės 29 d. sutartį su ieškovu, turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos durys“.
18. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes dėl prašomos priteisti sumos, tačiau esminės ir juridiškai reikšmingos aplinkybės šioje nagrinėjamoje byloje yra U. P., kaip UAB „Baltijos durys“ vadovo, fiduciarinių pareigų nevykdymas (CK 2.87 str.). Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skiriasi šios bylos ir pirmosios, t. y. Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-15882-1000/2024 nagrinėjimo dalykai.
19. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pasirinkti pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas atlyginti ieškovui žalą, kuri atsirado atsakovui kaip vadovui pažeidus fiduciarines pareigas bei pažeidus pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovui žalos. Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį dalykas buvo priteisti iš UAB „Baltijos durys“ skolą (avansą ir palūkanas), kuri atsirado atsakovei nevykdžius tarp šalių sudarytos sutarties. Pastarojoje byloje atsakovo vadovo veiksmų (ne)teisėtumas nebuvo vertinamas CK 2.87 straipsnio pagrindu, t. y. nebuvo sprendžiama, ar vadovas pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir protingai. Taigi nagrinėjamos bylos ir Panevėžio apylinkės teismo bylos nagrinėjimo dalyko, apimančio ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visuma patvirtina, kad šių bylų dalykai nėra tapatūs.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, JANĮ 43 straipsnio 5 punkte yra numatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės. Tačiau šiuo atveju būtent tai reiškia, kad nustačius neteisėtą valdymo organų ar nemokumo administratoriaus veikimą / neveikimą, kreditoriai gali reikšti tiesioginį civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-823/2026). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ieškovai turi teisę ginti savo pažeistus interesus ir kitais įstatymo nustatytais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
21. Apeliacinis teismas įvertinęs atskirajame skunde ir skundžiamojoje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, teisės normą, todėl neteisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kas sudaro pagrindą minėtą nutartį panaikinti. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškinio atitikties jam keliamiems kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.