Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-50-348/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: 1A-50-348/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35992-2021-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nukentėjusysis: M. C.
Advokatai: Kristupas Ašmys, Ramūnas Putinas

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.4.6.5.3Kai pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-348/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35992-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 2.4.6.5.3; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,

asmeniui kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – L. Ž., jo gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

nukentėjusiajam M. C., jo atstovui advokatui Ramūnui Putinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria:

baudžiamoji byla L. Ž. atžvilgiu nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. spalio 16 d. apie 17.47 val., viešoje vietoje – reguliuojamoje sankryžoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu tarp jo ir automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio M. C., pykdamas dėl neatsargaus vairavimo, tyčia metė ir pataikė ant automobilio „Citroen C4“ stogo žalią kiaušinį, o M. C. išlipus iš automobilio ir priėjus prie jo (L. Ž.), tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. C. į veidą, po ko, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, išsitraukęs mažos galios revolverį „ME 38 Compact G380“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam turi leidimą, šovė gumine kulka į asfaltą, bet guminė kulka rikošetu atsitrenkė M. C. į dešinės kojos šlaunies vidinę dalį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas M. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad nors L. Ž. veiksmai formaliai atitinka viešosios tvarkos sutrikdymo nusikaltimo sudėties požymius, tačiau veika padaryta esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinosios ginties situacijai, būtinosios ginties ribų neperžengiant, todėl baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutraukė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu prokurorė Laima Bereikaitė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti dėl netinkamai pritaikyto BK 28 straipsnio ir pripažinti L. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti jam 50 MGL (2500 eurų) baudą. Konfiskuoti L. Ž. priklausantį revolverį, kaip nusikaltimo įrankį, taip pat priteisti nukentėjusiojo naudai pareikštą 5000 eurų ieškinį.

3.1. Skunde cituojama teismų praktika ir nurodoma, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas L. Ž. veiksmus netinkamai vertino kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygomis. Teismas tik hipotetiškai įvertino situaciją kaip tinkamą būtinosios ginties taikymui, tačiau eliminavo pačio kaltinamojo provokuotą elgesį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nei vienas iš liudytojų, nei kitos aplinkybės nepatvirtino tokio lygio pavojingo kėsinimosi, kurį reikėjo atremti fiziniais veiksmais ir šūviais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pavojingo kėsinimosi pradžios, kuris būtų sutapęs su būtinosios ginties pradžia, kuri sutaptų su būtinosios ginties pabaiga, t. y. pasibaigus kaltinamojo turimai prigimtinei teisei gintis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko ir padarinius sukėlė gindamasis, kai akivaizdžiai smurtavo tęsdamas savo paties pradėtą konfliktą.

3.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nenustatinėjo kėsinimosi pradžios ir pabaigos momento, nors nustatytos faktinės aplinkybės, jog kaltinamasis pirmas provokavo konfliktą sviesdamas kiaušinį į nukentėjusiojo automobilį ir savo išprovokuotą konfliktą tęsė smurtiniais veiksmais, kuriuos teismas klaidingai vertino kaip gynybą, visiškai eliminuojant šaunamojo ginklo panaudojimo epizodą prieš beginklį asmenį, kuriam jau buvo trenkta ir jo įtūžis išprovokuotas kitais kaltinamojo veiksmais. Akivaizdu, kad kaltinamasis tyčia provokavęs konfliktą tęsė jį nesirinkdamas kitų galimybių tik panaudoti smurtinius veiksmus.

3.4. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas atliko išsamų ir proceso įstatymo nuostatas atitinkantį įrodymų vertinimą, pagrįstai ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau nepagrįstai įvertino kaltinamojo elgesį kaip veikimą būtinosios ginties sąlygomis. Teismas nustatė, kad kaltinamasis pirmas pradėjo konfliktą, atliko provokacinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, be to, tikėtina, kad šovė nukentėjusiajam į koją tiesiai, o ne įvyko kulkos rikošetas, tačiau teismas išvadą padarė atlikdamas selektyvų byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimą prioretizuodamas kaltinamojo parodymus.

3.5. Skunde teigiama, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamajam joks realus pavojus negrėsė, nenustatyta, kad nukentėjęs atliko kokius nors BK 28 straipsnio prasme veiksmus, kuriuos būtų galima laikyti pavojingu kėsinimusi, nuo kurio L. Ž. būtų reikėję gintis, išskyrus reakciją į provokaciją. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad smūgių sudavimas labiau konflikto tęsinys nei staigus grėsmės užkardymas, kas atitinka visus BK 284 straipsnio sudėties požymius.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. Nukentėjusysis M. C. ir jo atstovas advokatas Ramūnas Putinas prašė skundą tenkinti. L. Ž. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Laimos Bereikaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (ar nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atnaujinęs įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš esmės sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog L. Ž. veikė esant būtinosios ginties sąlygomis, t. y. siekiant apsiginti nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinosios ginties egzistavimo, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog L. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, todėl apylinkės teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Aukštesnysis teismas nustatė, kad L. Ž. 2021 m. spalio 16 d. apie 17.47 val., viešoje vietoje – reguliuojamoje sankryžoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu tarp jo ir automobilio „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio M. C., pykdamas dėl neatsargaus vairavimo, tyčia metė ir pataikė ant automobilio „Citroen C4“ stogo žalią kiaušinį, o M. C. išlipus iš automobilio ir priėjus prie L. Ž., tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. C. į veidą, po ko tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, išsitraukęs mažos galios revolverį „ME 38 Compact G 380“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam turi leidimą, šovė gumine kulka į asfaltą, bet guminė kulka rikošetu atsitrenkė M. C. į dešinės kojos šlaunies vidinę dalį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas M. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas L. Ž., nukentėjusysis M. C. ir liudytoja A. C..

8.1. L. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jaučiasi nekaltas šioje situacijoje. Įvykio dieną, jis važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) link centro, moters vairuojamas automobilis, kuriame buvo ir M. C. piktybiškai išvažiavo į jo važiuojamąją kelio dalį, dėl ko jam teko staigiai stabdyti savo vairuojamą automobilį, pasukti į dešinę pusę ir jį aplenkti. Dėl staigaus stabdymo iškrito visi produktai. L. Ž. paaiškino, jog privažiavo iki sankryžos, degė raudonas šviesoforo signalas, jis buvo pirmoje eismo juostoje, o kitas automobilis buvo antroje eismo juostoje. Išlipęs iš automobilio metė kiaušinį į automobilį, kuriame buvo M. C.. Po šių savo veiksmų įsėdo į savo automobilį, pamatė, kad link jo bėga M. C., dėl ko jis atsidarė savo automobilio langą ir liepė jam nepradėti konflikto. M. C. pribėgo prie automobilio ir atsirėmė į dureles. Šviesoforo signalas vis dar degė raudonas. M. C. nenusiramino ir liepė lipti iš automobilio, vartojo necenzūrinius žodžius. L. Ž. atsidarė automobilio dureles ir įspėjo, kad M. C. nelystų, kadangi jis turi ginklą. Toliau vyko žodinis konfliktas, M. C. ragino išlipti iš automobilio, po ko L. Ž. išlipo, vieną koją pastatė ant žemės, puse kūnu dar buvo automobilio viduje. Toliau tęsiantis žodiniam konfliktui, L. Ž. išlipo iš automobilio ir bekonfliktuodami atsidūrė ties šio automobilio priekiniu sparnu. L. Ž. iš M. C. rankos mosto ir judesio, pečių pakėlimo suprato, jog jis bando suduoti jam, užsimojo ranka, dėl ko suveikė gynybos instinktas ir trenkė jam pirmas ir pasakė baigti konfliktą, įspėjo dar kartą, kad turi ginklą. M. C. pradėjo mosikuoti rankomis, o šis jį bandė atstumti ir ėjo atbulas, tačiau nukentėjusysis ir toliau agresyviai puolė, dėl ko jis išsitraukė ginklą ir įspėdamas jį šovė į žemę, šūvis iššovė iš antro karto. Po šūvio M. C. pasakė „va dabar tai tau bus“. L. Ž. jo paklausė ar nesusižeidė ir iškvietė policiją. L. Ž. parodė, kad nukentėjusysis jam ne kartą išsakė grasinimą „duoti į galvą“. L. Ž. parodė, jog įvykio metu sužalotas nebuvo, smūgių išvengė, nors mano, jog ir galėjo nukentėjusysis jį paliesti.

8.2. Nukentėjusysis M. C. parodė, kad spalio 16 d. apie 17-18 val. su žmona važiavo į kiną, suko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), eismas buvo gana intensyvus. Žmona pamačiusi, kad atsilaisvino kelias, vykdė sukimo manevrą, tačiau pastebėjo, kad atvažiuojantis automobilis iš dešinės pradėjo didinti greitį, dėl ko ir žmonai teko važiuoti greičiau, kad neįvyktų susidūrimas. Manevras buvo įvykdytas ir pamatė, kad juos L. Ž. vairuojamas automobilis lenkia iš dešinės pusės, per kelkraštį. Šis aplenkė juos ir pradėjo staigiai stabdyti, žmona išsigando, tačiau spėjo sustoti, suprato, kad L. Ž. supyko ir taip keršijo. Toliau abu automobiliai važiavo tiesiai iki kol privažiavo sankryžą, žmona sustojo trečiojoje juostoje, kadangi toje vietoj buvo papildoma juosta sukimui į dešinę, o L. Ž. sustojo antroje eismo juostoje. Išgirdo garsą ties automobilio stogu, nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir pamatė, kad tai buvo kiaušinis, pamatė stovintį L. Ž. ir ėjo link jo pasiaiškinti, kodėl taip vandališkai elgiamasi. Neneigia, jog galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, buvo susinervinęs. L. Ž. automobilyje nesėdėjo. Tarp jų įvyko apsižodžiavimas, kurio metu gavo smūgį į veidą ir kai suvokė, kad reikia gintis, mėgino suduoti smūgius atgal, tačiau nepavyko, o L. Ž. nuo jo atsitraukė ir staiga pajuto skausmą kojoje ir išgirdo pokštelėjimą. Kiek buvo šūvių neatsimena. Prieš šaudamas į koją nieko nesakė. Tik tuomet jis pamatė, kad L. Ž. turi ginklą, prieš tai nebuvo įspėjęs apie turimą ginklą. Į koją buvo šauta tiesiai. Po šūvio nukentėjusysis iškėlė rankas į viršų, atsitraukė ir skambino policijai. Pats L. Ž. nesudavė jokio smūgio. L. Ž. visada stovėjo prie automobilio. Jis stovėjo prie automobilio atvirų durų. Galėjo taip būti, jog sakė, L. Ž., kad duos į galvą, tačiau jokių veiksmų neatliko, rankų nekilnojo. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurį palaiko, mano, kad L. Ž. gali jam keršyti, ar laukti prie namų.

8.3. Liudytoja A. C. parodė, kad M. C. yra jos sutuoktinis. Su vyru važiavo vakare į kiną, iš (duomenys neskelbtini) norėjo sukti į kairę, matė, kad iš dešinės pusės atvažiuoja mašina, įvertinusi saugų atstumą ir greitį atliko manevrą, tačiau darant manevrą pastebėjo, kad automobilis pradėjo greitėti, dėl ko pati padidino savo automobilio greitį. Spėjo manevrą atlikti saugiai, automobilis aplenkė iš dešinės pusės ir šiek tiek pavažiavus staigiai pradėjo stabdyti, tačiau spėjo sustabdyti vairuojamą automobilį. Po to važiavo toliau tiesiai ir prie sankryžos sustojo, per galinį veidrodėlį pamatė, kad išlipo iš automobilio žmogus, kažką pasiėmė ir metė į jos vairuojamą automobilį, t. y. į stogą į vairuotojo pusę, paskui paaiškėjo, kad tai buvo kiaušinis. Liudytoja labai išsigando, jos vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo su juo pasikalbėti. Visko nematė, tačiau matė tą momentą kai jos vyrui trenkė, jis gynėsi ir paskui kai vėl atsisuko matė, kad šovė į koją. Po ko vyras iškėlė rankas ir atsiraukė. Automobilio langai buvo uždaryti, todėl negirdėjo ką jie kalbėjo. Kiek girdėjo tai šovė vieną kartą. Sutuoktiniui sudavė vieną kartą, nematė, kad jos sutuoktinis būtų sudavęs jam, matė, tik kad gynėsi. Tam tikrų detalių neatsimena. Negirdėjo, kad jos sutuoktinis būtų grasinęs L. Ž.. Sutuoktinis yra labai ramus ir kantrus.

9. L. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) link miesto centro, pagrindiniu keliu, prieš jo vairuojamą automobilį iš kairės pusės, iš šalutinio kelio, išvažiavo automobilis, kuriame buvo M. C., o jį vairavo nukentėjusiojo mergina. Dėl tokio veiksmo jis turėjo staigiai stabdyti, pasukti į dešinį kelkraštį ir apvažiuoti jų automobilį iš dešinės. Jeigu nebūtų taip pasielgęs, galėjo susidurti su minėtu automobiliu. Dėl staigaus stabdymo, jo automobilyje pabiro maisto produktai, sudužo kiaušiniai. Jis susinervino. Privažiavus prie šviesoforo ir užsidegus raudonam signalui, jis sustojo vienoje eismo juostoje, o automobilis, kuriame buvo M. C., kitoje eismo juostoje. Tada jis, paėmęs kiaušinį, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir metė į šį automobilį kiaušinį, po ko grįžo ir atsisėdo į savo automobilį. Tada prie jo automobilio priėjo nukentėjusysis M. C., keikėsi necenzūriniais žodžiais, liepė lipti iš automobilio, sakė „aš tau duosiu į galvą“, pradėjo rėkti ant kaltinamojo. Jis kelis kartus liepė nukentėjusiajam atsitraukt, nelįsti, sakė, kad turi ginklą, į ką nukentėjusysis atsakė, kad jam nesvarbu. Tada jis išlipo iš savo automobilio. Išlipdamas iš automobilio iš daiktadėžės pasiėmė ginklą, kurį užsikišo už kelnių nugaros. Nukentėjusysis prie jo priėjo keikdamasis, buvo agresyviai nusiteikęs, mosavo rankomis, sakė „ateik“, „ateik“, sugūžčiojo pečiais, lyg kilstelėjo vieną ranką. Pagalvojo, kad nukentėjusysis nori jam trenkti, todėl sudavė nukentėjusiajam su kumščiu vieną kartą į veido sritį. Tada M. C. porą kartų bandė trenkti jam ranka, bet jis kaire ranka atsistūmė nukentėjusįjį ir nuo šio smūgių išsisuko. Tuo metu dešinę ranką laikė už nugaros, kurioj turėjo ginklą. Dar kartą įspėjo nukentėjusįjį, kad turi ginklą, kad nelįstų, tačiau nukentėjusysis į tai nereagavo. Tada jis du kartus šovė į žemę. Vizualiai posėdžio metu parodė, kad šūvių metu ranką buvo pakėlęs nuo kūno maždaug 45 laipsnių kampu ir revolverį nutaikęs į apačią. Vienas šūvis neiššovė, o kitas iššovė. Konfliktas baigėsi. Jis paklausė nukentėjusiojo, ar jo nesužeidė, tačiau nukentėjusysis į tai atsakė „pamatysi, kas dabar tau bus“. Apie įvykį jis pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai jo pirmo paklausė, ar jis neturės pretenzijų. Įvykio vietoje nukentėjusysis nesakė, kad jam ką nors skaudėtų. Ginklui leidimą turi, ginklas skirtas savigynai. Sutinka, kad persistengė, tačiau mano, kad, jeigu nebūtų panaudojęs ginklo, būtų įvykę muštynės ir būtų buvę dar blogiau. Iššovė tik dėl garso, specialiai į koją netaikė ir tada viskas baigėsi. Civilinio ieškinio atlyginti nesutinka, nes nukentėjusysis pats puolė. Kitą kartą taip nesielgtų. Gailisi, kad taip pasielgė. Galėjo ramiau į visa tai sureaguoti.

10. Nukentėjusysis M. C. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną jis su žmona važiavo automobiliu, iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini), suko į kairę, į (duomenys neskelbtini). Eismas buvo intensyvus, tarpų didelių tarp automobilių nebuvo. Kai jų automobilis suko į kairę, Audi A4 automobilis padidino greitį, todėl teko spustelti greičio pedalą. Tada matė kaip šis automobilis jų automobilį aplenkė iš dešinės įvažiuodamas į kelkraštį, šalikelę. Aplenkęs jų automobilį kaltinamasis staigiai sustojo taip sukeldamas dar vieną avarinę situaciją, tačiau žmona spėjo sureaguoti. Paskui pavažiavus iki sankryžos, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, Audi automobilis sustojo pirmoje juostoje, o jo žmonos vairuojamas automobilis – antroje. Tada išgirdo dungtelėjimą į stogą. Išlipęs iš automobilio, pamatė žalią kiaušinį, atsisukęs pamatė kaip kaltinamasis stovėjo prie savo automobilio, suprato, kad tai jis metė kiaušinį. Tada nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo, kuris stovėjo prie savo automobilio už savo automobilio durelių. Nukentėjusysis buvo įsiutęs, keikėsi ir tikrai siūlė kaltinamajam „duoti į galvą“. Gal taip ir nebūtų pasielgęs. Tai buvo gąsdinimas ir aiškinimasis. Tada gavo smūgį iš kumščio į akį. Tuo metu kaltinamasis stovėjo už savo automobilio durelių. Po šio smūgio nukentėjusysis „šoko“ ant kaltinamojo – norėjo apeiti dureles, bandė pribėgti, kad galėtų suduoti kaltinamajam su ranka, ranka buvo visada paruošta smūgiui – sulenkta į kumštį per alkūnę, tačiau suduoti nepavyko, nes kaltinamasis atsitraukinėjo. Suduoti bandė gal vieną ar du kartus, kaltinamasis traukėsi atgal. Kad turi ginklą, kaltinamasis nesakė ir nerodė. Ginklą jis pamatė tik po šūvio, po skausmo, kaltinamojo rankoje nuleistą, po kurio iškėlęs rankas atsitraukė. Šūvis buvo tuo momentu, kai nukentėjusysis bandė prisiartinti prie kaltinamojo, o kaltinamasis traukėsi nuo jo. Išgirdo ir pajuto 1 šūvį, ant dešinės kojos kirkšnies. Kaltinamasis pataikė teisiai į jį. Žaizda buvo kojos priekyje, buvo mėlynė ir nubrozdinimas. Neįmanoma, kad kulka būtų atšokusi nuo asfalto, dėl trajektorijos. Šūvio momentu kaltinamasis nuo jo buvo ne daugiau kaip pusės metro atstumu. Kur buvo kaltinamojo rankos tuo metu, kai nukentėjusysis puolė kaltinamąjį, jis nematė. Po įvykio apie dvi savaites skaudėjo galvą, netgi pykino. Nuo smūgio į veidą buvo žymė – mėlynė. Mėlynė ant veido buvo 2-3 savaites. Šlaunyje skausmas buvo ir ji gijo panašų laiką, gal kiek ilgiau. Skausmą dėl šautinės žaizdos jautė 3-4 dienas, mėlynė jautėsi tol, kol užgijo. Buvo šoke ir dėl adrenalino skausmo didžiulio nejautė. Civilinį ieškinį dėl 5000 eurų grindžia tuo, kad dėl šio įvykio patyrė psichologinę žalą jis, tėvai ir žmona. Žmona bijo išeiti į lauką vakarais, pačiam buvo nejauku vakare išeiti, bijojo keršto, nes kaltinamasis gyvena netoliese, (duomenys neskelbtini), pačiam irgi nejauku, vis galvoja, kad jeigu būtų buvęs tikras ginklas, jis galėjęs žūti. Tėvai pastoviai pergyveno. Nedarbingas dėl to nebuvo.

11. Liudytoja A. C. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad praėjusių metų spalio mėnesio viduryje apie 18 val. kartu su vyru vyko iš namų, suko į (duomenys neskelbtini). Įvertinusi saugų atstumą ir greitį, ji nusprendė sukti į kairę. Jai reikėjo sukti iš šalutinio kelio į kairę. Kitas automobilis, važiavęs jai iš dešinės, pamatęs, kad ji bando įsukti, padidino greitį, taip sudarydamas avarinę situaciją. Dėl to ji turėjo spustelėti greičio pedalą, kad suspėtų įvažiuoti ir nesusidurtų su iš kairės atvažiuojančiu automobiliu. Minėtas automobilis ją aplenkė iš dešinės, staigiai stabdė taip sukeldamas dar vieną avarinę situaciją. Ji išsigando, tačiau automobilį sustabdė. Po to abu automobiliai sustojo prie raudono šviesoforo signalo – ji vienoje eismo juostoje, tas automobilis kitoje. Tada per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip asmuo išlipo iš savo automobilio, kažką pasiėmė ir metė į jos automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo kiaušinis. Jos vyras tada išlipo iš automobilio ir nuėjo pasikalbėti, pasiaiškinti. Visa kita matė nuotrupomis per keleivio pusės veidrodėlį, kadangi kaltinamojo automobilis stovėjo kitoje juostoje už jų automobilio. Matė, kad buvo konfliktas, kad asmuo trenkė jos vyrui per veidą, pataikė po akimi, jos vyras norėjo suduoti atgal, tada matė, kad asmuo nusitaikęs šovė su ginklu jos vyrui į koją. Po to vyras atsitraukė ir jie iškvietė policiją. Konflikto metu jie stovėjo prie kaltinamojo automobilio vienas priešais kitą. Ji girdėjo tik vieno šūvio garsą. Po to jos vyras atsitraukė ir jie iškvietė policiją. Ji nematė, kad jos vyras konflikto metu būtų kovinėje pozicijoje ir nematė, kad būtų palietęs kaltinamąjį. Negali pasakyti, ar kai jos vyras pribėgo, kaltinamasis buvo savo automobilio viduje, ar ne. Pradėjo žiūrėti po to, kai vyras kurį laiką negrįžo. Po įvykio ji ir vyras buvo šoke, 3 savaites ar mėnesį jautė baimę vesdama šunį į lauką, nes niekada tokioje situacijoje nebuvo. Mano, kad vyras panašiai jautėsi, tėvai irgi buvo pilni nerimo ir streso, bijo keršto. Visi buvo išsigandę. Vyras galimai vartojo vaistus nuo skausmo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojos A. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 76–79), kuriuose ji parodė, kad stovint prie sankryžos, ji pamatė, kaip automobilio „Audi“ vairuotojas išlipo iš automobilio, prasidarė savo automobilio galines kairės pusės dureles, kažką pasiėmė. Po kelių sekundžių ji išgirdo trinktelėjimo garsą, kuris sklido nuo jos automobilio stogo. Jos vyras taip pat nesupratęs kas įvyko, išlipo iš automobilio. Kadangi suprato, jog greičiausiai šis garsas atsirado dėl automobilio „Audi“ vairuotojo, ji nusprendė patraukti savo automobilį į pirmą eismo juostą, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Persirikiuodama per galinio vaizdo veidrodėlius matė, kaip automobilio „Audi“ vairuotojas stumdosi su jos vyru ir pastebėjo, kad jos vyras abi savo rankas iškėlė į viršų. Jai persirikiavus, išgirdo didelį garsą, panašų į šūvio garsą. Nesupratusi, kas įvyko, pradėjo dairytis ir pamatė, kad jos vyras pasiėmęs mobilųjį telefoną pradėjo kažkam skambinti (1 t., b. l. 76–79). Liudytoja paaiškino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo susijaudinusi, šoke, todėl tuo metu ne viską prisiminė. Posėdžio metu ji viską prisimena geriau. Ji nematė, kuriuo momentu asmuo ginklą išsitraukė, kaip taikėsi, tačiau matė, kaip šovė. Atrodo, kad ginklas buvo nukreiptas žemiau liemens, tačiau tiksliai pasakyti negali.

13. Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojo D. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio mėn. 16 d. patruliavo nustatytame maršrute radijo šaukiniu „1725“ kartu su kolega vyr. patruliu V. P., kai apie 17.55 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie PC „Maxima“ vyksta konfliktas tarp dviejų asmenų ir buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pamatė du stovinčius automobilius, kurių vienas - AUDI A4 stovėjo kelkraštyje, o kitas – „Citroen“ - važiuojamoje kelio dalyje. Jis priėjo prie išlipusio iš automobilio „Citroen“ vyriškio, kuris prisistatė M. C.. Vėliau prie jų priėjo iš kelkraštyje pastatyto automobilio vyras, kuris prisistatė L. Ž.. Jie abu nurodė savo anketinius ir kontaktinius duomenis, o šalia buvusi moteris prisistatė A. C.. Tiek M. C., tiek L. Ž. jiems aiškino, kad susipyko dėl vairavimo, kaip sakoma, nepasidalino keliu. L. Ž. važiavo su savo automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno ir jam iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) staiga išvažiavo automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo tas nukentėjęs asmuo su mergina, kuri vairavo, dėl ko jam teko staigiai stabdyti. O staigiai stabdant, nukrito nuo sėdynės ir sudužo vežami vištų kiaušiniai. L. Ž. toliau pasakojo, kad kai jis privažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, išlipo iš automobilio ir metė vieną kiaušinį į priešais stovintį „Citroen“ automobilį. Tada iš „Citroen“ automobilio išlipo keleivis, kaip tada nustatė, M. C., ir tarp jų gavosi žodinis konfliktas. M. C. pasakė, kad L. Ž. jam priėjusiam dešine ranka trenkė į veidą ir, išsitraukęs savigynai turėtą pistoletą, šovė jam į koją ir jį sužalojo. L. Ž. aiškino, kad jis šovė į žemę, o ne tiesiogiai į koją, bet kulka rikošetu pataikė į vyriškio dešinę šlaunį. M. C. įvykio vietoje jų pasiūlytų medikų pagalbos atsisakė. L. Ž. teigė, kad pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie panaudotą ginklą. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskr. VPK budėtojas, į įvykio vietą iškviesta KP NVRS grupė. L. Ž. sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. budėtojų dalį (1 t., b. l. 71–72).

14. Pirmosios instancijos teisme apklaustas balistikos specialistas T. V. paaiškino, kad mažos galios revolverio ME 38 Compact – G guminės kulkos nuo kietų standžių paviršių atšoka lengviau, o nuo asfalto gali atšokti į bet kurią pusę, nes asfaltas grubus. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktus paaiškinimus (1 t., b. l. 113), kad tokių revolverių iššaunami guminiai sviediniai lengvai rikošetuoja nuo kietų paviršių, todėl ir šiuo atveju, šaunant žemyn, guminis sviedinys turėjo atšokti nuo asfalto. Papildomai paaiškino, kad jeigu šaunama tiesiai į asfaltą, kulka gali atšokti aukštai. Atšokdama nuo asfalto tokia kulka galėjo padaryti sužalojimą šlaunyje. Jeigu tiesiai į koją būtų šauta, būtų mėlynė – apskritimo formos žymė, o nuo rikošeto paprastai lieka pailgos formos žymė – nubrozdinimas. Jeigu kulka nuo rikošeto atšoka ir asmuo su rūbais, gali likti pailgos formos mėlynė. Parodžius nuotrauką (1 t., b. l. 20), specialistas paaiškino, jog ant nukentėjusiojo šlaunies esanti žymė yra tiesioginio šūvio palikta žymė.

15. Specialistas Ž. M. patvirtino 2021 m. spalio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotus M. C. sužalojimus. Paaiškino, kad šlaunyje nustatyta ovalo formos mėlynė ir jos viduje nubrozdinimas 0,8 cm ant 0,5 cm. Parodžius specialistui nukentėjusiojo nuotraukas, paaiškino, kad negali pasakyti, ar kulkai atšokus rikošetu galėtų atsirasti tokio paties pobūdžio sužalojimai, nes jie paviršiniai. Labiau tikėtina, kad šauta buvo į tą vietą.

16. Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2021 m. spalio 16 d. 17.53 val. L. Ž. pranešė, kad panaudojo ginklą prie PC „Maxima“ kitam asmeniui, kuris jam grasino; M. C. 17.55 val. pranešė apie tai, kad automobilis Audi v/n (duomenys neskelbtini) užvažiavo priešais pranešėjo automobilį, staigiai stabdė, išlipo vyriškis, metė kiaušinį į pranešėjo automobilį, trenkė kumščiu į veidą, tada šovė į pranešėją ginklu, tačiau nepataikė (1 t., b. l. 8–10).

17. Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš M. C. priimtas pareiškimas apie tai, kad 2021 m. spalio 16 d. apie 17.47 val. (duomenys neskelbtini) pl., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune jį, važiuojantį kartu su savo žmona A. C. automobiliu „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užpuolė kito automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, vairuotojas bei jį sumušė, t. y. vieną kartą smogė rankos kamščiu į veidą, o vėliau, išsitraukęs pistoletą (revolverį) šovė į dešinės kojos šlaunies vidinę dalį taip jį sužalodamas. Konfliktas įvyko dėl tariamai jo žmonos, kuri vairavo automobilį, sukeltos avarinės situacijos (1 t., b. l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

18. 2021 m. spalio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. C. padaryta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešinėje šlaunyje konstatuoti sužalojimai paviršiniai, padaryti kietu buku daiktu, kuo galėtų būti ir kulka, paleista iš nedidelio galingumo šaunamojo ginklo (1 t., b. l. 33–34).

19. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, matoma (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, dešiniame kelkraštyje, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pusę, stovi automobilis „Audi S4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Viduryje (duomenys neskelbtini) gatvės, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, matomas stovintis automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Apžiūrint minėtus automobilius, ant automobilio „Citroen C4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stogo pastebėta geltonos spalvos dėmė bei kiaušinio lukštai. Įvykio vietoje ant minėtų gatvių sankryžoje esančio šviesoforo pastebėta vaizdo kamera (1 t., b. l. 41–49).

Žemesnės instancijos teismas

20. Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. Ž. pateikė mažos galios revolverį ME 38 Compact G, 4 vnt. šovinių ir tūtelę, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51–63).

21. Iš 2022 m. sausio 20 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas T. V., atliekantis balistinius tyrimus, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei joje išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, paaiškino, kad tokių mažos galios (iki 7,5 J) revolverių, kaip šiuo atveju yra ME 38 Compact –G, iššaunami guminiai sviediniai lengvai rikošetuoja nuo kietų paviršių, todėl ir šiuo atveju, šaunant žemyn, guminis sviedinys turėjo atšokti nuo asfalto (1 t., b. l. 113).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir būtinosios ginties

22. Skunde prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas L. Ž. veiksmus, netinkamai vertino kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygomis. Skunde prašoma pripažinti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi pirmiau aptartas byloje surinktais įrodymais nustatytas įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo BK 28 straipsnio taikymo, yra pagrįsti.

23. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

24. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad L. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi jo veiksmų pasėkoje buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir nukentėjusiajam M. C. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria M. C. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairį skruostą ir dešinę šlaunį, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2021 m. spalio 16 d. Dešinėje šlaunyje konstatuoti sužalojimai paviršiniai, padaryti kietu buku daiktu, kuo galėtų būti ir kulka, paleista iš nedidelio galingumo šaunamojo ginklo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad L. Ž. 2021 m. spalio 16 d. apie 17.47 val. viešoje vietoje – reguliuojamoje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įžūliu elgesiu, tyčia metė ir pataikė ant automobilio „Citroen C4“ stogo žalią kiaušinį, po to tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. C. į veidą, po to šovė iš revolverio „ME 38 Compact G 380“ į asfaltą, tačiau guminė kulka rikošetu atsitrenkė M. C. į dešinės kojos šlaunies vidinę dalį. L. Ž. nurodytus veiksmus atliko viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Akivaizdu, kad L. Ž. atlikdamas šiuos veiksmus suvokė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, šių padarinių norėjo. Apklausta liudytoja A. C. patvirtino, kad L. Ž. elgesys buvo nepriimtinas, dėl ko patyrė stresą. Taigi šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai L. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

25. Iš esmės, byloje nėra ginčijamos kaltinime nurodytos aplinkybės, t. y., jog L. Ž. tyčia metė ir pataikė ant automobilio „Citroen C4“ stogo žalią kiaušinį, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. C. į veidą, po ko, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, išsitraukęs mažos galios revolverį „ME 38 Compact G 380“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam turi leidimą, šovė gumine kulka į asfaltą, o guminė kulka rikošetu atsitrenkė M. C. į dešinės kojos šlaunies vidinę dalį. O šias aplinkybes patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek ir L. Ž., kuriam nagrinėjamoje byloje pareikšti kaltinimai. Be to, šių asmenų parodymus patvirtina ir liudytoja apklausta A. C., liudytojas D. D. bei aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama, jog L. Ž. veikė esant būtinosios ginties sąlygomis.

26. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.).

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes: L. Ž. 2021 m. spalio 16 d. 17.47 val. viešoje vietoje – reguliuojamoje sankryžoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pykdamas dėl automobilio „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavimo, tyčia metė ir pataikė ant automobilio „Citroen C4“ stogo žalią kiaušinį. Po šio veiksmo iš automobilio „Citroen C4“ išlipo keleivis M. C. ir priėjo prie kaltinamojo automobilio pasiaiškinti su L. Ž.. Konflikto įvykusio prie kaltinamojo automobilio metu M. C. buvo įpykęs, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, grasino kaltinamajam fiziniu smurtu – sakė, kad „duos į galvą“. Dėl ko kaltinamasis vieną kartą sudavė M. C. kumščiu į veidą. Po šio smūgio M. C. du kartus bandė taip pat suduoti smūgius kaltinamajam, tačiau pastarasis traukėsi nuo nukentėjusiojo ir nuo jo smūgių išsisuko, nukentėjusysis nepataikė. Tada kaltinamasis šovė turėtu revolveriu į žemę, o kulka atšokusi nuo asfalto pataikė į nukentėjusiojo šlaunį ir jį sužalojo. Taip kaltinamojo veiksmais dėl smūgio į veidą ir šūvio buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, o taip pat ir visuomenės rimtis bei tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad po to kai L. Ž. metė kiaušinį, būtent nukentėjusysis įpykęs atėjo prie L. Ž. automobilio, o ne L. Ž. priėjo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis buvo kovingai nusiteikęs – sulenkęs per alkūnes rankas, suspaudęs kumščius. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. Ž. turėjo realų pagrindą manyti, kad jam M. C. iš tiesų gali suduoti, t. y. buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo elgesį, jo įtūžį, grasinimus, kovingą nusiteikimą, L. Ž. turėjo pagrindą vertinti kaip realią grėsmę jo sveikatai, t. y. kaip pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi, kaip galimą smūgį, todėl turėjo teisę nuo jo gintis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis turėjo teisę į būtinąją ginti ir ja teisėtai pasinaudojo, neperžengdamas ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pavojingo kėsinimosi realumą, svarbu nustatyti konflikto pradžią. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pirmosios ir apeliacinės instancijos metu, nei nukentėjusysis, nei pats kaltinamasis neneigė, jog 2021 m. spalio 16 d., tarp jų, viešoje vietoje kilo konfliktas. Byloje apklaustas nukentėjusysis M. C. nurodė, kad jo sutuoktinės A. C. vairuojamas automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsuko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Iš dešinės, per kelkraštį staiga juos aplenkė L. Ž. vairuojamas automobilis, kuris staiga ėmė stabdyti, taip suprasdamas, jog siekia kerštauti dėl to, jog jo sutuoktinės vairuojamas automobilis įvažiavo į pagrindinį kelią. Po kelių sekundžių, L. Ž. vairuojamas automobilis nuvažiavo ir jie už kelių šimtų metrų sustojo prie sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino ir liudytoja apklausta A. C.. O ir pats L. Ž. neneigė tos aplinkybės, jog jam važiuojant (duomenys neskelbtini) ir į jo važiuojamąją kelio dalį įvažiavus automobiliui „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam teko staigiai stabdyti ir aplenkti minėtą automobilį iš dešinės pusės. Taigi, byloje nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp M. C. ir L. Ž. prasidėjo tuomet, kai abiem automobiliams sustojus prie sankryžos, L. Ž. išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, metė žalią kiaušinį į A. C. vairuojamą automobilį, dėl ko nukentėjusysis M. C. išlipo iš jo sutuoktinės vairuojamo automobilio ir ėjo link L. Ž. pasiaiškinti. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, matyti, kad konfliktas tarp minėtų asmenų prasidėjo būtent dėl L. Ž. veiksmų, t. y. tuomet kai jis prie sankryžos išlipo iš automobilio ir metė žalią kiaušinį į M. C. sutuoktinės vairuojamą automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, kad pats L. Ž. ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. išprovokavo konfliktą.

29. Skundžiamoje nutartyje L. Ž. elgesys, kuomet jis metė į A. C. vairuojamą automobilį žalią kiaušinį išties vertinamas kaip akivaizdžiai chuliganiškas, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. Ž. nebuvo nusiteikęs toliau tęsti konfliktą ir smurtauti, kadangi grįžo į savo automobilį. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti tiek L. Ž., tiek M. C. toliau besitęsiančius veiksmus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po L. Ž. provokuojančio elgesio, kuomet jis metė žalią kiaušinį į kitą automobilį, nukentėjusysis M. C. išlipo iš automobilio ir ėjo link L. Ž. pasiaiškinti. Nukentėjusysis neneigė tos aplinkybės, jog buvo susinervinęs ir galėjo L. Ž. atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka M. C. neigė norėjęs suduoti L. Ž., tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog siūlė kaltinamajam „duoti į galvą“, tačiau tuo pačiu ir paaiškino, jog gal taip ir nebūtų pasielgęs. Kaip jau minėta, būtinosios ginties egzistavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Visų pirma, kėsinimasis turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Taigi, sprendžiant būtinosios ginties egzistavimo sąlygas ir vertinant pavojingo kėsinimosi realumą, būtina įvertinti ne tik nukentėjusiojo M. C. veiksmus, bet ir pačio L. Ž. elgesį, kuomet nukentėjusysis priėjo prie jo automobilio išsiaiškinti situacijos. Viso proceso metu L. Ž. nuosekliai tvirtino, jog tuomet kai į automobilį metė kiaušinį, jis grįžo į savo automobilį ir toliau konfliktuoti neketino. Tačiau priešingai nei nurodo L. Ž., jis turėdamas galimybę likti savo automobilyje, juolab matydamas įpykusį nukentėjusįjį, išlipo iš automobilio ir toliau tęsė abipusį žodinį konfliktą, kurio metu jie abu atsidūrė ties automobilio priekinio šonu. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors L. Ž. teigia, jog siekė išvengti nukentėjusiojo, nuo jo atsitraukti ir taip užbaigti konfliktą, tačiau jis pirmas tyčia panaudojo smurtinius veiksmus ir nukentėjusiajam kumščiu sudavė į veido sritį, po to šovė. L. Ž. tokį savo poelgį bando paaiškinti kaip gynybą, t. y., jog M. C. savo kūno kalba parodė, jog ketina jam trenkti, be to, grasinimus išsakė ir garsiai, po ko jam suveikė gynybos instinktas, tačiau pats sužalotas nebuvo. Visgi, šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik galimą pavojingą kėsinimąsi, tačiau ir tinkamą gynybos pasirinkimo būdą.

30. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatytas abipusis asmenų konfliktas, kurio metu galėjo pasireikšti ir nukentėjusiojo nederamas elgesys, tačiau net ir nustačius tam tikrus nederamus nukentėjusiojo M. C. veiksmus L. Ž. atžvilgiu, siekiant konstatuoti būtinąją gintį, vien jų savaime nepakanka. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį tik tokiu atveju, kai jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia manyti, kad nukentėjusysis, po L. Ž. veiksmų, buvo išties agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius, o pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog grasino L. Ž. „duoti į galvą“. L. Ž. reaguodamas į nukentėjusiojo veiksmus, t. y. jam pasirodžiusią agresyvią kūno kalbą – pečių pakėlimą, rankos užsimojimą, įvertino kaip gresiantį pavojų, dėl ko rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą kairiame skruoste. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo elgesį, jei ir buvo atliktas veiksmas užsimojant ranka, L. Ž. veiksmai nelaikytini tinkamais konfliktinei situacijai spręsti ir šioje situacijoje neatitinka būtinosios ginties būtinųjų sąlygų – pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, dėl kurio L. Ž. reikėjo gintis taip agresyviai, t. y. ne bandant atsitraukti ir pasišalinti iš įvykio vietos, o smūgiuojant nukentėjusiajam tiesiai į veidą bei šaunant. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. C. išvažiavus į pagrindinį kelią iš šalutinio, tiek L. Ž., tiek A. C. dar kurį tai atstumą pavažiavo iki šviesoforo, kur abu automobiliai sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Taigi L. Ž., būdamas tiek įpykęs dėl menkavertės priežasties, dėl kurios nenukentėjo, pats aktyviais veiksmais pradėjo konfliktą ir pažeidė viešąją tvarką.

31. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ir tai, kad po L. Ž. suduoto smūgio M. C. į veido sritį, žodinis konfliktas peraugęs į muštynes, toliau tęsėsi. L. Ž. teigimu, nukentėjusiojo elgesys toliau išliko agresyvus, teko su ranka jį atsistumti. Liudytoja apklausta A. C. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino mačiusi, kaip L. Ž. jos sutuoktiniui – M. C. trenkė per veidą, o jos vyras norėjo suduoti atgal. Visgi, teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju svarbu įvertinti, jog toks nukentėjusiojo elgesys buvo iššauktas pačio L. Ž. veiksmų, t. y. suduoto smūgio į veido sritį. Tai nuosekliai tvirtino ir pats kaltinamasis L. Ž., jog tuomet kai jis sudavė kumščiu į veidą M. C., šis ir toliau nenusiramino ir elgėsi agresyviai, dėl ko įspėjęs garsiai, panaudojo ginklą, išaudamas į asfaltą, ko pasėkoje kulka atšoko nukentėjusiajam į koją, taip jį sužalodamas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teisė į būtinąją ginti nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nei vienas iš asmenų konflikto nenutraukė iki tada, kol L. Ž. panaudojo turėtą ginklą ir nukentėjusysis atsitraukė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors skunde nurodoma, kad byloje nėra nustatyta, ar išties L. Ž. šovė į asfaltą, o ne tiesiai į nukentėjusįjį, tačiau svarbu pažymėti, jog byloje nėra nenuginčijamų duomenų, jog L. Ž. su ginklu būtų taikęsis tiesiai į nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teisme apklausti specialistai T. V. ir Ž. M. nurodė, jog tikėtina, kad šauta buvo tiesiai į šlaunies sritį. Iš 2022 m. sausio 20 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad šiuo atveju panaudoto ginklo guminiai sviediniai lengvai rikošetuoja nuo kietų paviršių, todėl ir šiuo atveju, šaunant žemyn, guminis sviedinys turėjo atšokti nuo asfalto. Ir nors nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo šauta tiesiai į koją, tačiau L. Ž. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad su ginklu taikėsi į žemę, tačiau ne į patį nukentėjusįjį. Šiais kaltinamojo parodymais, teismas neturi pagrindo netikėti, juolab, kad kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, iš byloje surinktų duomenų, specialistų paaiškinimų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad sužalojimas padarytas nuo tiesioginio smūgio kulka į koją, o ne nuo rikošetu atšokusios kulkos. Visgi, net ir ta aplinkybė, jog L. Ž. panaudodamas ginklą šovė į asfaltą, tačiau tai nepaneigia L. Ž. neteisėtų veiksmų, kadangi L. Ž. panaudojo turėtą ginklą tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį. Ir nors L. Ž. teigimu, šis tiek kumščiu nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, tiek ginklą panaudojo gindamasis nuo aktyvių nukentėjusiojo veiksmų, tačiau byloje nėra jokių patvirtinančių aplinkybių, jog nukentėjusiojo M. C. veiksmai buvo išties tokie, nuo kurių būtų reikėję gintis panaudojant fizinį smurtą bei ginklą prieš beginklį asmenį. Juolab, kad kaip jau minėta, L. Ž. savo veiksmais ne tik išprovokavo žodinį konfliktą, tačiau turėdamas visas galimybes toliau nebetęsti įvykusio konflikto, išlipo iš automobilio ir atliko minėtus veiksmus ir pasirinko netinkamą savigynos būdą. Pažymėtina ir tai, kad pats L. Ž. sužalotas nebuvo.

32. Teisėjų kolegijos manymu, L. Ž. veiksmai aiškiai neatitiko nukentėjusiojo veiksmų pobūdžio ir kėsinimosi pavojingumo, todėl pritartina prokurorės skunde išdėstytai pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino L. Ž. veiksmus kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygomis. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. Ž. atliko veiksmus, kurie nagrinėjamu atveju laikytini nusikalstamais ir atitinka BK 284 straipsnio požymius, už tai L. Ž. privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Dėl bausmės

33. Sprendžiant klausimą dėl L. Ž. skirtinos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiui asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

34. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

35. BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Ž. baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 129–131), neteistas (1 t., b. l. 124–125), Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu, L. Ž. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37325-20 nutrauktas susitaikius, yra dirbantis, nevedęs, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

37. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, įvertinus L. Ž. asmenybę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio nuostatose, bus pasiekti L. Ž. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į veikos pobūdį, L. Ž. asmenybę, nustatytinas minimaliai bausmei – 50 MGL (2500 Eur). Tokia bausmė analizuojamu atveju visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus, nėra per švelni ar per griežta ir neabejotinai leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Dėl civilinio ieškinio

38. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

39. Nukentėjusysis M. C. nagrinėjamoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 36). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų L. Ž. veiksmų nukentėjusysis M. C. patyrė stresą, šoką, didelius nepatogumus, skausmą, gėrė nuskausminamuosius vaistus. Patyrė gyvenimo ritmo sutrikimą – bijojo, kad asmuo gali jam keršyti, laukti jo prie namų, kadangi jis jį įdavė policijai. Apie du mėnesius buvo nejauku išeiti į gatvę, žmona iki šiol bijo viena vakarais vedžioti šunį bei dėl jo nerimauja ir tėvai.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimu metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

41. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam M. C., kuriam nežymiai sutrikdyta sveikata, žala buvo padaryta dėl neteisėtų L. Ž. veiksmų. Neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, šoką, išgąstį, dėl ko patirti išgyvenimai gali jaustis ir šiai dienai. Visgi, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirti fiziniai skausmai netruko ilgai. Byloje nepateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirto dvasinio sukrėtimo, nukentėjusiojo psichinė būklė gali blogėti ateityje, nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų kreipęsis pagalbos į specialistus. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, tokio pobūdžio bylose, manytina, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 600 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam M. C. atmestina.

Dėl proceso išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

42. Nukentėjusiojo M. C. atstovas advokatas Ramūnas Putinas pateikė Kauno apygardos teismui prašymą iš L. Ž. priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kartu su šiuo prašymu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog M. C. turėtos advokato išlaidos sudaro – 1500 Eur.

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

44. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo sutriktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį, baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2022 m. III ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo – 1799,00 Eur.

45. Nagrinėjamu atveju, apeliacinį skundą pateikė tik prokurorė. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų – apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą – surašymas. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl jo atstovavimo teisme dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo, teisingumo ir minėtų Rekomendacijų kriterijų. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius: už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (179,90 Eur). Advokatas nerengė atsiliepimo į apeliacinį skundą, be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vyko trys teisiamieji posėdžiai, tačiau nukentėjusiojo atstovas, advokatas Ramūnas Putinas dalyvavo tik paskutiniajame teisiamajame posėdyje, kuris truko virš valandos laiko. Be to, advokatas posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo advokatas Ramūnas Putinas neatstovavo pirmosios instancijos teisme, todėl jam reikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga, kurią sudaro 2 tomai, t. y. iš esmės bylos apimtis nėra didelė. Dėl to, kas išdėstyta, iš nuteistojo priteistinos nukentėjusiojo M. C. turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 700 Eur.

Kiti klausimai

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. Ž. panaudodamas mažos galios revolverį „ME 38 Compact G 380“ šovė gumine kulka į asfaltą, po ko guminė kulka rikošetu atsitrenkė nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunies vidinę dalį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais L. Ž. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – ginklo konfiskavimą.

47. BK 72 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino, bet kokio pavidalo turto, esančios pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nustatyta, kad L. Ž. numatytą nusikalstamą veiką padarė tame tarpe ir naudodamasis ginklu – mažos galios revolveriu „ME 38 Compact G 380“ Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra šis ginklas yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo reikalavimas konfiskuoti šaunamąjį ginklą yra pagrįstas, todėl ginklas – revolveris „ME 38 Compact G 380“ Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. šovinių ir tūtelė, ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas ir perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kiti daiktai – leidimas laikytis (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), pneumatinio šautuvo CROSMAN FIRE NP, 177, Nr. (duomenys neskelbtini) ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos Licencijavimo skyrių, grąžintini L. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Laimos Bereikaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti bausmę - 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš L. Ž. nukentėjusiajam priteisti 600,00 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam M. C. iš L. Ž. 700 (septynis šimtus) eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, L. Ž. priklausantį revolverį „ME 38 Compact G 380“ Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. šovinių ir tūtelę, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), pneumatinio šautuvo CROSMAN FIRE NP, 177, Nr. (duomenys neskelbtini) ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos Licencijavimo skyrių, grąžintini L. Ž..

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė