Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6737-1004/2016 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. A. teisme pateikė ieškinį atsakovui A. R., prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečio vaiko V. R. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo valstybei išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Nurodė, kad atsakovas nuo ieškinio padavimo teismui dienos visiškai neteikia išlaikymo vaikui, nors turi tokią galimybę. Išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro 350 Eur, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo kas mėnesį turi prisidėti 175 Eur suma. Atsakovas A. R. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies – neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jo motina ir sutiko nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 60 – 80 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad negali teikti ieškovės prašomo materialinio išlaikymo vaikui dėl sunkios materialinės padėties: yra bedarbis, gauna apie 167 Eur bedarbio pašalpą, kartais dirba pas ūkininką ir gauna apie 15 – 20 Eur per dieną, turi įsiskolinimų dėl nuobaudų ir kredito bendrovėms, skolas išieško antstolis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnametės dukros V. R. gyvenamąją vietą su motina J. A. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš tėvo A. R. nepilnametės dukros V. R. išlaikymui 100 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2016 m. birželio 13 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę J. A. priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė neribojant laiko nepilnametės dukros V. R. bendravimo tvarką su blaiviu tėvu A. R. vaiko gyvenamojoje vietoje, sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutarė vykdyti skubiai, priteisė iš atsakovo A. R. valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie esamas vaiko gyvenimo sąlygas, šalių dukters V. R. gyvenamąją vieta nustatė su jos motina J. A., jos gyvenamojoje vietoje.Teismas, atsižvelgęs į šalių vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinęs jų galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, konstatavo, kad 100 Eur išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaiko amžių. Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise teismas pavedė disponuoti nepilnamečio vaiko motinai J. A..Nors atsakovė tokio reikalavimo ir nebuvo pareiškusi, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra reikalinga nustatyti ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, todėl atsižvelgdamas į atsakovo, ieškovo atstovės ir institucijos teikiančios išvadą paaiškinimus, nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką neribojant jam bendravimo laiko su blaiviu tėvu vaiko gyvenamojoje vietoje.Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl V. R. tėvystės kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus, nesant byloje įrodymų, dėl ko būtų galima suabejoti atsakovo tėvyste vaikui.Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš tėvo A. R. nepilnametės dukros V. R. išlaikymui po 70 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovės pateiktos nepilnametės dukros V. R. išlaikymo išlaidos yra nepagrįstos.Atsakovas kartu su ieškove gyveno iki 2016 m. rugpjūčio mėn. ir pilnai materialiai išlaikė ne tik dukrą V. R., bet ir pačią ieškovę, todėl išlaikymas turi būti priteistinas ne nuo 2016 m. birželio 13 d., o nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. teikė dukrai išlaikymą ne pinigais, o maistu ir rūbais.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui gyvenant kartu su ieškove atsakovo vardu buvo paimti kreditai dėl šeimos gerovės puoselėjimo, kuriuos privalo grąžinti tik atsakovas.Atsakovo finansinė, turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, kadangi jis šiuo metu pastovaus darbo neturi, nuomojamo buto išlaikymui ir mokesčių mokėjimui kas mėnesį atsakovas moka apie 90 Eur, nedarbo pašalpą (176 Eur) gauna tik nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto neturi, yra nedirbantis ir registruotas teritorinėje darbo biržoje, jokių socialinių išmokų negauna.Ieškovė J. A. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą įstatyme nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo jų nepilnamečio vaiko išlaikymui po 175 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo po 100 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovės pateiktos nepilnametės dukros išlaikymo išlaidos yra nepagrįstos, o jo finansinė, turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki (niekur nedirba, turi kitų skolinių įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti), todėl jis neturi galimybės teikti teismo sprendimu priteisto išlaikymo, be to, teismas klaidingai nustatė terminą, nuo kurio vaikui priteistinas išlaikymas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 350 Eur suma per mėnesį, ieškinyje detalizuojama, kokiems vaiko poreikiams kokio dydžio išlaidos yra patiriamos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus vaiko poreikius bei šiems poreikiams skiriamą išlaidų dydį, neturi pagrindo pripažinti, jog šios išlaidos yra per didelės, neprotingos ar nepagrįstos. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė dukros išlaikymui faktiškai išleidžia mažesnę sumą, tačiau nenurodo, kokios išlaidos, kurias nurodė ieškovė, anot jo, yra nepagrįstos, t. y. atsakovas niekaip nepagrindžia teismo nustatytų vaiko poreikių nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kokios išlaidos yra būtinos vaikui, siekiant, kad jis augtų sveikas, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi, būtų patenkinti būtiniausi jo poreikiai, todėl mažinti nustatytą vaikui reikalingą 350 Eur išlaikymo dydį, įvertinus ir tai, jog V. R. poreikiai jai augant didėja, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tekinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).Apeliantas nurodė, kad su ieškove gyveno iki 2016 m. rugpjūčio mėn. ir pilnai materialiai išlaikė ne tik dukrą V. R., bet ir pačią ieškovę, tačiau nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovei prašant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą nepilnametei dukrai priteisė nuo ieškovės kreipimosi dėl išlaikymo priteisimo į teismą dienos, t. y. 2016 m. birželio 13 d. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. teikto dukrai išlaikymo maistu ir rūbais, teismas atmeta, kadangi ieškovė šių aplinkybių nepatvirtino, o apeliantas jų nepagrindė jokiais patikimais ir leistinais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog apeliantas teikė vaikui atitinkamą išlaikymą. Pažymėtina, kad ne nuolatinio pobūdžio parama, paskatinimai nelaikytini vaiko išlaikymu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus susijusius su jo sunkia materialine padėtimi. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis toks asmuo disponuoja, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas šiuo atveju, atsižvelgęs į vaikų amžių, tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį (ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpas ir išmokas vaikui, gyvena nuomojamame būste, neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, jos metinės pajamos neviršija 6 125 Eur, todėl jai skirta valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba; atsakovas nuo 2016 m. balandžio 5 d. nedirba, nurodė, kad per mėnesį gauna 167 Eur bedarbio pašalpą, papildomai kartais per dieną pas ūkininkus užsidirba po 15 – 20 Eur, turi įsiskolinimų dėl baudos už vairavimą neblaiviam, kredito bendrovėms, kuriuos išieško antstoliai, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi), jų amžių ir darbingumą. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad šalis negauna darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Tai, kad atsakovas oficialiai negauna darbinių pajamų, negali jam suteikti tam tikrų privilegijų, o vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl jos piniginis indėlis į vaiko išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaiko išlaikymo prisideda kitokia forma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas), ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovas yra pakankamai jaunas (43 metų), darbingo amžiaus vyras ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Tai, jog iš apelianto yra vykdomi išieškojimai, taip pat negali būti pagrindu mažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, kadangi tėvų turimi skoliniai įsipareigojimai negali būti priežastimi sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.