Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

skolininkui A. L.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo – išieškotojo M. Č. (M. Č.), prašymą skolininkui A. L. (A. L.), suinteresuotiems asmenims I. L., antstoliui D. Š. dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, jo interesus atstovauja adv. G.A. Perednis, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, turi pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. CPK 667 str. 1 d. nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Byloje viena iš šalių-skolininkas ir suinteresuotas asmuo siekia, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų nukrypta nuo lygių dalių principo.Teismas tokius pagrindus mato,nes sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, yra kitos svarbios aplinkybės, kurios sąlygotų būtinumą nukrypti nuo lygių dalių principo.

2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 29, 2008 m. Dėl procesinio bendrininkavimo, antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles atveju) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.

Vilniaus apygardos teismas 2012-03-02 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutartį, kurioje buvo nustatyta, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. L. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, priklausančių išmokėti I. L.. Teismas, pripažino, jog išieškotojo pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo patenkintas pagrįstai, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė atskirajame skunde nurodė aplinkybes apie nepilnametį vaiką ir kad jai nepakanka pajamų jo išlaikymui, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškinant skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nutartyje taip pat nurodyta, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio teismo 2009-11-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-479/2009) (b.l. 41-43).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-269/2010 priteisė iš A. L. 30000 Lt M. Č. neturtinei žalai atlyginti (v.b.l. 1). Išieškojimą vykdantis antstolis D. Š. 2011-06-06 areštavo skolininko sutuoktinės I. L. iš O. Š. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas (b.l. 5-7) ir 2011-06-06 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 4). Antstolis nustatė, kad nukreipti išieškojimą į skolininko vardu registruotas transporto priemones nėra galimybės, kito registruoto turto skolininkas neturi, VSDFV duomenimis nedirba (v.b.l. 34, 21, 16-17, 13, 5-7). A. L. ir I. L. santuoka sudaryta 2010-12-17.Tai akivaizdu,kad skolininkas,sudarydamas santuoką į šeimą „atsinešė“ skolą-30000 Lt.

I. L. augina iki santuokos su A. L. gimusią dukterį A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 29-30). I. L. nurodė, jog per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti (maistui, rūbams, avalynei, žaislams, kanceliarinėms prekėms, higienos priemonėms ir kt.) išleidžia 775 Lt (b.l. 58).

Teismo posėdžio metu buvo pateikti įrodymai, jog I. L. ir A. L. 2012-04-17 sudarė povedybinę sutartį, kuria:

„1.1 šalys pareiškia, kad turtui, įgytam kiekvienos šalies vardu iki santuokos, įstatymu buvo nustatytas asmeninės nuosavybės teisinis režimas, ir šia sutartimi jis nėra keičiamas.

1.2. Šalys pareiškia, kad šia sutartimi nekeičia turto, kuris šalių buvo įgytas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra pripažįstamas asmenine nuosavybe, o taip pat turto, kuris šalių (bet kurio vieno iš jų) buvo paveldėtas ar įgytas sandoriais asmeninėn nuosavybėn iki šios sutarties įsigaliojimo, teisinio režimo.

1.3. Šalys pareiškia, kad turtui, įgytam kiekvienos šalies vardu santuokos metu (įskaitant dovanotą ir paveldėtą turtą), nustatomas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisinis režimas (Civilinio kodekso 3.104 str. 2 ir 3 d.), nuo šios sutarties sudarymo momento.

1.4. Visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir kitas turtas, kurį mes įgysime kiekvienas savo vardu mūsų santuokos metu, po šios sutarties įsigaliojimo, bus turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

1.5. Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui šio asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

1.6. Asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą sutuoktinis valdo, naudoja bei juo disponuoja, remiantis LR Civilinio kodekso nustatytomis teisės normomis.

1.7. Kiekvieno iš sutuoktinių po šios sutarties įsigaliojimo prisiimtos ar kitais pagrindais atsiradusios prievolės yra laikytinos to sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis. Pagal savo asmenines prievoles, prievolės subjektu esantis sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesams, sutuoktiniai atsako solidariai“.

Šios sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos po šios sutarties įsigaliojimo santuokos metu iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (b.l. 55-57).

Ginčo dėl to, jog prievolė išieškotojui M. Č. yra asmeninė A. L. prievolė, nėra. CPK 666 str. 1 d. nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (...), yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal šią normą, po santuokos sudarymo I. L. gautos darbinės pajamos buvo A. L. ir I. L. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau povedybine sutartimi pakeitus pajamų, gautų iš sutuoktinio darbinės ar kitos veiklos, teisinį režimą, I. L. darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos po sutarties įsigaliojimo tampa jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad Povedybinė sutartis nenuginčyta, galimas tik areštuoto darbo užmokesčio, gauto iki Povedybinės sutarties sudarymo, dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas.

Kaip minėta, CK 3.123 str. 1 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko A. L. turto dalį, yra jo sutuoktinės I. L. gaunamas darbo užmokestis, į pateiktus byloje dokumentus bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus,matyti jog I. L. gauna apie 600-900 Lt darbo užmokestį, viena augina nepilnametį vaiką, gimusį 2004-09-13, t.y. iki santuokos su A. L., į tai, kad didžiąją pajamų dalį I. L. išleidžia vaiko poreikių tenkinimui, iš gaunamų pajamų turi patenkinti savo poreikius, A. L. niekur nedirba, o duomenų apie kitas šeimos pajamas bei turtą byloje nėra, į nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai.Iš šių duomenų teismas daro išvadą,kad iki šiol sutuoktinė I. L. išlaikė ne tik save,savo vaiką,bet ir sutuoktinį,kai jie kartu gyveno,nes jis pas ją gyveno ir matinosi,neturėdamas pajamų arba turėtas pajamas skirdamas ne šeimai.

Įvertinus nurodytus įrodymus, darytina išvada, kad I. L. tenka visa išlaidų dalis, ir pritaikius įstatyme nustatytą prezumpciją dėl sutuoktinių bendro turto dalių, jos darbo užmokesčio sumos akivaizdžiai nepakaktų būtiniausiems jos bei jos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir būtų pažeisti ne tik jos,bet ir nepilnamečio vaiko interesai tokia apimtimi,kad sutuoktinis,neturintis nieko bendro su kito sutuoktinio skola neformaliai turi negauti minimalių pajamų dalies tik dėl formalaus įstatymo pritaikymo.Tai vienareikšmiškai neteisinga,nesąžininga sutuoktinės ir jos vaiko atžvilgiu, ir neatitinka geros moralės principų,nepriklausomai nuo to,kad A. L. padarė nepataisomą žalą M. Č..Teismui be to akivaizdu,kad neteisingas ir neprotingas teismo sprendimas nustatyti dalį sutuoktinės užmokesčio tokioje situacijoje,kaip sutuoktinio turto dalį,gali sąlygoti formalų ir net neformalų šeimos iširimą-santuokos nutraukimą,nes tik tokiu pagrindu I. L. išnyktų atsiradusios prievolės dalis.

Priverstinio išieškojimo vykdymo procese iš skolininko sutuoktinio klausimu praktika buvo galutinai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime 2010-05-20 priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 33, 2010 m. Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles). Nutarime plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas.Kai vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas rėmėsi nebeaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat jis neatsižvelgė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

Šiuo konkrečiu atveju teismas nemato pagrindo konstatuoti,kad galima taikyti CK 3.109 str. pagrindus.Todėl atsižvelgiant į esamą realią situaciją, skolininko sutuoktinės pajamas ir jų paskirtį, nepilnametės A. M. interesus, pripažintina, kad yra pagrindas netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir nustatyti, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. L. nuo santuokos sudarymo(2010-12-17) nepriklausė I. L. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų kokia nors dalis(CPK 667 str. 2 d.).

Netenkinus prašymo bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteisiamos.Taip pat iš pareiškėjo nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei,nes jis pateikė formaliai teisingą pareiškimą,kurio pagrįstumo įvertinimas yra išimtinai teismo diskrecijos klausimas(CPK 93,96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prašymą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.