Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) e. p. (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2227-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25275004247 (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro specialistės 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-2227-2025 Ž. J. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad ji 2025 m. birželio 6 d., 08.09 val. (duomenys neskelbtini), būdama Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - ir VŠĮ) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. VŠĮ metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VŠĮĮ) 23 straipsnio 3 dalyje. Nutarime pripažinta, kad tokiais savo veiksmais Ž. J. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai) 38.2, 41, 120.16, 122 (1) ir 123 punktus. Dėl minėto administracinio nusižengimo Ž. J. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda (b. l. 15-16).

Teismo posėdyje VĮ Registrų centro atstovė nurodė, jog palaiko atsiliepimo argumentus, nurodė, jog nėra pagrindo nei mažinti, nei naikinti paskirtos nuobaudos, nes ji paskirta tinkamai, prašė palikti galioti nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog iki šios dienos, tai yra 2025 m. rugsėjo 15 d., nėra pateiktų VŠĮ (duomenys neskelbtini)finansinės atskaitomybės dokumentų nei už 2023 m., nei už 2024 m., tai yra, daugiau nei metus asmuo vėluoja pateikti ataskaitas. Akcentavo, jog nėra žinomi skunde nurodyto buhalterio duomenys, tačiau, net ir esant buhalteriui, jis negalėtų be vadovo užtikrinti duomenų Registrų centrui pateikimo, nes ataskaitos turi būti patvirtintos dalininkų susirinkime, kurį organizuoti privalo vadovas, todėl skunde nurodyti argumentai apie tai, kad vadovė net nežinojo, kad ataskaitos nėra pateiktos atmestini. Buhalteris neturi teisės teikti nepatvirtintų duomenų, duomenis teikia tada kai iš vadovo gauna patvirtintą ataskaitą. Tai jei vadovė šių veiksmų neatliko, tai turėjo žinoti, kad ataskaitos nepateiktos, o tokia pozicija rodo atsainų požiūrį į pareigų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 120.16, 122(1) ir 123 punktuose nurodyta, kad ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Registrui. Pagal VŠĮĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą visuotinis dalininkų susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Įstaigos steigimo dokumentus (įstatus), Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Įstaigos 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita privalėjo būti pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, VŠĮĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Nuostatų 38.2 ir 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Ž. J., būdama VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. VŠĮ metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Iš 2025 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija ( b.l. 7-9) matyti, kad VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2019 m. gruodžio 2 d. yra Ž. J.. Tai reiškia, kad Ž. J. šiai įstaigai vadovauja apie 6 metus, žino jai kaip vadovei tenkančias atsakomybes ir pareigas, o su būtinybe kasmet teikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius susiduria ne pirmą kartą. Kaip vadovė, ji yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. VŠĮ finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d., t. y. VŠĮ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi, VŠĮ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Tuo tarpu iš registro išrašo matyti, kad VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2023 ir 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti.

Pagal jau suformuotą teismų praktiką būtent bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad atskaitomybės dokumentų laiku neparengė buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė ar buhalteris. Buhalterio buvimas ar nebuvimas nešalina juridinio asmens vadovo pareigos užtikrinti, kad teisės aktų numatyti dokumentai JAR tvarkytojui būtų pateikti laiku Todėl akivaizdu, kad Ž. J. tenkančios pareigos kasmet pateikti vadovaujamos įstaigos finansinių ataskaitų rinkinius nepaneigia jos skunde išdėstyti argumentai apie tai, jog pagal suteiktus įgaliojimus su ataskaitų teikimu valstybinėms institucijoms pareiškėjai visada padėdavo buhalteris I. R. , (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris, kaip tapo žinoma pareiškėjai, yra miręs. Akcentuotina ir tai, kad Pareiškėja nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų apie tai, kad ji buvo pasitelkusi ar įgaliojusi kitą asmenį teikti finansines ataskaitas, apie tai, jog šiam asmeniui buvo perduoti įstaigos dokumentai. Taip pat nepateikė įrodymų, kad ji ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti savalaikį finansinių ataskaitų pateikimą. Atsiliepime VĮ Registrų centro atstovė nurodė, jog ankstesnių metų Įstaigos finansinės ataskaitos buvo pateiktos interaktyviai ir pasirašytos pačios Pareiškėjos, kartu su atsiliepimu pateikė tai patvirtinančius duomenis ( b.l. 40-43).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir vykdytų teisės aktuose numatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – teisės aktuose nustatytu terminu pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Atitinkamai skunde nurodoma aplinkybė, kad VŠĮ (duomenys neskelbtini) nevykdo aktyvios veiklos ir neteikia didelės apimties finansinių deklaracijų ir ataskaitų, nesudaro pagrindo jos vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir nepanaikina jam dėl to kylančios administracinės atsakomybės. Siekdamas išvengti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo prievolės, vadovas turi galimybę ir teisę įmonę likviduoti, o to nepadaręs turi prisiimti dėl savo neveikimo kylančias pasekmes.

Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (LAT nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog Ž. J. nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, vykdydama savo kaip VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, metinės finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo, tvirtinimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui procese, ji kaip vadovė savalaikiai nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų savalaikiai sudaryti, patvirtinti ir laiku pateikti Juridinių asmenų registrui, tai yra aiškiai suvokė savo neatliktų veiksmų esmę ir rizikingumą, t. y. suprato tai, kad dėl jos neveikimo JAR tvarkytojui teisės aktų nustatytu terminu nebus pateikti VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, t. y., nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo).

Apibendrinant darytina išvada, kad VĮ Registrų centro 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-2227-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25275004247, kuriuo Ž. J. buvo nubausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, byloje įrodyti šio administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji veikos požymiai Ž. J. veikoje, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėja prašo anuliuoti jai paskirtą 615 eurų audą bei suteikti laiko iki 2025 m. rugsėjo 30 ištaisyti metinių finansinių ataskaitų nepateikimo faktą.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad VĮ Registrų centras 2025 m. birželio 6 d. Ž. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. RC-ANR_P-177862-2025, kuriuo iki 2025 m. liepos 6 d. jai buvo siūloma sumokėti 300 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Taigi, Ž. J. iki nustatyto termino neįvykdžius nurodymo, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bendra tvarka ir pareiškėjos atžvilgiu priimtas Skundžiamas nutarimas.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017). Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju, Ž. J. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už padarytą administracinį nusižengimą. Ž. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors Ž. J. skunde prašo suteikti laiko iki 2025 m. rugsėjo 30 d. ištaisyti metinių finansinių ataskaitų nepateikimo faktą, tačiau pažymėtina, jog metinių finansinių ataskaitų pateikimo terminai yra nustatyti įstatyme, ir nei Registrų centrui, nei teismui nėra suteikta teisė šiuos terminus pratęsti ar atnaujinti, o siekis ištaisyti padarytą pažeidimą ne tik, kad nešalina jos atsakomybės, bet jos ir nešvelnina. Nors už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą Ž. J. nėra bausta, tačiau yra bausta už administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos VŠĮ (duomenys neskelbtini) veikla (ANK 187 straipsnio 2 dalį), taip už kelių eismo taisyklių pažeidimus ( b. l. 20-26).

Visos pirmiau aptartos, Ž. J. asmenybę, taip pat jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad VĮ Registrų centras, spręsdamas klausimą dėl jai skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą ir proporcingą administracinę nuobaudą. Spręsti, kad paskirta bauda yra per griežta, neteisinga ar neproporcinga, teismas neturi tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Vien tik pareiškėjos pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo Ž. J. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jai skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. J. skundą atmesti.

Valstybinės įmonės Registrų centras specialistės 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2227-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25275004247 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.