- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-336-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02683-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ 2906,99 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2020 m. balandžio 22 d. Vokietijoje dėl D. S., vairavusio transporto priemonę „Man Tgx“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė UAB „Vikreda“ buvo transporto priemonės „Man Tgx“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, minėta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutsches Büro Grüne Karte E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 2906,99 Eur sumai ieškovui, t. y., transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 2906,99 Eur. Pažymėjo, jog ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2906,99 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Vikreda“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad prie ieškinio pridėtos nuotraukos nėra kokybiškos ir ryškios, jose nesimato sunkvežimio apgadinimų; nėra aišku, ar sunkvežimio apgadinimai nėra atsiradę ankščiau. Pažymėjo, jog draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Nurodė, kad biuras, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 2 906,99 Eur, nepatikrino ir nevertino remonto sąmatoje pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, sunkvežimio keistinų dalių kainų ar reikalingumo keisti šias dalis; neįvertino galimai ir tos aplinkybės, jog nukentėjusiojo sunkvežimio dalis pažeidimų galėjo atsirasti ir iki įvykusio eismo įvykio. Atsakovės teigimu, nustatytas žalos dydis galimai yra neteisingas, o atlyginant žalą būtina atsižvelgti į sunkvežimio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Atsakovės nuomone, nacionalinių biurų žalos tarpusavio bendradarbiavimo praktika, vertintina kaip ydinga, sukelianti prielaidas nepagrįstai pasipelnyti trečiųjų asmenų sąskaitą bei pažeidžianti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad tikrasis žalos dydis byloje nėra nustatytas ir negali būti tenkinamas ieškinys, taip išplečiat žalos atlyginimo klausimą atsakovės atžvilgiu, kuris žalos administravime Vokietijoje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2906,99 Eur nuostolių; 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 344,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė byloje iš esmės kelia abejones, ar iš tiesų atsakovei priklausanti transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir apgadino turtą, bei ginčija reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nurodydama, kad reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių, negu galimai atsakovė sukėlė.
6. Teismas pažymėjo, jog pagrindiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės vairuotojo D. S. 2020 m. balandžio 22 d. 21:02 val. padaryto eismo įvykio faktą yra išduoti oficialių Vokietijos institucijų - Giustrovo policijos inspekcijos; tokie dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
7. Susipažinęs su byloje esančių įrodymų visuma, teismas sprendė, kad nekyla abejonių, jog 2020 m. balandžio 22 d. Vokietijoje dėl D. S., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „MAN TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis ir dėlto buvo padaryta materialinė žala. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė šios transporto priemonės priklausomybę atsakovei bei nurodė minėtą transporto priemonę vairavusio asmens duomenis. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš ieškovo 2020 m. liepos 17 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2020 m. balandžio 22 d. eismo įvykio žalos administravimą, tačiau duomenų byloje, kad atsakovė būtų nesutikusi ar neigusi faktą, kad D. S., vairavęs Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „MAN TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė Vokietijoje minėtą eismo įvykį, nėra pateikta, todėl atsakovės keliamos abejonės dėl to, kas padarė eismo įvykį ir kokia transporto priemone, atmestinos, kaip visiškai nepagrįstos.
8. Spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio, teismas nurodė, kad esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, paskelbtais su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB), administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.
9. Teismas nurodė, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės transporto priemone 2020 m. balandžio 22 d. padarytą 2906,99 Eur materialinę žalą. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose detalizuoti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos išlaidos šalinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo D. S. kaltės padaryto eismo įvykio. Teismo vertinimu, apskaičiuotas žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad žalos atlyginimą administravo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Būtent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Teismas pastebėjo, kad administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė 379,17 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti.
11. Atsižvelgęs į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės, todėl atsakovės teiginius apie tai, jog ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių negu atsakovė galimai sukėlė, ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sąskaita, atmetė kaip visiškai nepagrįstus.
12. Teismo vertinimu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl D. S., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovei priklausiusią transporto priemonę „MAN TGX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, todėl ieškovas privalėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atlyginti patirtus nuostolius, kurie ištyrus byloje esančių įrodymų visumą laikytini visiškai pagrįstais. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Skundžiamas sprendimas yra visiškai nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir neteisėtas; teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota praktika tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
13.2. Sprendime nurodyti ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs, vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl Vokietijos biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės atsiliepime į ieškinį bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi atsakovei; pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo aukščiau nurodytais išaiškinimais ir tenkindamas ieškinį pritaikė biuro nuostatus ir atsakovei.
13.3. Teismas nepagrįstai sprendimą motyvuoja tuo, kad atsakovė galėjo dalyvauti žalos administravime, tokiais savo veiksmais visiškai nepagrįstai išplėsdamas Biurų Vidaus nuostatus ir atsakovės atžvilgiu.
13.4. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolio ir jo dydžio, o skundžiamame sprendime tik besąlygiškai pritariama ieškovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į šių skaičiavimų pagrįstumą, teisingumą, būtinybę keisti ar remontuoti visas ekspertizės akte nurodytas detales, nevertinti atsakovės argumentai dėl ekspertizės akte nurodytų skirtingų darbo valandų įkainio. Teismas privalėjo tirti eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, tačiau to nedarė, visiškai nepagrįstai Vokietijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią, nors tai yra tik rašytiniai įrodymai; priimdamas skundžiamą sprendimą teismas formaliai pasirėmė ieškovo pateiktais dokumentais ir Vokietijos draudikų biuro pateiktomis sąskaitomis; toks besąlygiškas nacionalinio draudiko biuro pateiktos sąmatos atlyginimas net nesigilinat ir nesiaiškinant, ar tikrai visi nustatyti apgadinimai kilę dėl įvykusio eismo įvykio, pažeidė atsakovės interesus.
13.5. Teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė turėjo, bet nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, nes bylos nagrinėjimo metu to padaryti yra neįmanoma, kadangi šių įrodymų surinkti atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių, o ir iš karto po įvykio surinkti neturėjo pareigos.
13.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio bylose reikia skirti kelis teisinius aspektus: 1) eismo įvykio valstybės nacionalinio draudiko biuro Biurų Tarybos Vidaus nuostatuose įtvirtintą teisę į visų su eismo įvykiu susijusių išlaidų kompensaciją, kurią pagal tuos pačius nuostatus (netaikomus trečiųjų asmenų atžvilgiu), privalo sumokėti transporto priemonės registracijos vietos biuras 2) ieškovo CK, TPVCAPDĮ ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentuojama atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus asmenis, kuri visais atvejais turi būti vertinama dėl tokio reikalavimo, ar jo apimties, pagrįstumo. Vien aplinkybė, kad Vokietijos biuras priėmė sprendimą išmokėti atitinkamas sumas nukentėjusiajam ir/ar kad minėtas biuras turi išimtinę kompetenciją reguliuoti tokias žalas, automatiškai nesuteikia jokios prejudicinės galios nacionalinio draudikų biuro sprendimui. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras, eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims ir privalomąjį draudimą, paneigė atsakovės teisę į teisminę gynybą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2020 m. balandžio 22 d. apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti biurui (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerūpestinga.
14.2. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese (šiuo atveju buvo priešingai – atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti ir neteikti savo poziciją pagrindžiančių įrodymų), pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 46 punktas).
14.3. Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai, ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne (pvz.: LAT 2018-10-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-373-219/2018, 46 punktas). Taigi, šiuo atveju teismas atsakovui padarė išimtį - vertino jo prieštaravimus regresinio ieškinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti.
14.4. Biuras, pateikė visus atsakovo civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Vokietijoje. Papildomai buvo pateikta Biuro Žalų administravimo departamento išvada dėl Biuro reikalavimo pagrįstumo (Biuro 2022-02-08 rašto Nr. S-1982-22-(4.11.) 2 priedas). Biuras, taipogi, atsižvelgdamas į atsakovo nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentus, pateikė aktualų Vokietijos teisės turinį; tuo tarpu atsakovas apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, kurias parėmė Lietuvos teisės turiniu, kuris šiuo atveju nėra aktualus, nes eismo įvykis įvyko Vokietijoje
14.5. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės įgyvendinimo tokio pobūdžio bylose. Teismas tinkamai ir visapusiškai atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimą.
14.6. Vien tik abejonių pagrindu eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštos perkėlimas nuo žalą neapdrausta transporto priemone padariusio asmens sąžiningiems draudėjams, kurių mokamų įmokų dalis yra skirta nacionalinių draudikų biurų veiklos užtikrinimui, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnio nuostatose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (TPVCAPDĮ 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2009-12-24 įsakymas Nr. 1K-484 „Dėl atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų”).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
16. Byloje pateikti įrodymai, kad 2020 m. balandžio 22 d.. Vokietijoje (PP Speckmoor Sud kelyje) atsakovės „Vikreda“ vairuotojo D. S. vairuojama transporto priemonė MAN TGX, kurios valstybinis Nr. JTF19, sukdama kliudė sunkvežimį Scania ir dėl šios priežasties buvo padaryta žala Dieter Weisenberg galvijų pervežimo įmonei. VĮ Regitra duomenimis eismo įvykio dieną transporto priemonės valdytoja buvo atsakovė UAB „Vikreda“, transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
17. BECS Europos žalų administravimo biuras, remdamasis 2020-04-27 DEKRA ekspertize, dėl nurodyto draudiminio įvykio paskaičiavo žalą: remonto išlaidos – 1 648,68 Eur, ekspertų išlaidos – 560,84 Eur, bendrosios išlaidos – 25,00 Eur, viso 2234,52 Eur. BECS Europos žalų administravimo biuras 2020-07-16 pranešime nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusios trečiosios šalies reikalavimą atlyginti žalą sudaro: remonto išlaidos – 1 648,68 Eur, ekspertų išlaidos – 560,84 Eur, bendrosios išlaidos – 25,00 Eur; advokato honoraras 293,30 Eur, viso 2527,82 Eur. Vokietijos draudikų biuras „Grune Karte e. v.“ 2020 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė reikalavimą atlyginti 2906,99 Eur žalą (2527,82 Eur žalai atlyginti dėl apgadinimų ir 379,17 Eur administravimo mokestis). Ieškovas Vokietijos Biurui „GRÜNE KARTE E.V.“ 2020 m. rugsėjo 14 d. pervedė 2906,99 Eur pagal nuorodos Nr. LT-229.303-2020-B (Lietuvos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Šioje byloje ieškinys yra pareikštas TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai atsakovė jos naudojamos transporto priemonės nebuvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės neapdraudimas, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra specialūs, įstatymu įtvirtinti atsakomybės Draudikų biurui pagrindai. Transporto priemonės neapdraudimas kvalifikuotinas imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Dėl atsakovės UAB „Vikreda“ civilinės atsakomybės sąlygų
19. TPVCAPDĮ nustatyta pareiga transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui (valdytojui) drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui (valdytojui), pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – civilinė atsakomybė, t. y. biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) tenka pareiga biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) ir biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės.
20. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį – turi įrodyti biuras.
21. Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu.
22. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir kad minėtos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, nėra.
23. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį, reikšminga ta aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, jog transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti biuras.
24. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai.
25. Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 51 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo kaltės dėl transporto priemonės neapdraudimo privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nepaneigė.
26. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojama CK 6.249 straipsnyje. Šiuo atveju žala yra biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, biuro įrodinėjamą žalą sudaro biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas Vokietijos Biurui „GRÜNE KARTE E.V.“ 2020 m. rugsėjo 14 d. pervedė 2906,99 Eur pagal nuorodos Nr. LT-229.303-2020-B (Lietuvos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
27. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vien ta aplinkybė, jog biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą, automatiškai nelemia atsakovės pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pats nenustatė žalos dydžio, nes rėmėsi tik Vokietijos draudikų biuro pateiktais įrodymais.
Dėl žalos dydžio
14. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, nepakanka vien tik reikšti abejones dėl ieškovo pateiktų įrodymų.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl žalos dydžio, būtent biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovui nepakanka tik kritikuoti biuro atliktus žalos apskaičiavimus ir kelti abejones, jog nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir / ar teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 49 punktas).
16. Siekdamas pagrįsti žalos dydį, biuras pateikė įmonės DEKRA Automobil GmH žalos ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad remonto išlaidų suma yra 1648,68 Eur. Akte detaliai aprašyta važiuoklės įranga, skerdimui gabenamų galvijų transporto priemonės kėbulas, įvertinta bendra būklė ir techninė priežiūra, nurodyta, kad sunkvežimis buvo apgadintas iš dešinės pusės, keliose vietose suspaustas ir įlenktas aliuminis šoninis rėmas, nuplėštas šoninis gabaritų žibintas, subraižyta kėbulo apatinė dalis, stipriai sugadinta šoninės sienos suvirinimo siūlė, apie 2 mm nutrinta medžiaga ir subraižytas sparnas prie trečios ašie dešinėje. Taip pat nurodyta, kad išskyrus aprašytus pažeidimus/defektus, transporto priemonė, atsižvelgiant į pagaminimo metus ir naudojimą, yra geros būklės; kad nenustatyta jokių remontuotinų arba neremontuotinų ankstesnių defektų. Ekspertizės akte pateikta išsami remonto eiga, darbo užmokesčio, atsarginių detalių išlaidos. Nurodyta, kad sąmata pagrįsta automobilių remonto dirbtuvių valandiniais įkainiais; atskirai išskirtos darbo užmokesčio išlaidos remonto darbams (114 Eur/ val, viso 570 Eur ) ir dažymo išlaidos (149 Eur/val. viso 894 Eur), atsarginės detalės.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovo išmokėtas žalos dydis buvo nepagrįstas. Ieškovas atsakovei pranešė apie ginčo eismo įvykį 2020-06-30 raštu Nr. S-9441-20-(5.10), kuriame buvo nurodyta eismo įvykio data, vieta, žalą administruojantis Vokietijos Biuras, jo kontaktai, pateikta pildymui Biuro formą, taip pat nurodyta aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese, išaiškinta, kad priešingu atveju toks elgesys bus įvertintas kaip pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, galimai turėsiantis neigiamos įtakos galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų prieštaravimų vertinimui. Tačiau atsakovė, turėdama visas galimybes dalyvauti žalos administravimo ir atlyginimo eigoje, žinodama, kad atsakinga už padarytą žalą, galėdama susisiekti su nukentėjusiuoju ir jam atlyginti žalą tiesiogiai, to nepadarė, todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas atsakovei nedalyvaujant.
18. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
19. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas 2906,99 Eur nuostolių atlyginimas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
21. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovas, tačiau pastarasis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.