Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

3.1.7.1.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.16; 3.1.18.6; 3.2.6.1

2019 m. balandžio 25 d.

dalyvaujant ieškovei A. S., ieškovės atstovei advokatei V. V., atsakovui E. P., atsakovo atstovei advokatei L. J., institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisiu skyriaus atstovams A. B. ir E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė ieškiniu (I t., b. l. 1-5) prašė: 1. Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. 2. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. po 600,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. 3. Priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. P. įsiskolinimą 1630,00 Eur. 4. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ji ir atsakovas E. P. turi bendrą vaiką – sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog nuo sūnaus gimimo E. P. nesirūpino sūnumi ir jo neaugino. Pažymėjo, jog viena augina du nepilnamečius vaikus: Sūnų D. P. ir sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas kiekvieną mėnesį perveda sūnaus D. P. išlaikymui po 150,00 Eur, tačiau didesnio išlaikymo sūnui teikti geranoriškai nesutinka.

3. Ieškovė ir du nepilnamečiai vaikai gyvena jos nuosavame trijų kambarių bute. Prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamąją vietą su ja, nes nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos yra geros – butas erdvus, vyresnysis sūnus turi atskirą kambarį.

4. Pažymėjo, kad jos per mėnesį gaunamų pajamų suma sudaro 483,98 Eur. Sūnaus D. P. išlaikymui skirtų 300,00 Eur suma per mėnesį yra nepakankama, kad patenkinti jo poreikius. Yra sudariusi išperkamosios nuomos sutartį dėl lengvojo automobilio įsigijimo, pagal šią sutartį kiekvieną mėnesį jos mokama suma sudaro 114,68 Eur. Taip pat sudarė vartojimo kredito sutartį būtinųjų poreikių tenkinimui. Prie sūnaus D. P. išlaikymo ir mokesčių už būstą bei maistui įsigyti kiekvieną mėnesį prisideda jos tėvai, duodami 500,00 Eur.

5. Pagal sūnaus D. P. 2018 m. rugsėjo mėn. poreikių lentelę, vidutiniškai per mėnesį sūnaus auginimui išlaidžia: 147,00 Eur - priemonėms; 79,00 Eur žaislams; 102,00 Eur – aprangai; 34,00 Eur – higienos priemonėms; 29,00 Eur – sveikatos gerinimo priemonėms; 100,00 Eur – maistai; 66,00 Eur – sauskelnėms; 50,00 Eur buities išlaidoms ir 20,00 Eur kurui. Vidutiniškai per mėnesį išlaidos nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui sudaro apie 626,60 Eur. Planuoja samdyti auklę ir jai sumokėti už sūnaus D. P. priežiūrą, nes nusprendė grįžti į darbą. Nurodė, jog samdyti auklę pilnai darbo dienai sudarytų ne mažiau kaip 600,00 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad sūnaus D. P. išlaikymo išlaidos sudarytų 1226,60 Eur per mėnesį. Todėl iš atsakovo prašo priteisti pusę sumos, reikalingos per mėnesį nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, t. y. po 600,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

6. Atsakovo išlaikymo skola susidarė dėl to, jog išlaikymas teikiamas iš dalies, t. y. netenkinant visų būtiniausių vaiko poreikių. Vidutiniškai per mėnesį išlaidos nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui sudarė apie 626,00 Eur. Atsakovas E. P. turėjo skirti pusė šios sumos, t. y. 313,00 Eur nuo sūnaus gimimo, tačiau pervesdavo tik 150,00 Eur. Todėl nuo sūnaus D. P. gimimo dienos per 10 mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos susidarė 1630,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kurį prašo iš atsakovo priteisti.

7. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį (I t. b. l. 133-1338) su atsakovo prašoma bendravimo tvarka sutiko tik iš dalies ir prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad dėl vaiko miego apie 18.00 val. prašo teismo nustatyti, jog atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną trečiadienį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį 7.30 val. Nurodė, jog tokia bendravimo trukmė atitiktų vaiko interesus, nes pas atsakovą vaikas galėtų pamiegoti, o po to bendrautų su atsakovu iki 21.00 val., vėl būtų prausiamas ir guldomas miegoti.

8. Prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą neporinį savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Sutinka su atsakovo pageidavimo vaiko atostogas padalinti į tris dalis, tačiau prašo nustatyti konkrečius tris mėnesius, kurių metu vaikas po 10 dienų praleis su atsakovu. Ji su nepilnamečiu sūnumi atostogauja liepos mėnesį, tad atsakovas šį mėnesį su vaiku pagal nustatytą tvarką nebendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

20. Gimimo įrašo nuorašas patvirtina, jog A. S. ir E. P. yra nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (I t., b. l. 7). D. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra A. S., kuri nuo (duomenys neskelbtini), yra išsituokusi (I t., b. l. 8,9). A. S. šeimoje yra nepilnamečiai vaikai: D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurių deklaruota gyvenamoji vieta su motina (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 22,23). Pateikti duomenys apie tai, jog G. K. ir A. K. (A. S. tėvai) 2018-11-01 raštu patvirtino, kad duoda kiekvieną mėnesį nuo D. P. gimimo po 500,00 Eur vaiko išlaikymui (I t., b. l. 12). Pateikta pažyma apie laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-09-30 A. S. išmokėta ligos, motinystės ir vaiko priežiūros išmokas (2018-08-01-2018-08-31 vaiko priežiūros išmoka sudarė 483,98 Eur) (I t., b. l. 24-25). 2018-09-05 UAB „Mokilizingas“ suteikė A. S. 1337,63 Eur vartojimo kreditą 48 mėn., mokant kas mėnesį po 35,75 Eur (47 mėn.) (I t., b. l. 14-15). 2016-05-26 Išperkamosios nuomos sutartimi UAB „Nordea Finance Lithuania“ lizingo gavėjai A. S. finansinės išperkamosios 84 mėn. nuomos pagrindu perdavė lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, mokant kas mėnesį po 114,68 Eur įmoką (I t., 16-17,18-20). VĮ „Regitra“ duomenimis A. S. nuosavybe registruota viena transporto priemonė („(duomenys neskelbtini)“) (I t., b. l. 21). VĮ Registrų centras duomenimis A. S. asmenine nuosavybe registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), E. P. nuosavybe registruoti: žemės sklypo ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriems taikyta hipoteka, asmenine nuosavybe 1/6 dalis 0,0835 ha žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 10-11;73-75;76-78). Pateiktas „Swedbank“, AB banko išrašas, pagal kurį laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2019-03-13 atlikti 14 pavedimų (D.) po 150,00 Eur gavėjai A. S. (I t. b. l. 51,251). E. P. darbo užmokestis pagal 2018-12-06 pažymą sudarė 1702,04 Eur per mėnesį (2018 m. spalio mėn.), pateikta informacija apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2018-01-01 iki 2018-12-06 (I t., b. l. 79,80-81,82-83). Pateikti E. P. „Swedbank“, AB, banko sąskaitos išrašai laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-06 apie kas mėnesį mokamų: apie 29,00 Eur paskolos dalį ir apie 13,00 Eur palūkanas, kitos paskolos apie 149,00 Eur dalį, apie 23,00 Eur palūkanas ir turto draudimo 6,58 Eur įmoką (I t., b. l. 84,85,86), kitus mokamus mokesčius (I t., b. l. 87,88-90,91). E. P. turi 30 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 750,00 Eur, taip pat E. P. turi 500 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ privačios bendrovės (akcinės ribotos bendrovės) akcijų, kurių vertė 500 GBP (svarų sterlingų), pajamų iš nurodytų bendrovių (kitų pajamų 2017 - 2018 m.) nėra gauta.

Dėl vaiko gyvenamosioms vietos nustatymo.

21. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios nustatymo. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1,2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, o vaiko gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, vaiko auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

22. Atsakovas sutiko, jog nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina.

23. Bylos duomenimis D. P. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina. Ieškovė prašė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Išvadą teikianti institucija išvadoje ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neprieštaravo, nurodė, jog vaiko D. P. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, nes vaikas nuolat augdamas kartu su ja yra natūraliai prie motinos prisirišęs. Institucija nėra gavusi informacijos apie netinkamą ieškovės vaikų priežiūrą. Nenustatyta, jog nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos būtų jam netinkamos.

24. Todėl sutinkant atsakovui, neprieštaraujant institucijai teikiančiai išvadą ir vaikui nuo gimimo gyvenant su ieškove, esant ieškovės prašymui, vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina A. S. ir tai nepažeis nepilnamečio vaiko interesų (CK 3.169 str. 1,2 d.). Tuo šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

25. Tačiau atsakovo įsitikinimu teismas sprendime privalo nurodyti, jog ieškovė savo ir vaiko gyvenamąją vietą gali pasirinkti tik vietą Lietuvos Respublikoje, kadangi vaiko išvežimas į užsienį prieštarautų vaiko interesams, pažeistų atsakovo teises, užkirstų kelią jam įgyvendinti faktinę galimybę matytis ir bendrauti su vaiku. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka.

Pažymėtina, jog skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su motina tik Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu toks atsakovo siekis būtų patogiausias tik jam, nors abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Nėra duomenų, jog ieškovė keistų savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, tačiau net ir tai savaime nereiškia, kad nuo teismo sprendimo ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra tik Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl iš dalies pagrįstas šalių prašymas nustatyti bendravo tvarką. Taigi teismo sprendimu nustatytina detali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, neapribojant jo ir ieškovės gyvenamosios vietos tik Lietuvos Respublikoje, tuo netenkinant atsakovo prašymo. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina motinos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, tuo visiškai tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus.

26. Pažymėtina, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką, 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Iš ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovės ir jos atstovės pasisakymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 600,00 Eur išlaikymą sūnui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Nustatyta, jog tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl atsakovo pareigos teikti išlaikymą sūnui, 150,00 Eur dydžio išlaikymas sūnui per mėnesį yra teikiamas. Tačiau atsakovas su ieškovės nurodytu ieškinyje išlaikymo vaikui dydžiu nesutinka. Kaip nurodo ieškovė, atsakovo teikiamas 150,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui nėra pakankamas, kad patenkinti jo poreikius. Atsakovas nurodo, jog galėtų teikti ir teikia tik iki 215,00 Eur išlaikymą sūnui, o ieškovės prašomo 600,00 Eur dydžio išlaikymo sūnui per mėnesį nebūtų pajėgus teikti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė vaiko išlaikymui reikalingas mėnesio poreikius 2018 m. rugsėjo, gruodžio mėn., 2019 m. sausio, vasario mėn. (I t., b. l. 13,110,142,165). Atsakovas ieškovės nurodytus vaiko poreikius neginčijo, nurodydamas, jog didžioji dauguma lentelėje nurodytų pirkinių (maitinimo kėdutė, vaikštynė, žieminiai viršutiniai rūbai, kelnės, kojinės, džemperiai, higienos priemonės ir kosmetika) nėra perkami kas mėnesį. Taip pat mano, kad mažai tikėtina, jog ieškovė kas mėnesį perka vaikui po tris žaislus ir išleidžia jiems net 80,00 Eur, taip pat nepagrįsta ir lentelėje nurodyta suma, išleidžiama vaistams – 28,72 Eur, kurui – 20,00 Eur, buičiai – 50,00 Eur. Pažymi, jog auklės paslaugos nėra būtinos vaiko poreikių tenkinimo išlaidos, nes vaikas nuo 2019-06-15 gali pradėti lankyti valstybinį darželį, o ir privataus darželio pusė kainos per mėnesį jis siūlė ieškovei kompensuoti.

Tačiau iš dalies sutinka su ieškovės nurodytais nepilnamečio vaiko poreikiais per mėnesį: kūdikio priemonės (iš dalies), higienos priemonėms ir kosmetikai, sveikatos priežiūros priemonėms, maistui ir buičiai, kurui. Šie kasdieniai ir būtini vaiko poreikiai atitinka teisingumo ir protingumo standartus bei nėra neproporcingi, skirti prabangos prekių įsigijimui. Teismas tuo pačiu sprendžia, jog ieškovės nurodytos lėšos kūdikio priemonės (skėtukui, automobilinei kėdutei) žaislams, gydytojų konsultacijoms, negali būti priskiriamos vaiko poreikiams tenkinti ir užtikrinti skiriamoms būtinosioms lėšoms. Prie šių lėšų skyrimo gali prisidėti išimtinai pati ieškovė, siekdama sudaryti savo vaikui geriausias sąlygas. Taip pat prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų negali būti priskirtos būsimos išlaidos auklei ar privačiam darželiui, nes šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir augina sūnų. Atsakovas nurodė, jog nevengia kompensuoti pusės sūnaus sveikatos priežiūros papildomų išlaidų, todėl dėl jų teismas papildomai nepasisako nesant šalių ginčo ir ieškovės reikalavimo ieškinyje dėl šių patirtų išlaidų dalies priteisimo.

Atsakovas nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, jog nuo gimimo rūpinasi sūnumi, pirko jam žaislus, rūbus ir tuo po 65,00 Eur vidutiniškai prisidėjo ir prisideda prie sūnaus išlaikymo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių ir būtinų vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovei nuo sūnaus gimimo perveda po 150,00 Eur ir tuo prisideda prie vaiko išlaikymo vaiką.

Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 483,98 Eur, ji asmeninės nuosavybės teise turi butą, taip pat išperkamosios nuomos būdu perkamą 1 transporto priemonę, turi kreditorinį įsiskolinimą. Ieškovės tėvai nurodė, kad prisideda prie nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymo ir kitų ieškovės išlaidų apmokėjimo per mėnesį skirdami 500,00 Eur. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, jog nepateikta įrodymų, jog jie yra pajėgūs tokio dydžio piniginę paramą skirti ieškovei. Atsakovas dirba, jo pajamos sudaro apie 1700,00 Eur per mėnesį, jis turi dalį žemės sklypo, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, pagal banko paskolą, įkeistus bankui, kitų kreditorinių įsipareigojimų. Nėra duomenų apie kitas ieškovės ir atsakovo pajamas. A. S. išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, E. P. nurodė, jog finansiškai išlaiko draugę, kuri laukiasi dvynių. Todėl šiuo metu atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip geresnė nei ieškovės.

Šalių tarpusavio susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog jų santykiai yra gana konfliktiški. Tačiau ieškovė turi teisę prašyti priteisti išlaikymą vaikui ir šia teise naudojasi, o iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje akivaizdu, jog jų elgesys tarpusavyje yra konfliktiškas. Teismo vertinimu atsakovas yra sveikas ir darbingas, jo gaunamos pajamos yra didesnės, kad jis didesnę jų dalį nei ieškovė skirtų ne tik savo pragyvenimui, draugės išlaikymui, bet ir sūnaus išlaikymui. Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog atsakovas turi pareigą rasti būdus ir galimybes, kaip didesne dalimi išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Atsižvelgęs į turimus rašytinius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį ir nesiedamas išlaikymo vaikui dydžio priteisimo su minimalia mėnesine alga, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog 215,00 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas būtiniausių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaiko amžių, jo poreikius ir k.t. Atsakovo teikiamas po 150,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui per mėnesį nėra pakankamas. Įvertinus aukščiau išdėstytą, iš atsakovo priteistinas 215,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi dėl išlaikymo priteisimo į teismą dienos (2018-11-08) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečio vaiko motinai A. S. (CK 3.185 str. 1 d.). Išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui 10 mėn., t. y. nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2018-11-08 (iki ieškinio pateikimo teismui dienos). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1630,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu ir pažymi, jog nėra skolingas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas įvertinęs atsakovo argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, mano, jog jis neįrodė, jog jo pirkti žaislai, rūbai ar kiti daiktai buvo būtini vaiko poreikių tenkinimui, o 150,00 Eur suma vaikui išlaikyti nebuvo pakankama. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė tinkamai, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Įvertinęs atsakovo argumentus, bylos rašytinę medžiagą, teismas sprendžia, kad ir ieškovė iš dalies įrodė, jog per 10 mėnesių, už kuriuos ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, vaiko poreikiai buvo tokie, kad būtų tikslinga išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 163,00 Eur. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovui teikus po 150,00 Eur išlaikymą vaikui, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018-11-08 tikslinga skaičiuoti po 65,00 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 650,00 Eur.

Be to, teismas pažymi, kad atsakovas gimus vaikui gavo išmoką, iš kurios ir turėjo galimybę sūnui nupirkti žaislų, kitų daiktų, rūbų jam. Šie pirkiniai nelaikytini prisidėjimu pastovia 65,00 Eur suma kas mėnesį prie išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Tiek atsakovas, tiek ieškovė turi savo atskirus žaislus vaikui, kitus daiktus, kurių nepirko bendrai, dėl jų pirkimo nesitarė, todėl jie negali būti priskirtini išskirtinai būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Tačiau tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo ir yra konfliktiški santykiai, jie tarpusavyje minimaliai nebendrauja, atsakovas neatleidžiamas nuo pareigos tinkamai teikti išlaikymą vaikui. Ieškovė nėra atsisakiusi savo reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistinas 650,00 Eur ((215,00 Eur – 150,00 Eur) x 10 mėn.) dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Tuo yra iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Atsižvelgiant į atsakovo priešieškinio reikalavimus, ieškovės atsiliepimo argumentus, šalių parodymus teismo posėdžio metu, teismo nutartimi jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaiko amžių, teismas nustato atsakovo detalią bendravimo su vaiku tvarką su tam tikrais apribojimais. Teismas nenustatė, jog atsakovui yra trukdoma bendrauti su vaiku. Šalys laikiną bendravimo tvarką vykdo tinkamai, išvadą teikianti institucija nėra gavusi skundų dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo, teismo vertinimu, šalys laikinąją bendravimo tvarką prašė pakeisti tik iš esmės ją detalizuojant konkrečiau. Pastebėtina, jog nors šalių tarpusavio elgesys išlieka konfliktiškas, šalys rodo pastangas ir supratingumą ir jau lanksčiau susitaria ir prisiderina viena prie kitos ir vaiko interesų bei jo poreikių. Todėl teismas iš esmės palieka jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią, teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, koreguodamas tik atsakovo pasiėmimo vaiko iš ieškovės pradžios laiką bei įterpdamas įpareigojimą atsakovui pranešti ieškovei apie vaiko susirgimą ir pakoreguodamas atsakovo bendravimą su vaiku švenčių dienomis. Teismas mano, jog šiuo metu nėra aktualus vaiko bendravimo telekomunikacijų priemonėmis su atsakovu klausimas, todėl jo nenustato, taip pat netaiko ieškovės prašymo leisti jai bendrauti su vaiku liepos mėnesį, per jos atostogas, nes nėra aišku, kada tokios atostogos jai bus paskirtos, ir ar nesidubliuos su atsakovo prašomu atostogų (10 d.) laikotarpiu (Su šiuo 3 atskirų laikotarpių atsakovo atostogų laikotarpiu ieškovės atstovė sutiko teismo posėdžio metu).

Teismo vertinimu, šalims yra patogesnis darbo dienomis bei savaitgaliui vaiko paėmimo laikas iš ieškovės pusė valandos anksčiau.

Teismas nesutinka su ieškovės siūloma vaiko bendravimo su tėvu tvarka trečiadienį, vaiką paliekant nakvoti iki ketvirtadienio. Teismo vertinimu, vaiko interesus geriau atitinka, jei darbo dienomis vaikas bendraus su atsakovu be nakvynės, vaiko nakvynės laiką paliekant dviem savaitgalio naktims.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos per šventes, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo raidą, vertintina, kad jam svarbiau yra praleisti šventes artimų asmenų aplinkoje su vaikais. Todėl teismas palaiko atsakovo reikalavimą šioje dalyje dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos ir jai pritaria. Tačiau jei Katalikų Velykų pirmąją dieną atsakovas bendrauja poriniais metais, tai tais pačiais metais jis bendrauja su vaiku Gruodžio 24 d. ir Gruodžio 26 d., ir Gruodžio 31 d., nes šalys turi lygias galimybes bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir toks bendravimas atitinka vaiko interesus.

Dėl vaiko bendravimo su motina Motinos dieną nepasisakytina, nes bendravimas nustatomas su skyrium gyvenančiu tėvu, kuris sutinka, kad Motinos dieną vaikas bendrautų su motina.

Vertinant aukščiau išdėstytą, teismas nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pradedant nuo teismo procesinio sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo dienos: 1. Bendravimas su vaiku darbo dienomis: atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) jis arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendra ieškovės ir jo sutarimu. 2. Bendravimas su vaiku savaitgaliais: jis bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinį), penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) jis arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendra ieškovės ir atsakovo sutarimu. 3. Bendravimas su vaiku atostogų metu: jis turi teisę su vaiku per metus praleisti 30 dienų atostogų, šį laikotarpį išskaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Apie konkretų atostogų laikotarpį informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Jis atostogoms pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 4. Bendravimas su vaiku per šventes: atsakovas bendrauja su vaiku per šventes, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.: poriniais metais - Katalikų Velykų pirmąją dieną; Gruodžio 24-ąją dieną ir 26-ąją dieną ir Gruodžio 31-ąją dieną; neporiniais metais - Katalikų Velykų antrąją dieną; Gruodžio 25-ąją dieną ir sausio 1-ąją dieną; Tėvo dieną – praleidžiant su atsakovu nurodytu laiku poriniais ir neporiniais metais; Vaiko gimtadienį – praleidžiant neporiniais metais. 5. Bendrosios nuostatos: visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. 6. Ieškovė perduoda vaiką jam su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant papildomais rūbeliais, higienos priemonėmis, vaistais ir maisto papildais, spec. maistu, vėžimėliu, automobilio kėdute ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.). 7. Bendravimo metu nepilnamečiui vaikui susirgus, atsakovas nedelsiant apie jo ligą praneša ieškovei ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos. Tuo atsakovo priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Kadangi teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 215,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, iš atsakovo valstybei priteistina 58,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.). Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 650,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio suma, viso 73,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.). Atsakovo už priešieškinį sumokėtas 73,50 Eur dydžio (I t., b.l. 103) žyminis mokestis dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra betarpiškai susijęs su ieškovės prašoma nustatyti vaiko gyvenamąją vieta. Teismui visiškai tenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iš dalies tenkinus (iš esmės 75 proc.) atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iki sprendimo byloje priėmimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovei 2018-11-13 nutartimi atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą (I t., b. l. 28), iš ieškovės atsakovui priteistina 55,13 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).

Teismas ieškovės ieškinį tenkino 60 proc., dėl to ieškovei atsakovo priteistina 1020,00 Eur suma (nuo 1700,00 Eur sumos) (II t. b.l. 7)) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 90,00 Eur (nuo 150,00 Eur sumos) išlaidų už vertimus, viso 1110,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6,10 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovas atstovei už jos teiktas teisines paslaugas sumokėjo 3478,09 Eur. Atsakovo priešieškinys buvo patenkintas 75 proc. Tai įvertinus iš ieškovės atsakovui priteistina 2608,57 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Viso 2663,70 Eur (2608,57 + 55,13 Eur). Atlikus vienašalių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių užskaitymą (2663,70 Eur – 1110,00 Eur) iš ieškovės atsakovui priteistina 1553,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kiekvienai šaliai pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).

2019-01-24 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo galutinio sprendimo nustatyta laikina atsakovo E. P. bendravimo su sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka pagal kurią jis su vaiku bendrauja:

1. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 18.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendra ieškovės ir atsakovo sutarimu.

2. atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinį), penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendra ieškovės ir atsakovo sutarimu.

3. jei į atsakovo bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., grąžinant 20.00 val., Motinos dieną – praleidžia su ieškove. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku.

4. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

5. Ieškovė perduoda vaiką atsakovui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant papildomais rūbeliais, higienos priemonėmis, vaistais ir maisto papildais, spec. maistu, vėžimėliu, automobilio kėdute ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.). Ieškovei išaiškinta atsakomybė už šia nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (I t., b. l. 126-131) paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260, 263–265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš tėvo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 215,00 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų, 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2018-11-08 iki dukros pilnametystės. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti vaiko motiną ieškovę A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešių šimtų eurų, 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018-11-08, iš viso už 10 mėnesių skaičiuojant po 65,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

Pradedant nuo teismo procesinio sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo (toliau – atsakovas) E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi (toliau – vaikas) D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka (vaiko motina – ieškovė):

1. Bendravimas su vaiku darbo dienomis: atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendra ieškovės ir atsakovo sutarimu.

2. Bendravimas su vaiku savaitgaliais: atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinį), penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendra ieškovės ir atsakovo sutarimu.

3. Bendravimas su vaiku atostogų metu: atsakovas turi teisę su vaiku per metus praleisti 30 dienų atostogų, šį laikotarpį išskaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Atsakovas atostogoms pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

4. Bendravimas su vaiku per šventes: atsakovas bendrauja su vaiku per šventes, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.: poriniais metais - Katalikų Velykų pirmąją dieną; Gruodžio 24-ąją dieną ir 26-ąją dieną ir Gruodžio 31-ąją dieną; neporiniais metais - Katalikų Velykų antrąją dieną; Gruodžio 25-ąją dieną ir sausio 1-ąją dieną; Tėvo dieną – praleidžiant su atsakovu nurodytu laiku poriniais ir neporiniais metais; Vaiko gimtadienį – praleidžiant neporiniais metais.

5. Bendrosios nuostatos: visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

6. Ieškovė perduoda vaiką atsakovui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant papildomais rūbeliais, higienos priemonėmis, vaistais ir maisto papildais, spec. maistu, vėžimėliu, automobilio kėdute ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.).

7. Bendravimo metu nepilnamečiui vaikui susirgus, atsakovas nedelsiant apie jo ligą praneša ieškovei ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos.

Atmesti likusiose ieškinio ir priešieškinio dalyse ieškovės ir atsakovo reikalavimus.

Priteisti iš atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 73,00 Eur (septyniasdešimt tris eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (mokestis mokamas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1553,70 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2019-01-24 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovo E. P. bendravimo su sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.