Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 2015-09-24 pagal baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., pritaikius BK 64 ¹ str. 1 d., laisvės atėmimu - 4 mėnesiams, taikytas BK 92 str. - bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2015-10-23 pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., bausmes subendrinus BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka – laisvės atėmimu 3 metams, taikytas 64 ¹ str. 1 d., skirta bausmė sumažinta trečdaliu, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-09-24 nuosprendžiu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, taikytas BK 92 str. - bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

3) 2016-05-19 pagal LR BK 284 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu - 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendžiu – laisvės atėmimu 2 metams ir 5 mėnesiams. Bausmė atlikta,

4) 2019 m. rugpjūčio 8 d. pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 4 mėnesiams su įpareigojimais.

5) 2019 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., LR BK 284 str., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė- 3 (trys) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme prie griežtesnės

šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. 2020-04-02 apeliacinis skundas atmestas, 2021 m. spalio 10 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

6) 2024-05-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1d. ir BK 253 str. 1 d., bausmes subendrinus BK 63 str. 1 d. 4 d. tvarka, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieniems (1) metams. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. E. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. lapkričio 15 d. apie 21.40 val., viešoje vietoje – lauke (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, grasindamas N. N. išreikšdamas grasinimą žodžiu „nušausiu“, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė N. N. į veidą, tuo sukėlė N. N. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės srityje pereinantį į kairės akies apatinį voką, odos nubrozdinimą nugarėlės srityje, tai yra, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

K. N. E. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažįsta. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 15 d., apie 21.00 val., buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Punkto viduje esanti darbuotoja jo paprašė pateikti asmens dokumentą. Jis pasakė, kad šiuo metu jo neturi, be to prieš kelias valandas jau buvo čia atvykęs ir jo niekas neprašė asmens dokumento, o dabar kažkaip stebuklingai prireikė jį pateikti. Vien dėl šios priežasties lažybų punkto darbuotoja iškvietė apsaugos darbuotojus. Atvažiavus apsaugos darbuotojams, ilgai su jais diskutavo, konfliktavo, kol jie jį pradėjo tempti iš lažybų punkto. Prie išėjimo iš lažybų punkto durų prieš jį patį buvo pavartotas fizinis smurtas, todėl jis apsaugos darbuotojui trenkė atgal. Nurodė, kad prie išėjimo iš lažybų punkto durų apsaugos darbuotojas jam sudavė smūgį. Dėl smurto pavartoto prieš jį, ikiteisminis tyrimas nevyko, nes jis nesiskundė dėl viršytų apsaugos darbuotojo įgaliojimų. Kodėl dėl to nesiskundė, negali paaiškinti, nežino. Apsaugos darbuotojai pradėjo jį trankyti, todėl taip gavosi, kad jis atgal sudavė apsaugos darbuotojui. Nurodė, kad jis kaltu visiškai prisipažįsta, ką jis padarė. Pripažįsta, kad kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą, nes jis norėjo išvesti, tempė iš lažybų punkto. Nurodė, kad būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, todėl apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams. Nurodė, kad jis buvo girtas, todėl nepamena, ar grasino apsaugos darbuotojui, bet galėjo būti, jog pagrasino jam sakydamas, kad „nušausiu“, tačiau ginklo su savimi tikrai neturėjo. Pripažįsta, kad nuo jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo kilti kaltinime nurodytos pasekmės, galėjo būti sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi. Atsiprašo nukentėjusio už savo poelgį. Nurodė, kad Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 96,61 Eur žalos atlyginimo pripažįsta. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio, palieka spręsti teismo nuožiūra, bet mano, jog civ. ieškinys realiai turėtų būti mažesnis, nors pripažįsta, kad žalą savo veiksmais nukentėjusiam padarė.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal LR BK 284 str. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-628/2021). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), namo kiemai ir laiptinės, be to, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-241/2009, Nr. 2K-152-689/2021). T. y. viešoji vieta, yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009) Teismas išanalizavęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad kaltinamasis viešoje vietoje, t. y. apie 21.40 val. lauke (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, grasindamas N. N. išreikšdamas grasinimą žodžiu „nušausiu“, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė N. N. į veidą, tuo sukėlė N. N. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės srityje pereinantį į kairės akies apatinį voką, odos nubrozdinimą nugarėlės srityje, tai yra, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo smurtas kaltinamajame akte nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kilo iš chuliganiškų, o ne dėl asmeninių paskatų. Kaltinamojo veiksmus pieš nukentėjusį lėmė ne asmeninės paskatos, o noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės normų bei elgesio normų ignoravimą.

Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 str. prasme, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis ( kasacinė byla Nr. 2K-341-648/2018, 15 p. ir jame nurodyta teismų praktika).

Aplinkybę, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka patvirtina ir tai, kad nukentėjęs pasijuto šiurkščiai pažemintas, šokiruotas, jam buvo sukeltas didelis išgąstis dėl sveikatos, buvo sutrikdytas jo darbas, jis turėjo kreiptis į policiją, vykti pas medikus. Įvykį matė ir kitas apsaugos darbuotojas S. D.. Be to įvykis vyko apie 21.40 val. lauke (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad ir asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ( kasacinė byla 2K-146-511/2016, 5 p. ir jame nurodyta teismų praktika).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 284 str. posėdžio metu nustatyta, kad būtinosios ginties situacijos (BK 28 str.) bei būtino reikalingumo (BK 31str.), nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjęs elgėsi rizikingai ar provokuojančiai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui , bei recidyvistas (neišnykus teistumui).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas atsižvelgia į tai, kad yra 1 jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; atsižvelgiama į kaltininko asmenybę. Kaltinamasis teistas 6 kartus, šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 5 kartus, paskutinį kartą teistas 2024-05-06 pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 253 str. 1 d. bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 92-98) administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 13-25), nedirba (2 t., b. l. 32), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 34), VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (1 t., b. l. 28).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Dėl išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati.

Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Teismas individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam mano, kad kaltinamajam skirti laisvės atėmimą didesnį nei sankcijos vidurkis netikslinga, tai prieštarautų teisingumo, protingumo principams. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 3 d. 9 d. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2024-05-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu vieniems (1) metams.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjęs N. N. pareiškė civ. ieškinį dėl 2100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75-76), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis (nukentėjęs) patyrė turtinę žalą, turėjo 100,00 Eur išlaidų, t y. kelionės išlaidų 60,00 Eur, nes vyko į (duomenys neskelbtini) pas ekspertą, du kartus vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę pas gydytojus ir išrašyti vaistai kainavo 40 Eur. Nurodė, kad jis taip pat patyrė stresą, fizinį skausmą, didelius nepatogumus, atsirado nesaugumo jausmas, baimė eiti į darbą, todėl prašo priteisti 2000,00 Eur neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įrodymų dėl turtinės žalos pateikti negali, neturi, todėl atsisako ieškinio dalies dėl 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, teismo prašo galutinai priteisti iš kaltinamojo -2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs palaikė civ. ieškinį pareikštą dėl neturtinės žalos atlyginimo -2000,00 Eur, patvirtino, kad įvykio metu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad jis taip pat patyrė stresą, fizinį skausmą, didelius nepatogumus, atsirado nesaugumo jausmas, baimė eiti į darbą.

Pagal susiformavusią teismui praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimu metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam, kuriam nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, žala buvo padaryta dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, šoką, išgąstį nes buvo pagrasinta nušauti, patyrė nepatogumų dėl patirtų sužalojimų, išliko baimė dėl sveikatos, sužalotas buvo darbo metu. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirti fiziniai skausmai netruko ilgai. Byloje nepateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirto dvasinio sukrėtimo, nukentėjusiojo psichinė, fizinė būklė gali blogėti ateityje, nėra duomenų dėl liekamųjų reiškinių. Nukentėjęs atsisakė civ. ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo - 600,00 Eur, likusioje dalyje ieškinys atmestinas (tai atitinka kasacinio teismo praktiką 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-141-699/2017, 2K-465-222/2016), teismas daro išvadą, kad 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusio patirtiems neigiamiems išgyvenimams ( teismų praktika, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-50-348/2023). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina.

Nukentėjusio N. N. atsisakymas nuo civ. ieškinio dėl 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo priimtinas ( BPK 112 str. 3 d. numato, kad civ. ieškovas turi teisę atsisakyti civ. ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio). Procesas nutraukiamas.

Civ. ieškinys pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos – dėl 96,61 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 94 - 95) už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais (1 t., b. l. 97), kaltinamasis civ. ieškinį pripažįsta, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir kaltinamojo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 96,61 Eur turtinės žalos už nukentėjusio gydymą, atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2 byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 41, 49), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nubausti jį- 3 ( trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (du) mėnesius.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 3 d. 9 d. paskirtą bausmę šiuo nuosprendžiu visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024-05-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir galutinę subendrintą bausmę paskirti –laisvės atėmimą 1 (vienus) metus 2 (du) mėnesius.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2024-05-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, bei sulaikymo laiką nuo 2023-07-26, 15.20 val. iki 2023-07-27, 14.26 val. –vieną parą (BK 63 str. 9 d. ).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2024 m. liepos 22 d. (atlieka laisvės atėmimo bausmę).

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Kardomąją priemonę šioje byloje - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir šią kardomąją priemonę palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2024-07-22, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į bausmės laiką.

Procesą dėl nukentėjusio N. N. pareikšto civilinio ieškinio dėl 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Civ. ieškinį nukentėjusio N. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusio N. N. naudai– 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo N. E., likusioje dalyje civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Civ. ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos – dėl 96,61 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą tenkinti, priteisti iš nuteistojo N. E. -96,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2 byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.