Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1383-861/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-13
Bylos Nr.: e2A-1383-861/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18206-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Atsakovas: UAB ,,Menardis“
Ieškovas: D. T.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1383-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18206-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Menardis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei UAB ,,Menardis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Menardis“ 1 200 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodo, kad 2020 m. spalio 6 d. ieškovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) su atsakove, pagal kurią įsipareigojo ieškovei atlikti apdailos darbus bute (duomenys neskelbtini), loftas (duomenys neskelbtini) (nauja numeracija – (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad santechnikos darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl to buvo aplietos žemiau esančios patalpos, t. y. loftas (duomenys neskelbtini). Dėl 2021 m. birželio 19 d. ir 2022 m. sausio 13 d. aplietų patalpų Lietuvos draudimas išmokėjo atitinkamai draudimo išmokas 849 Eur ir 600 Eur. 2022 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Taikos sutartis tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ ir ieškovės, pagal kurią, ieškovė atlygino 1200 Eur reikalaujamą žalą AB “Lietuvos draudimas“. Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusius nuostolius ieškovei, nes netinkamai sumontavo santechninę įrangą, kadangi dėl vandens pratekėjimo iš netinkamai sumontuotos santechninės įrangos, atsirado turtinė žala, žemiau esančioms patalpoms.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo teismo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad iš ieškinyje pateiktos medžiagos atsakovė negali suprasti dėl kokių jos, kaip rangovo veiksmų, atsirado pažeidimai (kaimynų užpylimas vandeniu). Ieškovė, atsakovės teigimu, nepateikė defektinių aktų, nepakvietė dalyvauti surandant priežastį, nepateikė foto fiksacijų ir kitų reikalingų duomenų, norint nustatyti kaltininką, vandens prabėgimo priežastį ir kitas aplinkybes. Atsakovė papildomai nurodė, kad 2020 spalio 6 d. buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)tarp ieškovės ir atsakovės. 2020 gruodžio 22 d. elektroniniu paštu buvo pateiktas atliktų darbų aktas, už kurį buvo apmokėta. 2021 gegužės ir birželio mėn. elektroniniu paštu buvo suderinta, kad atsakovė nebevykdys darbų, ryšium su tuo, kad ieškovė būna dažniausiai užsienyje, yra sunki komunikacija, norint tinkamai atlikti darbus, reikalingas nuolatinis ir gyvas bendravimas, sprendžiant įvairius su įrengimu susijusius klausimus. 2021 birželio 2 d. ieškovė pateikė informaciją, kad jau yra paskirtas kitas rangovas, kuris pratęs darbus. Atsakovės teigimu, buvo pateikta naujo rangovo kontaktai. 2021 birželio 28 d. buvo gautas iš ieškovės pranešimas, kad po apačia esantiems kaimynams šlampa lubos. Po gauto pranešimo 2021 liepos mėn. įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo atsakovė, ieškovė, pastato savininko (vystytojo) atstovas, žemiau gyvenantys kaimynai. Susitikimo metu, po įvairių patikrinimų ir bandymų, priežasties nepavyko nustatyti. Tuo metu vyko pokalbis, kad gali leisti ir bendrosios pastato komunikacijos, t. y. per jas gali pratekėti vanduo. Juolab, kad tokių atvejų pasitaikė. Kaip nurodoma, po susitikimo, daugiau jokių aplinkybių, medžiagos, foto ir video fiksacijų bei kitų duomenų atsakovė nepateikė. Iš pateiktų aplinkybių matyti, kad ieškovės bute esančius darbus vykdė ne tik atsakovė, bet ir naujai nusamdyti rangovai, kurie tęsė darbus. Ieškovės pateiktame ieškinyje, pasak atsakovės, nėra pateikta jokios foto fiksacijos, jokio apžiūros ir/ar patikros akto, kuriame būtų nurodyta bei užfiksuota konkreti vieta, kuri buvo pažeista ir/ar blogai, netinkamai įrengta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu patenkino ieškinį. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

4.1 teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Statybos rangos sutartis sudaryta fizinio asmens – ieškovės, ir remonto darbais užsiimančio subjekto, juridinio asmens – atsakovės, šiai įsipareigojant, pagal Lokalinę sąmatą, kuri 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priedas Nr. 1., atlikti numatytus darbus, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (nauja numeracija – (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš Lokalinės sąmatos, kuri yra 2020 m. spalio 6 d. Statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Priedas Nr. 1, darbai buvo suskirstyti į tris etapus. Atsakovė pirmuoju etapu atliko šiuo darbus: santechnikos išvedžiojimas (su medžiagomis); esamų grindų nuvalymas ir išlyginimas; santechnikos įvadų nuo taško atvedimas iki taško; elektros skydelio įrengimas; boilerio atvedimas; priešgaisrinių dūmų daviklių atvedimas. Už minėtus darbus atsakovė ieškovei išrašė Atliktų darbų aktą Nr. 1., ir 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei apmokėti. Už minėtus darbus atsakovė paskaičiavo 4 286,94 Eur sumą. Ginčo dėl atliktų, pirmo etapo darbų fakto pateikimo ir apmokėjimo, tarp šalių nėra, todėl teismas nepasisakė plačiau;

4.2 nustatyta, kad po atsakovės atliktų ieškovės bute pirmo etapo santechnikos darbų, vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos, t. y. loftas (duomenys neskelbtini). 2021 birželio 28 d. atsakovė buvo informuota ieškovės pranešimu, kad po apačia esantiems kaimynams šlampa lubos;

4.3 2022 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta taikos sutartis tarp AB ,,Lietuvos draudimas“ ir ieškovės, pagal kurią ieškovė atlygino 1 200 Eur reikalaujamą žalą AB ,,Lietuvos draudimas“, už lofto, esančio (duomenys neskelbtini)apliejimą;

4.4 bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad vandens prabėgimas į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini), įvyko per boilerio sistemą. Ieškovės teigimu, santechnikui nusprendus pajungti boilerį, buvo nustatyta, kad dalis karšto vandens vamzdžio buvo nupjauta, t. y. buvo paliktas atviras nupjautas vamzdis. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė boilerio nuotraukas, bei vaizdo medžiagą, iš kurių matyti, kaip bėga vanduo per boilerio sistemą. Šiame kontekste teismas pastebi, kad boileris buvo atvestas, prijungtas ir pakabintas atsakovei atliekant pirmojo etapo darbus pagal 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

4.5 atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ji minėtus pirmojo etapo darbus (santechnikos darbus) atliko tinkamai. Atsakovės teigimu, ji boilerio atvedimo, prijungimo ir pakabinimo darbus atliko kokybiškai, kadangi buvo daromi boilerio testavimo/tikrinimo veiksmai, kurių metu jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Atsakovė taip pat neįrodė, kad dėl minėtos žalos atsiradimo kaltas yra kitas ieškovės pasamdytas rangovas. Bylos duomenimis, kitas ieškovės pasamdytas rangovas tęsė antrojo ir trečiojo etapo darbus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kitas ieškovės pasamdytas rangovas atliko būtent pirmojo etapo darbus, kurie ir buvo priežastis vandens prabėgimui į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini). Teismas pastebėjo, kad antrojo ir trečiojo etapo darbai nėra susiję su santechnikos darbais. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vandens prabėgimo į žemiau esančias patalpas, t. y. (duomenys neskelbtini), priežastis buvo atsakovės nekokybiškai atlikti pirmojo etapo darbai, susiję su santechnikos darbais (t. y. netinkamai sumontuota santechnikos įranga (boileris)). Jokių kitų lofto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinių nenustatyta, o keliamas versijas dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą), nepagrindė;

Atsiliepimas

4.6 atsakovė, atlikdama minėtus santechnikos darbus, pažeidė nurodytų įstatymų reikalavimus, todėl turi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Ieškovė atlyginusi kito asmens, šiuo atveju atsakovės, padarytą žalą, kaimynams, gyvenantiems žemiau jos lofto, turi į padariusį žalą asmenį (atsakovę) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis);

4.7 atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – pasireiškė tuo, kad atsakovė nekokybiškai atliko santechnikos darbus, t. y. netinkamai sumontavo santechnikos įrangą (boilerį), dėl to buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas aplinkybes patvirtina 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), byloje pateiktos nuotraukos, vaizdo medžiaga, šalių elektroninis susirašinėjimas, bei atsakovės ieškovei 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu išsiųstas Atliktų darbų aktas Nr. 1;

4.8 sprendė, kad ieškovės patirti 1 200 Eur nuostoliai (žala) yra visiškai įrodyti (CK 6.249 straipsnis);

4.9 atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nekokybiškai atliko santechnikos darbus, t. y. netinkamai sumontavo santechnikos įrangą (boilerį), dėl to buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); dėl vandens pratekėjimo iš netinkamai sumontuotos santechninės įrangos atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės, kaip juridinio asmens, turinčio teisę verstis statybos darbais, netinkamo pareigų vykdymo nekokybiškai atlikus santechnikos darbus, rezultatas;

Žemesnės instancijos teismas

4.10 teismas sprendė, jog yra pagrindas atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, kadangi byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, padaryta turtinė žala ir priežastinis ryšys tarp jų, kas sąlygojo ir atsakovės kaltės konstatavimą (CK 6.248 straipsnis);

4.11 konstatavo, jog ieškovė įrodė visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė turi į atsakovę regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į 1 200 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės nekokybiškai atliktų santechnikos darbų, dėl to užlieto apačioje ieškovės esančio buto, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 200 Eur nuostolių atlyginimą;

4.12 teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

2. Atsakovė UAB ,,Menardis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai, neprofesionaliai bei formaliai atliko savo pareigas, o sprendimas iš esmės surašytas formaliais pagrindais, siekiant kuo greičiau užbaigti bylą, visiškai nesigilinant į svarbias faktines aplinkybes. Teismas taip pažeidė proceso teisės principus ir normas - rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Nurodo, jog teismo sprendimas nėra pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu, teisingu (nešališku) jų įvertinimu, sprendimo motyvai nėra išsamūs;

2.2. teismas sprendimu priteisti nuostolių atlyginimą priėmė remdamasis byloje ne visais ištirtais įrodymais. Sprendime niekaip nemotyvavo, kodėl teismas atmetė išsamius apeliantės paaiškinimus bei parodymus, susijusius su sutarties įgyvendinimo aplinkybėmis, atitinkamai tai turėjo reikšmės neteisingam bylos išsprendimui, bylos esmė liko neatskleista;

2.3. teismas turėjo būti daug aktyvesnis, o ne visą įrodinėjimo naštą perkelti tik apeliantei, kurios galimybės rinkti įrodymus yra ribotos. Savo iniciatyva teismas galėjo surinkti įrodymus, skirti ekspertizes, apklausti liudytojus ir kt.;

2.4. teismo posėdžių metu ne kartą buvo prašoma pateikti apžiūros aktus, foto fiksacijas, buvo ne kartą žadėta jas pateikti, tačiau pateikta buvo neaiški vaizdinė medžiaga, nežinia iš kur paimta, neaišku, ar užfiksuota būtent ieškovės bute. Posėdžių metu ieškovė minėjo, kad problema išryškėjo pajungus ir paleidus boilerį. Šiuos veiksmus atliko ieškovės nauji rangovai. Atsakovė išvedžiojusi vamzdynus atliko hidraulinius bandymus, šiuos darbus priėmė atsakovės atstovas 2020 metų gruodžio mėn. ir už tuos darbus buvo atsiskaityta. Tačiau problemos prasidėjo, kai 2021 metų birželio mėn. Ieškovė nusisamdė kitus rangovus, tarp atsakovės ir ieškovės sutartis buvo nutraukta, likusius darbus tęsė nauji ieškovės rangovai.

Atsiliepimas

3. Ieškovė D. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog vandens prabėgimo į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini), priežastis buvo atsakovės nekokybiškai atlikti pirmojo etapo darbai, susiję su santechnikos darbais (t. y. netinkamai sumontuota santechnikos įranga (boileris)). Jokių kitų lofto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinių nenustatyta, o keliamas versijas dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą), nepagrindė;

Šalies argumentai

3.2. byloje nebuvo gauta jokių atsakovės prašymų, kuriuose būtų prašoma dėl negalimumo gauti vienus ar kitus įrodymus, jog juos išreikalautų teismas, o taip pat ir apie liudytojų ir kitų asmenų prašymą juos įtraukti į bylą ar apklausti;

3.3. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui visas aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir priteistas nuostolių atlyginimas iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. spalio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą tinkamai atlikti darbus, nurodytus Lokalinėje sąmatoje Nr. 1, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus ir priimtus darbus. 2020 gruodžio 22 d. elektroniniu paštu atsakovė ieškovei pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 1 (santechnikos išvedžiojimas, esamų grindų nuvalymas ir išlyginimas, santechnikos įvadų nuo taško atvedimas iki taško, elektros išvedžiojimas naujiems taškams nuo taško, elektros skydelio įrengimas, boilerio atvedimas, priešgaisrinių dūmų daviklių atvedimas), kurio pagrindu ieškovė atsiskaitė su atsakove. 2021 gegužės ir birželio mėn. elektroniniu paštu šalys suderino, jog atsakovė nebevykdys darbų pagal 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 birželio 28 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad po apačia esantiems kaimynams šlampa lubos.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Sutartimi atsakovė įsipareigojo pagal Lokalinę sąmatą, kuri 2020 m. spalio 6 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priedas Nr. 1., atlikti numatytus darbus, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nauja numeracija – (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš Lokalinės sąmatos, kuri yra 2020 m. spalio 6 d. Statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Priedas Nr. 1, darbai buvo suskirstyti į tris etapus. Atsakovė pirmuoju etapu atliko šiuo darbus: santechnikos išvedžiojimas (su medžiagomis); esamų grindų nuvalymas ir išlyginimas; santechnikos įvadų nuo taško atvedimas iki taško; elektros skydelio įrengimas; boilerio atvedimas; priešgaisrinių dūmų daviklių atvedimas. Už minėtus darbus atsakovė ieškovei išrašė Atliktų darbų aktą Nr. 1., ir 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei apmokėti. Už minėtus darbus atsakovė paskaičiavo 4 286,94 Eur sumą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl atliktų, pirmo etapo darbų fakto pateikimo ir apmokėjimo, tarp šalių nėra.

8. Išanalizavus apeliacinio skundo argumentus matyti, kad atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad žala ieškovės turtui atsirado dėl kokių nors atsakovės veiksmų. Mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės, taip pat pažeidė rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Vertina, jog teismo sprendimas nėra pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu, teisingu (nešališku) jų įvertinimu, sprendimo motyvai nėra išsamūs. Pažymi, jog buvo prašoma pateikti apžiūros aktus, foto fiksacijas, tačiau pateikta buvo neaiški vaizdinė medžiaga, neaišku ar iš ieškovės buto. Posėdžių metu ieškovė minėjo, kad problema išryškėjo pajungus ir paleidus boilerį. Šiuos veiksmus atliko ieškovės nauji rangovai. Atsakovė išvedžiojusi vamzdynus atliko hidraulinius bandymus, šiuos darbus priėmė atsakovės atstovas 2020 metų gruodžio mėn. ir už tuos darbus buvo atsiskaityta. Tačiau problemos prasidėjo, kai 2021 metų birželio mėn. ieškovė nusisamdę kitus rangovus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

9. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vandens prabėgimo į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini), priežastis buvo atsakovės nekokybiškai atlikti pirmojo etapo darbai, susiję su santechnikos darbais (t. y. netinkamai sumontuota santechnikos įranga (boileris)). Jokių kitų lofto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinių nenustatyta.

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ji minėtus pirmojo etapo darbus (santechnikos darbus) atliko tinkamai. Nors atsakovė teigė, kad ji boilerio atvedimo, prijungimo ir pakabinimo darbus atliko kokybiškai, kadangi buvo daromi boilerio testavimo/tikrinimo veiksmai, kurių metu jokių trūkumų nebuvo nustatyta, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Apeliantė akcentuoja, jog ieškovė minėjo, kad problema išryškėjo pajungus ir paleidus boilerį, o šiuos veiksmus atliko ieškovės nauji rangovai, todėl vertina, kad dėl žalos atsiradimo kaltas yra kitas rangovas. Minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Apeliantė niekaip nepagrindė savo argumentų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kitas ieškovės pasamdytas rangovas tęsė antrojo ir trečiojo etapo darbus. Duomenų apie tai, kad kitas ieškovės pasamdytas rangovas atliko būtent pirmojo etapo darbus, kurie ir buvo priežastis vandens prabėgimui į žemiau esančias patalpas, t. y. loftą (duomenys neskelbtini), nėra.

11. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas savo iniciatyva galėjo surinkti įrodymus, skirti ekspertizes, apklausti liudytojus, o to nepadarius liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo jokių argumentų, kokias aplinkybes neapklausti liudytojai galėtų nurodyti, kurios galėtų turėti reikšmę šios bylos išnagrinėjimui. Akcentuotina, jog apeliantė neteikė prašymų pirmosios instancijos teismui skirti teismo ekspertizę ar apklausti liudytojus, byloje nebuvo gauta jokių atsakovės prašymų, kuriuose būtų prašoma dėl negalimumo gauti vienus ar kitus įrodymus, jog juos išreikalautų teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad, neapklausus liudytojų, neskyrus ekspertizių, liko neatskleista bylos esmė. Taip pat apeliantė turėjo teisę prašyti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytojus, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Apeliantės teiginiai, jog teismas nebuvo aktyvus, byloje savo iniciatyva nerinko įrodymų, atmestini, nes nagrinėjama byla nėra priskirta bylų kategorijai, kurioje teismas privalo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Apeliantės teiginiai, kad teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus, teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais, yra nedetalizuoti ir nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno argumento ir aiškiai įvardijo, kuo remiantis buvo prieita vienos ar kitos išvados.

12. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

13. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės UAB ,,Menardis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaDonata Kravčenkienė