- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-693-357/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centro lizingas“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centro lizingas“ ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo L. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centro lizingas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos realizacijos centro lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. V. 5913,96 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas L. V. su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovė, pažeisdama tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, 2016-05-19 pateikė ekskavatorių Zeppelin ZM19 neveikiantį, jo kaina buvo ir yra per didelė, ieškovei už ekskavatorių 2016-04-21 sumokėjo 3000 Eur, 2016-06-01 sumokėjo 1145 Eur. Atsakovas taisė, remontavo savo lėšomis, bandė tartis su pardavėju, kad sutaisytų ekskavatorių, arba nuleistų kainą, ekskavatorius neveikia iki šiol. Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 5879.39 Eur sumą, kurią sudaro atsakovo už ekskavatorių ieškovei jau sumokėta 4435,74 Eur suma, 1000 Eur suma už pirktas ir pakeistas detales bei 443,65 Eur palūkanos. Prašo priteisti 10000 Eur neturtinę žalą, nes reikėjo dirbti, vykdyti pažadus, o nieko negalėjo padaryti, patyrė stresą, depresiją, paniką, kelis smegenų mikroinsultus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo L. V. ieškovei UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“ 5913,26 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5913,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-09) iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,00 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo L. V. 7,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Nurodė, kad atsakovas neginčija, jog visų įmokų ieškovei nesumokėjo ir liko skolingas 5913,26 Eur. Įsiskolinimo dydį patvirtina ieškovės skolos paskaičiavimo pažyma. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Priešieškinį atsakovas L. V. grindė tuo, kad jam pagal Sutartį buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas. Nors ieškovė nepateikė teismui pasirašyto transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto, tačiau atsakovas nurodė, kad ekskavatorius jam buvo pristatytas 2016-05-19. Šiuo atveju išsimokėtinai parduodamo daikto kokybė buvo aptarta sutartyje, t. y. ieškovė atsakovo neklaidino dėl parduodamo daikto kokybės, o aiškiai nurodė, kad perduodama transporto priemonė gali sugesti ir tokio sugedimo riziką, pasirašydamas sutartį, prisiėmė L. V.. Pardavėjas nesuteikė pirkėjui garantijos, kad prekė bus tinkama naudoti ir atitiks kokybės reikalavimus tam tikrą laiką. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis ekskavatoriaus prieš Sutarties sudarymą neišbandė, o pačią Sutartį pasirašė jos neskaitęs, neįsigilinęs į jos nuostatas, vertintinos kaip paties L. V. aplaidumas. Byloje nenustatyta, jog ieškovė aktyviais veiksmais būtų įkalbinėjusi reikalavusi ar kitaip paveikusi atsakovą sudaryti Sutartį. Atsakovas galėjo pats pasirinkti, kaip ir kiek jam apžiūrėti, įvertinti perkamą ekskavatorių, tačiau jis nesikreipė į jokius specialistus, autoservisus dėl transporto priemonės apžiūros. Pirkdamas naudotą, 1992 metais pagamintą transporto priemonę, atsakovas pats turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių, siekdamas visapusiškai įsitikinti transporto priemonės technine būkle. Byloje nenuginčyta ir nepaneigta aplinkybė, kad ieškovė turėjo galimybę apžiūrėti transporto priemonę, ją įvertinti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. L. V. pripažino, kad su automechanikais konsultavosi jau po to, kai ekskavatorius sugedo, tačiau iki Sutarties sudarymo profesionalios pagalbos dėl perkamos transporto būklės įvertinimo nesikreipė. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jam pristatytas ekskavatorius nuvažiavo nuo tralo, t. y. pradžioje veikė, ir pradėjo gesti atsakovui juo važiuojant namo, netoli namų visai sugedo. Net ir pripažinus, kad transporto priemonė sugedo netrukus po jos pristatymo pirkėjui (nors jokių tai patvirtinančių įrodymų L. V. nepateikė), teismas nevertina to, kaip paslėptų perkamo daikto trūkumų, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, daikto kokybė buvo aptarta Sutartyje ir jo sugedimo riziką prisėmė pats atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-388-1029/2017, tenkinant priešieškinio reikalavimus, arba bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas padarė procesinį pažeidimą, taikė ne tuos įstatymus, nevertino įrodymų, nekvietė ekspertų, nesiekė išsiaiškinti šių visų aplinkybių, o tik formaliai tai aprašė, liudininkų nepašalino iš salės, vėliau jų apklausti negalėjo. Teismo prašė kreiptis į ekspertą, jog šis nustatytų, ar automobilis (ekskavatorius) yra veikiantis ir ar iš vis galėjo veikti, prašė kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nesąžiningos sutarties teisėtumo. Teismas nepasisakė apie įmokėtą žyminį mokestį. Buvo iš esmės pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančios CPK normos, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
5.2. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas turtą įsigijo kaip profesionalas, o ne asmeninėms reikmėms. Tarp šalių sudaryta, kurioje nuomininkas nurodomas V. L., nėra nurodyta, kad sutartis tarp dviejų juridinių asmenų, todėl yra vartojimo sutartis, o vartotoją gina įstatymai, CK 6.416 straipsnis, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ypatumai, kai pirkėjas yra vartotojas, šio kodekso 6.188 straipsnis. Vartotojų teises ginančios institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Tuo pasinaudoti teismas nesuteikė galimybės, taikė ne tuos įstatymus, neatsižvelgė į sutarties šalių CK 6.228 straipsnyje nurodomą šalių nelygybę, teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, nesivadovavo CK 6.333 straipsniu.
5.3. Nurodo, kad teismui pateikė nutrūkusią hidraulinę žarną, dėl kurios ištekėjo (susinaikino) apie 4001tr. brangios hidraulinės alyvos už kelis šimtus eurų, sprendime apie tai net neužsiminta, net neužsiminta ir apie tai, kad perkant ekskavatorių buvo visi sveiki kabinos langai, o jį pristatant langai buvo išdaužyti, t. y. ieškovė daiktą pristatė tik po mėnesio, nors pagal sutartį turėjo pristatyti tą pačią dieną ir su neišdaužytais kabinos stiklais, veikiantį, važiuojantį, kasantį - galintį atlikti to daikto paskirtį, bet viso to nebuvo, o teismas to net nesiaiškino, parodymų netyrė, nekvietė ir eksperto ir t.t. Teismas neteisingai išaiškino, kad ekskavatorius pradžioje veikė, ir pradėjo gesti atsakovui juo važiuojant namo, kai jis neveikė iš karto, nes nuvažiuoti į pakalnę nuo tralo, o taip pat ir nuvažiavus nuo tralo buvo pakalnė, tai jis ir važiavo, o važiuojant namo, jis važiavo tik pasitraukiant su strėle, o privažiavus namus nustojo veikti ir strėlė, tada tapo išvis neveikiantis, išskyrus tai, kad buvo galima užkurti variklį.
5.4. Priešieškinyje nurodė kas ir kiek skolingas, teismas to nevertino ir nepasisakė, buvo iš esmės pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančios Civilinio proceso kodekso normos, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Ieškovė neginčijo, jog nesilaikė sutarties nuo pirmos dienos ją pasirašius, t.y. techniką pristatė tik po mėnesio. Susipažinti su ekskavatoriaus techniniu stoviu apeliantas neturėjęs galimybių, užkūrus variklį buvo galima pajudinti strėlę, kuri judėjo, o koks jos darbinis stovis, ar jis tinkamas darbui patikrinti buvo neįmanoma. Jei ekskavatorius būtų veikęs, tai ieškovės meistras nebūtų du kartus važiavęs iš Vilniaus į Šeduvą jo taisyti, o jei būtų sutaisęs, tai apeliantas nebūtų rašęs, kad ekskavatorius neveikia. Atsakovas būtų skolingas 5913,26 Eur, jei ieškovas būtų vykdęs visus sutarties punktus, o kai jis jos nevykdė, turėjo daug nuostolių, kurie turi būti išskaičiuoti iš nesąžiningos ieškovės.
5.5. Dėl apelianto kaltės neatsirado jokių trūkumų, pardavėjui siūlė sumažinti kainą tiek, kiek kainuos suremontuoti, kad atitiktų daikto paskirtį, bet negavo jokio atsakymo. Pardavėjas pradžioje bandė pašalinti trūkumus, t. y. net du kartus atsiuntė meistrą su specialia įranga iš Vilniau į Šeduvą, bet nepavykus sutaisyti, nebeatvažiavo, suprasdami, kad šis ekskavatorius yra nepataisomas. Nenustatyta transporto priemonės gedimo priežastis, dėl kieno kaltės, ar tai paslėpti trūkumai, ar sugedo sumokėjus įmokas, kai technika buvo dar pas pardavėją ją sugadino pats pardavėjas, nes veikusi technika staiga nustojo veikusi, kai pardavėjas bandė ją pakrauti ant tralo ir atgabenti ją pirkėjui. Pardavėjas telefonu paaiškino, kad technikos negalėjo ir dabar negali pristatyti, nes ji neveikia, todėl ir vėlavo pristatyti kone mėnesį. Tokios rizikos negali pirkėjas prisiimti.
5.6. Sumokėjus kone pusę kainos už ekskavatorių ir jį atvežus neveikiantį – pasirinkimo neturėjo, t. y. arba priimti neveikiantį ir reikalauti, kad jį pataisytų, arba jo nepriimti, pažeidžiant sutarties sąlygas ir prarasti įmokėtus pinigus. Nurodo, kad negalėjo ekskavatoriaus išbandyti, patikrinti ar jis važiuoja, ar veikia, o tik pažiūrėti ar užsikuria variklis, kuris veikė įtartinai, nes nebuvo tiriami faktai, nebuvo apklaustas liudininkas, nebuvo pažiūrėta nuotraukos, kad ekskavatorius stovi tarp kitų automobilių ir, kad jo pajudėjimas galimas tik sutraiškant už keliasdešimt centimetrų stovinčias mašinas. Pasikonsultavęs su ne vienu nesuinteresuotu meistru ir jie vieningai teigė, jog šis ekskavatorius ir negalėjo veikti, arba galėjo veikti tik keliasdešimt minučių, nes nėra ventiliatorių, kurio apytikrė kaina yra kaip ir siurblio. Apeliantas neprisiėmė rizikos pirkti neveikiantį ekskavatorių už didelę kainą, o jei būtų jį pirkęs ne už 10 tūkstančių eurų, už šimtą eurų, ar už metalo laužo kainą, būtų prisėmęs riziką, kad tas ekskavatorius gali ir neveikti pagal tokią kainą. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, pažeidė sutartį nuo jos pasirašymo dienos. Ieškovė niekaip negalėjo paneigti to, kad ekskavatorius neveikė, kad pristatytas tik po mėnesio.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad atsakovas turtą pirko darbui, tai reiškia, jog turtas yra skirtas ne asmeninėms reikmėms, ši pirkimo - pardavimo sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi.
6.2. Atsakovas turtą įsigijo kaip profesionalas ir jam keliami tokie patys reikalavimai kaip ir pardavėjui apžiūrėti daiktą, susipažinti su jo būkle ir įsigyti jį tokį koks yra arba neįsigyti, vadovaujantis sutarties sudarymo laisvės principu.
6.3. Dėl turto kokybės nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie turto kokybės neatitikimą sutarčiai ar užkirstą galimybę jį patikrinti prieš perkant. Atsakovas priešieškinį motyvuoja tik savo teiginiais, kurių nepagrindžia jokiais tą atspindinčiais įrodymais.
6.4. Dėl turtinės ir neturtinės žalos nurodo, kad atsakovas teigia, jog dėl ieškovės veiksmų patyrė turtinę žalą - t.y. negavo pajamų, bet nepateikia jokių įrodymų apie gautus užsakymus atlikti darbus, išankstinių apmokėjimų ar panašaus pobūdžio dokumentų, kurie nors kažkiek pagrįstų atsakovo teiginius. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Kita sąlyga, reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti – žala. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus, ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias pastarosios žalos atlyginimą, kurios viena be kitos žalos atsiradimo kontekste egzistuoti negali. Neturtinės žalos atlyginimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo.
6.5. Apie tai, kad atsakovo orumas, psichinė ar fizinė sveikata buvo pažeisti, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimas ar kitą skriaudą, kuri teismo galėtų būti įvertinta, nepateikė įrodymų. Be to atsakovas neįrodė, kad ieškovė nesilaikė galiojančių teisės aktų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė atsakovui žalos.
6.6. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl aplinkybių leidžiančių teigti, kad turto perdavimo metu jis buvo su trūkumais, netinkamas eksploatavimui ar bet kokias kitas aplinkybes dėl kokybės nuslėpė nuo kitos sandorio šalies. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog turtas jam buvo parduotas ne tokios kokybės, kokios aptarta. Atsakovas turėjo visas galimybes patikrinti perkamą turtą iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė visą turimą informaciją pateikė pirkėjui, nei tyčia, nei dėl neatsargumo, neapdairumo, nenuslėpė nuo pirkėjo jokios informacijos apie perkamą turtą. Pažymėjo, kad fiziniams asmenims nėra suteikiama teisė naudoti Lietuvos valstybės herbą dokumentų blankuose, herbiniuose antspauduose, o apeliacinį skundą atsakovas teikia kaip fizinis asmuo, ne kaip Seimo kanceliarijos darbuotojas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl faktinių aplinkybių
8. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“ ir L. V. 2016-04-30 pasirašė Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“ įsipareigojo perduoti L. V. nuomai 6 mėnesių laikotarpiui automobilį Zeppelin ZM19 (1 punktas), o L. V. įsipareigojo tinkamai mokėti mėnesinius mokėjimus už perduotą automobilį, po 1145,89 Eur per mėnesį, bendra nuomos mokesčių suma – 10059,16 Eur (3.1.3, 4.1.1 punktai). Sutarties 6.1.1. punktas numatė, kad L. V. tinkamai ir laiku sumokėjus UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“ bendrą nuomos mokesčių sumą, automobilis perduodamas L. V. nuosavybėn.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo atsakovo prievolė mokėti už jam išperkamosios nuomos sutarties pagrindu perduotą transporto priemonę. Remiantis CK 6.414 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 7.2.2 punktu, pirkėjui nesilaikant sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Byloje įsiskolinimo dydį patvirtina ieškovo skolos paskaičiavimo pažyma iš kurios matyti, kad atsakovas sutartyje nustatytais terminais su ieškove neatsiskaitė, atsakovo skola – 5913,26 Eur suma.
Dėl sutarties pobūdžio
10. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turtą įsigijo kaip profesionalas, o ne asmeninėms reikmėms. Tarp šalių sudaryta sutartis, kurioje nuomininkas nurodomas V. L., nėra nurodyta, kad sutartis tarp dviejų juridinių asmenų, todėl yra vartojimo sutartis, o vartotoją gina įstatymai, CK 6.416 straipsnis, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ypatumai, kai pirkėjas yra vartotojas, šio kodekso 6.188 straipsnis.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sutartį vertino kaip pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurios sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.411 – 6.416 straipsniai. Atsakovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu ir apeliaciniame skunde nurodė, kad transporto priemonę pirkęs verslui vykdyti, tai patvirtina ir apelianto paskaičiuotos negautos pajamos iš planuotos verslo veiklos, todėl sutartis savo pobūdžiu nėra vartojamoji, taigi jai netaikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių vykdymo ypatumus.
12. Nepaneigti ieškovės argumentai, kad atsakovas turtą pirko darbui, turtas buvo skirtas ne asmeninėms reikmėms, pirkimo - pardavimo sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, o atsakovas nėra vartotoju, nėra silpnesnioji šalis šioje byloje. Atsakovas turtą įsigijo kaip profesionalas, priešieškinio faktinis pagrindas įrodo, kad įgyta komerciniais tikslais, todėl atsakovui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir pardavėjui t.y. apžiūrėti daiktą, susipažinti su jo būkle ir įsigyti jį tokį koks yra arba neįsigyti, vadovaujantis sutarties sudarymo laisvės principu. Atsakovas turtą įsigijo ir su jo būkle sutiko, todėl prisiėmė visą atsakomybę dėl daikto kokybės ir įmokų turto išsipirkimui.
Dėl daikto kokybės
13. Apeliantas teigia, kad ieškovė neginčijo, jog nesilaikė sutarties nuo pirmos dienos ją pasirašius, t.y. pagal sutartį automobilis turėjo būti nuomotojui pristatytas tą pačią dieną ir tokios kokybės kaip jis tą dieną buvo pirktas, o pristatė tik po mėnesio ir išdaužytais kabinos langais bei su paslėptais defektais. Ieškovė pirma pažeidė sutartį o tai reiškia, kad apgaulės būdu įpiršo neveikiantį ekskavatorių. Susipažinti su automobilio techniniu stoviu apeliantas neturėjęs galimybių, užkūrus variklį buvo galima pajudinti strėlę, kuri judėjo, o koks jos darbinis stovis, ar jis tinkamas darbui, patikrinti buvo neįmanoma.
14. Teisėjų kolegija apelianto argumentus pripažįsta neįrodytais, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys daikto kokybę aptarė sutartyje, kurios 1.2. punkte įtvirtinta, jog nuomininkas L. V. pareiškia, kad jis automobilį apžiūrėjo, turėjo galimybę ir susipažino su automobilio technine būkle bei jo stoviu. Nuomininkui žinoma, kad automobilis yra dėvėtas ir jam nėra taikomos gamintojo garantijos, kad sutartimi nustatyta nuomos ir išsipirkimo kaina visiškai atitinka jo būklę. Nuomininkas prisiima riziką, kad eksploatavimo metu automobilis gali sugesti arba pasirodyti automobilio perdavimo metu nenustatyti trūkumai. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų.
15. Sutartyje buvo aptarta išsimokėtinai parduodamo daikto kokybė, taigi ieškovė atsakovo neklaidino dėl parduodamo daikto kokybės, o perduodamos transporto priemonės sugedimo riziką prisiėmė atsakovas L. V.. Pažymėtina, kad pardavėjas nesuteikė pirkėjui garantijos, kad prekė atitiks kokybės reikalavimus tam tikrą laiką.
16. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad atsakovo nuoroda, jog ekskavatoriaus prieš sutarties sudarymą neišbandė, o sutartį pasirašė jos neskaitęs, neįsigilinęs, vertintina kaip paties aplaidumas. Šalys sutartį pasirašė laisva valia, atsakovui buvo suteikta galimybė pasirinkti, kaip įvertinti perkamą ekskavatorių, kreiptis į specialistus dėl apžiūros, techninės būklės įvertinimo. Atsakovas tokia galimybe nepasinaudojo ir to neneigia.
17. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog ekskavatorius nuvažiavo nuo tralo, pradžioje veikė, o pradėjo gesti atsakovui važiuojant, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie gedimo laiką bei aplinkybes nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad rašytinių įrodymų dėl aplinkybių leidžiančių teigti, kad turto perdavimo metu jis buvo su trūkumais, netinkamas eksploatavimui ar bet kokias kitas aplinkybes dėl kokybės nuslėpė nuo kitos sandorio šalies, atsakovas byloje nepateikė. Nepateikė teismui jokių įrodymų, jog turtas jam buvo parduotas ne tokios kokybės, kokios aptarta, nors turėjo visas galimybes patikrinti perkamą turtą servise iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, apžiūrėti vizualiai, peržiūrėti dokumentaciją.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai dėl netinkamos ekskavatoriaus kokybės jo perdavimo metu nepagrįsti, neįrodyti, neatitinka LR CPK 178 str. reikalavimų, nes šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sutarties vykdyme pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo.
Dėl priešieškinio
19. Apeliantas nurodo, kad priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 5879.39 Eur sumą, kurią sudaro atsakovo už ekskavatorių ieškovei jau sumokėta 4435,74 Eur suma, 1000 Eur suma už pirktas ir pakeistas detales bei 443,65 Eur palūkanos. Taip pat prašo priteisti 10000 Eur neturtinę žalą, nes reikėjo dirbti, vykdyti pažadus, o nieko negalėjo padaryti, patyrė stresą, depresiją, paniką, kelis smegenų mikroinsultus.
20. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad atsakovas neįrodė teiginių - jog dėl ieškovo veiksmų patyrė turtinę ar neturtinę žalą, negavo pajamų. Apeliantas nepateikė įrodymų apie gautus užsakymus atlikti darbus, išankstinius apmokėjimus, kurie galėtų pagrįsti priešieškinį. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Sutiktina su teismo išvada, kad šalys pačios pasirenka, kokiais įrodymais įrodinės ieškinio ar priešieškinio dalyką, nes įrodinėjimo našta apima pareigą pateikti įrodymus. Būtent atsakovui kyla pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis), ir atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias pastarosios žalos atlyginimą t.y. neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltę (LR CK 6.248 straipsnis), teisės pažeidimu padarytą žalą.
21. Neturtinės žalos atlyginimas priklauso ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo, nustačius, kad asmuo patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų buvo tęstinė. Neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios yra sudėtingos. Šiuo atveju apeliantas apie tai, kad jo orumas, psichinė ar fizinė sveikata buvo pažeisti, kad patyrė dvasinius išgyvenimas ar kitą skriaudą, kuri teismo galėtų būti įvertinta, nepateikė įrodymų, taip pat neįrodė, jog ieškovė nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė atsakovui žalos.
Dėl įrodymų vertinimo
22. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Byloje nėra duomenų apie ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.