Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje (nuteistajam A. S. ir prokurorui Antanui Stepučinskui) ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir A. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas13 (trylikai) metų.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 406,66 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, padedant Ž. J. bei D. M., kurioms nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų: A. S., laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. 11.20 val., būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ir atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ten pat bausmę atliekančiam M. J., nieko nežinančiam apie nusikalstamą veiką, nurodė susisiekti su savo sutuoktine Ž. J., kad ši paimtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens sutartu laiku per „Autobusų siuntas“ jai atsiųstą A. S. skirtą siuntinį su parfumerijos priemonėmis, tarp kurių buvo ir labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 1,350 g, ir šias priemones su psichotropine medžiaga perduoti D. M., kurias pastaroji turėjo atgabenti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, atvykdama į ilgalaikį pasimatymą, ir per sutuoktinį R. M., kuris nieko nežinojo apie nusikalstamą veiką, perduoti A. S.. Ž. J., vykdydama savo sutuoktinio M. J. nurodymus, iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties paėmė per UAB „K.“ siuntas autobusais ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 2021 m. gruodžio 1 d. išsiųstą siuntą, kurioje buvo ir labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, supiltas į stiklinį buteliuką nuo kvepalų su užrašu „Black Afgano“ ir šią psichotropinę medžiagą 2021 m. gruodžio 10 d. apie 10.40 val. atgabeno ir perdavė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu atvykusiai D. M., kad ši jas perduotų bausmę atliekančiam savo sutuoktiniui R. M., o pastarasis perduotų kaltinamajam, tačiau A. S. psichotropinės medžiagos neįgijo, nes 2021 m. gruodžio 10 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Pasimatymų biuro patikros ir rentgeno patalpoje patikrinimo metu pas D. M. šias psichotropines medžiagas, paslėptas buteliuke nuo kvepalų, surado ir paėmė pataisos namų pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybės ir A. S. kaltės klausimas, nuteistasis iš esmės nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, parinkdamas A. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą ir jų bendrinimą, nepažeidė.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 64 straipsnio 1, 3 dalių taikymo

5. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir prašo sumažinti iki sankcijoje nustatytos minimalios, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino reikšmingų nuteistojo asmenybę ir padarytą veiką apibūdinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė neteisingai subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, dėl ko nuteistajam buvo paskirta per griežta galutinė bausmė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat nurodyta, kad skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213-719/2020, Nr. 2K-147-489/2021). Taigi, visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

8. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltininko asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Visgi, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienapusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, kadangi tai neatitiktų bausmės paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, be kita ko, pažeidžia teisingumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

9. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalią bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ribą – dešimt metų, įvertino tai, jog nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai ar net gyvybei ir šios vertybės ginamos griežtomis priemonėmis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230-511/2021, Nr. 2K-114-511/2022).

10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. S., atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad A. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad A. S. pasikėsino padaryti vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, t. y. būdamas izoliuotas nuo visuomenės, padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bei pasitelkiant kitus asmenis, kuriems nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, siekė įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), tačiau pataisos namų pareigūnams atlikus atgabentos siuntos patikrą bei suradus ir paėmus minėtas medžiagas, A. S. nepavyko realizuoti nusikalstamų tikslų ir pabaigti nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą svarbu ir tai, kad psichotropines medžiagas buvo bandoma neteisėtai įnešti į bausmės atlikimo vietą pagal iš anksto gerai apgalvotą nusikalstamos veikos planą, o psichotropinių medžiagų radimą buvo siekiama apsunkinti jas slepiant buteliuke nuo kvepalų kartu su kitomis parfumerijos priemonėmis. Pažymėtina, kad rastas 1,350 g tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis daugiau nei du kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytą labai didelį šios medžiagos kiekį (0,6 g). Svarbu ir tai, kad nuteistasis A. S. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios teigė, kad psichotropinės medžiagos kiekis jam buvo žinomas, būtent tokį tikslą – įgyti labai didelį šios medžiagos kiekį nuteistasis ir turėjo, siekdamas apsirūpinti draudžiamomis medžiagomis kuo ilgesniam laikotarpiui, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Nors tikslas parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas nebuvo nustatytas, taip pat nebuvo paneigta nuteistojo versija, jog šias medžiagas jis siekė įgyti savo asmeniniam vartojimui, šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis nusikaltinimo padarymo aplinkybėmis, nesuteikia pagrindo spręsti, kad A. S. veikos pavojingumas buvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas ir savaime nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą bausmės dydį, kuris yra mažesnis nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė bei tinkamai įvertino ir A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – tai, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo A. S. teistas devyniolika kartų, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat du kartus už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, už visas padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam buvo skiriama vienintelė ir pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šią nusikalstamą veiką A. S. padarė neišnykus ankstesniems teistumams bei būdamas recidyvistu. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų nuteistasis jokių teigiamų išvadų nepadarė – nei anksčiau paskirtos bausmės, nei šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė prevencinio tikslo nepasiekė. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo už paskutinius trejus metus matyti, kad A. S. administracine tvarka baustas šešis kartus, tame tarpe tris kartus už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog visi administraciniai nusižengimai padaryti laisvės atėmimo bausmės vietoje, paskirtos nuobaudos galiojančios – nė viena iš paskirtų baudų nesumokėta (t. 3, b. l. 8–13). Be to, (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktoje 2022 m. gegužės 19 d. pažymoje bei 2022 m. birželio 6 d. A. S. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo 2009 m., drausmine tvarka baustas net šimtą penkiolika kartų, nuo 2021 m. iki 2022 m. vasario mėn. baustas devynis kartus. Per visą šį laikotarpį nė karto neskatintas (t. 3, b. l. 51–157, 158–159). Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl spręstina, kad A. S. nusikalstamas elgesys ir šiuo atveju nebuvo atsitiktinis, priešingai, buvo iš anksčiau susiformavusio priešingo teisei elgesio tąsa bei rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Išvadų dėl savo ankstesnio nusikalstamo elgesio A. S. nedaro, dėl to darytina išvada, kad ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai ir jos neatgrasė A. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat ir eilinį kartą nusikalsti atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis pradėjo gydytis nuo narkomanijos, vertintina teigiamai, tačiau siekis keisti savo gyvenimo būdą savaime nelaikytinas išskirtine aplinkybe, galinčia mažinti bausmės dydį iki sankcijos minimumo.

12. Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visetą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. už nebaigtą labai sunkų nusikaltimą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės dydžio nėra pagrindo koreguoti. Apeliacinės instancijos teismas bausmę paprastai gali sušvelninti ar pagriežtinti, kai bausmė paskirta nesilaikant BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių. Nuteistajam A. S. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei neigiamai charakterizuojamai nuteistojo asmenybei. A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. S. už jo nebaigtą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

13. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, neteisingai subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, dėl ko, neteistojo įsitikinimu, buvo paskirta per griežta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.

14. Bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023).

15. Nagrinėjamoje byloje A. S. pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį nuteistas už 2020 m. gruodžio 28 d. padarytą veiką, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. padarytą veiką, t. y. po to, kai buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendis. Tokiais atvejais naujai paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, o ne BK 63 straipsniu. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

16. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (realiai A. S. atliekamos laisvės atėmimo bausmės laiką) matyti, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo neatliktos bausmės dalis priimant skundžiamą nuosprendį sudarė šešerius metus šešis mėnesius trylika dienų, t. y. mažesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 3 dalies kontekste, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas tiek šiuo nuosprendžiu, tiek ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagrįstai ir tinkamai prie šiuo nuosprendžiu paskirtos vienuolikos metų bausmės pridėjo dalį neatliktos bausmės (dvejus metus) pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį, ir tokiu būdu paskyrė nuteistajam A. S. galutinę trylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas subendrintą bausmę, taikė palankesnį nuteistajam bendrinimo būdą jas iš dalies sudėdamas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad paskirta galutinė trylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Priešingai, matyti, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir subendrindamas bausmes klaidos nepadarė.

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles, naujai paskirtos subendrintos bausmės pradžią teismas nustato pagal faktinį jos atlikimo pradžios laiką. Tais atvejais, kai nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis yra suimtas ir jam skiriama subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas nustato bausmės laiko skaičiavimo pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Turint galvoje, kad bendrinama tik neatliktos bausmės dalis pagal pirmiau priimtą nuosprendį, teismas neturi pagrindo nustatyti ankstesnį naujai paskirtos subendrintos bausmės skaičiavimo pradžios laiką. Tokiu atveju nėra ir pagrindo į subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021).

18. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam A. S. nuosprendžiais parskirtos bausmės buvo bendrinamos taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalių taisykles bei tai, kad skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, apeliacinio skundo argumentai dėl pagrindo bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio priėmimo dienos ir į bausmės laiką įskaityti jau atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad šiame baudžiamajame procese kardomasis kalinimas nuteistajam nebuvo taikytas, todėl, priešingai nei teigiama skunde, nebuvo pagrindo į bausmės laiką įskaityti ir A. S. tariamajame suėmime išbūto laiko. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.