Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovei E. S., atsakovui V. P., jo atstovei Žavintai Jurgelėnienei, institucijų, teikiančių išvadas – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. R., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei J. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija, teikianti išvadą - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio (I t. 52-53, II t. 30-31 b.l.). Atstovė nurodė, kad jų nuomone nėra būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą, nes vaikas gyvena tinkamomis sąlygomis jam įprastoje aplinkoje ir juo yra rūpinamasi. Dėl motinos valdžios ribojimo mano, kad nėra tam pagrindo, nes motina su vaiku bendrauja ir išlaikymą teikia pagal galimybes.

Institucija, teikianti išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas ( I t. 42-43, II t. 13 b.l.). Nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti pakeista, nes yra išreikštas toks vaiko noras ir motina turi tinkamas sąlygas vaikui auginti. Dėl motinos valdžios ribojimo nurodė, kad nėra jokio pagrindo, nes motina su vaiku bendrauja, rūpinasi juo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. P., gim. 2003-11-12, ieškovės J. S. ir atsakovo V. P. dukra (I t. 14, 16 b.l.). 2010 m. lapkričio 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2275-228/2010 santuoka tarp šalių nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu V. P. (I t. 11-12 b.l.).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą; 2) tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims.

Iš pateikto ieškinio, ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, jog nutraukiant santuoką šalys sutarė, kad pagerėjus ieškovės gyvenimo sąlygoms vaikas gyvens su motina. Be to, pasikeitė vaiko norai, nes gyventi su tėčiu vaikui netinka, kadangi jis gyvena su kita moterimi ir jos sūnumi, namuose kyla dažni barniai, vaikas yra užgauliojamas ir nuolatos erzinamas, tėvas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nebėra atidus ir rūpestingas vaikui, taip pat Kamilė pasiilgsta motinos ir brolio (I t. 3-8 b.l.).

Iš byloje pateiktų įrodymų ir kitų duomenų, taip pat ieškovės nurodytų faktų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti aplinkybių, kurios, remiantis įstatymo (CK 3.169 str. 3 d.) nuostatomis, sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą.

Ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Taigi ginčas sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Pažymėtina, kad pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir panašiai. Priimant sprendimą, vaiko norų vertinimas priklauso nuo jų motyvacijos (kurią pateikia vaikas, kadangi vaikas gali norėti likti pas tą iš tėvų, kuris mažiau jį prižiūri, yra ne toks reiklus ir pan., tačiau tai neatitinka vaiko interesų), vaiko amžiaus, brandumo ir kitų byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktų.

Šalių dukros gyvenamoji vieta su atsakovu nustatyta 2010 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimu, t. y. vaikas su tėvu nuolat gyvena jau beveik trejus metus. Gyvenamasis būstas nuosavybės teise priklauso atsakovui ir kaip matyti iš bylos duomenų tėvo gyvenamoji vieta nesikeičia nuo 2002 m., t.y. pastovi pakankamai ilgą laiką (I t. 71, 93 b.l.). Gyvenamojo 2 kambarių būsto plotas 49,43 kv.m., kuriame šiuo metu kartu gyvena atsakovo sugyventinė su sūnumi. Dukra lanko pradinę mokyklą bei papildomai lavinama muzikos, dainavimo chore, visada turi reikiamas mokymosi priemones, paruošia namų darbus, mergaitės tėvas rūpinasi vaiko mokymusi bei elgesiu (I t. 30, 73, 74 b.l.). Utenos rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistų vertinimu atsakovas turi geras buitines-moralines gyvenimo sąlygas auginti ir prižiūrėti nepilnametę dukrą, namuose tvarkinga, švaru, vaikas turi jai reikalingus baldus ir pas tėvą gyvena jos poreikius atitinkančioje aplinkoje, šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktos fotonuotraukos bei apklausti liudytojai A. G., N. P., A. K. (I t. 52-53, 134-140, III t. 50-54 b.l.). Vertinant tėvo galimybes užtikrinti pakankamą vaiko materialinį aprūpinimą, matyti, kad atsakovas periodiškai užsiima veikla pagal verslo liudijimą (II t. 60, III t. 81 b.l.).

Ieškovė, t.y. vaiko motina gyvena Panevėžio mieste nuo 2011 m. nuomojamame 2 kambarių 33,57 kv.m. būste, esančiame Nemuno g. 15-504 (I t. 42-43, II t. 176, III t. 38 b.l.). Kartu gyvena ieškovės sutuoktinis bei 2011 m. gimęs ieškovės sūnus (I t. 15, 16 b.l.). Ieškovės teigimu jos sutuoktinis dažnai būna išvykęs, nes darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis. Panevėžio miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistų vertinimu ieškovė turi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateiktos fotonuotraukos (II t. 167-169 b.l.). Ieškovė nuo 2013-02-26 taip pat yra įsidarbinusi (III t. 103 b.l.).

Vertinant šalių gyvenimo sąlygas darytina išvada, kad abi šalys turi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog šiuo metu pas vaiko tėvą sudaromos sąlygos vaikui augti yra palankesnės vaikui. Gyvenamoji vieta pas tėvą vaikui yra įprasta ir pakankamą terminą pastovi. Iš esmės vaikui būnant tiek pas tėvą, tiek pas motiną turimas būstas tenka keturiems asmenims, nors ieškovės teigimu jos sutuoktinis dažnai būna išvykęs, nes darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis, tačiau tėvo turimo gyvenamojo būsto plotas yra didesnis; ne bendrabutinio tipo, t.y. be bendro naudojimo patalpų; tėvui būstas priklauso nuosavybės teise, nors butui įregistruota hipoteka, tačiau duomenų, kad įsipareigojimai nevykdomi nėra, be to atsakovas turi ir kito savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, iš kurio gali būti įvykdytos prievolės, todėl tikimybė netekti būsto nėra didelė; ieškovės nuomojamam būstui taip pat įregistruota hipoteka, tačiau būstas jos šeimai nepriklauso nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo teigti, kad asmeniškai ieškovė ir jos šeima yra suinteresuoti tinkamu įsipareigojimų vykdymu. Ieškovė turi keletą nepadengtų įsiskolinimų, kurių vykdymo terminas suėjęs, tame tarpe ir įsiskolinimas už išlaikymą vaikui, o gaunamas pastovus darbo užmokestis tik nuo 2013-02-26 (III t. 40, 92, 103, 107 b.l.). Duomenų apie kitokius atsakovo kreditorius byloje nėra. Vertinant bylos duomenis nėra pagrindo teigti, kad aplinka pas tėvą pasikeitė, jog neatitiktų vaiko poreikių ir vertinant tėvų galimybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu atsakovo galimybės užtikrinti maksimaliai pastovesnę vaiko aplinką yra geresnės. Reikšminga aplinkybė byloje yra ir tai, kad vaikas kartu su tėvu gyveno beveik trejus metus ir vaiko gyvenimo aplinka buvo stabili, taigi tokios aplinkos pakeitimas turi būti pakankamai pateisinamas ir būtinas.

Kaip matyti iš byloje atliktos psichologinės ekspertizės akto duomenų vaiko santykiai tiek su tėvu ir motina yra paremti rūpesčiu, bendra veikla, tiek tėvas ir motina yra reikšmingas asmuo vaikui. Vaikas taip pat teigiamai vertina tėvo sugyventinę bei bendrą veiklą su jos sūnumi, nors kaip nurodoma išvadose jai labiau patinka S. S.. Akte taip pat nurodoma, kad šiuo metu K. P. labiau norėtų gyventi su motina J. S., kadangi gauna jos dėmesį, ilgisi brolio bei ten yra daugiau draugų (II t. 154 b.l.).

Vertinant byloje esančius duomenis dėl vaiko noro gyventi pas motiną susiformavimo darytina išvada, kad toks vaiko noras nėra susiformavęs dėl pakankamai objektyviai pagrįstų priežasčių, ką patvirtina tiek ekspertizės duomenys, tiek šalių parodymai (III t. 38-45 b.l.). Vaikui reikšmingi bei reikalingi abu tėvai, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų vaikas su motina paprastai pasimato kas antrą savaitgalį (I t. 53, III t. 38 b.l.). Teismo nuomone tai yra pakankamai retai, todėl nesant pakankamų abiejų tėvų pastangų spręsti dėl galimybių dažnesniam vaiko bendravimui su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, vien tik vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali išspręsti problemą tik laikinai. Objektyviai pagrįstų duomenų, kad vaiko noras gyventi pas motiną yra aiškus, galutinis ir nesąlygojamas retų pasimatymų su ja, byloje nėra, todėl remiantis nurodytais motyvais darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų objektyviai pagrįstas priežastis keisti vaiko gyvenamąją vietą, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovės nurodyti apklausti liudytojai kitokių aplinkybių ir pagrindų dėl kurių turėtų būti pakeista gyvenamoji vaiko vieta iš esmės nenurodė.

Įrodymų, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nei numatyta pagal 2010-11-19 sprendimą byloje nėra pateikta pakankamai, juolab, kad minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo susirašinėjimo su vaikų teisių apsaugos skyriais duomenų matyti, kad tėvams kyla nesusipratimų dėl vieno ar kito iš jų bendravimo su vaiku, tačiau objektyvių duomenų, kad vaikui nebūtų leidžiama ar trukdoma bendrauti su motina, byloje nėra. Be to, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra pareikštas, o pagal bylos aplinkybes nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šiuo metu būtina viršyti reikalavimus ir tokią tvarką nustatyti.

Nenustačius pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvestinis reikalavimas priteisti išlaikymą atmestinas taip pat.

Aplinkybės, kad ieškovė nenurodė tikslios informacijos apie turimus skolinius įsipareigojimus bylos aplinkybių kontekste nėra pakankamu pagrindu pripažinti, jog ji veikė nesąžiningai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Aplinkybes, kad ieškovė turi skolų nurodė ir įrodinėjo atsakovas, todėl būtent jam ir teko pareiga pateikti tokius įrodymus. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procese atmestini.

Atsakovas priešieškiniu prašo neterminuotai apriboti ieškovei motinos valdžią.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Institucijų teikiančių išvadas nuomone pagrindo riboti motinos valdžią nėra pagrindo. Su tokiomis išvadomis sutiktina. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė domisi vaiko mokslo rezultatais ne tik kartu, bet ir tuo metu, kai vaikas gyvena su tėvu (I t. 30, 42, 43, 73 b.l.), esant galimybėms siekia bendravimo su vaiku, rūpinasi dėl vaiko elgesio, sveikatos priežiūros (III t. 44 b.l.). Nors iš bylos duomenų būtų galima teigti, kad praeityje ieškovė nedėjo maksimalių pastangų teikti vaikui išlaikymą, tačiau pagal iš bylos duomenų matyti, kad pagal galimybes ji padeda vaikui ir materialiai, todėl vien tik aplinkybė, jog ieškovė turi įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo, remiantis bylos aplinkybių visetu nėra pakankamu pagrindu apriboti motinos valdžią.

Priešieškinio pareiškimas viena iš atsakovo gynimosi priemonių ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluotą įrodinėjimo pareigos taisyklą, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tai, kad šalis nesugebėjo įrodyti savo atsikirtimų pagrindo teismo nuomone šiuo atveju negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti piktnaudžiavimą procesu.

Dėl nurodytų motyvų dėl atsakovo atstovavimo teismo nuomone taikant sisteminį, lingvistinį CPK 60 straipsnio 4 punkto bei LR advokatūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, pagal kurią advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims.teisės normų aiškinimą, minėta Advokatūros įstatymo norma reiškia, jog draudžiama advokatui atstovauti priešingai pusei byloje, iškeltoje jo tėvams, sutuoktiniui, vaikams, broliams ir seserims, t. y. veikti priešingai savo artimųjų giminaičių interesams. Tuo atveju, jeigu advokatas atstovauja priešingą pusę byloje, iškeltoje jo artimiesiems ar sutuoktiniui, jis privalo vengti interesų konflikto (LR advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktas). Šios bylos atveju advokato padėjėja atstovauja savo broliui, veikia jo interesų naudai. Taip pat pažymėtina, jog advokato padėjėja turi teisę atstovauti atsakovui, kaip savo broliui, CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pagal kurį atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Ieškinį ir priešieškinį atmetus šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes nėra pagrindo nei vieną iš šalių laikyti bylą laimėjusia ar pralaimėjusia šalimi.

Byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos po lygiai iš abiejų šalių, t.y. iš kiekvienos po 70,35 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po valstybės biudžeto naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.