Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. A. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. vasario 10 d.; 1 (vieną) kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikotarpyje ne ankščiau kaip nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. ir ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 11 d., nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 518,878 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 397,371 g narkotinės medžiagos – kokaino ir ne mažiau kaip – didelį kiekį – 2 446,618 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai 2022 m. lapkričio 11 d., apie 10:15 val., atvyko į minėtą garažą, iš kurio paėmė su savimi dalį – 3,344 g narkotinės medžiagos – kokaino, tačiau išėjęs iš garažo iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos jo asmens kratos metu rado ir paėmė 3,344 g narkotinės medžiagos – kokaino, o atliktos kratos metu garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė likusią dalį – 394,027 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 2 446,618 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo T. A. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis viso proceso metu davė iš esmės vienodus, objektyvius ir kitais įrodymais patvirtintus parodymus. Aplinkybė, kad disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų sunkina jo procesinę padėtį, tačiau ir pradinio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme savo parodymų nekeitė. Visumoje nuteistojo parodymai ir prisipažinimas buvo vertinami ir laikomi atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

2.2. Pasak nuteistojo, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas turi būti vertinamas kompleksiškai, kartu su aplinkybėmis, apibūdinančiomis nusikalstamos veikos pavojingumą ir ją padariusį asmenį. Nuteistojo nuomone, vos švelnesnės nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto vidurkio laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarauja teisingumo principui.

2.3. Teismų praktikoje yra bylų, kuriose sprendžiant bausmės skyrimo klausimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teismai, įvertinę veikos ir asmenybės mažesnį pavojingumą liudijančių aplinkybių visumą, taiko BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiria daug švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Tai daroma net neišskyrus vienos ar kelių išimtinių aplinkybių. Nuteistasis teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, neproporcinga padarytam nusikaltimui ir nusikalstamos veikos padariniams, kurių faktiškai nėra.

2.4. Teismo parinktas laisvės atėmimo bausmės terminas – 8 metai – yra konkrečiai ir aiškiai nemotyvuotas. Nuteistasis teigia, kad laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, o taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas privalo argumentuotai ir įtikinančiai nurodyti, kodėl skiriamas konkretus laisvės atėmimo terminas ir neskiriamas švelnesnis. Išskyrus skundžiamame nuosprendyje paminėtas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kitus veiksnius, teismas privalėjo vertinti ir kitas svarbias ar išimtines aplinkybes.

2.5. Pasak nuteistojo, svarbu nustatyti, ar darant nusikaltimą buvo gauta nauda. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nei materialinės, nei kitos naudos darydamas nusikaltimą neturėjo. Teismas motyvuotai nurodė, kad kratos metu rasti pinigai nėra nei nusikaltimo įrankis, nei priemonė, nei jo rezultatas ir įsiteisėjus nuosprendžiui nutarė nuteistajam juos grąžinti. Be to, narkotinės medžiagos nebuvo niekam realizuotos ar išplatintos ir į civilinę apyvartą nepateko. Nuteistasis pripažįsta, kad prie pastarosios aplinkybės iš esmės prisidėjo policijos tyrėjai, tačiau ir nuteistojo vaidmuo bei pozicija ikiteisminiame tyrime turėjo nemenką vaidmenį.

2.6. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos bylose dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ypatingai kai asmuo teisiamas už vieną atvejį, kai narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos kitiems asmenims, o paimamos pareigūnų, teismų praktikoje yra taikomos gana plačiai. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas iš esmės yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Išanalizavus 2020-2021 m. teismų praktikos tendencijas, galima rasti ne vieną pavyzdį, kai teismai vietoje realios laisvės atėmimo bausmės paskiria net švelnesnę bausmės rūšį, todėl nuteistojo manymu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis neatitinka bausmės paskirties ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

N. T. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvius konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo veikos pavojingumą ir asmenybę, laikėsi BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, ir nuteistajam paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę.

5. Nuteistasis T. A. skunde teigia, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta. Nuteistasis nurodo, kad veiką pripažino, netrukdė tyrimui, darydamas nusikaltimą neturėjo nei materialinės, nei kitos naudos, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos kitiems asmenims, teigia, jog teismo parinktas laisvės atėmimo terminas yra konkrečiai ir aiškiai nemotyvuotas.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis; 2) kaltės forma ir rūšis; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai; 4) nusikalstamos veikos stadija; 5) kaltininko asmenybė; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės; 8) nusikalstama veika padaryta žala. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

7. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam gali paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės sušvelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑186‑942/2015, Nr. 2K‑179‑719/2022, Nr. 2K‑221‑976/2023, Nr. 2K-250-976/2023). Tokiu atveju turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K‑235‑648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K‑250‑976/2023).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam T. A. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat įvertinta ir T. A. asmenybė – Lietuvoje teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, taigi Lietuvoje laikomas neteistu, baudą sumokėjęs, teistas užsienyje (t. 4, b. l. 59–61), baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, vedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Be to, teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis visiškai pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nenustatyta, kad dėl veikos padarymo būtų kilę sunkių padarinių, jo siekį keistis ir daugiau nedaryti atitinkamų veikų bei nevartoti narkotinių psichotropinių medžiagų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. A. inkriminuota tik viena iš BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų – laikymas, turint tikslą platinti, nėra inkriminuota narkotinių medžiagų platinimo.

9. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas konstatavo, kad nuteistojo T. A. asmenybės bei padarytos veikos pavojingumas nėra toks, kad būtų galima teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad nuteistojo laikytas bendras narkotinių medžiagų kiekis apie penkis kartus viršijo labai didelio kiekio atitinkamų medžiagų minimalią ribą, tai, kad buvo rastos skirtingos narkotinės medžiagos ir kad jos buvo laikomos platinimo tikslu. Taigi nors nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis pripažino kaltę, netrukdė tyrimui, teisiamas už vieną atvejį, narkotinės medžiagos nebuvo realizuotos, rodo mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, tačiau dar labiau sušvelninti pirmosios instancijos paskirtą bausmę nesuteikia pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad kratos metu T. A. naudojamame garaže buvo rasti tušti pakavimo maišeliai ir dvejos elektroninės svarstyklės, ant kurių rasti narkotinių medžiagų pėdsakai (t. 1, b. l. 73–­97; 109–­117). Be to, T. A. naudotame mobiliajame telefone užfiksuotas intensyvus susirašinėjimas 2022 m. rudenį su nenustatytais asmenimis, kur T. A. užšifruota kalba tariasi dėl narkotinių medžiagų (įvardijamų kaip „dėžės“, „akiniai“, „dm“, t. y. „dūmas“, „arex“, t. y. „riešutas“, „amnez“, „gorilla blue“ ir t. t. ), dėl kiekių ir kainų, aptaria medžiagų kokybę; taip pat rastos nuotraukos su narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 20­191). Tai rodo, kad T. A. inkriminuotas nusikaltimas nebuvo spontaniškas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

10. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. V. 2024 m. gegužės 16 d. pranešimą apie įtarimą T. A. pagal 260 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį neteisėtai disponavus kokainu (t. 5, b. l. 98–99). Tačiau, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, ši prokuroro nurodyta aplinkybė kaip charakterizuojanti T. A. gali būti vertinama tik tuomet, jeigu jam dėl pranešime nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu bus priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.

11. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. A. pirmosios instancijos teismo paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, todėl ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.