Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Anykščių skyriaus atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja, ir A. K.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo P. K. (toliau – ir pretendentas, ir P. K.) nuosavybės teisės į 32,2742 ha jam tenkančios žemės buvo atkurtos, už ją atlyginant 19 674 Eur piniginių lėšų suma. A.K. skunde nurodė, kad ji siekia tęsti jos mirusio sutuoktinio P. K. pradėtą nuosavybės teisių natūra atkūrimo į 80,12 ha žemės procesą. Nacionalinės žemės tarnyba 2016 m. gruodžio 22 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimais P. K. atkūrė nuosavybės teises į 47,7263 ha žemės. Pareiškėja nurodė, kad ji 2017 m. gegužės 26 d. atvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių (toliau – NŽT Anykščių skyrius) atsiimti žemės nuosavybės dokumentų. A. K. teigė, kad NŽT Anykščių skyriaus vedėjas D. P. pareiškėjai pateikė pasiūlymą nupirkti iš jos žemę. Pareiškėjai nesutikus su tokiu pasiūlymu, D. P. pareiškė, kad ji tos žemės negalės gauti, kadangi ji bus suteikta kitiems asmenims. Tada pareiškėja pareiškė, kad jeigu negalima gauti žemės natūra, ji sutinkanti ją gauti kitoje vietoje. Pareiškėja, pajutusi spaudimą pasirašyti pareiškimą, patarimo paklausė pas ją lydėjusį giminaitį, kuris patarė pasirašyti NŽT Anykščių skyriaus vedėjui reikalingą dokumentą. Pareiškėja nurodė, kad NŽT Anykščių skyriaus darbuotoja pareiškėjos giminaičiui padiktavo pareiškimo tekstą, kurį ji ir pasirašė, tačiau jo turinio dėl susijaudinimo nebeprisimena. Pareiškėja nurodė, kad vėliau ji paskambino į NŽT Anykščių skyrių ir prašė nuosavybės teises į žemę atkurti natūra. Pareiškėja 2017 m. birželio 9 d. gavo skundžiamą Sprendimą ir Pažymą Nr. 38PAŽ1-6 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“. A. K. tvirtino, jog Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas atkurti nuosavybės teises už natūra negrąžinamą žemę atlyginant pinigais neatitinka jos tikrosios valios, nes jos pareiškimas buvo išgautas, ją suklaidinus ar net apgavus bei darant poveikį. A. K. teigė, kad ji raštu atšaukė jos vardu surašytą 2017 m. gegužės 26 d. prašymą išmokėti kompensaciją pinigais, nurodžiusi, kad jis neatitinka pareiškėjos valios. Pareiškėja pareiškė, kad ji siekia, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra arba kitoje vietoje Burbiškio ar kitoje kadastro vietovėje. A. K. tvirtino, kad Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 19, 21, 24, 27, 28, 29, 102, 112, 113 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Be to, pareiškėja nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2-4, 6, 10 ir 13 punktuose įtvirtintus objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, skaidrumo, išsamumo principus. Pareiškėja tvirtino, kad NŽT Anykščių skyrius, registruotu laišku pareiškėjai nepranešęs apie galimybę nuosavybės teises į žemę atkurti natūra ir nepasiūlęs pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 19, 24, 27, 28 punktus. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad negalima nuosavybės teisių atkurti natūra, pareiškėjai nepasiūlė rinktis žemės sklypų Burbiškio ar kitoje kadastro vietovėje ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 29 punktą. Pareiškėja nurodė, kad ji nuosekliai siekė nuosavybės teises į žemę atkurti natūra, t. y. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais, išskyrus pinigus. NŽT Anykščių skyriaus darbuotojai, pažeisdami Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 27 ir 102 punktus neleistinai kišosi į pareiškėjos apsisprendimo laisvę, teisės aktais nenumatytais ir neatitinkančiais būdais spaudė pareiškėją ir pažeidė jos teisę laisvai pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus. A. K. teigė, kad NŽT Anykščių skyrius vykdė teisės aktuose nenumatytą susitikimą su pareiškėja ir taip išgavo pareiškimą, reikalingą Sprendimui priimti. Pareiškėja nebuvo informuota, kad žemė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, vertinama kaip miškas, todėl buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Tvarkos 16, 19, 28, 29 punktų reikalavimų ir pažeista pareiškėjos teisė gauti informaciją ir pasirinkti nuosavybės teises į žemę, apsodintą ir apaugusią mišku, atkurti natūra. NŽT Anykščių skyrius nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Tvarkos 16, 19, 37, 38, 82, 94 punktų ir negavo pareiškėjos sutikimo pakeisti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą ar atsisakymo nuo ankstesnio prašymo. Pareiškėja vertino, kad 2017 m. gegužės 26 d. pareiškime trūksta Tvarkos 9 punkte nurodytų rekvizitų, jis išgautas neteisėtai ir neatspindi jos tikrosios valios, netinkamai išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka (1 t., b. l. 2-8).

Teismo posėdyje pareiškėja A. K. ir jos atstovas advokatas H. Celencevičius prašė tenkinti skundą.

Teikdamas paaiškinimus, pareiškėjos atstovas advokatas H. Celencevičius iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei išdėstytas aplinkybes. Advokatas H. Celencevičius tvirtino, kad 2017 m. gegužės 26 d. A. K. vardu surašytas prašymas, kuriuo remiantis, nuosavybės teisės į žemę atkurtos atlyginant pinigais, buvo išgautas prieš pareiškėjos valią. Nurodė, kad pareiškėja nespėjo apgalvoti greitai vykusios situacijos, nes į NŽT Anykščių skyrių buvo atvykusi visai kitu tikslu - atsiimti žemės tvarkymo bylų. Advokatas H. Celencevičius teigė, kad prašymas yra ydingas, nes surašytas ne laisva valia, o ant specialaus blanko, bei akcentavo, jog A. K. nebuvo informuota apie sprendimo priėmimo procedūrą ir nebuvo išklausyta. Pareiškėjos atstovas tvirtino, kad A. K. siekia nuosavybės teises atkurti natūra, tačiau Nacionalinei žemės tarnybai išaiškinus, kad toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas negalimas, ji patikslintų savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Pareiškėja A. K. papildomai paaiškino, kad visų 2017 m. gegužės 26 d. įvykio NŽT Anykščių skyriuje aplinkybių ji gerai nebeprisimena. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. giminaitis A. V. ją atvežė į NŽT Anykščių skyrių atsiimti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentų. Pareiškėjai buvo pranešta, kad su ja nori pasikalbėti NŽT Anykščių skyriaus vedėjas D. P. Kaip tik tuo momentu pasirodęs D. P. ėmęs prašyti, kad pareiškėja parduotų 30 ha žemės už 13 000 Eur. Pareiškėja nesutikusi su tokiu pasiūlymu, kadangi jos giminės ūkininkauja ir jiems yra reikalinga žemė. Tada D. P. už žemę pasiūlė 20 000 Eur, tačiau pareiškėja daugiau su juo ta tema nebekalbėjo. A. K. paaiškino, kad prašymo tekstą parašė jos giminaitis A. V., o jo tekstą padiktuoti D. P. nurodė NŽT Anykščių skyriaus darbuotojai S. (toliau - S. P.). Pareiškėja patvirtino, kad ji pasirašė parengtą prašymą. Kadangi pareiškėja nežinojo savo sąskaitos numerio Šiaulių banke, todėl su A. V. nuėjo į šio banko skyrių Anykščiuose ir banko darbuotoja į atsineštą prašymą įrašė jos banko sąskaitos numerį. Po to pareiškėja sugrįžo NŽT Anykščių skyrių ir prašymą padavė S. P. Pareiškėja nurodė, kad grįžusi namo, persigalvojo, kitą dieną paskambino į NŽT Anykščių skyrių ir pasakė, kad nori atsiimti prašymą. Tačiau jai buvo pasakyta, kad ji galinti kreiptis į teismą. A. K. mano, kad buvusio savininko P. K. valdytos žemės 32,2742 ha gali būti sugrąžinta natūra, nes abejoja, ar Burbiškio kaimo gyventojams teisėtai buvo skirta buvusio savininko žemė.

Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Anykščių skyrius atsiliepimu prašė A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Anykščių skyrius nurodė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko P. K., K. nuosavybės teisėmis valdytą 80,12 ha žemės, esančios Anykščių rajono savivaldybėje, Burbiškio ir Pagraužių kaimuose, atkuriamos jo sūnui P. K., P. Nustačius laisvos ir neužimtos žemės plotą, Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38S-116-(14.38.3.), 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 38S-12-(14.38.3.), 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 38S-15-(14.38.3.), 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 38S-18-(14.38.3.) P. K. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko 47,7263 ha žemės. Atsakovė nurodė, kad natūra dar bus atkurtos nuosavybės teisės į 0,1195 ha žemės ir tuo reikalu rengiami dokumentai. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad į 32,2742 ha žemės P. K. nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos tik atlyginant pinigais, kadangi ši žemė priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai. Atsakovė paaiškino, kad tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą nulėmė tai, jog pretendentas, kuris 1999 m. kovo 1 d. raštu buvo informuotas, jog apie 40 ha buvusio savininko valdytos žemės yra priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl į ją nuosavybės teisės natūra nebus atkuriamos, iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., nepareiškė savo valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atsakovė tvirtino, kad P. K. ir vėliau buvo informuotas, jog nuosavybės teisės natūra apytiksliai į 32 ha žemės nebus atkurtos, kadangi ši žemė priskirta valstybės išperkamai, pretendentui buvo nurodyti atlyginimo už šią žemę būdai. Teigė, kad, pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, nuosavybės teisės P. K. į 32,2742 ha valstybės išperkamai priskirtos žemės gali būti atkurtos tik atlyginant pinigais. NŽT Anykščių skyrius pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimas atlyginant pinigais, kai negalima grąžinti turto natūra, nepažeidžia asmens teisių ir neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams. Atsakovė teigė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą formą, kurioje apskundimo tvarka nenurodyta, todėl NŽT Anykščių skyrius jo apskundimo tvarką nurodė 2017 m. birželio 5 d. rašte Nr. 38SD-2177-(14.38.105). Paaiškino, kad piniginių lėšų, išmokamų kaip atlyginimas už 32,2742 ha valstybės išperkamai priskirtos žemės, suma buvo apskaičiuota, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Nurodė, kad A. K. į Sprendimo priėmimo procedūrą nebuvo pakviesta, kadangi ji 2017 m. gegužės 26 d. parašė prašymą nuosavybės teises atkurti išmokant kompensaciją pinigais bei atsižvelgus į tai, kad P. K. nepateikus Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, nėra galimybės už valstybės išperkamą žemę atlyginti kitaip nei pinigais. Paaiškino, kad Pažymoje Nr. 38PAŽ1-6 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ padaryta apsirikimo klaidų, vietoje valstybės išperkamos žemės vertės nurodant nepageidaujamo susigražinti miško vertę (1 t., b. l. 69-71).

Teismo posėdyje atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujančio NŽT Anykščių skyriaus atstovė G. V. prašė atmesti A. K. skundą atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. G. V. papildomai paaiškino, kad dar iki pareiškėjos apsilankymo 2017 m. gegužės 26 d. NŽT Anykščių skyriuje buvo gauta byla dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo atlyginant pinigais. G. V. nurodė, kad pareiškėjai buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių nėra galimybių į dalį buvusio savininko valdytos žemės nuosavybės atkurti natūra, todėl už šią žemę bus atlyginta pinigais, kurie bus pervesti į jos sąskaitą po to, kai ji pateiks paveldėjimo teisės liudijimą. NŽT Anykščių skyriaus atstovė teigė, kad tuo reikalu pareiškėjai buvo pasiūlyta parašyti pareiškimą, bei pažymėjo, jog pareiškėja asmeniškai nuėjo į banko įstaigą sužinoti savo sąskaitos numerį. G. V. nurodė, kad pareiškėja kitą dieną skambino S. P. ir klausė, kada bus pervesti pinigai, o tik vėliau telefonu pranešė, kad ji pageidauja, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra. NŽT Anykščių skyriaus atstovė tvirtino, kad į buvusio savininko 32,2742 ha valdytos žemės nuosavybės teisių atkurti natūra galimybių nėra, kadangi ši žemė užimta asmeninio ūkio žeme, namų valdomis ir keliais. Teigė, kad nuosavybės teisės į valstybės ižperkamą žemę mirusiam pretendentui P. K. galėjo būti atkuriamos tik atlyginant pinigais, kadangi jis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepasirinko Atkūrimo įstatymo nustatyto atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo.

Skundas atmetamas.

NŽT Anykščių skyriaus pateiktų K. P., P. archyvinių dokumentų bylos, Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, grąžinant natūra bylos, Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais bylos ir kitose NŽT Anykščių pateiktose bylose sukauptų dokumentų duomenys bei kiti byloje nustatyti įrodymai patvirtina, kad A. K. sutuoktinis P. K., P. 1991 m. spalio 30 d. tuometinei Anykščių rajono Anykščių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo P. K., K. valdytą žemę. Pretendentas prašyme nurodė, kad buvęs savininkas valdė 80,02 ha žemės, esančios Anykščių rajone, Burbiškio kaime; kaip pretendentus nurodė savo buvusio žemės savininko sutuoktinę A. K. ir savo seseris – A. K. bei J. K.; nuosavybės teises pageidavo atkurti susigrąžinant žemę buvusioje vietoje (1 t., b. l. 152-153). A. K., A. K. ir J. K. 1992 m. vasario 15 d. notarine tvarka patvirtintais pareiškimais pareiškė sutikimą, kad nuosavybės teises į buvusio savininko P. K., K. valdytą žemę būtų atkurtos P. K., P. (1 t., b. l. 154-156).

Nuosavybės teises patvirtinančių archyvinių dokumentų ir jais remiantis tuometinio Utenos apskrities administracijos Anykščių žemėtvarkos skyriaus 2000 m. balandžio 13 d. parengtos Pažymos Nr. 1-2297 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ duomenimis, buvęs žemės savininkas P. K., K. iki žemės nacionalizacijos valdė 80,1200 ha žemės, esančios Anykščių rajono savivaldybėje, Anykščių seniūnijoje, Burbiškio ir Pagraužių kaimuose (1 t., b. l. 129-148, 149); buvęs žemės savininkas P. K., K. mirė (duomenys neskelbtini), pretendentas P. K., P. - 2016 m. vasario 19 d., jo įpėdinė yra pareiškėja A. K. (1 t., b. l. 150).

Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38S-116-(14.38.3.), 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 38S-12-(14.38.3.), 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 38S-15-(14.38.3.) ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 38S-18-(14.38.3.) P. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko 47,7263 ha žemės, perduodant natūra 13 sklypų, esančių Anykščių rajono savivaldybėje, Anykščių seniūnijoje, Burbiškio kaime (1 t., b. l. 84-128). Nagrinėjant bylą, duomenų apie dėl šių sprendimų kilusius ginčus, jų panaikinimą ar pakeitimą administracine ar teismine tvarka nepateikta.

Be to, Nacionalinės žemės tarnyba 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“, kuriuo pretendentui atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko 32,2742 ha žemės, už ją atlyginant pinigais ir išmokant 19 674 Eur (1 ir 1.5 punktai). Nurodyto sprendimo 4-ajame punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į pretendentui tenkančią 0,1195 ha ploto žemę bus atkurtos vėliau (1 t., b. l. 9-10). Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba P. K. nuosavybės teises į buvusio savininko 0,1195 ha žemės atkūrė 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 38S-35-(14.38.3.) ir pretendentui natūra grąžino žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Anykščių rajono savivaldybėje, Anykščių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini).

Byloje nagrinėjamas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo nuosavybės teises į buvusio savininko žemę, priskiriamą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais.

Ginčui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygų ir tvarkos taikomi 1991 m. birželio 18 d. priimtas įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

Dėl buvusio savininko valdytos žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei

Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra (1 punktas) arba suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys nepageidauja grąžinti natūra (2 punktas). Atstatymo įstatymo 1 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 1997 m. sausio 16 d. iki 1997 m. liepos 8 d., buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas. Pagal 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja (2 dalis), žemė grąžinama natūra nedelsiant (4 dalis). Nurodyto straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį (3 dalis); žemė grąžinama natūra nedelsiant (4 dalis). Minėtosios nuostatos išliko nepakitusios ir nuo 2015 m. spalio 1 d. galiojančioje Atkūrimo įstatymo redakcijoje.

NŽT Anykščių skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. parengtos pažymos „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ duomenimis, pretendentas P. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 80,12 ha buvusio savininko P. K. valdytos žemės, esančios Anykščių rajone, Pagraužių ir Burbiškių kaimuose; nuosavybės teisės į 32,2742 ha dalį atkuriamos atlyginant pinigais (Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais byla, b. l. 18).

Administracinėje byloje NŽT Anykščių skyrius pateikė vykdomos žemės reformos metu parengtus dokumentus. Šie dokumentai patvirtina apie: 1 029,46 ha ploto žemės suteikimą 1993 metais buvusios žemės ūkio įmonės „Anykščių šilelis“ teritorijoje, įskaitant ir Burbiškio kaimą, gyventojams (2 t. b. l. 12, 28-32); parengtus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus ir šiuose planuose 1998 m. gruodžio 15 d. nustatytus valstybės išperkamos (negrąžinamos natūra) žemės, neprivatizuotinos (paliekamos valstybės nuosavybėje) žemės ir laisvos žemės planus, tarp jų – ir Burbiškio kadastro vietovėje esančius 3 146,00 ha žemės (2 t., b. l. 40-41,42, 44); 1999-2000 metų parengtame Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribas, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą suformuotų žemėnaudų sąrašą, pretendentų gauti žemę pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį 1-os grupės žiniaraštį, kurio 38-oje eilutėje nurodytas P. K., atkuriantis nuosavybės teises į 37,53 ha žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. 329 (2 t., b. l. 46-57); 2005-2006 metais parengtame Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suformuotų žemės sklypų ribas, nustatytus žemės sklypų plotus, sąrašą piliečių, kuriems suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą suprojektuotų kitos paskirties žemės sklypų, reikalingų esamų pastatų eksploatacijai, sąrašą piliečių, kurie neatvyko Burbiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo metu arba atsisakė siūlomos žemės sklypo vietos (2 t. , b. l. 61-62 63-100); teritoriją, patvirtintą Utenos apskrities Anykščių rajono savivaldybės Anykščių seniūnijos Burbiškio kadastro vietovės žemės sklypų planams, kurie prilyginami žemėtvarkos projektui, rengti ir jos teritoriją, Utenos apskrities Anykščių rajono savivaldybės Anykščių seniūnijos Burbiškio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą ir jo kopijoje pažymėtų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašą ( 2 t., b. l. 101-104).

Išanalizavus NŽT Anykščių skyriaus pateiktą Anykščių rajono savivaldybės Anykščių seniūnijos, Burbiškio kadastro vietovės Pagraužių ir Burbiškio kaimuose esančios P. K. turėtos žemės situacijos schemą, daroma išvada, kad jos duomenys patvirtina, jog dalis buvusio savininko P. K. valdytos žemės užimta fizinių asmenų namų valdomis, asmeninio ūkio žemės sklypais, rajoniniu keliu Nr. 1221 Burbiškis-Mačionys-Leliūnai, Anykščių rajono savivaldybės vietiniu keliu Nr. A-79. Be to, nurodytos situacijos schemos duomenimis, P. K. natūra grąžinti sklypai patenka tiek į buvusio savininko P. K. valdytos žemės teritoriją, kuri Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 10-08-47 buvo suprojektuota kaip natūra pretendentui P. K. grąžinamas 37,53 ha ploto žemės sklypas Nr. 329, tiek ir į kitą buvusio savininko valdytą žemės teritoriją (2 t., b. l. 10).

Daroma išvada, kad aukščiau išvardinti dokumentai patvirtina, jog 32,2742 ha buvusio savininko P. K. valdytos žemės priskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai ir todėl natūra negali būti grąžinama. Teismo vertinimu, žemės reformos metu parengtų dokumentų duomenys nekelia abejonių, duomenų apie šių aktų apskundimą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pateikta. Įvertinus A. K. ir jos atstovo pateiktus paaiškinimus, prie skundo pridėtus dokumentus, sprendžiama, kad pareiškėja įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytus duomenis apie valstybės išperkamos žemės kategorijai priskirtą buvusio savininko P. K. valdytos žemės plotą, nepateikė.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnyba, spręsdama dėl pretendento P. K. teisės atkurti natūra nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę, pagrįstai padarė išvadą, kad buvusio savininko valdytas 32,2742 ha žemės plotas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, į ją pretendentui nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos, už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo parinkimo

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio, reguliuojančio atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą klausimus, 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams atlygina valstybė.

Byloje nustatyti duomenys leidžia teigti, jog nuo pat prasidėjusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios pretendentas P. K. siekė, kad jam nuosavybės teisės į jo tėvo valdytą žemę būtų atkurtos natūra. Tai patvirtina šio pretendento 1991 m. spalio 30 d. parengtas prašymas grąžinti žemę ir vėlesni jo raštiški prašymai bei įgaliotų institucijų P. K. parengti atsakymai (1 t., b. l. 152-153, 157, 163, 166-168). Pretendentas 1992 m. sausio 31 d. pareiškime nurodė išlygą, kad nuosavybės teisės natūra gali būti neatkuriamos tik į Burbiškio gyvenvietei priklausančias pasodybines žemes (1 t., b. l. 157).

Atkūrimo įstatymo taikymo specialiosios nuostatos, tarp jų - ir susijusios su valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, įtvirtintos šio įstatymo 21 straipsnyje, kurį įstatymų leidėjas ne kartą keitė ir pildė. Seimas 2001 m. rugpjūčio 3 d. priėmė įstatymą Nr. IX-489, kurio 7 straipsniu pakeitė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, joje įtvirtindamas nuostatą, kad pilietis iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Priėmus 2002 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. IX-832, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tuo atveju, jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečiui paprašius, toks sprendimas gali būti pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka; piliečiai prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. sausio 1 d.

Įstatymų leidėjas 2002 m. spalio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. IX-1139, įsigaliojusį 2002 m. spalio 25 d. Pagal šio įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d., Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Sprendžiant dėl aukščiau nurodyto termino, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu aiškinimu, kad nustatytas terminas iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti valią arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad Atkūrimo įstatymas galimybės atnaujinti praleistą terminą pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nenumato, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju (administracinės bylos Nr. A2 -733/2007, Nr. A525 -1375/2013, Nr. A442 -384/2014, Nr. A-1239-492/2016).

Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1650. Šio įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Galiojančio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo XII-1150 redakcija) nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Teismas vertina, kad aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog valstybės įgaliotai institucijai nustačius Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo XII-1150 redakcija) numatytas sąlygas, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

Įstatymų leidėjas Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtino nuostatą, pagal kurią, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nustačius, kad nėra galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, yra įpareigotos piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Šioje teisės normoje įtvirtintos įsakmaus pobūdžio nuostatos reiškia, jog įgaliota institucija privalo nuspręsti, kad nėra galimybės pagal Atkūrimo įstatymą pretendentui nuosavybę grąžinti natūra, ir tai nustačiusi – suformuluoti pretendentui pasiūlymą nuosavybės teises atkurti kitais Atkūrimo įstatyme numatytais atlyginimo būdais bei šį pasiūlymą pateikti rašytine forma. Teismas nurodytoje teisės normoje įtvirtintas taisykles vertina kaip pagrindines procedūrines taisykles, kadangi pagal savo pobūdį, jos skirtos užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumą. Valstybės įgaliota institucija Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą privalėjo įvykdyti nedelsdama ir operatyviai, taip užtikrinant, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. turėtų realią galimybę pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Sprendžiant, ar kompetentingos institucijos, kurioms buvo pavesta nustatyta tvarka nagrinėti pretendento P. K. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Anykščių rajono savivaldybės Burbiškio ir Pagraužių kaime esančią buvusiam savininkui priklausiusią žemę ir tuo reikalu priimti administracinius sprendimus, vykdė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą, vertinami NŽT Anykščių skyriaus pateiktų dokumentų duomenys.

Bylos duomenimis, tuometinis Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. kovo 1 d. raštu P. K. informavo, jog pretendentai turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki žemės nacionalizacijos valdytą 80,02 ha ploto žemę; apie 40 ha žemės gali būti grąžinama natūra Anykščių rajono savivaldybėje, Burbiškio kaime, o apie 40 ha yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Be to, šiuo raštu pretendentui buvo išaiškinta, kad už valstybės išperkamą žemę nuosavybės teisės gali būti atkurtos suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam kitoje vietoje turtą arba kompensuojant pinigais. Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius P. K. pasiūlė nedelsiant pranešti apie pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą (1 t., b. l. 161). Iš esmės analogiška informacija P. K. buvo pateikta ir Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (3.18)-10-216 „Dėl žemės grąžinimo“. Šiame rašte buvo nurodyta, kad natūra grąžintinos žemės plotas yra apie 48,02 ha, o kitas plotas (apie 32 ha) yra užimtas Burbiškio kaimo gyventojų namų valdomis, asmeninio ūkio žeme ir priskiriamas valstybės išperkamai žemei, už kurią galai būti kompensuojama lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje, vertybiniais popieriais arba pinigais (b. l. 163).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog pretendentas P. K., kuriam buvo suteikta informacija, kad nėra galimybės pagal Atkūrimo įstatymą į tam tikrą dalį buvusio savininko valdytos žemės grąžinti natūra, iki 2003 m. balandžio 1 d., t. y. Atkūrimo įstatymo nustatyto termino, apie pasirinktą kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą raštu Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui nepranešė.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Anykščių žemėtvarkos skyrius 2004 m. birželio 14 d., t. y. po 2003 m. balandžio 1 d., P. K. parengė pranešimą „Dėl žemės grąžinimo“ (1 t., b. l. 168). Šiame rašte pretendentui buvo išaiškinta, kad į buvusio savininko valdytos 32,10 ha žemės nuosavybės teisės natūra nebus atkuriamos, kadangi ši žemė užimta valstybės išperkamai žemei priskiriama žeme - Burbiškio kaimo gyventojų namų valdomis ir asmeninio ūkio žeme, bei nurodyti būdai, kuriai yra atlyginama už valstybės išperkamą žemę. Vertinant šiame rašte pateiktą informaciją, daroma išvada, kad jame įgaliotas viešojo administravimo subjektas išdėstė Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias atlyginimą už valstybės išperkamą žemę, tačiau pasiūlymo pareiškėjui raštu pareikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybės išperkamą žemę būdo pakeitimo nesuformulavo. Be to, nurodytas raštas yra informacinio pobūdžio, o atsižvelgus į Atkūrimo įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, jis nėra privalomas galutinį administracinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančiai institucijai.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepažeidė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pagrindinės procedūrinės taisyklės: pretendentui P. K. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino buvo pranešta, kokia buvusio savininko valdytos žemės dalis priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai, ir išaiškinta, kokiu būdu bus atkurtos nuosavybės teisės į ją; nurodytos tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą nulėmusios priežastys; pasiūlyta pasirinkti kitą teisės aktų numatytą nuosavybės teisių būdą. be to, teismas daro išvadą, kad nagrinėjant bylą, nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog pretendentas P. K. buvo apsisprendęs pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių į valstybės išperkamą žemę atkūrimo būdo ir apie tai raštu nedelsdamas pranešė valstybės įgaliotai institucijai po to, kai jam Utenos apskrities viršininko administracija pateikė 2003 m. gegužės 6 d. raštą Nr. (3.18)-10-216 „Dėl žemės grąžinimo“ ar Anykščių žemėtvarkos skyrius 2004 m. birželio 14 d. pranešimą „Dėl žemės grąžinimo“.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, konstatuojama, kad pretendentui P. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į buvusio savininko 32,2742 ha žemės galėjo būti atkurtos už ją atlyginant pinigais, o A. K., kaip mirusio pretendento įpėdinei, Atkūrimo įstatymas nebesuteikia teisės pasirinkti, kokiu būdu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į nurodytą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjos ir jos atstovo teiginius, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama Sprendimą, pažeidė A. K. teisę pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus.

Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo procedūros

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga vadovautis įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo principais. Nacionalinė žemės tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai, vykdydami viešojo administravimo veiklą nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių srityje, privalo laikytis tiek specialiųjų nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą procesą, tiek ir bendrųjų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams turi būti pranešta apie sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo laiką. Tvarkos 112 punktas (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 ir 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo redakcija) numato, kad sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas 2017 m. gegužės 31 d. buvo priimtas, pareiškėjai nedalyvaujant ir jai nustatyta tvarka nepranešus apie jo priėmimo vietą ir laiką. Dėl šių aplinkybių tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra. Pareiškėja skunde (1 t., b. l. 5) ir jos atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad taip buvo pažeistas viešojoje teisėje taikomas objektyvumo principas ir A. K. teisė administracinės procedūros metu būti išklausytai. NŽT Anykščių skyrius atsiliepime nurodė, jog A. K. į Sprendimo priėmimą nebuvo pakviesta, atsižvelgus į tai, kad ji 2017 m. gegužės 26 d. buvo atvykus į NŽT Anykščių skyrių ir supažindinta su Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais bylos dokumentais, be to, buvo gautas pareiškėjos pasirašytas prašymas už 32,2742 ha žemės, esančios Burbiškio kadastro vietovėje, išmokėtą kompensaciją pinigais pervesti į jos sąskaitą banko įstaigoje. NŽT Anykščių skyriaus vertinimu, tai, kad pareiškėja nebuvo formaliai pakviesta dalyvauti priimant Sprendimą, nėra pagrindo vertinti kaip esminės procedūrinės taisyklės pažeidimo, nes A. K. neturėjo galimybės pasirinkti kito būdo, kuriuo būtų atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę (1 t., b. l. 71). Analogiškus argumentus teismo posėdyje pateikė ir NŽT Anykščių skyriaus atstovė G. V.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad A. K. 2017 m. gegužės 26 d. buvo atvykusi į Anykščių skyrių atsiimti anksčiau priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir parengtų dokumentų. Tą pačią 2017 m. gegužės 26 d. NŽT Anykščių skyriuje buvo gautas ir užregistruotas A. K. vardu parengtas prašymas (Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais byla, b. l. 8). Išanalizavus šio prašymo turinį, daroma išvada, kad jame suformuluota pareiškėja valia už buvusio savininko valdytos žemės dalį, į kurią nuosavybės teisės jos mirusiam sutuoktiniui P. K. natūra neatkuriamos, išmokėtą kompensaciją pinigais pervesti į banke esančią sąskaitą. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad prašymo tekstą, išskyrus banko sąskaitos numerį, surašė A. V., A. K. į NŽT Anykščių skyrių lydėjęs jos giminaitis. Tarp bylos proceso dalyvių ginčo dėl šių aplinkybių nėra, jas patvirtina pareiškėjos ir NŽT Anykščių skyriaus atstovės paaiškinimai, kaip liudytojai apklaustų A. V., NŽT Anykščių skyriaus specialistės S. P. ir NŽT Anykščių skyriaus vedėjo D. P. parodymai.

A.K. skunde teigė (1 t., b. l. 3, 5 ) ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. gegužės 26 d. prašymo tekstas buvo padiktuotas, todėl vertino, kad prašymas buvo išgautas ir jame nėra išreikšta jos tikroji valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Burbiškio kadastro vietoje esančios buvusio savininko 32,2742 ha žemės būdo. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas teigė, kad A. K. nebuvo pranešta apie vykdomą prašymo pasirašymo procedūrą, su ja bendravę NŽT Anykščių skyriaus darbuotojai, nepaaiškinę priežasčių, ją įtikinėjo pasirašyti prašymą, skubino atlikti šią procedūrą, neleido jai apgalvoti ir išsiaiškinti situacijos. NŽT Anykščių skyriaus atstovė G. V. nurodė, kad prašyme išreikšta tikroji pareiškėjos valia, kadangi jai 2017 m. gegužės 26 d. buvo išaiškinta, dėl kokių priežasčių nuosavybės teisės į dalį buvusio savininko žemės atkuriamos atlyginant pinigais ir kokiu tikslu turi būti parengtas jos prašymas, be to, pareiškėja, kurią lydėjo jos giminaitis, asmeniškai nuvyko į banko įstaigą, sužinojo savo sąskaitos numerį ir pateikė jį NŽT Anykščių skyriui.

Sprendžiant dėl 2017 m. gegužės 26 d. prašymo surašymo aplinkybių ir jame nurodytos A. K. valios, kaip liudytojai buvo apklausti pareiškėjos giminaitis A. V. bei NŽT Anykščių skyriau darbuotojai S. P. ir D. P.

Teismo vertinimu, A.K. skunde nurodytų ir teismo posėdyje pareikštų teiginių, kad 2017 m. gegužės 26 d. prašyme nėra išreikšta jos tikroji valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemės būdo, visų pirma, nepatvirtina į NŽT Anykščių skyrių pareiškėją lydėjusio giminaičio A. V. parodymai. A. V. nurodė, kad į kabinetą, kuriame buvo jis, pareiškėja ir S. P., atėjęs D. P. pranešė, jog į dalį buvusio savininko žemės nuosavybės teisės yra neatkurtos ir kad už šią žemę bus sumokėti pinigai. Liudytojas nurodė, kad tarp pareiškėjos ir D. P. vyko pokalbis, ar nėra sprendimo alternatyvų, pareiškėja teiravosi, kokios yra galimybės atsiimti žemę, o ne gauti už ją pinigus. Liudytojas patvirtino, kad jis rašė prašymo tekstą, ką rašyti prašyme, nurodė NŽT Anykščių skyriaus darbuotoja, A. K. pasirašė parengtą prašymą. Kadangi A. K. nežinojo savo banko sąskaitos, į kurią turėtų būti pervesti pinigai, numerio, todėl jis su pareiškėja nuvyko į Anykščiuose veikiantį Šiaulių banko skyrių, gavo sąskaitos numerį ir šiuos duomenis nunešė į NŽT Anykščių skyrių.

Liudytoja S. P. nurodė, kad prieš A. K. atvykimą NŽT Anykščių skyriuje buvo gauta Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais byla, todėl NŽT Anykščių skyriaus vedėjas D. P. pareiškėją, 2017 m. gegužės 26 d. atvykusią atsiimti anksčiau priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises, supažindino su šios bylos dokumentais. Liudytoja teigė, kad pareiškėjai paaiškinus, jog į valstybės išperkamą žemę nuosavybės teisės bus atkurtos atlyginant pinigais, A. K. su ją lydėjusiu jaunuoliu ėmė tartis, kaip pasielgti tokioje susidariusioje situacijoje. Liudytoja teigė, kad pareiškėja pasakė, jog gal reikia už žemę paimti pinigus, kad nereiktų kreiptis į teismus, ir teiravosi, kaip reikia parašyti prašymą. Liudytoja jiems paaiškino, jog reikia parašyti, kad pareiškėja sutinka gauti pinigus už žemę, nurodyti banko sąskaitos numerį. A. K. pasakius, kad neturi Šiaulių banke esančios sąskaitos numerio, ji buvo informuota, jog Anykščiuose veikia šio banko skyrius. S. P. nurodė, kad pareiškėja ir ją lydintis jaunuolis pasiėmė prašymo tekstą ir išėjo į banką, o vėliau sugrįžęs jaunuolis atnešė prašymą su įrašytu banko sąskaitos numeriu. Iš esmės analogiškus parodymus davė liudytojas D. P.

Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, sprendžia, kad jie nepatvirtina, jog rengiant 2017 m. gegužės 26 d. prašymą, prieš A. K. būtų buvę panaudoti veiksmai, dėl kurių šis prašymas būtų pasirašytas prieš jos valią. Nors liudytojas V. V. nurodė, jog žinia, kad nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos atlyginant pinigais, nuliūdino pareiškėją, norėjusią gauti žemės, tačiau šio liudytojo parodymai leidžia teigti, kad pareiškėja, išėjusi į banką sužinoti sąskaitos numerį, turėjo realias galimybes išvykti ir NŽT Anykščių skyriui duomenų apie sąskaitą nebepateikti. Tačiau A. V. parodymai patvirtina, kad banko įstaigos pareiškėjai suteikti jos sąskaitos duomenys tą pačią dieną buvo pateikti NŽT Anykščių skyriui. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad prašymas parengtas panaudojant standartizuotą formą ir kad jį parengti padėjo liudytoja S. P., nurodžiusi, kokie reikalingi duomenys turi būti nurodyti šiame dokumente, į tai, kad liudytojas D. P. nurodė, jog A. K. teiravosi, kaip bus atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemę. Kadangi buvo žinoma, kiek liko grąžinti žemės natūra, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad už likusią valstybės išperkamą žemę bus atlyginta pinigais ir kad jiems pervesti turi būti žinoma banko sąskaita. Liudytojas nurodė, kad pareiškėja buvo supažindinta su Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais byloje esančiais atlyginimo pinigais apskaičiavimais, jai buvo pasakyta, koks negrąžinamas natūra žemės plotas, kokia atlyginimo pinigais suma, paaiškinta, kokia tvarka ir kada bus pervesti pinigai. D. P. nurodė, kad pareiškėja suprato, kokiu būdu bus atkurtos nuosavybės teisės, ir prieštaravimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais nereiškė, o A. K. paaiškinus, kad sąskaitos numerį ji gali sužinoti Anykščiuose veikiančiame Šiaulių banko skyriuje, pareiškėja išėjo į banką ir vėliau liudytojui buvo pateiktas A. K. prašymas su nurodyta banko sąskaita. Tokius liudytojo D. P. parodymus patvirtina liudytojo A. V. parodymai, jog D. P. pranešus, kad už dalį buvusio savininko žemės bus sumokėti pinigai, tarp jo ir pareiškėjos vyko pokalbis, kurio metu A. K. teiravosi, ar nėra sprendimo alternatyvų, kokios yra galimybės atsiimti žemę, o ne gauti už ją pinigus. Liudytoja S. P. nurodė, kad po kiek laiko su pareiškėja telefonu buvo susitarta, jog priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais jai bus išsiųstas paštu, nes pareiškėja negali atvykti, ir kad šio pokalbio metu A. K. nepareiškė, jog nebepageidauja už negrąžinamą žemę gauti atlyginimą pinigais. Bylos duomenimis, pareiškėja tik praėjus tam tikram laiko tarpui pakeitė 2017 m. gegužės 26 d. prašyme pareikštą valią bei skundu kreipėsi į teismą.

Išanalizavus liudytojų parodymus ir juos įvertinus, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, keliančių pagrįstų abejonių, jog 2017 m. gegužės 26 d. NŽT Anykščių skyriuje užregistruotas A. K. vardu parengtas prašymas neatspindi pareiškėjos, kaip Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos pilietės, tikrosios valios už buvusio savininko valdytos žemės dalį, į kurią nuosavybės teisės jos mirusiam sutuoktiniui natūra neatkuriamos, gauti atlyginimą pinigais.

Vertinant nustatytą sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo procedūros pažeidimą, vadovaujamasi teisminėje praktikoje suformuotu aiškinimu, kad ne dėl kiekvieno procedūrinės taisyklės pažeidimo viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas gali būti pripažįstamas neteisėtu. Neteisėtu pripažįstamas toks sprendimas, kurį priimant buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą. Atsižvelgus į teisminę praktiką, tokiu pažeidimu gali būti pripažįstamas nepranešimas apie posėdį dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo piliečiui, kuriam valstybės įgaliota institucija, nustačiusi, jog nėra galimybės nuosavybės teises atkurti natūra, nepasiūlė kitų numatytų atlygimo už valstybės išperkamą žemę būdų (2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-939-525/2017).

Minėta, kad byloje nustatyta, jog pretendentas P. K. siekė nuosavybės teises į Anykščių rajono savivaldybėje, Burbiškio kadastro vietovėje esančią buvusio savininko žemę nuosavybės teises atkurti natūra; valstybės įgaliotos institucijos pretendentui pranešė, kad į dalį buvusio savininko žemės nuosavybės teisės natūra nebus atkuriamos ir išaiškino, kokiais būdais gali būti atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę; pretendentas Atkūrimo įstatymo nustatytu savo valios dėl pasirinktų nuosavybės teisių atkūrimo būdų į šią žemę nepareiškė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra naikinamasis ( administracinės bylos Nr. A525-1375/2013, Nr. A442-384/2014, Nr. A-1239-492/2016). NŽT Anykščių skyrius atsiliepime, o teismo posėdyje jo atstovė G. V. bei kaip liudytojas apklaustas NŽT Anykščių skyriaus vedėjas D. P. nurodė, kad dėl šios priežasties P. K. nuosavybės teisės į valstybės išperkamai žemei galėjo būti atkurtos tik atlyginant pinigais. Daroma išvada, kad A. K., kaip mirusio pretendento įpėdinė, Sprendimo priėmimo metu neturėjo galimybių pareikšti, kokiu būdu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę.

Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad tai, jog NŽT Anykščių skyrius pareiškėjai nustatyta tvarka nepranešė apie posėdį, kuriame buvo priimtas Sprendimas, nelaikomas procedūrinių taisyklių pažeidimu, nulėmusiu nepagrįsto administracinio sprendimo priėmimą.

Dėl valstybės įgaliotos institucijos parinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo

A. K. skunde nurodė (1 t., b. l. 5) ir teismo posėdyje pateikė paaiškinimus, kad ji, vykdydama mirusio pretendento P. K. valią, nuosekliai siekė, jog nuosavybės teisės į buvusio savininko žemę būtų atkurtos kitais būdais, išskyrus atlyginimą pinigais. Tokiai pareiškėjos pozicijai pritarė ir jos atstovas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotą restituciją ir dėl šios priežasties įstatymų leidėjas įstatymuose gali nustatyti, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami (2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai). Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo doktriną, restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, už jį turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams ( 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. liepos 4 d. nutarimai).

Aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas, reguliuojančias nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžinamas natūra, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aukščiau nurodytos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ( žr., pvz. 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017 ir kt.).

Bylos duomenimis, buvusio savininko 32,2742 ha valdytos žemės vertė ir atlyginimo pinigais suma buvo nustatyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, atsižvelgus į jos rūšis ir kitus kriterijus (Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais byla, b. l. 19, 20). Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. birželio 1 d. parengtos Pažymos Nr. 38PAŽ1-6 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ 1.2 punkte buvo nurodyta, kad 32,2742 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės atkurtos 2017 m. gegužės 31 d. Sprendimu, įvertintas kaip 19 674 Eur vertės miškas. Remiantis NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 38VĮ-1163-(14.38.2.), daroma išvada, kad minėtoje pažymoje buvo padaryta klaida, kuri ištaisyta minėtu įsakymu nauja redakcija išdėstant Pažymos Nr. 38PAŽ1-6 1-ąjį punktą. Nurodytas įsakymas pareiškėjai buvo išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 38SD-2951-(14.38.105) „Dėl įsakymo pakeitimo“ (Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais byla, b. l. 4, 5, 7). Teismas vertina, kad aukščiau nurodyta pažyma, parengta, remiantis Sprendimo duomenimis, yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nevertinama kaip viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimtas Sprendimas P. K. nuosavybės teises į buvusio savininko žemės 32,2742 ha plotą, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, priskirtą valstybės išperkamos žemės kategorijai, atkurti atlyginant pinigais, kurių suma apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nepažeidžia pretendento bei jo įpėdinės teisių bei teisėtų interesų.

Dėl Sprendimo atitikties individualaus administraciniam aktui keliamiems reikalavimams

Sprendžiant dėl skundžiamo Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualaus administracinio akto formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, konstatuojama, kad Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nepateiktas išmokamos piniginių lėšų sumos apskaičiavimas ir pagrindimas.

Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad įtvirtinant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus (1 ir 2 punktai) bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, privaloma įvertinti, ar nustatyti turinio trūkumai yra esminiai ir sudarę kliūtis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, nustatyti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad Viešojo administravimo įstatymas nereikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Tai reiškia, jog papildomų dokumentų buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-651/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-⁴⁴²-1411/2011, 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016). Byloje nustatyta, kad Sprendimas priimtas, remiantis NŽT Anykščių skyriuje 2017 m. gegužės 23 d. gauta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengta Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais byla, kurios duomenys ir sudaro Sprendimo faktinį pagrindą.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad NŽT Anykščių skyrius 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. 38SD-21770-(14.23.105) pareiškėjai išsiuntė Sprendimą ir 2017 m. birželio 1 d. pažymą „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ Nr. 38PAŽ1-6 ( Nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkurti, atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais byla, b. l. 6). Minėtame rašte NŽT Anykščių skyrius aiškiai nurodė Sprendimo apskundimo tvarką ir terminą. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja skundą per pašto įstaigą teismui padavė 2017 m. birželio 27 d., sprendžia, kad NŽT Anykščių skyriaus nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka nesutrukdė pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Taigi, aplinkybė, kad Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nelaikomas pakankamu pagrindu šį skundžiamą administracinį aktą pripažinti kaip neteisėtą.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, įvertinęs jas patvirtinančius duomenis, sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 31 d. priimtas sprendimas Nr. 38S-26-(14.38.3.) yra teisėtas, pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nustatytas procedūrinių taisyklių pažeidimas nevertinamas kaip sutrukdęs priimti objektyvų administracinį sprendimą ar šiurkščiai pažeidęs pareiškėjos, kaip mirusio pretendento įpėdinės, teises. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti Sprendimą.

Netenkinus skundo reikalavimo panaikinti individualų administracinį aktą, atmetamas procesinis prašymas priteisti turėtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos A. K. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus, atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.