Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-24 · Civilinė byla Nr. e2A-565-603/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
e2A-565-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22465-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
V. N., T. B., S. V., V. V., R. V., N. M., A. M., V. P.
Ieškovas
A. A., Ugnės I
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „ADMI“
Kategorijos
  • 2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-565-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22465-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.10.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., Ugnės I. L., atstovaujamos tėvo G. P., ieškinį atsakovams V. N., T. B., S. V., V. V., R. V., N. M., A. M., V. P., V. P. dėl daugiabučio namo savininkų balsavimo raštu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „ADMI“, likviduojama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, A. G., D. N., I. V., R. A., D. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. A. ir U. I. L., atstovaujama tėvo G. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo dienos butų ir kitų patalpų savininkų A. V. g. 3, Vilnius 2016-03-22 dienos balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos susirinkimo protokolu įformintus visus priimtus sprendimus: 1. sudaryti su bendrijos pirmininku (-e) darbo sutartį nustatant 700 eurų atlygį; įgalioti I. M. pasirašyti darbo sutartį su pirmininku (-e); įgalioti bendrijos pirmininką (-ę) organizuoti darbus, medžiagų ir prekių įsigijimus iki 300 eurų be susirinkimo sprendimo, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalų funkcionavimą; pritarti sutarties su bendro naudojimo patalpų administratoriumi UAB „ADMI“ sudarymui, kartu patvirtinant administravimo paslaugų tarifus; pritarti bendrojo naudojimo patalpos, esančios po laiptine perdavimui UAB „ADMI“, kaip patalpos valytojos darbo įrankiams laikyti; pritarti rūsio lauko durų iš kiemo pusės įrengimui; pritarti laiptų turėklų ir laiptų atitvėrimui laiptinėje iš kiemo pusės; pritarti rūsio grindų praėjimo zonos pažeminimui; pritarti turėklų iš kiemo pusės įrengimui pagal UAB „ADMI“ pateiktą lokalinę sąmatą. bendra įrengimo kaina 980 eurų;

priteisti ieškovės U. I. L. atstovo G. P. naudai iš atsakovų iki kreipimosi į teismą patirtas išlaidas – 60 Eur antstolio paslaugoms;priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise butus ir kitas patalpas turi šie savininkai: A. A. ((duomenys neskelbtini)), R. A. ((duomenys neskelbtini)), Ugnė I. L. (duomenys neskelbtini), D. B. (duomenys neskelbtini), D. N. (duomenys neskelbtini), I. V. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini), A. G. (duomenys neskelbtini),V. N. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), T. B. ((duomenys neskelbtini), S. V., V. V(duomenys neskelbtini), R. V. (duomenys neskelbtini), N. M., A. M. ((duomenys neskelbtini). Daugiabučiame name viso registruotų patalpų yra 17.2014-05-29 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas „Dėl savavališko bendrojo naudojimo objektų remonto stabdymo”, „V. N. pasiūlymą įrengti įėjimą į rūsį iš lauko, iškertant dalį sienos ir pamatų, atmesti”. 2014 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais, nepaisydamas gyventojų nesutikimo dėl atliekamų bendro naudojimo objektų statybos darbų, V. N. daugiabučiame gyvenamajame name atliko remonto darbus. O būtent – kiemo pusės laiptinės nišoje sumontavo nudažytų medžio plokščių perdangą (atkartojant laiptų kampą), laiptų aikštelę nuo perdangos skiriančius turėklus, nupjovė laiptų turėklus, esančius laiptinės dalyje, vedančioje į rūsį iki perdangos, pakeitė durų, skiriančių laiptinę nuo rūsių sandėliukų spyną, laikančiosios išorinės sienos buvusioje lango vietoje iškirto angą ir įstatė duris, įgilino rūsio patalpos grindis. Šiuos darbus V. N. atliko be bendraturčių žinios ir sutikimo, siekdamas panaudoti užimtą laiptinės dalį savo reikmėms. Dėl šių statybos darbų: pertvaros dalyje laiptinės sumontavimo, rūsio grindų įgilinimo, įėjimo į rūsį iš lauko pusės įrengimo, vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. e2-24497-535/2016.2014-08-25 daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruota Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Bendrijos teisėtumo klausimas sprendžiamas teisme civilinėje byloje Nr. e2-3177-595/2016. Nėra aiškus bendrijos narių skaičius. 2015-12-08 buvo gautas A. G., kaip namo bendrijos pirmininkei, adresuotas laiškas, kurį atplėšus rastas tuščias popieriaus lapas. 2016-01-25 A. R. A., U. I. L., D. N., I. V., A. G. siųsti laiškai, kuriuose rasti įdėti tušti popieriaus lapai arba VĮ „Registrų centras“ išrašas. A. G. jai adresuoto voko neatplėšė ir pateikė policijai. 2016-03-02 apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini) atplėšus A. G. pateiktą voką, užfiksuota, kad jame buvo įdėtas 1 lapas – valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas. Kitu registruotu laišku 2016-03-07 A. A. buvo įteiktas 2016-03-02 V. N. skelbimas apie butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, priimant sprendimus ir 2016-03-03 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis. Balsavimo raštu biuletenio A. A. nepildė ir negrąžino, laikydamas, kad toks susirinkimas yra neteisėtas. Albinas ir R. A. 2016-02-26 siuntė V. N. registruotą laišką adresu (duomenys neskelbtini), dėl gauto tuščio popieriaus lapo. Adresatas neatsiėmė korespondencijos, laiškas grąžintas siuntėjams. 2016-03-18 A. G. siuntė laišką V. N. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), laiškas grąžintas siuntėjui kaip neatsiimtas. Ieškovai A. A. ir Ugnės I. L. atstovas G. P., siekdami susipažinti su susirinkimo papildoma informacija, atvyko balsavimo raštu biuletenyje nurodytu laiku į nurodytą vietą. Šis supažindinimas buvo užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovams buvo duotas susipažinti sutarties su UAB „ADMI“ projektas, tačiau jokie kiti sprendimų projektai bei remonto sąmatos nebuvo pateikti. 2016-03-22 d. butų ir kitų patalpų savininkų A. V. g. 3, V(duomenys neskelbtini)ilnius, balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolu buvo įforminti tokie sprendimai:

1) sudaryti su Bendrijos pirmininku (-e) darbo sutartį, nustatant 700 eurų atlygį;

2) įgalioti I. M. pasirašyti darbo sutartį su pirmininku (-e);

3) įgalioti Bendrijos pirmininką (-ę) organizuoti darbus, medžiagų ir prekių įsigijimus iki 300 eurų be susirinkimo sprendimo, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalų funkcionavimą;

4) pritarti sutarties su bendro naudojimo patalpų administratoriumi UAB „ADMI“ sudarymui, kartu patvirtinant administravimo paslaugų tarifus;

5) pritarti bendrojo naudojimo patalpos, esančios po laiptine perdavimui UAB „ADMI“ kaip patalpos valytojos darbo įrankiams laikyti;

6) pritarti rūsio lauko durų iš kiemo pusės įrengimui;

7) pritarti laiptų turėklų ir laiptų atitvėrimui laiptinėje iš kiemo pusės;

8) pritarti rūsio grindų praėjimo zonos pažeminimui;

9) pritarti turėklų iš kiemo pusės įrengimui pagal UAB „ADMI“ pateiktą lokalinę sąmatą. Bendra įrengimo kaina 980 eurų.

2016-05-16 dieną 2016-03-22 butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilnius balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolas V. N. buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. e2-24497-535/2016. 2016-05-26 registruotu laišku A. A. kreipėsi į protokole nurodytus komisijos narius S. V., A. M., V. N. dėl dokumentų: balsavimo raštu biuletenių, protokolo, prašymo bendrijos pirmininkei dėl susirinkimo organizavimo pateikimo. 2016-06-16 V. N. pateikė šiuos dokumentus: 2015-12-08 reikalavimą organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, priimant sprendimus adresuotą pirmininkei A. G.; Lietuvos pašto kvitą; skelbimą apie butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, priimant sprendimus; butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą; 2016-03-04 Lietuvos pašto raštą; butų ir kitų patalpų balsavimo raštu biuletenius.Ieškovai nurodė, kad ginčijami sprendimai įforminti 2016-03-22 protokolu laikytini negaliojančiais, kadangi iš 2016-03-22 protokolo, balsavimo raštu biuletenių ir skelbimo matyti, kad buvo rengiamas butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) susirinkimas. Trys iš sprendžiamų klausimų - sudaryti su bendrijos pirmininku (-e) darbo sutartį nustatant 700 eurų atlygį, įgalioti I. M. pasirašyti darbo sutartį su pirmininku (-e), įgalioti bendrijos pirmininką (-ę) organizuoti darbus, medžiagų ir prekių įsigijimus iki 300 eurų be susirinkimo sprendimo, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalų funkcionavimą, yra išimtinai bendrijos susirinkimo kompetencijai priskirtini klausimai. Todėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, nesušaukus bendrijos visuotinio susirinkimo, neteisėtai buvo sprendžiami bendrijos – juridinio asmens susirinkimo kompetencijai priskirtini klausimai. Pažymėjo, kad kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Šiuo atveju skaičiuojant pagal balsų „patalpų“ skaičių – sprendimus galėtų priimti dauguma, kurią sudarytų 9 balsai (pusė iš 17 patalpų yra 8,5, taigi sveikas skaičius. Tuo tarpu biuleteniai, kuriuos komisija pripažino galiojančiais, buvo tik 8 ir iš jų pritariančiųjų sprendimams buvo tik 8. Dėl šios priežasties, pritrūkus daugumos, sprendimai negalėjo būti laikomi priimtais, taip pat ir negalėjo būti nustatytas kvorumas. Pažymėjo, jog komisijos nariai priskaičiavo ir tuos biuletenius, kurie pateikti užpildyti asmenų, neturinčių įgaliojimų pasisakyti sprendžiamais klausimais. Nurodė, kad susirinkimas nebuvo tinkamai organizuotas, sušauktas pažeidus susirinkimo sušaukimo tvarką, kadangi bendrijos pirmininkei A. G. nebuvo tinkamai įteiktas pranešimas apie organizatorių planuojamą šaukti susirinkimą. Be to, ieškovų nuomone, nepaisant sprendimų priėmimo nesant kvorumo ir pažeidžiant susirinkimo organizavimo taisykles, sprendimai yra neteisėti taip pat ir turinio prasme.Atsakovas V. N. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu prieš jį, kaip dalies patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininką buvo inicijuotas ir aktyviai palaikomas psichologinis bei ekonominis spaudimas, pasireiškiantis įvairiausiomis nepagrįstomis pretenzijomis bei reikalavimais. Senieji pastato bendraturčiai yra labai nepatenkinti dėl to, kad dalį pastato patalpų po 2013 m. valdo kiti asmenys, kurie yra aktyvūs, rūpinasi savo turtu bei savo ir aplinkinių asmenų saugumu. Reiškiamais reikalavimais siekiama apriboti didžiosios dalies pastato patalpų savininkų galimybę naudotis pastate jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, užkertant jiems kelią naudotis įstatymų suteikiamomis teisėmis. Realiai yra siekiama, kad sprendimai, susiję su bendrojo naudojimo objektų naudojimu bei priežiūra būtų priimami vadovaujantis ne norminiuose teisės aktuose įtvirtintu balsavimo bei daugumos principais, bet veikiant tik pagal mažumos (senųjų pastato patalpų savininkų) sprendimus ir jų interesais, tačiau naujųjų pastato patalpų savininkų sąskaita. A. G. nuo 2015-04-22 veikė kaip pastato bendrijos pirmininkė, tačiau per visą tą laiką nenuveikė nieko, kad pagerintų pastato, jo bendrojo naudojimo objektų būklę ar sutvarkytų aplinką. Atsakovė A. G., taip pat atstovaudama ir trečiąjį asmenį Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją atsiliepime į ieškinį su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.Atsakovė D. N. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Atsakovė I. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Atsakovė R. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Atsakovė D. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į ieškinį prašė spręsti jį teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovai su atsakovais daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi butus ir yra įgiję teisę valdyti ir naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais. Trečiasis asmuo atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu 2016-03-22 priimtas sprendimas įrengti įėjimą į rūsį iš lauko pusės yra neteisėtas, kadangi statybos darbus atlikę atsakovai nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. 2016-10-14 teisme buvo gautas ieškovų prašymas, kuriame jie nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo A. G., D. N., I. V., R. A. atžvilgiu ir prašė šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 16 d. nutartimi civilinė byla šių atsakovų atžvilgiu nutraukta, taip pat byloje pakeista jų procesinė padėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino negaliojančiais nuo sudarymo dienos butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), 2016-03-22 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos susirinkimo protokolu įformintus visus priimtus sprendimus: 1. sudaryti su bendrijos pirmininku (-e) darbo sutartį nustatant 700 eurų atlygį; 2. įgalioti I. M. pasirašyti darbo sutartį su pirmininku (-e); 3. įgalioti bendrijos pirmininką (-ę) organizuoti darbus, medžiagų ir prekių įsigijimus iki 300 eurų be susirinkimo sprendimo, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalų funkcionavimą; 4. pritarti sutarties su bendro naudojimo patalpų administratoriumi UAB „ADMI“ sudarymui, kartu patvirtinant administravimo paslaugų tarifus; 5. pritarti bendrojo naudojimo patalpos, esančios po laiptine perdavimui UAB „ADMI“, kaip patalpos valytojos darbo įrankiams laikyti; 6. pritarti rūsio lauko durų iš kiemo pusės įrengimui; 7. pritarti laiptų turėklų ir laiptų atitvėrimui laiptinėje iš kiemo pusės; 8. pritarti rūsio grindų praėjimo zonos pažeminimui; 9. pritarti turėklų iš kiemo pusės įrengimui pagal UAB „ADMI“ pateiktą lokalinę sąmatą. bendra įrengimo kaina 980 eurų.Teismas taip pat priteisė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas sprendimą, teismas konstatavo, jog 2016-03-22 butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolu įforminti sprendimai sudaryti su bendrijos pirmininku (-e) darbo sutartį, nustatant 700 eurų atlygį; įgalioti I. M. pasirašyti darbo sutartį su pirmininku (-e); įgalioti bendrijos pirmininką (-ę) organizuoti darbus, medžiagų ir prekių įsigijimus iki 300 eurų be susirinkimo sprendimo, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalų funkcionavimą yra priskirti pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 str. 1 d. 6 p., 12 p. bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju įstatymo priskirtai bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai sprendimą priėmė butų ir kitų patalpų savininkai. Jų kompetencija numatyta LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str., kuri nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkams įstatymo nustatyta tvarka priskirta priimti sprendimus dėl bendrų interesų tenkinimo, t.y. bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, sukūrimo bei disponavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas aukščiau paminėtus tris ginčo sprendimus, pripažino kaip prieštaraujančius imperatyviems įstatymo reikalavimams, kadangi jie yra priskirti kito juridinio organo-bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai, dėl to konstatavo, kad yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5 d., 6 d., 12 str., kurie numato, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, konstatavo, jog šiuo atveju nebuvo kvorumo priimti visus ginčo sprendimus. Nustatė, jog daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra septyniolika registruotų patalpų, todėl balsų dauguma turi sudaryti 9 balsai, tačiau iš butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog gauta balsavimo biuletenių 10, o iš jų 2 negaliojantys, todėl teismo vertinimu, šiuo pagrindu visi priimti ginčo sprendimai neteisėti, kadangi neatitinka CK 4.85 str. 7 d. reikalavimų ir pripažintini negaliojančiais. Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčo name yra ir bendrų patalpų, tačiau į bylą nebuvo pateikti duomenys, jog šių patalpų savininkai suteikė teisę juos atstovauti ir pasirašyti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniuose. Teismas, vertindamas ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, nustatė, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d., nenumato, kad apie susirinkimą butų ir kitų patalpų savininkams turi būti pranešta pasirašytinai ar registruotu laišku, tačiau būtent toks įteikimo būdas atsakovo buvo pasirinktas. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, jog buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad sprendimas- įėjimą į rūsį įrengti iš lauko pusės priimtas nesant žemės savininko - valstybės sutikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas V. N. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas padarė byloje surinktais įrodymais bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nepagrįstą ir netgi jiems akivaizdžiai prieštaraujančią išvadą, jog organizuojant (duomenys neskelbtini) bendraturčių balsavimą raštu, buvo tariamai padaryti norminių teisės aktų, reglamentuojančių balsavimo raštu tvarką, pažeidimai ir tai neva lėmė ieškovų ir trečiųjų asmenų negalėjimą pateikti savo poziciją balsuojant organizuotame balsavime. Kaip jau byloje buvo nurodyta, ginčo pastato bendraturčiai yra skirstomi į dvi konfliktuojančias grupes: pasyviuosius pastato bendraturčius, kurie patalpas pastate jau seniai valdo ir aktyviuosius, kurie neseniai įsigijo patalpas. Informacija apie bendraturčių pasiskirstymą bei valdomas pastato patalpas yra detalizuota į bylą pateiktoje pažymoje-patalpų pasiskirstymas pastate. Aktyvieji bendraturčiai dėl pasyviųjų bendraturčių naudojamų neteisėtų priemonių yra visiškai izoliuoti nuo pastato valdymo ir įvairiomis teisinėmis priemonėmis siekiama visiškai paneigti bet kokias atsakovų kaip pastato bendraturčių teises. Tai ypač suaktyvėjo, kai 2015 m. balandžio 22 d. pastato bendrijos susirinkime tariamai priimtų sprendimų pagrindu viena iš trečiųjų asmenų-A. G., Juridinių asmenų registre save įregistravo kaip pastato bendrijos pirmininkę. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1250-541/2016 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, jog 2015 m. balandžio 22 d. priimti sprendimai, įskaitant ir sprendimus, susijusius su pastato bendrijos pirmininko pakeitimu, yra pripažinti negaliojančiais. Šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2A-890-560/2017).Skundžiamame sprendime konstatuota, kad „ieškovų bei trečiųjų asmenų turimi balsai įtakotų ginčo sprendimų rezultatus, todėl yra pagrindas tokius sprendimus pripažinti negaliojančiais“. Įvardintas teiginys visiškai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad prieš balsavimą raštu buvo gavę informaciją dėl organizuojamo balsavimo raštu ir sąmoningai priėmė sprendimą neteikti balsavimo biuletenių, nes nepritarė atsakovų iniciatyvai organizuoti balsavimą raštu. Taigi ieškovai ir tretieji asmenys sąmoningai nusprendė ignoruoti pastato bendraturčių iniciatyvinės grupės, kuriai priklauso atsakovai, organizuojamą balsavimą. Šioje civilinėje byloje atsakovai jau yra atkreipę dėmesį, jog byloje pateikti įrodymai bei šalių teikti paaiškinimai aiškiai patvirtina aplinkybes, kad balsavimas raštu buvo organizuotas tinkamai ir daugumos pastato bendraturčių sprendimais buvo pritarta siūlomiems balsavimo raštu projektams.Pažymi, jog visi pastate butus valdantys asmenys yra gavę balsavimo biuletenius, kurie patalpų savininkams buvo išsiųsti 2016 m. kovo 4 d. registruotu paštu. Ieškovai ir tretieji asmenys patvirtino, kad jokių konkrečių reikalavimų patalpų savininkų iniciatyvinei grupei neteikė. Visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad balsuojant raštu yra gauti tinkamai užpildyti 8 (aštuoni) balsavimo biuleteniai, kuriais pastate patalpas asmenine (sutuoktinių) nuosavybės teise valdantys pastato bendraturčiai yra pritarę pasiūlytiems sprendimų projektams. Dar 2 (du) balsavimo biuleteniai buvo gauti dėl patalpų, kurių absoliučiai didžiąją dalį (79 proc. ir daugiau) valdo apeliantas V. N., kuris ir pateikė šiuos balsavimo biuletenius. Akivaizdu, kad nepriklausomai nuo to ar minėtosios dvi patalpos skaičiuojamos vertinant balsų skaičių, absoliuti pastato bendraturčių dauguma (8/15 (aštuonios penkioliktosios) arba 10/17 (dešimt septynioliktųjų)) yra aiškiai raštu pritarę siūlomiems projektams, o likusi kiti pastato bendraturčiai sąmoningai priėmė sprendimą ignoruoti vykdomą balsavimą raštu. Įstatymuose nėra ir negali būti įtvirtinta tokia tvarka, kuri suabsoliutintų 6 proc. patalpos valdančio asmens teises, kai jis nereikšdamas savo nuomonės dėl vykdomo balsavimo, užkirstų kelią savo pozicijai išreikšti 94 proc. patalpos valdančiam asmeniui. Toks situacijos traktavimas prieštarautų tiek daugumos principui, tiek akivaizdžiai prasilenktu su protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, o pareiga šiais principais vadovautis yra tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirtis pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 1d. Sprendime nuolat painiojamos daugiabučio bendrijos narių sprendimams ir visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams priimti taikytinos tvarkos bei reikalavimai skaičiuojant balsus. Priimdamas sprendimą teismas taip pat pakankamai plačiai rėmėsi bei citavo sprendžiant ginčus dėl akcinių bendrovių dalyvių susirinkimais priimtų sprendimų suformuota teismų praktiką, kuri visiškai nesusijusi su bendraturčių teisiniais santykiais. Atsakovams patvirtinus, kad jie savo sutuoktinių buvo įgalioti priimti sprendimus, susijusius su jų bendrosios jungtinės nuosavybės pastate valdomomis patalpomis, teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai negalėjo priimti sprendimų dėl jiems nuosavybės teise priklausančių pastato patalpų. Pastebėtina, kad teismas iš esmės ydingai vertino byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, pavyzdžiui tą pačią patalpą valdantys A. A. buvo ieškovas, o R. A. buvo nurodyta į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu. Ieškovas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovo manymu, atsakovo nurodomas subjektyvus (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų skirstymas į „pasyviuosius“ ir „aktyviuosius“ neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Taip pat toks skirstymas neturi pagrindo ginčijamo teismo sprendimo panaikinimui, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-890-560/2017 dėl 2015-04-22 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Pažymi, jog tarp šalių yra nagrinėjama daug bylų. Apelianto nurodomi A. G. kaip bendrijos primininkės veiksmai ar neveikimas, niekaip nesusiję ir nereikšmingi nagrinėjant bylą dėl 2016-03-22 savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Be to, ieškiniu prašomi pripažinti negaliojančiais ne bendrijos, kaip juridinio asmens, sprendimai, o savininkų susirinkimo sprendimai. Atsakovas teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad balsavimas raštu, jo nuomone, organizuotas teisėtai. Pažymėtina, jog teismas ginčijamus sprendimas pripažino negaliojančiais ne tik tuo pagrindus, kad pažeista susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarka, o taip pat ir kitais pagrindais. Teismas tinkamai nustatė, kad tiek bendrijos pirmininkei, tiek nedalyvavusiems susirinkime savininkams nebuvo tinkamai įteiktas pranešimas apie planuojamą sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą. Netinkamą susirinkimo organizavimą patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad sprendimas įėjimą į rūsį įrengti iš lauko pusės prieštarauja įstatymams, kadangi priimtas nesant žemės savininko-valstybės sutikimo. Be to, teismas pagrįstai sutiko su ieškovų nurodoma aplinkybe, kad rūsio patalpomis naudojasi tik rūsio sandėliukų savininkai, todėl vadovaujantis Bendrijų įstatymo 2 d. ir CK 4.84 str. 3 d. sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo neteisingą kvorumo skaičiavimo tvarką. Iš viso daugiabučiame name yra įregistruota 17 patalpų ir butų. Taigi kvorumas turi būti skaičiuojamas nuo17, o ne nuo 15, kaip nurodo atsakovas. Be to, atsakovas nepagrįstai priskaičiuoja biuletenius ir balsus, ir už tas patalpas, kurios yra bendroji kelių savininkų nuosavybė, bet nėra visų bendraturčių ar bendraturčio pavedimo vienam iš savininkų balsuoti susirinkime. Teismas teisingai konstatavo, jog atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jiems duotą paveidmą susirinkime atstovauti kitus bendraturčius, todėl klaidingas atsakovo kvorumo skaičiavimas priskaičiuojant 10 gautų biuletenių iš 17. Atsakovas klaidingai traktuoja, kad kai butas ar patalpa nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, balso teisė turi būti pripažįstama procentaliai didesnę dalį turinčiam savininkui, ignoruojant kito savininko poziciją. Be to, atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisingai nurodo, kad jis patiria nuolatinį jų prašymų ir teisių ignoravimą. Atvirkščiai, atskaovui forminant teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius sprendimus, kiti bendraturčiai priversti savo teises ginti teisme. Ieškovė Ugnė I. L., atstovaujama tėvo G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė pateikė identišką atsiliepimą į apeliacinį skundą kito ieškovo A. A. pateiktam atsiliepimui, todėl pakartotinai jis neaprašomas. Tretieji asmenys A. G. bei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad daugiabučiame name įsikūrė grupuotė, kurios veiksmai atitinka suplanuotos aferos požymios, o tikslas per skolas atimti butus. Gyventojai ginasi kaip gali, o kadangi A. G. yra bendrijos pirmininkė, ji tapo grupuotės neapykantos objektu. Pažymi, jog jai yra grasinama, smurtaujama, todėl ir šioje byloje jai yra skirta daug negatyvaus dėmesio. Nurodo, jog apeliantas name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 26 d. įsigijo 179,13 kv.m. administracinės paskirties patalpas. 2014 m. gegužės 6 d. jas sudalino į 7 turtinius vienetus. 2014 m. liepos 14 d. kartu su Viktoru ir V. P. įsteigė bendriją, ir pats tapo pirmininku. 2014 m. gruodžio 13 d. sudarė administravimo sutartį su UAB „ADMI“, kuri nuo 2014 m. gruodžio 1 d. gyventojams siunčia dideles, abejotino teisėtumo sąskaitas už namo priežiūrą. 2015 m. balandžio 22 d. bendrijos susirinimas atšaukė V. N. iš pirmininko pareigų ir pirmininke išrinko A. G., kuri 2015 m. gegužės 16 d. atsisakė UAB „ADMI“ paslaugų. UAB „ADMI“ į tai nesureagavo, patalpų ir dokumentų neperdavė, o toliau tęsė nepageidaujamų paslaugų teikimą. Atlikti veiksmai, trečiųjų asmenų manymu, parodo, jog A. N. pastate įkųręs grupuotę. Po patalpų pirmame aukšte įsigijimo, apeliantui nuosavybės teise perėjo ir 104,95 kv.m. maitinimo paskirties patalpos rūsyje. Šiuo metu maitinimo patalpose yra įrengtas striptizo klubas, o administracinės paskirties patalpose-nelegalus viešbutis, tarnaujantis striptizo klubo verslo išplėtimui. Apelianto veikla pastate apima 4 metų laikotarpį, iš jo 10 mėnesių pirmininko pareigose. Per šį laiką jo sukeltos problemos nagrinėjamos 17 bylose, kuriose atsiskleidė aplinkybės, susijusios ir su nagrinėjama byla. Nesunku nuspėti, kad atsiradus nors menkiausiai progai, apeliantas pradės naują bylų srautą, pasinaudodamas painiu, nenuoseklių bendrijų įstatymu. Kadangi kilo abejonė dėl bendrijų įstatymo atitikties LR Konstitucijai net pagal kelis straipsnius, buvo kreiptąsi į Seimą ir Vyriausybę, kur šiuo metu sprendžiamas šis klausimas. Kadangi visi klausimai yra sprendžiami gana ilgai, yra paduotas skundas Europos Komisijai dėl nuosavybės apsaugos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio nuostatas yra apibrėžta visuotinio susirinkimo kompetencija ir šio straipsnio 1 d. 6 p., 12 p. numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip bei tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016-03-33 butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsavimo skaičiavimo komisijos protokolu įforminti sprendimai yra susiję su bendrijos pirmininko darbo sutarties sudarymu, nustatant 700 Eur atlygį, I. M. įgaliojimu pasirašyti darbo sutartį su pirmininku, bendrijos pirmininko įgaliojimu organizuoti darbus, medžiagų ir prekių įsigijimus iki 300 Eur be susirinkimo sprendimo, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalų funkcionavimą, būtent tai, kas yra priskirta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 str. 1 d. 6 p., 12 p. bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju įstatymo priskirtai bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai sprendimą priėmė butų ir kitų patalpų savininkai, kurių kompetenciją apibrėžia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str., kurio 1-3 d. numato, jog sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ar pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (savininkų). Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimo priėmimo tvarkos. Visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėti trys ginčo sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes yra priskirti kito juridinio organo – bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai, todėl yra neteisėti. Be to, pažymėtina, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3177-595/2016 patenkino ieškinį ir pripažino Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre momento ir priėmė sprendimą ją likviduoti. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1057-431/2017 minėtą 2016-07-15 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, atsižvelgiant ir į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre momento ir priėmus sprendimą ją likviduoti, ginčijami minėti trys sprendimai nesukels jokių teisinių pasekmių, nes jie būtent buvo priimti siekiant užtikrinti šios bendrijos veiklą.CK 4.85 str. 1 d. nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Byloje nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra 17 registruotų patalpų, todėl balsų dauguma būtų iš 9 balsų, tačiau byloje esanti medžiaga, būtent skaičiavimo komisijos protokolas patvirtina, kad buvo gauta 10 balsavimo biuletenių, ir iš jų buvo 2 negaliojantys. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad susirinkimo metu nebuvo kvorumo priimti visus ginčijamus sprendimus, todėl jie yra neteisėti bei neatitinkantys CK 4.85 str. 7 d. reikalavimų, todėl yra negaliojantys. Be to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog buvo pažeista ir susirinkimo sušaukimo tvarka, nes Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkei A. G. ir kt. nedalyvavusiems susirinkime asmenims nebuvo tinkamai įteiktas pranešimas apie planuojamą sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, nes 2015-12-08 laiškas buvo arba tuščias, arba voke buvo įdėtas VĮ ,,Registrų centras“ išrašas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir ieškovų bei trečiųjų asmenų 2016-02-29 kreipimasis į policiją ,,Dėl įtartinų laiškų“, ir 2016-03-02 Vilniaus apskrities VPK tyrėjos pažymoje buvo konstatuota, kad 2016-03-02 atplėšus A. G. gautą laišką, jame buvo vienas lapas – VĮ ,,Registrų centras“ išrašas. Taip pat antstolės A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-03-09 protokolas Nr. 177-16-21 patvirtina, kad 2016-03-08 19.45 val. V. N. pateikė advokatui G. P. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį ir administravimo ir priežiūros sutarties projektą. Tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo pateikti dokumentai, susiję su gyvenamojo namo remontu, sąmatomis ir pan., t. y. ginčijamų sprendimų svarstymo klausimais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovų bei trečiųjų asmenų turimi balsai galėtų įtakoti ginčijamų sprendimų rezultatus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kitus priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais. Kiti atsakovo (apelianto) V. N. pateikti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovo A. A. naudai priteistinos 150 Eur išlaidos, susijusios su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. N. ieškovo A. A. naudai 150 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė