Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujat ieškovės J. A. atstovei advokatei Agnei Gaurelienei, atsakovui A. R., išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. R., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 Eur periodinių išmokų, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki V. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko V. R. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo valstybei išlaidas, susijusias su ieškovei antrinės teisinės pagalbos teikimu.

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, ją pagal 2016-03-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą (b.l. 9-10) atstovavo atstovė advokatė A. Gaurelienė.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinyje nurodytus ieškovės reikalavimus. Prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 175 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Nurodė, kad išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro apie 350 Eur, todėl atsakovas turi prie vaiko išlaikymo kas mėnesį prisidėti po 175 Eur. Paaiškino, kad ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, ją remia tėvai. Pažymėjo, kad atsakovas nuo ieškinio padavimo teismui dienos visiškai neteikia išlaikymo vaikui. Atsakovas turi galimybę mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui. Atsakovo gera valia siūlomas 60-70 Eur išlaikymo dydis ieškovės netenkino, nes jis turi išlaikyti tik vieną vaiką, yra darbingas, taip pat šiuo metu turi papildomų pajamų. Paaiškino, kad atsakovo nurodytos abejonės dėl jo tėvystės dukrai yra nepagrįstos. Ieškovė nedaro kliūčių dėl dukros bendravimo su atsakovu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad jau apie metus laiko yra bedarbis. Gauna apie 167 Eur bedarbio pašalpą. Yra darbingas, moka virinti, kartais dirba pas ūkininką ir gauna apie 15-20 Eur per dieną. Turi galimybę vaiko išlaikymui per mėnesį mokėti 60-70 Eur ir gal net 70-80 Eur. Paaiškino, kad ieškovei tėvai nepadeda, o didžioji dalis daiktų, išskyrus lovytę, buvo supirkta jo. Su ieškove negyvena kartu jau 1,5 mėnesio. Nurodė, kad kiek galėjo, tiek prie vaiko išlaikymo prisidėjo, išlaikydamas net abu ieškovės vaikus. Pats ieškovei pasiūlė kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Š. m. spalio 18 d. vaikui atvežė maisto, pirštines, batus. Turi įsiskolinimų dėl nuobaudų, nes vairavo neblaivus, kredito bendrovėms, o skolas išieško antstolis. Ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaiku, jį pasiimti. Paaiškino, kad dukra jį vadina tėčiu. Paaiškino, kad savaitgaliais išgeria alaus. Išlaikomų asmenų neturi, nes vaikas iš kitos santuokos tapo pilnamečiu. Jam kelia abejones ar vaikas yra jo, nes vaikas nepanašus į jį, o ieškovę yra „pagavęs“ su kitu vyru. Neprieštarauja tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jo motina.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė E. P. siūlo ieškovės ieškinį patenkinti, nustatyti nepilnamečio vaiko V. R. gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. A., jos gyvenamojoje vietoje, bei priteisti iš atsakovo ieškovės pageidaujamą išlaikymą. Nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas nedirba, tačiau nėra neįgalus, dirba papildomus darbus, turi išlaikyti tik šią dukrą. Atsakovo abejonė dėl tėvystės yra nepagrįsta. Atsakovui netrukdoma dukrą gali lankyti, tačiau tai rekomenduotina vaiko gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į vaiko amžių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas A. R. yra nepilnamečio vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l.7). Ieškovė J. A. yra ir nepilnamečio vaiko, N. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina, jos šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai (b.l. 8,24). Pateikti rašytiniai duomenys, kad J. A. nedirba, jos užmokesčio suma 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpiu kas mėnesį buvo 350 Eur, ji nuo 2015-03-30 yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų amžiaus (b.l. 15,16,17). J. A. nuo 2016-01-01 (nuo (duomenys neskelbtini), V. R.) iki 2017-01-01 paskirta po 15,20 Eur dydžio išmoka vaikams (N. G. ir V. R.), nuo 2016-08-01 iki 2016-11-01 buvo paskirta po 165,37 Eur dydžio socialinė pašalpa už du vaikus (N. G. ir V. R.), nuo 2016-07-14 iki 2016-08-01 8,83 Eur išmoka vaikui (V. R.) (b.l. 33,34,35). A. R. nuo 2016-04-05 nedirba, jo mėnesio darbo užmokesčio suma buvo 385,74 Eur (2016-03-01 – 2016-03-31), pensijų, kompensacijų, pašalpų nuo 2016 m. sausio iki liepos mėn. negavo (b.l. 18,19,20). J. A. ir A. R. neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių (b.l. 21-23).

Ginčo dėl vaiko gyvenamosios nustatymo nėra. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1,2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina.

Bylos duomenimis V. R. gyvena kartu su motina. Ieškovė prašė šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. 2016-07-28 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. SVT-1622(12.17) (b.l. 24) pažymėta, kad nėra duomenų, kad J. A. netinkamai atlieka savo, kaip motinos, pareigas. Išvadoje pažymėta, jog ieškovė gyvena nuomojamame name, kuriame yra tik vienas kambarys ir virtuvė. Būstas be patogumų, buitis skurdi, bet tvarkinga ir švaru.

Todėl sutinkant atsakovui, neprieštaraujant institucijos teikiančios išvadą atstovei ir ieškovei turint pakankamai geras sąlygas auginti vaiką, prašant ieškovės atstovei ir esant pačios ieškovės prašymui, vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina J. A. ir tai nepažeis nepilnametės V. R. interesų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str. 1,2 d.).

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t.y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006-11-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Kaip nurodo ieškovės atstovė, atsakovas nuo ieškinio padavimo teismui dienos nesirūpina vaiku ir neteikia jokio išlaikymo savo dukrai. Atsakovas 2016-10-24 teismo posėdžio metu nurodė, jog š. m. spalio 18 d. vaikui atvežė maisto, pirštines, batus. Ieškovė prašo priteisti dukrai išlaikymą iš tėvo periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškovės prašymą palaikė visiškai. Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog dukros poreikiams patenkinti reikalinga apie 350 Eur suma per mėnesį: maistui – 165 Eur, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui - 35 Eur, drabužiams, avalynei – 40 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms - 15 Eur, higienos priemonėms - 15,00 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams) - 25 Eur, pramogoms - 20 Eur, vasaros atostogoms - 20 Eur, patalynės, rankšluosčių, baldų, kitų buities dalykų atnaujinimui - 15 Eur. Išklausius ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti dukros poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas). Teismas sprendžia ar tėvai gali skirti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui.

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (CK 3.192 str.). Šios turtinės asmeninės prievolės vaiko tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Atsakovas nurodo, kad prie išlaikymo kartą prisidėjo daiktais vaikui, maisto produktais. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovei nuo ieškinio padavimo teismui dienos padeda išlaikyti vaiką.

Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpas ir išmokas vaikui, gyvena nuomojamame būste, neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Jos metinės pajamos neviršija 6125 Eur, todėl jai skirta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovas nuo 2016-04-05 nedirba, nurodė, kad per mėnesį gauna apie 167 Eur bedarbio pašalpą, papildomai kartais per dieną pas ūkininkus užsidirba po 15-20 Eur. Nurodė, jog neturi galimybių teikti ieškovės prašomą išlaikymą, tačiau sutinka teikti 70-80 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Jis turi įsiskolinimų dėl baudos už vairavimą neblaiviam, kredito bendrovėms, kuriuos išieško antstoliai. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie skolas ir jų dydžius. A. R. atžvilgiu administracinių nuobaudų taikymą ir skolų kredito bendrovėms priteisimą patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismo vertinimu atsakovas A. R. yra sveikas ir darbingas, galintis uždirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek vaiko išlaikymui. Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog atsakovas turi pareigą rasti būdus ir galimybes, kaip išlaikyti savo nepilnametį vaiką, suteikiant jam galimybę normaliai gyventi, augti ir vystytis. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kokia apimtimi prie vaiko ar vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai. Tačiau teismas neatmeta ieškovės motyvų, kad jie prisideda prie vaiko ar abiejų ieškovės vaikų išlaikymo. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė išlaikymo įsiskolinimo priteisti iš atsakovo neprašo ir teismas nevertina atsakovo nurodytų motyvų šioje dalyje.

Taip pat atsižvelgęs į turimus rašytinius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį ir nesiedamas išlaikymo vaikui dydžio priteisimo su minimalia mėnesine alga, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog 100 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaiko amžių. Įvertinus ir vienkartinę A. R. paramą vaikui 2016-10-18, iš atsakovo priteistinas 100 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai V. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi dėl išlaikymo priteisimo į teismą dienos (2016-06-13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečio vaiko motinai J. A. (CK 3.185 str. 1 d.). Išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, teismas mano, kad reikalinga priimti sprendimą ir dėl atsakovo bendravimo su vaiku, nors ieškovė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į atsakovo, ieškovės atstovės ir institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimus, teismo nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neribojant jam bendravimo laiko. Teismas nenustatė, jog atsakovui yra trukdoma bendrauti su vaiku. Tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, šiuo metu tėvui būtina vaiką lankyti ir matytis su juo tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Be to turint duomenų apie atsakovo pomėgį savaitgaliais vartoti alkoholį, reikalinga nustatyti, kad jis su vaiku gali matytis tik blaivus.

Išaiškintina, jog vaikui paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Nors atsakovas teismui išreiškė abejones dėl vaiko tėvystės, tačiau jis nepareiškė ieškinio ar priešieškinio ieškovei dėl tėvystės, savo tėvystę pripažino po vaiko gimimo, ką patvirtina vaiko gimimo liudijimo įrašai, ieškovei patarė kreiptis į teismą tik dėl vaikui išlaikymo priteisimo.

Pažymėtina, jog atsakovas kartu su ieškove ir savo dukra gyveno beveik dvejus metus, vaikas atsakovą vadina tėčiu, ką A. R. nurodė teismo posėdžio metu. Todėl nesant įrodymų dėl ko būtų galima teismui suabejoti atsakovo tėvyste vaikui, atsakovo argumentai dėl V. R. tėvystės atmestini kaip nemotyvuoti ir nepagrįsti. Šiuos teismo motyvus patvirtina ir ieškovės atstovė bei išvadą teikiančios institucijos atstovė.

Dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo priteistinos 77 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 36 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (12x100x3 proc.). Ieškinį dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo tenkinus iš dalies ir ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus iš esmės 57,14 proc. iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 119,10 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš 208,44 Eur sumos (CPK 88, 93 str. 2 d., 96 str. 3 d., 99 str. 2 d., b.l. 31).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260, 263–265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės dukros V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš tėvo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2016-06-13 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti neribojant laiko nepilnametės dukros V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su blaiviu tėvu A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 119,10 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų dešimt euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.