Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I.L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo išieškotojo M.Č. dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys I.L., antstolis D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad apeliantė augina nepilnametę dukrą ir jos gaunamų pajamų neužtenka padengti sutuoktinio skoloms, kurios susidarė iki santuokos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, todėl sprendžia, kad yra pagrindas jį iš dalies patenkinti.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteisė iš A.L.30 000 Lt Michailui Čikiliovui neturtinei žalai atlyginti (vykd.b.l. 1). Antstolis D. Š., vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00327 pagal 2011-01-06 išduotą vykdomąjį raštą (vykd. b.l. 1), 2011-06-06 areštavo skolininko A.L.sutuoktinės I.L.darbo užmokestį, gaunamą iš Onos Šurkienės individualios įmonės „Saldenė“ ir jam prilyginamas pajamas (b.l. 5-7, vykd. b.l. 40-43). 2011-06-06 patvarkymu antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 4), nes nukreipti išieškojimą į skolininko vardu registruotas transporto priemones nėra galimybės, kito registruoto turto skolininkas neturi, VSDFV duomenimis nedirba (vykd.b.l. 5-7, 13, 16-17, 21, 34).

Pažymėtina, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. l d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. l d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas už skolininko nusikaltimu padarytą neturtinę žalą išieškotojui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino išieškotojo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl atskirojo skundo argumentas, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad skola atsirado iki santuokos, nepagrįstas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, tai yra skolininko sutuoktinės darbo užmokestis. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio teismo 2009-11-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-479/2009).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo įstatymo nustatytos prezumpcijos dėl sutuoktinių bendro turto dalių neginčija, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei atskirajame skunde nurodžius, kad ji turi nepilnametį vaiką ir kad jai nepakanka pajamų jo išlaikymui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškiant skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Siekiant išsiaiškinti šias bylai reikšmingas aplinkybes, kad būtų tinkamai atskleista bylos esmė, klausimas negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus įrodymus, todėl jis perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko A.L. dalies bendrame turte nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.