Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-699-280/2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-30
Bylos Nr.: 2A-699-280/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01883-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė, Ramunė Čeknienė
Ieškovas: J. S.
Atsakovas: V. P.
Išvadą teikia: Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-699-280/2013

Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01883-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.2; 114.11; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-839/2013 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei J. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, institucijos, teikiančios išvadas – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-19 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir nepilnametės dukros K. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti išlaikymą vaikui iš V. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt. Nurodė, kad nutraukiant santuoką dukros gyvenamoji vieta su tėvu buvo nustatyta bendru jų sutarimu dėl jos išvykimo užsidirbti į užsienio valstybę ir tik iki kol ji susikurs tinkamas sąlygas vaikui auginti. Atsakovas nesutinka bendru sutarimu pakeisti vaiko gyvenamosios vietos, nors ieškovė jau gyvena Lietuvoje ir turi tinkamas sąlygas vaikui auginti, be to ir dukra yra aiškiai išreiškusi norą gyventi kartu su mama, nes vaiko tėvas gyvena su kita moterimi ir jos sūnumi, tinkamai jos neprižiūri ir nesirūpina ja, namuose kyla dažni barniai, vaikas yra užgauliojamas ir nuolatos erzinamas, tėvas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nebėra atidus ir rūpestingas vaikui, taip pat K. pasiilgsta motinos ir brolio.

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią. Nurodė, kad jokio susitarimo dėl galimo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo, nes ieškovė vaiku niekad tinkamai nesirūpino, neteikia vaikui išlaikymo, jos gyvenimo sąlygos nėra geresnės nei tos, kuriomis šiuo metu dukra gyvena. Vaiko noras dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nėra objektyviai pagrįstas ir nėra visiškai aiškus. Dukra lanko būrelius ir yra papildomai lavinama ir noro pakeisti gyvenamąją vietą tėvui nėra išreiškusi. Kadangi ieškovė gera valia neteikia vaikui priteisto išlaikymo, todėl mano, jog pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė priteisė iš ieškovės ir atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad 2010-11-19 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir K. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu. Teismo nuomone iš byloje pateiktų įrodymų ir kitų duomenų, ieškovės nurodytų faktų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti aplinkybių, kurios, remiantis CK 3.169 str. 3 d. sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas su tėvu nuolat gyvena jau beveik trejus metus. Gyvenamasis būstas nuosavybės teise priklauso atsakovui, jo gyvenamoji vieta nesikeičia nuo 2002 m. 2 kambarių būsto plotas 49,43 kv.m., jame šiuo metu kartu gyvena atsakovo sugyventinė su sūnumi. Dukra lanko pradinę mokyklą, papildomai lavinama muzikos, dainavimo chore, visada turi reikiamas mokymosi priemones, paruošia namų darbus, tėvas rūpinasi vaiko mokymusi bei elgesiu. Atsakovas periodiškai užsiima veikla pagal verslo liudijimą. Ieškovė gyvena Panevėžyje nuo 2011 m. nuomojamame 2 kambarių 33,57 kv.m. būste. Kartu gyvena ieškovės sutuoktinis bei 2011 m. gimęs ieškovės sūnus. Ieškovė nuo 2013-02-26 yra įsidarbinusi. Teismas vertino, kad abi šalys turi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tačiau šiuo metu pas tėvą sudaromos sąlygos vaikui yra palankesnės. Vaikui būnant tiek pas tėvą, tiek pas motiną būstas tenka keturiems asmenims, nors, ieškovės teigimu, jos sutuoktinis dažnai būna išvykęs, tačiau tėvo turimo gyvenamojo būsto plotas yra didesnis, ne bendrabutinio tipo, be bendro naudojimo patalpų, tėvui būstas priklauso nuosavybės teise. Nors butui įregistruota hipoteka, tačiau duomenų, kad įsipareigojimai nevykdomi nėra, atsakovas turi ir kito savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, iš kurio gali būti įvykdytos prievolės, todėl tikimybė netekti būsto nėra didelė; ieškovės nuomojamam būstui taip pat įregistruota hipoteka, tačiau būstas jos šeimai nepriklauso nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo teigti, kad asmeniškai ieškovė ir jos šeima yra suinteresuoti tinkamu įsipareigojimų vykdymu. Ieškovė turi keletą nepadengtų įsiskolinimų, kurių vykdymo terminas suėjęs, tame tarpe ir įsiskolinimas už išlaikymą vaikui. Duomenų apie kitokius atsakovo kreditorius byloje nėra. Teismo nuomone šiuo metu atsakovo galimybės užtikrinti maksimaliai pastovesnę vaiko aplinką yra geresnės. Iš byloje psichologinės ekspertizės akto duomenų teismas nustatė, jog vaiko santykiai tiek su tėvu ir motina yra paremti rūpesčiu, bendra veikla, abu yra reikšmingi asmenys vaikui. Vaikas taip pat teigiamai vertina tėvo sugyventinę bei bendrą veiklą su jos sūnumi, nors jai labiau patinka S. S.. Šiuo metu K. P. labiau norėtų gyventi su motina, kadangi gauna jos dėmesį, ilgisi brolio, ten yra daugiau draugų. Teismas padarė išvadą, kad toks vaiko noras gyventi pas motina nėra susiformavęs dėl pakankamai objektyviai pagrįstų priežasčių. Vaikui reikšmingi bei reikalingi abu tėvai, tačiau vaikas su motina paprastai pasimato kas antrą savaitgalį. Teismo nuomone tai yra pakankamai retai, todėl nesant pakankamų abiejų tėvų pastangų spręsti dėl galimybių dažnesniam vaiko bendravimui su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, vien tik vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali išspręsti problemą tik laikinai. Teismas pažymėjo, kad objektyviai pagrįstų duomenų, kad vaiko noras gyventi pas motiną yra aiškus, galutinis ir nesąlygojamas retų pasimatymų su ja, byloje nėra. Įrodymų, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nei numatyta pagal 2010-11-19 sprendimą byloje nėra pateikta pakankamai. Objektyvių duomenų, kad vaikui nebūtų leidžiama ar trukdoma bendrauti su motina, nėra. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra pareikštas, o pagal bylos aplinkybes nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šiuo metu būtina viršyti reikalavimus ir tokią tvarką nustatyti. Nenustatęs pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvestinį reikalavimą priteisti išlaikymą atmetė. Aplinkybės, kad ieškovė nenurodė tikslios informacijos apie turimus skolinius įsipareigojimus bylos aplinkybių kontekste nėra pakankamu pagrindu pripažinti, jog ji veikė nesąžiningai. Aplinkybes, kad ieškovė turi skolų nurodė ir įrodinėjo atsakovas, jam ir teko pareiga pateikti tokius įrodymus, todėl atsakovo argumentus dėl ieškovės piktnaudžiavimo procese atmetė. Teismas sutiko su institucijų teikiančių išvadas nuomone, kad pagrindo riboti motinos valdžią nėra. Nurodė, kad ieškovė domisi vaiko mokslo rezultatais, esant galimybėms siekia bendravimo su vaiku, rūpinasi dėl vaiko elgesio, sveikatos priežiūros. Vien tik aplinkybė, jog ieškovė turi įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo, remiantis bylos aplinkybių visetu nėra pakankamu pagrindu apriboti motinos valdžią. Priešieškinio pareiškimas viena iš atsakovo gynimosi priemonių. Tai, kad šalis nesugebėjo įrodyti savo atsikirtimų pagrindo negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti piktnaudžiavimą procesu. Taikant sisteminį, lingvistinį CPK 60 str. 4 p. bei LR advokatūros įstatymo 25 str. 1 d., reiškia, jog draudžiama advokatui atstovauti priešingai pusei byloje, iškeltoje jo tėvams, sutuoktiniui, vaikams, broliams ir seserims. Advokato padėjėja turi teisę atstovauti atsakovui, kaip savo broliui, CPK 56 str. 1 d. 4 p. pagrindu, pagal kurį atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Ieškinį ir priešieškinį atmetus šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Byloje patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisė po lygiai iš abiejų šalių, t.y. iš kiekvienos po 70,35 Lt (3 t., b. l. 136-140).

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-06-03 sprendimą dalyje, kurioje atmestas jos ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –jos reikalavimus patenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad teismas spendime neatsižvelgė į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šalių gyvenimo sąlygos yra nustatytos remiantis deklaratyviais samprotavimais. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad jos gyvenamasis būstas yra be bendro naudojimo patalpų, bute yra įrengti du kambariai, tualetas, vonios kambarys bei virtuvė. Kitas atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra menkavertis, atsakovas yra šio turto tik vienas iš daugelio bendrasavininkų. Ieškovė gyvena bute, kuriuo gali naudotis neribotą laiko tarpą, jame atliko remontą, įrengė atskirą kambarį K. P., šeima deda visas pastangas savo gyvenamojo būsto įsigijimui. Pagal 2010-11-19 teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 p. ieškovė yra atsakovui suteikto kredito to paties būsto įsigijimui, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas, laiduotoja. Nutraukus šalių santuoką, atsakovas liko gyventi būste, o ieškovė su vaiku gyveno nuomojamuose butuose. Teismas nevertino šalių galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką, nepasisakė apie tai, kad atsakovas, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas eilę metų yra registruotas darbo biržoje, jam siūlomo darbo nuolatos atsisako, visas jo gaunamas pajamas iš esmės sudaro gaunamos pašalpos, kaip asmens vieno auginančio nepilnametį vaiką, bei vaikui skiriami pinigai iš Vaikų išlaikymo fondo. Liudytojai patvirtino ir tai, kad atsakovas slepia pajamas, naudojasi jam valstybės teikiama parama, neoficialiai dirba savo garaže. Atsakovas byloje yra pateikęs aiškiai klaidingą antstolės pažymą apie ieškovės išlaikymo įsiskolinimą, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui yra nuolatos mokami pinigai iš Vaikų išlaikymo fondo. Abi šalys pripažįsta, kad iki 2010-11-19 teismo sprendimo duktė gyveno pas abu tėvus vienodais laiko tarpais, t.y. savaitėmis. Ieškovė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pareiškė 2011-12-20. Tai, kad teismas beveik du metus nagrinėjo civilinę bylą, nebuvo aktyvus ir nesistengė bylos išnagrinėti greitai ir operatyviai, nors ieškovė ne kartą prašė teismo pripažinti atsakovą vilkinus bylos nagrinėjimą, negali būti pagrindu tam, kad mergaitė beveik tris metus gyvena su tėvu, todėl jos gyvenamoji vieta negali būti keičiama. Nutraukus šalių santuoką K. P. liko gyventi su savo tėčiu. Teismas nevertino, ar nepilnametės teisėti interesai nebuvo pažeidžiami ir atitiko jos poreikius bei stabilią ir saugią aplinką kuomet ji buvo apgyvendinta viename kambaryje su svetimu paaugliu atsakovo sugyventinės sūnumi. Mergaitė teismo posėdyje nebuvo apklausiama. Nepilnametės mergaitės gyvenimas viename kambaryje su paaugliu berniuku esminiai negali atitikti jos interesų bei užtikrinti jai saugios ir stabilios aplinkos. Tokias išvadas patvirtino ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, kuri nurodė, kad toks svetimų vaikų apgyvendinimas negali būti toleruojamas. Atsakovas su savo sugyventine nėra įregistravęs santuokos, nepatvirtino ir to, kad santykius ketintų įteisinti. Ieškovės šeimos aplinka yra pakitusi į gerąją pusę. Ji sudarė santuoką su S. S., šeima turi gyvenamąjį būstą, jį suremontavo, specialiai įrengė kambarį K. P., ieškovė teismui yra pateikusi duomenis apie numatytą mokymosi įstaigą tam atvejui, jeigu mergaitės gyvenamoji vieta būtų pakeista. Šeimoje 2011-08-14 gimė sūnus A. S., kuris K. P. yra tikras brolis ir su kuriuo santykiai yra itin glaudūs ir artimi. Utenos mokyklos - vaikų darželio „Varpelis" 2011-11-18 pažymoje nurodoma, kad K. labiau norėtų gyventi su mama, pasakoja apie broliuką, pasiilgsta jo, mergaitei trūksta mamos šilumos. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrių byloje pateiktos išvadose nurodoma, kad mergaitė yra išreiškusi aiškų norą gyventi su mama. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad K. P. šiuo metu labiau norėtų gyventi su motina. Teismas darė neteisingas išvadas, kad nepilnamečio vaiko noras gyventi su savo mama nėra susiformavęs dėl aktyviai pagrįstų priežasčių. Ieškovė pareiškė teismui prašymą nepilnametę dukterį apklausti teisme tiesiogiai, kad nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjamas bei teismas turėtų galimybę išsiaiškinti vaiko norus pats betarpiškai ir įvertinti jo dėstomus motyvus. Toks ieškovės prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas, nors tam pritarė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Teismas suabejojo ekspertizės akto išvadomis ir įvertinęs jas kaip nepakankamas vaiko gyvenamajai vietai pakeisti, teismo posėdyje vaiko vis vien neapklausė, tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės. Teismas nepasinaudojo aktyvia teise sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko interesų, apsiribojo vien nepagrįsta ir vienpuse išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų išvadai dėl objektyviai pagrįsto vaiko noro gyventi su motina. Ieškovė teismui nurodė, kad 2010-11-19 sprendimu abi šalys sutarė, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu, tačiau ieškovei grįžus į Lietuvą ir susiradus gyvenamąjį būstą, mergaitės gyvenamoji vieta bus keičiama, nustatant ją su motiną. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino teismo apklausti ieškovės liudytojai J. B., J. T. bei J. Š., o 2013-02-18 posėdyje pripažino atsakovas, todėl ieškovė šių aplinkybių neprivalo įrodinėti. Ieškovė bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė akcentavo, kad K. P. moteriškumo ir lytinio identiteto jausmų formavimuisi, kurio turinį sudaro mergaitės kaip moters auklėjimas, jos higiena, moteriško autoriteto ir savigarbos formavimas, būtinas nenutrūkstamas motinos dalyvavimas dukters gyvenime. Mergaitė nuo gimimo iki civilinės bylos šalių skyrybų gyveno su mama, yra prie jos prisirišusi, mergaitės ir mamos santykiai yra labai šilti, paremti nuolatiniu bendravimu, rūpesčiu, todėl mergaitės kaip moters formavimuisi didžiausią įtaką ir turi turėti motina, o ne tėvo sugyventinė. Nurodytų aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, kas laikytina bylos esmės neatskleidimu.

Teismas aiškindamas dėl CPK 60 str. 4 d. bei LR Advokatūros įstatymo 25 str. 1 d. nuostatų ieškovės manymu, yra ydingas ir neteisingas, kadangi vadovaujantis CPK 56 str. 1 d. 4 p. Ž. J. brolį galėjo atstovauti tik kaip fizinis asmuo. Ji neturėjo jokios teisės CPK 98 str. pagrindu teikti teismui prašymo dėl advokato padėjėjos išlaidų atlyginimo, nes įstatymas nenumato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo fiziniam asmeniui. Ieškovė atsiliepdama į atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo prašė teismo CPK 95 str. pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovui 20 000 Lt dydžio baudą, pusė šios sumos paskiriant ieškovei. CPK 95 str. samprata neleidžia šaliai gintis priemonėmis, kurios yra akivaizdžiai vilkinančios teismo procesą, klaidinančios teismą ir aiškiai nepagrįstos. Atsakovas pareiškė priešieškinio reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kuris nebuvo paremtas jokiais pagrindais ar argumentais. Atsakovas turėjo žinoti, kad jo reikalavimo pareiškimui nėra teisinio pagrindo, kadangi naudojosi teisininko profesionalo pagalba, tačiau siekė ieškovę įbauginti bei vilkinti procesą. Teismo sprendimo išvados nėra pagrįstos išsamaus įrodymų tyrimo, jų vertinimo, išsamių ir pagrįstų motyvų, kuriais būtų grindžiamos teismo išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, taip pat nėra. Tokiu būdu, nėra atskleista bylos esmė, ko pasėkoje priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti aplinkybių, kurios, remiantis CK 3.169 str. 3 d., sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą. Sprendime teisingai nurodyta, jog šiuo metu pas tėvą sudaromos sąlygos vaikui augti yra palankesnės vaikui, gyvenamoji vieta įprasta ir pastovi, tėvo turimo gyvenamojo būsto plotas yra didesnis, be bendro naudojimo patalpų; tėvui būstas priklauso nuosavybės teise, nors butui įregistruota hipoteka, tačiau duomenų, kad įsipareigojimai nevykdomi nėra, atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto, ieškovės nuomojamam būstui taip pat įregistruota hipoteka, tačiau būstas jos šeimai nepriklauso nuosavybės teise, todėl ieškovė nėra asmeniškai suinteresuota įsipareigojimų vykdymu. Ieškovė turi keletą nepadengtų įsiskolinimų, kurių vykdymo terminas suėjęs, tame tarpe ir įsiskolinimą-išlaikymą vaikui, o darbo užmokestis yra tik nuo 2013-02-26. Vaiko noras gyventi su motina nėra susiformavęs dėl pakankamai objektyviai pagrįstų priežasčių. Duomenų, kad vaiko noras gyventi pas motiną yra aiškus, galutinis ir nesąlygojamas retų pasimatymų su ja, byloje nėra. Vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo pasikeitimu. Ieškovė neįrodė nei vienos iš savo nurodytų aplinkybių. Teismas išsiaiškino ir nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus, kuriuos reikia išsiaiškinti sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovo būste K. su E. yra skirtas 15.51 kv.m. kambarys. Jis per vidurį yra perskirtas didele trijų durų spinta. Dukra turi savo erdvę, kurioje yra visi būtini jai augti, vystytis bei mokytis reikalingi baldai bei daiktai. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso 1/4 dalys Buto/Patalpos - Buto, Pastato -Ūkio pastato, 25/200 dalys 0.2000 ha bendro ploto žemės sklypo. Kadangi turtas yra ant Alaušo ežero, tai jo vertė yra gana didelė. Apeliantė nepateikė teismui sutarties, iš kurios būtų galima spręsti, kokį laikotarpį šiame bute gyvens. Nuo 2007 m. gruodžio mėnesio, iki 2011 m. ieškovė pakeitė šešias gyvenamąsias vietas. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų nėra matyti, jog bute būtų kokios nors sanitarinės patalpos. Ieškovė nurodė, kad paaugus jos sūnui A. S., jis gyventų tame pačiame kambaryje su K. P.. Įrodymų, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nei numatyta pagal 2010-11-19 sprendimą byloje nėra pateikta pakankamai. Ieškovė neįrodė, jog ji ir jos šeima deda visas pastangas savo gyvenamojo būsto įsigijimui. Iš atsakovo teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis, t.y. jos įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko išlaikymą, įsiskolinimas kitiems kreditoriams, priverstinis skolų išieškojimas, vykdomas antstolių, vykdymo išlaidų nepadengimas, jos gaunamos pajamos, rodo, jog artimiausiu metu ji neturi jokių galimybių įsigyti nuosavą būstą. Atsakovas užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą, gauna nors ir nedideles, bet pakankamas pajamas. Jo draugė A. M. kas mėnesį gauna apie 1300,00 Lt atlyginimą už darbą. Tuo metu kai dėl oro sąlygų negalėdavo užsiimti individualia veikla arba, kai neturėdavo užsakymų automobilių remontui, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, aktyviai ieškojo darbo. Tuomet gaudavo socialinę pašalpą, kompensaciją už būsto šildymą, šaltą vandenį ir buitinių atliekų išvežimą, o K. mokykloje gaudavo nemokamą maitinimą. Ieškovei nemokant išlaikymo dukrai, kas mėnesį gaudavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Jis ir dukra visada buvo pavalgę, apsirengę, vyko į išvykas, visi komunaliniai mokesčiai ir paskola bankui „Swedbank, AB" mokami laiku. Atsakovas kelis kartus atsisakė darbo biržos siūlomo darbo dėl to, kad negalėjo tokio darbo dirbti. Ieškovės teiginiai, jog byloje patekti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui, yra nuolatos mokami pinigai iš Vaikų išlaikymo fondo, neatitinka faktinių duomenų, esančių byloje, todėl antstolės A. M. pateikti raštai apie ieškovės įsiskolinimą teismo buvo įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas nepiktnaudžiavo procesu, nei vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl jo kaltės. Teismas rūpinosi kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir laikėsi LR CPK nustatytų procesinių terminų visiems procesiniams veiksmas byloje atlikti. Ieškovė neteisingai nurodo, jog K. su tėvu gyvena nuo 2010-11-19. K. su atsakovu gyvena nuo 2010-08-17 ieškovei išvykus į Angliją. Ekspertizės akte nurodyta, jog K. P. nerekomenduojama apklausti teismo posėdyje, nes įtempta situacija tarp abiejų šalių jai kelia nerimą, ji tampa jautri, graudinasi, yra sumišusi dėl to, ką šiuo metu reikėtų vadinti savo šeima. Ekspertas nurodė, jog K. P. dar nesugeba visapusiškai suprasti ir kritiškai įvertinti kitų asmenų elgesio, prognozuoti sudėtingų įvykių eigos, numatyti jų tolimąsias pasekmes. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą apklausti nepilnametę dukrą teismo posėdyje bei įvertinęs bylos duomenis nurodė, jog vaiko noras gyventi su motina nėra susiformavęs dėl pakankamai objektyviai pagrįstų priežasčių ir nėra objektyviai pagrįstų duomenų, kad vaiko noras gyventi pas motiną yra aiškus, galutinis ir nesąlygojamas retų pasimatymų su ja, byloje nėra. Atsakovas nesutinka, jog mergaitės, kaip moters formavimuisi didžiausią įtaką turi turėti jos motina. Apeliantė teigia, jog teismas turėjo teikti jai privilegijas dėl lyties pažeidžiant LR Konstituciją ir kitus teisės aktus. Atsakovas su dukra bendrauja labai šiltai, atvirai, kartu sprendžia iškilusias problemas. Dukra yra tokio amžiaus, kad pati gali pasirūpinti savo higiena. K. visada padeda atsakovo gyvenimo draugė, su kuria K. sieja artimas ryšys. Ieškovė, susitikusi su vaiku, taip pat gali prisidėti prie savo dukros identiškumo formavimosi. Nuo 2007 metų gruodžio mėnesio, atsakovui su ieškove pradėjus gyventi atskirai iki 2010-08-17 K. gyveno po savaitę su kiekvienu iš tėvų. Tačiau dėl tuo metu ieškovės vedamo netinkamo gyvenimo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, ieškovė net ir tada dažnai nesugebėdavo gyventi su dukra visą savaitę. K. gerai sutaria su jo sugyventinės sūnumi. Teismas pagrįstai konstatavo, jog advokato padėjėja turi teisę atstovauti atsakovui, kaip savo broliui. Teisingai nurodė, jog pagal CPK 60 str. 4 p. bei LR advokatūros įstatymo 25 str. 1 d., draudžiama veikti priešingai savo artimųjų giminaičių interesams. Kadangi advokato padėjėja Ž. J. nuo 2010-06-01 yra įrašyta į advokatų padėjėjų sąrašą, užsiima individualia veikla, teikdama teisines paslaugas, yra sudariusi teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis (LR CPK 57 str. 3 d.) su atsakovu, tai ji negalėjo atstovo atstovauti kaip fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ji teisėtai ir pagrįstai išrašė sąskaitą už teisines paslaugas, priėmė atlygį, išrašė pinigų priėmimo kvitą ir pateikė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės argumentai, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems faktiniams duomenims. Priešieškinis buvo pareikštas pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu, byla nebuvo vilkinama. Atsakovas teikė teismui įrodymus, kad mama neišlaiko savo dukros, prie vaiko pasakoja apie teismo procesą. Tai, kad teismui neužteko duomenų, sudarančių pagrindą ieškovei apriboti motinos valdžią, nereiškia, jog priešieškinį teismui pateikė žinodamas, kad reikalavimo pareiškimui nėra teisinio pagrindo, siekė ieškovę įbauginti. Mano, kad apeliantės prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas (3 t., b. l. 162-174).

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes nenustatyta, kokios aplinkybės gali būti išaiškintos bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Byla Utenos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama ilgą laiką, šalys turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ir duoti išsamius paaiškinimus.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-19 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. P. (1 t., b. l. 11-12). Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su 2013-06-13 pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria buvo netenkintas ieškovės pareiškimas dėl 2010-11-19 patvirtintos sutarties sąlygos dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant ginčą visada reikia aiškintis, ar paduodantys ieškinį gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas, nei tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Dabartinė vaiko gyvenamoji vieta nustatyta šalių sutarimu. Taigi, pareiškus ieškinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (CPK 12, 178 str.).

Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Vertinant abiejų tėvų galimybes užtikrinti dukrai gyvenimo sąlygas, byloje nustatyta, kad nepilnametė dukra šiuo metu gyvena tėvo nuosavame 2 kambarių 49,43 kv.m. bute kartu su tėvu, jo sugyventine ir su sugyventinės sūnumi. Kambariai apstatyti visais reikalingais baldais, juose švaru, tvarkinga. Gyventi pas tėvą K. yra sudarytos tinkamos buitinės-moralinės gyvenimo sąlygos (1 t., b. l. 28, b.l. 53), kaip nurodė Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktos fotonuotraukos bei apklausti liudytojai A. G., N. P., A. K. (1 t. b. l. 52-53, 134-140, 3 t. b. l. 50-54).

Mergaitės motina- ieškovė gyvena panaudos sutarties pagrindu bendrabučio tipo dviejų kambarių bute, K. P. mamos bute taip pat yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi jai reikalingi baldai, tinkamos gyvenimo ir buitinės sąlygos vaikui augti ir vystytis (1 t., b. l. 42-43). Motina augina ir išlaiko mažametį vaiką- sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2011-07-05 ji įregistravo santuoką su S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jos sutuoktinį byloje nėra pakankamai, nes neaišku, ar jis turi daugiau vaikų, kaip su jais bendrauja ir pan.. Ieškovė ir jos šeima butu naudojasi panaudos pagrindais, teismui nepateikė jokios sutarties ar kitokių įrodymų, kokiam laikui ji šiuo butu galės naudotis. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, jog ji ir jos šeima deda visas pastangas nuosavo būsto įsigijimui, tačiau šiam apeliantės argumentui pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų. Nors byloje yra pateiktas J. S. 2013-04-11 prašymas iš jai priklausančio darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį į asmeninę V. P. sąskaitą banke pervesti 331 Lt dydžio išlaikymą K. P., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji yra skolinga ne tik už savo nepilnametės dukros išlaikymą, bet ir dideles sumas kitiems kreditoriams (3 t., b. l. 40, 92, 103, 107), byloje yra pateiktas 2012-12-27 kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str. (3 t., b. l. 97-99) Šis aktas liudija pareigos išlaikyti vaiką pažeidinėjimo faktą. Duomenų apie kitus atsakovo įsiskolinimus, išskyrus kreditą gyvenamajam būstui, byloje nėra. Ieškovė šiuo metu yra įsidarbinusi, jos nurodomos pajamos 750 Lt neatskaičius mokesčių (3 t., b. l. 103). Atsakovas nuo 2010-05-10 iki 2013-03-04 buvo įregistruotas darbo biržoje, jam 6 kartus siūlomo darbo atsisakė su pateisinama priežastimi (3 t., b. l. 80), 2013-03-01 atsakovui išduotas verslo liudijimas (3 t., b. l. 81).

Kaip matyti iš bylos duomenų, K. gyvenimas su tėvu nustatytas nuo 2010-11-19, tėvo gyvenamoji vieta nesikeičia nuo 2002 m., mergaitė čia gyvena nuo gimimo (1 t., b. l. 71, 93). Mergaitė lanko pradinę mokyklą, papildomai lavinama, mokosi muzikos, visada turi reikiamas priemones, paruošia namų darbus, tėvas tinkamai rūpinasi mergaitės lavinimu ir auklėjimu (1 t., b. l. 30, 73, 74). Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad mergaitė neturėtų viename kambaryje gyventi su atsakovo sugyventinės sūnumi, tačiau įvertinus tai, kad jų gyvenamąsias erdves skiria didelė spinta ir atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, kolegijos vertinimu, atsakovas šiuo metu turi galimybę nepilnametei dukrai suteikti stabilesnę aplinką, pakankamai rūpinasi jos auklėjimu ir lavinimu, todėl dėl to nėra pakankamo pagrindo mergaitės gyvenamąją vietą keisti ir nustatyti ją su motina.

Pagal CK 3.156 str. 1 d. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šio principo turima laikytis visais atvejais, sprendžiant bet kokius ginčus dėl vaikų, kilusius tarp tėvų. CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Civiliniame kodekse nenumatyta, kad vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, yra išskirtinė ar privaloma teismui. Ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis, nustatant, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą. Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo jų motyvacijos, kurią pateikia vaikas, svarbu įvertinti reikšmingas aplinkybės, kurios turėjo įtakos tokiam vaikų norui susiformuoti bei atsižvelgti į tokio amžiaus vaikų gebėjimą tinkamai įvertinti savo interesus, nustatyti prioritetus. Iš byloje esančių Utenos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, Utenos mokyklos-darželio „Varpelis“ rašto, matyti, kad K. myli ir mamą ir tėtį. Ji kalba, kad gerai pas tėtį, bet norėtų būti ir su mama, pasakoja apie mažąjį broliuką, pasiilgsta jo, norėtų daugiau su juo matytis, jaučiasi, kad mergaitei trūksta mamos šilumos, tačiau ji nori gyventi su mama (1 t., b. l. 42-43, 52-53, 73, 2 t., b. l. 13). 2012-06-29 nutartimi K. P. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė (2 t., b. l. 83-85). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad K. P. vertina ne gyvenimo sąlygas pas kiekvieną iš tėvų, tačiau jai rodomą dėmesį. K. P. gyvenimą su V. P. vertina teigiamai, tačiau šiuo metu jai trūksta J. S., ji jos ilgisi, šiuo metu labiau norėtų gyventi su J. S.. Nurodyta, kad K. P. nerekomenduojama apklausti teismo posėdyje, nes įtempta situacija tarp šalių jai kelia nerimą, ji tampa jautri, nežymiai graudinasi, yra sumišusi dėl to, ką šiuo metu reikėtų vadinti šeima, nes jaučiasi mylima ir globojama tiek abiejų biologinių tėvų, tiek su jais gyvenančių asmenų. Atliekant psichologinį tyrimą nustatyta, kad tiriamoji dar nesugeba visapusiškai suprasti ir įvertinti kitų asmenų elgesio, prognozuoti sudėtingų įvykių eigos, numatyti tolimąsias jų pasekmes. K. P. nurodė, kad pas mamą ji norėtų todėl, kad ši patenkina visus jos norus, mama visko priperka už gerą elgesį; tėtis geras, nes, kai ko paprašo, tai nuperka, kaip ir mama; kartais ir su mama susipyksta, bet būna po kelių minučių vėl gerai; A. yra tik teta, nes tėtis yra nesusituokęs, A. patinka, nes nuperka viską, bet S. labiau patinka, jis jai netikras tėtis, jis stiprus, kartais užkutena, pakelia į viršų; tėtis dažniau baudžia; E. kartais patinka, patiko, kai išsikeitė krepšinio kamuolį į čipsus (2 t., b. l. 151-154).

Iš ekspertizės akto matyti, kad vaiko santykiai tiek su tėvu, tiek su motina yra paremti jų rūpesčiu, tačiau negalima daryti išvados, kad jos noras gyventi pas motiną yra susiformavęs dėl pakankamai pagrįstų priežasčių. Pagrindinė priežastis, kurią nurodo mergaitė yra ta, kad tėvas griežtesnis, reiklesnis, tačiau tai neprieštarauja vaiko interesams, o juos atitinka, kadangi tėvo bendravimas su mergaitei taip pat, kaip ir motinos, pagrįstas meile ir rūpesčiu.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė šiuo metu negali užtikrinti nepilnametei dukrai kitokių geresnių auklėjimo ir auginimo sąlygų nei tas, kurias šiuo metu užtikrina atsakovas. Ieškovė nepagrindė, dėl ko dukros gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su ja labiau atitiktų dukros interesus, nei teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta su tėvu. Ieškovė neįrodė, kad teismo nustatyta gyvenamoji vieta su tėvu šiuo metu pažeidžia dukters interesus, atsakovas neturi galimybės išlaikyti ir rūpintis dukra, esanti aplinka jai tapo nesaugi, o tokia aplinka jai būtų sukurta pakeitus jos gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dukros interesus labiau atitinka nustatytos gyvenamosios vietos nekeitimas ir situacijos stabilizavimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepakeitė dukros gyvenamosios vietos ir ją paliko su tėvu.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas riboja jos bendravimą su nepilnamete dukra, tačiau reikalavimo nustatyti su dukra bendravimu tvarką nereiškė. Prašyme dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo nurodė, kad su atsakovu buvo susitarę, jog dukterį ji galės pasiimti kas antrą savaitgalį, t. y. penktadienį pasibaigus pamokoms ir privalo ją parvežti į namus sekmadieniais vakare, tačiau atsakovas vengia leisti bendrauti su dukra, sudaro įvairias kliūtis, kad ieškovė negalėtų atvykti pasiimti dukros, dažnai privalo ją šeštadienio vakarą atvežti į namus, draudžiama daugiau, nei kartą per dieną kalbėtis telefonu (1 t., b. l. 6). Byloje nustatyta, kad K. tėvai tarpusavyje nesutaria, kaltina vienas kitą, galima daryti išvadą, kad šių nesutarimų aplinkybėmis naudojasi ir teise į vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Kadangi šiuo atveju yra nagrinėjamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas, todėl nustačius aplinkybes apie šalių nesutarimus vaiko klausimu, gali būti taikoma LR CPK įtvirtintų taisyklių išimtis - leidimas apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis). Šeimos teisinių santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes vaikų teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo reikalavimo ribas ir nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su jos nepilnamete dukterimi atsižvelgiant į jos ieškinyje (1 t., b. l. 6) nurodytą susitartą su atsakovu bendravimo tvarką, kurios atsakovas iš esmės neginčija, nes nustatyta, kad abu tėvai myli savo dukrą, rūpinasi ja, bet vaikui daro neigiamą įtaką savo tarpusavio nesutarimais ir kaltinimais, o dėl to ir nesutaria tinkamai dėl bendravimo su dukra tvarkos, jeigu būna susitarę, ieško galimybės tos tvarkos nesilaikyti.

Apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą priešieškinį ir prašė šiai atsakovei skirti 20 000 Lt dydžio baudą, pusę šios sumos paskiriant ieškovei. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai tokio prašymo nepatenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašyme ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas piktnaudžiavo ar piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu minėtą apeliantės apeliacinio skundo argumentą ir jį atmeta. Atsakovas priešieškinį rėmė konkrečiomis aplinkybėmis, kurias teismas vertino, atmesdamas reikalavimus. Reikalavimų netenkinimo faktas šiuo atveju negali būti įvertas kaip piktnaudžiavimas procesu.

Ieškovė tvirtina, kad atsakovo negalėjo atstovauti advokato padėjėja Ž. J.. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, tokį pat vertinimą pateikia ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja, kad taikant sisteminį, lingvistinį teisės normų aiškinimą bei atsižvelgiant į LR Advokatūros įstatymo 25 str. 1 d. tikslus, darytina išvada, kad advokatui (advokato padėjėjui) draudžiama atstovauti priešingai suinteresuotai pusei byloje, iškeltoje jo tėvams, sutuoktiniui, vaikams, broliams, seserims, t. y. veikti priešingai savo giminaičių interesams. Išlaidų advokato at advokato padėjėjo pagalbai atlyginimą reguliuoja Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatos. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnis nustato, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai (CPK 56 str. 1 d. 1p., 2 p.), o jų atstovavimo išlaidas šalims teismas atlygina vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovui nėra priteistos, todėl ieškovės skundo argumentai dėl atstovavimo išlaidų irgi nepagrįsti.

Atsakovas pateikė dokumentus, kad jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui V. B. 800 Lt (3 t., b. l. 171). Šios išlaidos jam turi būti priteisiamos, tam nėra jokių kliūčių, nes ieškovės skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti nustatytą ieškovei J. S. bendravimo su nepilnamete dukra K. P., gimusia (duomenys neskelbtini) tvarką: ieškovė bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvyne, pasiimant dukrą iš atsakovo namų penktadienį iki19 val. ir parvežant į atsakovo namus sekmadienį iki 20 val., kas antrus metus šias metų šventes (su nakvyne): Naujuosius metus, Šv.Velykas, Šv. Kalėdas, bei kiekvienus metus vasaros atostogų metu 1,5 mėnesio (su nakvyne),vaiko paėmimą suderinus su atsakovu iš anksto prieš 7 kalendorines dienas.

Priteisti iš ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai: Laimutė SankauskaitėRamunė ČeknienėMargarita Dzelzienė